Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

Civilinė byla Nr. 3K-3-279/2008

Procesinio sprendimo kategorija 123.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno technologijos universiteto kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Kauno technologijos universitetui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: panaikinti atsakovo Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymą, kuriuo su ja sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukta nuo 2006 m. gruodžio 31 d.; pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ją į darbą; priteisti iš atsakovo išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad pagal 2006 m. birželio 7 d. terminuotą darbo sutartį ji buvo priimta dirbti Cheminės technologijos fakulteto Sintetinės chemijos instituto vyresniąja inžiniere iki 2006 m. gruodžio 31 d. Ieškovei 2006 m. liepos 24 d. vykstant į komandiruotę, įvyko nelaimingas atsitikimas, kuriuo metu jai lūžo kairysis blauzdikaulis; dėl šio sužalojimo neteko 75 proc. darbingumo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą iki 2007 m. balandžio 16 d. Ieškovė 2007 m. sausio 17 d. elektroninio pašto dėžutėje rado atsakovo pranešimą, kad jos darbo sutartis nutraukta 2006 m. gruodžio 31 d., pasibaigus šios terminui. Ieškovės teigimu, pagal DK 131, 133 ir 136 straipsnių nuostatas draudžiama nutraukti darbo sutartį darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu, tačiau atsakovas, nepaisydamas to, kad terminuotos darbo sutarties pasibaigimo metu ieškovė buvo laikinai nedarbinga dėl sužalojimų, patirtų darbe, atleido ją iš darbo, ir tai yra pagrindas pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų darbdavio veiksmų ji patyrė stresą, nemigą, pablogėjo jos sveikata, todėl darbdavys turi atlyginti ir jos patirtą neturtinę žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinio dalį patenkino: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžino ją į darbą pagal 2006 m. birželio 6 d. darbo sutartį; priteisė 1879 Lt darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad terminuota darbo sutartis su ieškove nutraukta jos nedarbingumo, kuris buvo nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė, laikotarpiu. Pagal DK 133 straipsnio 1 dalį darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas. Teismas konstatavo, kad ši teisės norma draudžia darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo ir tuo atveju, kai darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, šios termino pasibaigimo dieną yra nedarbingas dėl sužalojimo, patirto darbe, todėl ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė turėjo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą iki 2007 m. balandžio 16 d., tuo metu ji jau buvo nėščia, taigi, pasibaigus laikinajam nedarbingumui, ji buvo įgijusi DK 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją, neleidžiančią atleisti ją iš darbo. Teismas nusprendė grąžinti ieškovę į darbą pagal 2006 m. birželio 6 d. darbo sutartį, priteisė 1879 Lt darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2007 m. balandžio 16 d., kai baigėsi jos laikinas nedarbingumas, iki 2007 m. liepos 18 d., nes nuo 2007 m. liepos 19 d. ieškovė gauna motinystės pašalpą. Reikalavimą priteisti išeitinę išmoką teismas atmetė, nurodęs, kad ši išmokama tuo atveju, kai darbuotojas negrąžinamas į darbą, o ieškovė grąžinta į darbą. Teismas taip pat konstatavo, kad darbdavys, atleidęs ieškovę iš darbo nepaisydamas šios patirto darbe sužalojimo, šiurkščiai pažeidė DK 133 straipsnyje nustatytą darbuotojui garantiją, netinkamai pranešė apie darbo sutarties nutraukimą, dėl šių aplinkybių ieškovė patyrė stresą, 2007 m. vasario 28 d. buvo paguldyta į ligoninę dėl gresiančio persileidimo, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad iš Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą 2006 m. rugpjūčio 1 d. akto matyti, jog ieškovė, vykdama į komandiruotę, 2006 m. liepos 24 d. buvo sužalota eismo įvykio metu, ir byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas, nutraukdamas ieškovės darbo sutartį, žinojo apie šios nedarbingumą bei jo priežastis. Kolegija nurodė, kad pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus; šioje teisės normoje nenurodyta, jog šie draudimai netaikomi nutraukiant darbo sutartį pagal DK 126 straipsnį. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 133 straipsnio 1 dalyje nustatytas garantijas ir pagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Kolegija taip pat nurodė, kad kai 2007 m. balandžio 16 d. baigėsi ieškovės laikinas nedarbingumas, ši jau buvo nėščia, taigi, pasibaigus vienai garantijai dėl draudimo atleisti iš darbo, turėjo būti taikoma nauja, todėl ir po 2007 m. balandžio 16 d. atsakovas negalėjo nutraukti su ieškove terminuotos darbo sutarties (DK 132 straipsnis). Kolegija pažymėjo, kad ieškovė laiku nepranešė apie savo nėštumą darbdaviui ne dėl savo kaltės ar nenoro naudotis DK 132 straipsnio garantija, o dėl to, jog, darbdaviui neteisėtai 2006 m. gruodžio 31 d. nutraukus terminuotą darbo sutartį, ieškovės ir atsakovo nesiejo darbo santykiai ir ji negalėjo pateikti darbdaviui jokių dokumentų. Kolegija nurodė, kad darbuotojo, atleisto iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeistas teises teismas apgina taikydamas DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus alternatyvius gynimo būdus; taikydamas šiuos būdus, teismas nesaistomas darbuotojo reikalavimų (CPK 418 straipsnis); nustatęs, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojų teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 297 straipsnio 3 dalyje nurodytą būdą. Kolegija konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės grąžinimas į darbą negalimas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino ieškovę į darbą. Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad, 2006 m. gruodžio 31 d. nutraukęs terminuotą darbo sutartį su ieškove, atsakovas nuo 2007 m. sausio 1 d. panaikino vyresniojo inžinieriaus etatą, nepripažintina organizacine priežastimi, dėl kurios ieškovė negali būti grąžinta į darbą, nes priešingu atveju ieškovė negalėtų pasinaudoti alternatyviu teisių gynimo būdu, nors darbdavys neteisėtai nutraukė darbo sutartį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija nurodė, kad asmens darbo veikla itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jeigu darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis kaip atleidimas iš darbo. Ieškovė tapo laikinai nedarbinga dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl pagrįstai buvo įsitikinusi, kad nebus atleista iš darbo, kol nesibaigs jos laikinas nedarbingumas, tačiau darbdavys, pažeisdamas imperatyviąją teisės normą, neišsiaiškinęs, ar ieškovės nedarbingumas nepasibaigęs, netinkamai ją informavęs apie darbo sutarties nutraukimą, atleido šią iš darbo. Kolegija konstatavo, kad aiškiai neteisėti ir netikėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, be to, ji buvo nėščia, dėl išgyvenimų grėsė persileidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neturtinę žalą ir priteisė 4000 Lt šiai žalai atlyginti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno technologijos universitetas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė DK 126, 131, 133 straipsnius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Terminuota darbo sutartis su ieškove nutraukta pagrįstai; neatleidus ieškovės iš darbo pasibaigus darbo sutarties terminui, ši būtų tapusi neterminuota (DK 126 straipsnio 2 dalis). Atsakovas turėjo teisę nukelti terminuotos darbo sutarties pasibaigimo terminą į laikinojo nedarbingumo pabaigą, jeigu jis būtų žinojęs apie ieškovės nedarbingumą; kita vertus, tai buvo atsakovo teisė, bet ne pareiga. Ieškovė žinojo apie darbo santykių pasibaigimo terminą nuo 2006 m. birželio 6 d., kai pasirašė terminuotą darbo sutartį iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau, pažeisdama DK 35 straipsnį, nebendradarbiavo su atsakovu ir nepranešė jam apie nedarbingumą. Atsakovas, tiek priimdamas įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, tiek darbo sutarties termino pasibaigimo dieną, nežinojo, kad ieškovei tęsiamas nedarbingumas, todėl nėra pagrindo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu. Be to, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką DK 131 straipsnio 1 dalis ir 133 straipsnio 1 dalis netaikomos, kai darbo sutartis yra terminuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2004; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2007, kt.). Priešingas DK 126 ir 131 straipsnių santykio aiškinimas sudarytų galimybę darbuotojui piktnaudžiauti savo padėtimi tikrojo ar tariamojo nedarbingumo atveju, o darbdavys atsidurtų nežinios ir neapibrėžtumo situacijoje, be to, turėtų sekti, kad nepraleistų nedarbingumo pabaigos momento ir terminuota darbo sutartis netaptų neterminuota pagal DK 126 straipsnio 2 dalį.

2. Teismai pažeidė DK 132 straipsnį. Šioje teisės normoje įtvirtintas draudimas atleisti iš darbo nėščią moterį taikomas, kai yra dvi sąlygos: pirma, šalių darbo sutartis turi būti nepasibaigusi; antra, darbdaviui turi būti pateikta medicininė pažyma apie nėštumą. Darbo sutarties nutraukimo metu ieškovė dar nebuvo nėščia, taigi teismai neturėjo pagrindo konstatuoti DK 132 straipsnio pažeidimo.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 297 straipsnio 3 dalį. Net tuo atveju, jeigu ieškovė būtų neteisėtai atleista iš darbo, ji negalėtų būti grąžinta į darbą, nes jos pareigybė panaikinta. Be to, ieškovė prašymą grąžinti ją į darbą suformulavo tik teismo posėdyje per baigiamąsias kalbas, nors ieškinio dalykas gali būti keičiamas tik raštu, laikantis procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.

4. Teismai neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė atleista iš darbo teisėtai, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai. Net tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo būtų neteisėtas, tai savaime nebūtų pagrindas preziumuoti neturtinės žalos padarymo fakto; ieškovė turėtų įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas neturtinei žalai atlyginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Ieškovė neįrodė neturtinės žalos dėl jos atleidimo iš darbo. Be to, teismai, nustatydami ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeidė CK 6.250 straipsnį, nes netinkamai taikė šiame straipsnyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus nagrinėjamos bylos aplinkybėms, be to, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo dydis yra nuo 500 Lt iki 2000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

5. Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai

Kasatorius (atsakovas) Kauno technologijos universitetas 2008 m. kovo 20 d. pateikė pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo.

Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) galioja ir kasaciniame procese. CPK 349 straipsnyje įtvirtinta kasatoriaus teisė atsisakyti kasacinio skundo yra viena iš dispozityvumo principo išraiškos formų. Kasacinis procesas ne tik pradedamas dalyvaujančio byloje asmens (kasatoriaus) iniciatyva, bet ir gali baigtis jo iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kartu pažymėtina, kad tiek dispozityvumo principas, tiek viena iš jo išraiškos formų – kasatoriaus teisė atsisakyti kasacinio skundo, nėra absoliutūs. Atsisakymas kasacinio skundo teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę nepriimti kasacinio skundo atsisakymo, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuoja, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų kasatoriaus, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas kasacinio skundo atsisakymo klausimą, teismas turi įsitikinti, kad dalyvaujantis byloje asmuo atsisako šio laisva valia, be to, kad jam žinomi skundo atsisakymo teisiniai padariniai.

Kasatoriaus (atsakovo) Kauno technologijos universiteto pateiktame rašytiniame pareiškime dėl atsisakymo kasacinio skundo nurodyta, kad po to, kai šis kasacinis skundas 2008 m. vasario 25 d. buvo įrašytas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtinų bylų sąrašą, bylos šalys 2008 m. kovo 14 d. susitarė nutraukti bylinėjimąsi, todėl kasatorius atsisako kasacinio skundo. Pareiškime taip pat nurodyta, kad Kauno technologijos universitetui žinomos kasacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus (atsakovo) atsisakymas kasacinio skundo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo pripažinti, jog pateiktas atsisakymas prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises bei interesus. Iš pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinio matyti, kad kasatoriui (atsakovui) žinomos teisinės kasacinio skundo atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepriimti atsakovo pareikšto atsisakymo kasacinio skundo ir netenkinti prašymo nutraukti kasacinį procesą.

CPK 349 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kad, atsisakius kasacinio skundo, grąžinamas paduodant šį skundą sumokėtas žyminis mokestis, tačiau pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu tam tikri procesiniai klausimai nereglamentuojami CPK XVII skyriaus, t. y. bylų procesą kasaciniame teisme nustatančių teisės normų, šiems klausimams išspręsti mutatis mutandis taikomos CPK 1–300 straipsnių normos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai priimamas kasatoriaus atsisakymas kasacinio skundo ir nutraukiamas kasacinis procesas, žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, grąžinimo klausimas spręstinas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes šios normos taikymas neprieštarauja bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančioms CPK XVII skyriaus nuostatoms. Dėl to kasatoriui, atsisakiusiam kasacinio skundo, grąžinama 75 proc. paduodant šį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti kasatoriaus (atsakovo) Kauno technologijos universiteto atsisakymą kasacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.

Grąžinti Kauno technologijos universitetui (juridinio asmens kodas 111950581) 216,28 Lt (du šimtai šešiolika litų 28 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2008 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2052 AB banke HANSABANKAS.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis