Baudžiamoji byla Nr. 2K-82-594/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25814-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.7; 1.2.14.9.1; 1.2.14.9.3; 2.1.7.5; 2.4.2.2; 2.8.9.1; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
nuteistajam M. Č., jo gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui,
nuteistajam V. Ž., jo gynėjui advokatui Arūnui Marcinkevičiui,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus ir nuteistojo V. Ž. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio.
Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:
M. Č. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Gazimpeksas“) vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Čia Market“) vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Čia Market“ turto sugadinimas ir sunaikinimas) devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Baltic Petroleum“) dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „Baltic Petroleum“ turto sugadinimas) dvidešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, dalį bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) ir BK 187 straipsnį (dėl vagystės ir turto sugadinimo UAB „Čia Market“ ir UAB „Baltic Petroleum“), apėmus ir šias bausmes subendrinus daliniu bausmių sudėjimo būdu tarpusavyje bei su bausme, paskirta už nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (UAB,,Gazimpeksas“ turto pagrobimas), padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
V. Ž. – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Gazimpeksas“) vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Čia Market“) dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Čia Market“ turto sugadinimas ir sunaikinimas) dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Baltic Petroleum“) dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „Baltic Petroleum“ turto sugadinimas) trisdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, dalį bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) ir BK 187 straipsnį (dėl vagystės ir turto sugadinimo UAB „Čia Market“ ir UAB „Baltic Petroleum“), apėmus ir šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu tarpusavyje bei su bausme, paskirta už nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (UAB,,Gazimpeksas“ turto pagrobimas), padarymą, jam paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 1882,53 Eur dydžio baudos bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį.
Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu M. Č. ir V. Ž. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (UAB „Goldexpo“ turto vagystė), BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB,,Goldexpo“ turto sugadinimas), BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Maxima LT“ turto sugadinimas) buvo išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Byla, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduota prokurorui, kad būtų imtasi priemonių nenustatytam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Iš nuteistųjų M. Č. ir V. Ž. solidariai civilinei ieškovei UAB „Gazimpeksas“ priteista 1808,33 Eur, civilinei ieškovei UAB „Čia Market“ – 671,83 Eur, civilinei ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ – 8246,96 Eur, civilinei ieškovei UAB,,Baltic Petroleum“ – 1107,77 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinių ieškovių UAB,,Goldexpo“ ir UAB,,Maxima LT“ civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti, neįrodžius, kad V. Ž. ir M. Č. dalyvavo darant nusikalstamas veikas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendis pakeistas:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis, kuria M. Č. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (UAB „Goldexpo“ turto vagystė), BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB,,Goldexpo“ turto sugadinimas), BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Maxima LT“ turto sugadinimas), panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagystės iš UAB „Goldexpo“ parduotuvės) trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Goldexpo“ turto sugadinimo) dvidešimties parų arešto bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Maxima LT“ turto sugadinimo) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
panaikinta Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis, kuria M. Č. nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. M. Č. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Gazimpeksas“) paskirta bausmė sumažinta iki vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Čia Market“) – iki vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Čia Market“ turto sugadinimas ir sunaikinimas) – iki šešių mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Baltic Petroleum“) – iki vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „Baltic Petroleum“ turto sugadinimas) – iki penkiolikos parų arešto;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, M. Č. paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais, jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies: nustatyta dvejų metų nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant M. Č. intensyvią priežiūrą vieneriems metams, nustatant pareigą būti savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat šias pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
panaikinta Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis, kuria V. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, V. Ž. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtos ir likusios neatliktos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir visiško sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1882,53 Eur bauda, ir jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1882,53 Eur dydžio bauda;
panaikinta Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. Ž. į paskirtą bausmę įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeista Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu;
pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir iš nuteistojo M. Č. civilinei ieškovei UAB „Goldexpo“ priteista 53 432,85 Eur, civilinei ieškovei UAB „Maxima LT“ – 2367,39 Eur turtinei žalai atlyginti, procesas dėl civilinės ieškovės UAB „Gazimpeksas“ pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2021 m. spalio 15 d. apie 4.32 val., išpjaudamas tyrimo metu nenustatytu įrankiu UAB,,Maxima LT“ prekybos centro sienoje angą, pateko į prekybos centro vidaus patalpas, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kirviu išdaužė UAB,,Maxima“ patalpas nuomojančių UAB,,Skonis ir kvapas“ bei UAB,,Goldexpo“ parduotuvių vitrinų stiklines duris, pateko į UAB,,Goldexpo“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės patalpas, jose tyčia, sudaužydamas juvelyrinių dirbinių laikymo vitrinų stiklus su užraktais, 330 Eur vertės, pagrobė svetimą, UAB,,Goldexpo“ priklausantį, turtą – aukso dirbinių už 52 146,46 Eur, sidabro dirbinių už 756,47 Eur ir padėklų iš viso už 199,92 Eur, taip pagrobė 53 102,85 Eur vertės UAB,,Goldexpo“ priklausantį turtą.
2. Be to, M. Č. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2021 m. spalio 15 d. apie 4.32 val., išpjaudamas tyrimo metu nenustatytu įrankiu UAB,,Maxima LT“ prekybos centro sienoje angą, pateko į prekybos centro vidaus patalpas, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugadino 556 Eur vertės apsauginių žaliuzių plokštumą ir kirviu išdaužė patalpas nuomojančių UAB,,Skonis ir kvapas“ ir UAB,,Goldexpo“ parduotuvių 386 Eur vertės vitrinų stiklines duris, iš viso 772 Eur vertės, taip tyčia sugadino svetimą, UAB,,Maxima LT“ priklausantį turtą, kurio vertė – 1328 Eur.
3. M. Č. ir V. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, taip pat buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Gazimpeksas“), BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Čia Market“), BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Čia Market“ turto sugadinimas ir sunaikinimas), BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (vagystė iš UAB „Baltic Petroleum“), BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „Baltic Petroleum“ turto sugadinimas). Be to, V. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, buvo išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (UAB „Goldexpo“ turto vagystė), BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB,,Goldexpo“ turto sugadinimas), BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Maxima LT“ turto sugadinimas). Tačiau ši baudžiamosios bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų M. Č. ir V. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymus įvertinęs atsietai, nevertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos, negretindamas įrodymų tarpusavyje, nepagrįstai sureikšmindamas odorologinio tyrimo išvadas ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Šis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami nuteistojo M. Č. kaltei pagrįsti dėl nusikaltimų, nustatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1, 3 dalyse (dėl vagystės iš UAB „Goldexpo“ ir UAB „Goldexpo“, UAB „Maxima LT“ turto sugadinimo), padarymo, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. Č. buvo išteisintas dėl šių inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, ir dėl šios dalies priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nuteistasis V. Ž. naujas nusikalstamas veikas padarė po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir, bendrindamas V. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis buvo pakeista: panaikinta nuosprendžio dalis dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinimo pagal BK 63 straipsnio nuostatas, ir nuteistajam V. Ž. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.
III. Kasacinių skundų argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas S. Zakarevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria M. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagystės iš UAB „Goldexpo“ parduotuvės), BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Goldexpo“ turto sugadinimo), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Maxima LT“ turto sugadinimo), ir šią bylos dalį nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas, nepašalindamas įrodymų prieštaravimų, abejones vertindamas nuteistojo nenaudai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. Č. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (UAB „Goldexpo“ turto vagystė), padarymo, tinkamai įvertino ir aptarė įrodymus, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį nebuvo teisėto pagrindo.
6.2. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs tuos pačius netiesioginius įrodymus, padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nuteistojo M. Č. kaltės. Tačiau ši išvada padaryta paviršutiniškai, selektyviai ir nelogiškai įvertinus bylos įrodymus. Esant situacijai, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė tikėtinu odorologinio tyrimo rezultatu, nors argumentuodamas nuteistojo V. Ž. kaltės įrodymų trūkumą konstatavo, jog UAB „Goldexpo“ patalpoje ir ant kitų objektų nerasta tikrinamojo asmens V. Ž. kvapo. Kiti bylos duomenys taip pat nevienareikšmiai.
6.3. Odorologinio tyrimo rezultatai gali būti tik netiesioginis įrodymas, nes, remiantis specialisto išvada, gali būti nustatoma ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas, o tik tarpinis faktas, kad asmuo yra buvęs tam tikroje vietoje arba turėjęs kontaktą su objektu (šiuo atveju, teismo nuomone, nuteistasis M. Č. turėjo kontaktą su įvykio vietoje rastu kirviu). Tačiau ir šis tarpinis faktas gali būti laikomas nustatytu tik tuo atveju, kai nerealia galima laikyti tikimybę, kad asmens kvapo pavyzdys nusikalstamos veikos padarymo vietoje atsirado kitais būdais, pavyzdžiui, į nusikalstamos veikos padarymo vietą kitiems asmenims atsinešus traukiamo atsakomybėn asmens kvapo turinčius objektus ar pan.
6.4. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, jog pats nuteistasis M. Č. pripažino įvykdęs vagystę iš UAB „Baltic Petroleum“ degalinės, todėl tiek nuteistojo parodymai, tiek specialisto išvada dėl kirvio kote rastų stiklo dalelių sutapimo su degalinėje UAB „Baltic Petroleum“ išdaužtu lango šukės stiklu patvirtina, kad šis kirvis taip pat buvo panaudotas ir padarant kitą nusikaltimą. Tačiau, vertinant teismo išvadą ir galimą faktinę situaciją, galima prielaida, jog nuteistasis M. Č. turėjo kontaktą su įrankiu (kirviu) tik vagystės iš UAB „Baltic Petroleum“ degalinės atveju. Teismo argumentas, jog nuteistasis M. Č. pripažino padaręs vagystę iš UAB „Baltic Petroleum“ degalinės, kaip vienas iš argumentų apie jo dalyvavimą vagystėje iš UAB „Goldexpo“, yra klaidingas subjektyvus vertinimas.
6.5. Vertinant odorologinio tyrimo išvadą byloje, kurioje nėra jokių kitų tiesioginių ar objektyvių duomenų apie asmens kaltumą, neįmanoma nustatyti, kada aktualioje ir konkrečioje vietoje asmuo buvo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, tirdamas įrodymus, privalėjo imtis priemonių įsitikinti, kiek laiko ant objekto gali išsilaikyti identifikuojamo asmens kvapas, tai yra ar ant tiriamo objekto (kirvio) aptiktas asmens kvapas galėjo būti paliktas vagystės iš UAB „Baltic Petroleum“ metu.
6.6. Abejonių kelia ir kvapo pavyzdžių paėmimo ir saugojimo aplinkybės. Kvapo pėdsako paėmimo procedūra nebuvo užfiksuota. Įvykio vietos apžiūra pagal įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotą laiką truko pusantros valandos, apžiūrėtas didelis plotas (prekybos centro patalpos viduje ir išorėje), todėl abejotina ir objektyviai nepatvirtinta, jog aprašyta vienos valandos kvapo paėmimo procedūra reali ir įgyvendinta pagal metodiką. Be įrašo įvykio vietos apžiūros protokole apie kvapų paėmimą, daugiau nėra jokios kitos informacijos apie šio tyrimui paimto objekto įpakavimą, aprašymą, dėl šių priežasčių negalima kategoriškai patvirtinti, jog tyrimui buvo pateikti tinkamai įvykio vietoje paimti kvapai, ar tyrimo objektas buvo saugomas tinkamai, ar neturėjo sąlyčio su kitais objektais.
6.7. Apeliacinės instancijos teismas kaip nuteistojo M. Č. kaltės įrodymą pripažino liudytojo policijos pareigūno I. Selenio parodymus, kad jis, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, atpažino M. Č. pagal visus jo bendrus požymius. Liudytojas I. Selenis negali būti laikomas asmeniu, kuris žinojo kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, nes negali būti tapatinamos reikšmės bylai išspręsti turinčios aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo veiksmų ir duomenų, kuriuos atliko (tyrė) I. Selenis, komentavimas ir vertinimas. Šiuo atveju liudytojas pateikė tik subjektyvią nuomonę, kuri galėjo susidaryti ir dėl klaidingo vertinimo ar dėl sąmoningo siekio įrodyti potencialaus įtariamojo (kaltinamojo) kaltę.
6.8. Be to, liudytojo I. Selenio galimybę atpažinti nuteistąjį M. Č. paneigė byloje atlikti specialistų tyrimai. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad, naudojant programinę įrangą, būtų galima išryškinti tyrimą dominančių subjektų individualizuojančius požymius, pateiktos tyrimui skaitmeninės vaizdo bylos nėra tinkamos asmens identifikaciniams tyrimams. Jokie specialistų tyrimai, kuriuose būtų nustatytas, pavyzdžiui, tik asmens, fiksuoto vaizdo įraše prie UAB „Goldexpo“ parduotuvės, ūgis (negalint identifikuoti veido bruožų), kiti kūno parametrai, nebuvo atliktas.
7. Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
7.1. Apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro prašymo, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuteistajam paskirta bausmė buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis ir į šią bausmę buvo įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį.
7.2. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, nepagrįstai buvo pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Netaikyti BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų prašė ne prokuroras, o gynėjas advokatas R. Volikas, dėl to buvo pažeista ir nuteistojo teisė į gynybą.
7.3. Nuteistasis V. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko ir buvo paleistas iš kalėjimo 2023 m. kovo 3 d., pritaikius lygtinį paleidimą. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas iš naujo atlikti vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pažeidė ir dvigubo baudimo uždraudimo principą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo M. Č. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasacinis skundas atmestinas. Nuteistojo V. Ž. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų
9. Kasatorius nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas S. Zakarevičius, nesutikdamas su M. Č. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalis priimtu apeliacinės instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, paduotame kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepašalindamas įrodymų prieštaravimų, abejones vertindamas nuteistojo nenaudai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, selektyviai, išvadas grindė nepatikimais įrodymais, kurių nepakanka nuteistojo kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).
11. Pirmiau paminėtų kasatoriaus argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-511/2019">2K-125-511/2019</a>, 2K-112-628/2023, 2K-65-976/2025 ir kt.).
12. Tuo tarpu esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-495/2021">2K-145-495/2021</a>, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-259-697/2024, 2K-36-387/2025 ir kt.).
13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino iš esmės laikydamasis BPK reikalavimų. Pabrėžtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo kitokias išvadas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, gali lemti tiek naujai gautų duomenų kartu su esamais vertinimas, tiek ir jau byloje esančių įrodymų išsamaus vertinimo rezultatas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. Č. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (UAB „Goldexpo“ turto vagystė), BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB,,Goldexpo“ turto sugadinimas), BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „Maxima LT“ turto sugadinimas), ir dėl šios dalies priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu, taip pat išdėstė motyvus, kuriais kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15–24 punktai).
14. Priešingai nei teigiama kasatoriaus skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, teismas, laikydamasis ginčijamo įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo visapusiškumo principo, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, t. y. ne tik skunde akcentuojamą odorologinio tyrimo išvadą, bet ir paties nuteistojo M. Č., liudytojų J. Č., S. K., A. G., K. A., A. P., T. M. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, specialisto išvadas bei kitus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, taip netiesioginiais įrodymais nustatytus tarpinius faktus susiejo į vientisą ir nuoseklią loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Padaręs priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 15–19 punktuose nurodė, kokias įrodymų vertinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas ir kokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas padarė motyvuotas išvadas, jog vagystę iš parduotuvės „Goldexpo“, sugadindamas UAB,,Goldexpo“ ir UAB,,Maxima LT“ priklausantį turtą, įvykdė M. Č..
15. Byloje pirmiau nurodytų liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolų bei vaizdo įrašų pagrindu nustatyta, kad, išpjaunant sienoje skylę, buvo įsibrauta į UAB „Maxima LT“ prekybos centrą, jame, smūgiuojant kirviu į stiklines parduotuvių „Skonis ir kvapas“ bei „Goldexpo“ duris, buvo įsibrauta į „Goldexpo“ parduotuvę, iš šios parduotuvės, sudaužius stiklines vitrinas, buvo pavogta juvelyrinių dirbinių ir padėklų. Iš karto po nusikalstamos veikos padarymo atliekant įvykio vietos apžiūrą įvykio vietoje buvo rastas įrankis – kirvis, nuo kirvio rankenos paimtas kvapo pėdsakas. Atlikus objektų tyrimus, specialistų išvadose buvo konstatuota ne tik tai, kad ant kirvio, tikėtina, yra nuteistojo M. Č. kvapas, bet ir tai, kad ant šio kirvio buvo rasta stiklo dalelių, kurios sutapo su UAB „Baltic Petroleum“ degalinėje išdaužto lango šukės su ant jos paviršiaus esančiu avalynės pėdsaku stiklu. Apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs šiuos įrodymus su paties nuteistojo M. Č. parodymų dalimi, kad, kai išdaužė langą „Baltic Petroleum“ degalinėje, jis, veikdamas su bendrininku, pagrobė degalinėje esantį turtą, priėjo prie pagrįstos išvados, kad šioje byloje buvo nustatytas ne tik tas pats įrankis, panaudotas pagrobiant svetimą turtą, bet, be kita ko, ir analogiškas nusikalstamos veikos įvykdymo modelis.
16. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė ir kitus reikšmingus tarpinius faktus, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas: UAB „Goldexpo“ atstovas liudytojas J. Č. parodė, kad buvo paimti stambesni gaminiai, smulkių gaminių nepagrobė; objektų apžiūros protokolai, be kita ko, vaizdo įrašai leidžia pagrįstai spręsti, jog turto pagrobimo metu laikas buvo ribotas, galimybių atsirinkti grobiamą turtą nebuvo, tad brangesniems juvelyriniams gaminiams identifikuoti reikėjo išankstinio pasiruošimo. Šį bylai reikšmingą tarpinį faktą pagrindė apeliacinės instancijos teismas. Teismas, įvertinęs liudytojų J. Č., T. M. parodymus, T. M. pateiktus dokumentus (7 t., b. l. 71–79), taip pat ir tauriųjų metalų gaminio tyrimo akto išvadą, nustatė, jog nuteistasis M. Č. iki nusikalstamos veikos padarymo lankėsi parduotuvėje „Goldexpo“, pirko grandinėlę ir pakabuką. Visa tai kasatoriaus aptariamo reikšmingo tarpinio fakto dėl nuteistojo kvapo pėdsako indentifikavimo kontekste apeliacinės instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad būtent M. Č. pagrobė svetimą, UAB,,Goldexpo“ priklausantį, turtą.
17. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad visi šie faktiniai bylos duomenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įvertinti kaip įrodymų visuma, palyginus tarpusavyje ir teismui motyvuojant tokį savo sprendimą. Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo M. Č. gynėjo kasaciniame skunde, odorologinio kvapų tyrimo rezultatas nebuvo vienintelis ir svarbiausias įrodymas, patvirtinantis, kad nuteistasis M. Č. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo bylai reikšmingų liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus bei specialisto išvadas, šias įvertino su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir nuteistojo M. Č. parodymais, jų tarpusavio sąsajas ir pateikė išsamius motyvus, kodėl vienus bylos įrodymus atmeta, o kitais remiasi, darydamas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas išvadas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Toks odorologinės išvados vertinimas atitinka teismų praktiką, pagal kurią odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-699/2017">2K-55-699/2017</a>, 2K-81-719/2024 ir kt.).
18. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentais dėl ginčijamos odorologinio tyrimo išvados patikimumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad specialisto išvadų dėl kvapų identifikavimo tyrimas ir vertinimas kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. 2021 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad nuo kirvio rankenos paimtas kvapo pėdsakas ir supakuotas į spec. stiklainį su plomba, kvapo sugėriklį išlaikant valandą ant kirvio. Taip pat iš parduotuvės,,Goldexpo“ paimtas foninis kvapo pėdsakas. Iš bylos duomenų matyti, kad kvapų pavyzdžiai buvo paimti praėjus nedaug laiko po įvykio, iki jų perdavimo tyrimui, buvo saugomi prie bylos. Atliekant objektų tyrimą, specialistas pateiktų pavyzdžių sandarumo pažeidimų nenustatė, buvo atliktas tyrimas ir gauti jo rezultatai. Remiantis 2003 m. gruodžio 24 d. žmogaus kvapų pėdsakų, lyginamųjų kvapų pavyzdžių, foninių kvapų paėmimo ir konservavimo, odorologinių tyrimų atlikimo metodika, kvapai nuo pėdsaką išlaikančių objektų imami laikant kvapų sugėriklį suliestą su objektu ne mažiau kaip 1 valandą. Iš specialisto išvados ir iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad pavyzdys lyginamajam tyrimui buvo gautas išlaikant kontaktą su kvapų sugėrikliu ne mažiau kaip 1 valandą. Taigi, byloje nenustatyta kvapo pavyzdžių paėmimo ir saugojimo pažeidimų, nukrypimų nuo patvirtintos metodikos.
19. Kita vertus, sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis policijos pareigūno I. Selenio parodymais, kad jis, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, juose atpažino M. Č. pagal jo bendrus požymius, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus.
19.1. BPK 78 straipsnyje nurodyta, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Tokia formuluotė leidžia teigti, kad paprastai liudytojas yra nesuinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, kuris turi žinių apie svarbias bylai aplinkybes. Vadinasi, liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015). Kaip liudytojai taip pat gali būti apklausiami asmenys, kuriems įrodinėtinos bylos aplinkybės žinomos dėl tarnybinių ar kitų pareigų. BPK jokių draudimų ar išimčių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali būti apklausiamas kaip liudytojas ar kad tokio liudytojo parodymais, vertinant juos visų ištirtų bylos duomenų kontekste, negalima remtis grindžiant priimamą sprendimą (BPK 78, 79, 80 straipsniai, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnis), nėra. Jų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, šių duomenų procesinio įtvirtinimo aplinkybes. Tokie liudytojai prisiekia, yra įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį ir teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais gali remtis. Taigi vien tai, kad liudytojas yra pareigūnas, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kitiems įrodymams patikrinti bei jiems vertinti, laikyti neturinčiais įrodomosios vertės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-699/2015">2K-52-699/2015</a>, 2K-51-648/2019, 2K-236-495/2023, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>, 2K-108-511/2024, 2K-13-719/2025 ir kt.). Taigi, įprastai vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jų parodymus laikyti neatitinkančiais įrodymams keliamų reikalavimų ir neturinčiais įrodomosios vertės, taigi ir neužkerta kelio remtis šio liudytojo parodymais. Kita vertus, tai savaime neatleidžia ir nuo pareigos išspręsti klausimą, ar liudytojo parodymai, kaip ir kiti duomenys, laikytini įrodymais. Dėl tokių parodymų patikimumo taip pat sprendžiama vertinant juos bendra tvarka.
19.2. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno parodymais, kad jis, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, įrašuose atpažino M. Č. pagal visus jo bendrus požymius, realiai pamatęs M. Č., jis įsitikino, jog M. Č. užfiksuotas visuose vaizdo įrašuose. Įvertinusi šio liudytojo parodymus, be kita ko, atsižvelgdama į kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tokia liudytojo parodymų dalis ne tik neatitinka įrodymų patikimumo reikalavimo, kadangi prieštarauja objektyviems įrodymams – specialisto išvadai, kurioje konstatuota, kad pateiktos tyrimui skaitmeninės vaizdo bylos nėra tinkamos asmens identifikaciniams tyrimams, bet ir savaime negali būti laikoma nei netiesioginiu, nei išvestiniu įrodymu baudžiamojoje byloje dėl aptariamų parodymų turinio. Svarbu tai, kad tokio pobūdžio ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymai yra iš esmės tik analitinio pobūdžio, tokiuose parodymuose nėra užfiksuota jokių bylai turinčių reikšmės faktinių aplinkybių, kurias šis liudytojas matė ar kitaip tiesiogiai suvokė ir galėtų patvirtinti, o yra pateikiamas tik subjektyvus pareigūno byloje esančių duomenų vertinimas.
19.3. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši liudytojo parodymų dalis neturi įrodomosios reikšmės, jų pagrindu negali būti tikrinamas byloje esančių įrodymų patikimumas, jie negali prisidėti prie teismo vidinio įsitikinimo dėl asmens kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, formavimosi. Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmiau aptartas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas apeliacinės instancijos teismui būtų sukliudęs išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Aptariami policijos pareigūno parodymai nelaikyti esminiu M. Č. kaltę pagrindžiančiu įrodymu, jų pašalinimas neturi jokios realios įtakos apeliacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kadangi kitų nuosprendžiuose aptartų ir įvertintų įrodymų visuma yra pakankama byloje nuteistojo kaltumui konstatuoti.
20. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. Č. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta leistinų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma, šie įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus ir nekelia jokių abejonių. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagystės iš UAB „Goldexpo“ parduotuvės), BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Goldexpo“ turto sugadinimo), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Maxima LT“ turto sugadinimo), ir šią bylos dalį nutraukti pagrindo nėra.
Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo
21. Nuteistojo V. Ž. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsniu, nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis ir į šią bausmę buvo įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį, pablogino nuteistojo padėtį, t. y. padarė esminį BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu sutinka.
22. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Su šiomis nuostatomis yra susiję nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>, 2K-19-1073/2018, 2K-175-1073/2019 ir kt.). Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-511/2019">2K-202-511/2019</a>, 2K-7-71-458/2020, 2K-74-594/2024, 2K-237-976/2024).?????
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar V. Ž. teisinė padėtis buvo pabloginta, atsižvelgtina į pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą galutinės subendrintos bausmės dydį ir jos atlikimo laiką, paduotų apeliacinių skundų ribas ir apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą.
23.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, dalį bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) ir BK 187 straipsnį (dėl vagystės ir turto sugadinimo UAB „Čia Market“ ir UAB „Baltic Petroleum“), apėmus ir šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu tarpusavyje bei su bausme, paskirta už nusikaltimo, nurodyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo redakcija) (UAB,,Gazimpeksas“ turto pagrobimas), padarymą, V. Ž. buvo paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis (laisvės atėmimas penkeriems metams ir 1882,53 Eur dydžio bauda) ir jam paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 1882,53 Eur dydžio bauda. Iš to, kas paminėta, matyti, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dalis – treji metai laisvės atėmimo – iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. Ž. tuo metu, kai atliko bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, iš pataisos įstaigos buvo paleistas 2023 m. kovo 3 d., neatlikęs vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės. 2024 m. birželio 3 d. jis buvo išregistruotas iš Probuojamų asmenų duomenų registro.
23.2. Apeliacinės instancijos teismas, dėl šios dalies nagrinėdamas bylą tik pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą, nustatęs, kad nuteistasis V. Ž. skundžiamame nuosprendyje nurodytas naujas nusikalstamas veikas padarė po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimui nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas, todėl panaikino nuosprendžio dalį dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo taikant BK 63 straipsnio nuostatas ir, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, V. Ž. nauju nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtos ir likusios neatliktos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir visiško sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1882,53 Eur bauda ir V. Ž. paskyrė galutinę subendrintą trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1882,53 Eur dydžio baudą. Taip pat skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo panaikinta Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. Ž. į paskirtą bausmę įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu.
23.3. Minėta, kad, realizuodamas baudžiamojo proceso įstatymo suteiktus įgaliojimus, apeliacinės instancijos teismas bet kuriuo atveju privalo vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Šioje byloje prokuroras apeliaciniame skunde nekėlė klausimų dėl nuteistajam V. Ž. paskirtos bausmės bendrinimo pagal BK 63 straipsnį teisėtumo, o iš nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą skundė dėl jam paskirtos bausmės, teigdamas, jog šiuo atveju turėtų būti taikomos BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatos ir pridėta tik baudos bausmė, nes laisvės atėmimo bausmė yra atlikta. Taigi, nors klausimą dėl BK 63 straipsnio taikymo neteisėtumo kėlė pats nuteistasis V. Ž., būtinybę nepažeisti principo non reformatio in peius nusvėrė ir paties nuteistojo suformuluoti prašymai. Todėl, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turėjo įvertinti, ar tinkamas BK 63 ar 64 straipsnio nuostatų taikymas nepablogins nuteistojo teisinės padėties, kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva.
23.4. Atsižvelgdama į aptartas nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. Ž. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo taikant BK 63 straipsnio nuostatas ir šias bausmes subendrindamas vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, pablogino nuteistojo padėtį, kadangi galutinis bausmės atlikimo terminas, į paskirtą bausmę neįskaičius laisvės atėmimo bausmės, atliktos pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pailgėjo.
23.5. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, kadangi naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos po Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. apkaltinamojo nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, priėmimo, tačiau iki jo įsiteisėjimo – bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 29.5–29.8 papunkčiai). Tokiu atveju, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-220/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-220/2008">2K-220/2008</a>, 2K-323/2011, 2K-233-654/2023). Vis dėlto nors šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos pagal BK 64 straipsnio nuostatas, nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, tačiau padarė esminį BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimą, kadangi nepagrįstai pablogino nuteistojo padėtį, paskirdamas jam griežtesnę bausmę. Aptariamą pažeidimą iš esmės nulėmė tai, kad netinkamas BK 63 straipsnio nuostatų taikymas, be kita ko, ir šio straipsnio 9 dalies taikymas, buvo palankus nuteistajam V. Ž., kadangi lėmė nuteistojo teisinės padėties sušvelninimą, ji nagrinėjamu atveju negalėjo būti pabloginta nesant paduotų prokuroro ar nukentėjusiųjų skundų.
24. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo V. Ž. padėtis buvo pabloginta, nesant tam teisinio pagrindo, ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo V. Ž. teisės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, ir nuteistajam V. Ž. paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, naikintina ir dėl šios dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
25. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 24 d. pažyma, kurioje apskaičiuota, kad už advokato A. Marcinkevičiaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. Ž. valstybės naudai iš jo priteistina 687,50 Eur suma.
26. Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
27. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad kasacinį skundą padavęs V. Ž. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2025 m. kovo 6 d. nutartimi, remiantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjime yra būtinas. Išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas V. Ž. kasacinį skundą tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas šiuo atveju iš V. Ž. nepriteistinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. Ž. paskirtos subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės bendrinimo su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis pagal BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalis ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 1882,53 Eur dydžio baudos bausmė, be pakeitimų;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo, ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į V. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, be pakeitimų.
Kitas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalis palikti galioti be pakeitimų.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Albinas Antanaitis