Baudžiamoji byla Nr. 1-23-445/2014
Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00239-13-2
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.7.1.;1.1.7.2.3.;1.1.8.1.;1.2.26.1.;
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2014 m. vasario 28 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, nukentėjusiems A. U., D. V., A. U., R. U., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
S. J., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str.1 d.
Teismas išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė :
S. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent, kad jis 2013 metų birželio 22 d. apie 00.30 val. Varėnos r. (duomenys neskelbtini) kaime prie tvenkinio, viešojoje vietoje, tyčia, kilus konfliktui tarp jo ir tvenkinyje besimaudančių asmenų, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išsakė besimaudančių sodų bendrijos tvenkinyje A. U., A. V., D. V., A. Ž., A. U., R. U. atžvilgiu necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, norėdamas sukelti išgąstį, tris kartus į viršų iššovė į viršų iš lygiavamzdžio šautuvo TOZ Nr.76369, tokiais veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinimojo S. J. kaltė įrodyta.
Kaltinamasis S. J. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta, jog iššovė tris kartus į viršų tuščiais šoviniais. Tokius veiksmus atliko savo namo kieme,o jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, prie ten esančio tvenkinio. Nuo namo iki tvenkinio yra pieva ir atstumas apie 100 metrų. Tokius veiksmus atliko, kadangi nukentėjusieji triukšmavo ir trukdė jam ilsėtis(miegoti). Nukentėjusieji buvo kitoje tvenkinio pusėje. Buvo tamsu. Kai jis bandė žodžiais nuraminti, tai jį išvadino nepadoriais žodžiais. Išsinešė šautuvą ir tris kartus šovė į orą. Šautuvas TOZ markės, 16 kalibro. Šoviniai buvo tik su parako užtaisu, šaratus iš šovinių išėmė. Šautuvas išduotas savigynai. Užpuolimo nebuvo, bet iššovė, kas sutramfytų triukšmaujančius. Iššovė stovėdamas prie šulinio, atstumas iki nukentėjusiųjų apie 250 metrų. Policijos darbuotojų naktį neįsileido į namo vidų, nes nepasitikėjo, kad tai tikri policininkai. Alaus išgėrė po įvykio, todėl ir girtumą nustatė.
Nukentėjusioji A. U. parodė, kad buvo su kitais nukentėjusiais ir šventė soduose. Viskas įvyko po 24 val. Buvo tamsu. Matė namą, o kur stovėjo S. J. nematė. Mano, kad atstumas buvo apie 100-150 metrų tarp jų. Iššovė du kartus, o trečias šūvis į laidus ar stulpą pataikė, nes pasipylė žiežirbos. Kitoje tvenkinio pusėje rėkė moteris. Buvo žvejai. Kalbėjosi per tvenkinį. Jie rėka, kad atėję triukšmauja. Vyriškis buvo, bet jo nesimatė prie namo. Išsigando ir spiegė. Tik trečią kartą kai iššovė, buvo žiežirbos virš nukentėjusiųjų, o kur pataikė, tai nematė.
Nukentėjusioji A. U. parodė, kad buvo su kitais nukentėjusiais ir šventė soduose joninių šventę. Atėjo maudytis, kalbėjosi tarpusavyje. Išėjo moteris ir rėkė, kad trukdo gyventi. Įvyko konfliktas. Po to buvo šūviai. Pradžioje nesuprato, kad šaudo. Atstumas apie 300 metrų. Buvo tamsu, matėsi namai ir žmonių siluetai.Buvo žvejai. Nukentėjo, nes sugadino šventę, nuotaiką, patyrė išgąstį. Buvo skirtinguose tvenkinio krantuose.
Nukentėjusioji D. V. parodė, kad buvo su kitais nukentėjusiais ir šventė soduose joninių šventę. Nuėjo maudytis prie tvenkinio. Pradėjo loti šuo. Maudėsi. Keikėsi išėjęs vyras ir moteris.Girdėjo tris šūvius ir A. pradėjo spiegti. Atstumas buvo 200 metrų. Buvo žiežirbos į laidus. Suprato, kad kilo pavojus gyvybei. Gal kiek ir sutrukdė maudytis.
Nukentėjusysis R. U. parodė, kad buvo su kitais nukentėjusiais ir šventė soduose joninių šventę. Rėkė vyras ir moteris. Atsakė, kad tvenkinys ne jo. Tada viskas ir prasidėjo. Vyras pradėjo šaudyti, šovė tris kartus. Po trečio karto užrėkė dukra. Atstumas iki kaltinamojo buvo apie 200 metrų. Sugadino šventinę nuotaiką.
Liudytoja M. J., policijos specialistė, pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą. Pirma buvo pasiųti policijos patruliai. Po to važiavo ji kartu su vyr.postiniu V. S.. Išsiaškino, kad buvo žodinis konfliktas prie tvenkinio, o po to šaudė. S. J. patvirtino, kad buvo žodinis konfliktas, aiškino, kad jam grąsino. Visi nukentėjusieji, išskyrus A. U., buvo neblaivūs, todėl iš jų pareiškimų nepaėmė, paaiškino, kad kai išsiblaivys, tada gali kreiptis.
Liudytojas V. S., vyr.postinis, parodė, kad S. J. aiškino, jog šaudė, kai jam grąsino. Šaudė į viršų. Ieškojo šovinių tūtelių, bet nerado. Mano, kad ežero plotis 40-50 metrų.
Liudytojas D. J. parodė, kad žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje su G. D.. Atėjo grupelė žmonių nusimaudyti. Įvyko konfliktas. Kivirčas vyko tarp S. J., jo žmonos ir atėjusių asmenų iš sodų. Girdėjo tris šūvius. Nesimatė kur šaudo, tik garsas. Buvo tamsu, žmonės nesimatė. Nematė jokių žiežirbų. Jam pavojus nebuvo kilęs. Buvo apie 50 metrų iki besimaudančių asmenų. Barniai ir šaudymas nenutraukė žvejybos. Jam tai netrikdė.
Liudytojas G. D. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji ginčijosi visokiais žodžiais. Po to buvo šūviai. Kaip šovė nematė. Matėsi tik siluetai. Šūvio metu nematė kaltinamojo. Nematė jokio pataikymo į laidus ar stulpą.Šauta buvo gal pora kartų. Jis buvo nuo besimaudančių per 5-6 metrus.Žvejyba nebuvo sutrikdyta.Gal šiek tiek išgąsdino.Negalvojo, kad šaudo. Šaudymą išprovakavo – tarpusavio kaltinamojo ir nukentėjusiojo barnis. Žvejybos netraukė, žvejojo iki ryto. Atstumas gal buvo 100 metrų per tvenkinį.
Liudytoja O. J., kaltinamojo sutuoktinė, parodė, kad S. J. prašė nukentėjusiuosius nusiraminti ir netriukšmauti. Kai pagrąsino, kad su juo susidoros, tada S. J. pasiėmė šautuvą ir iš tuščių šovinių tris kartus iššovė. Nukentėjusieji keikėsi. Bandė dar vyrą raminti, kad nešaudytų.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :
nukentėjusiųjų A. Ž., A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie savo esme atitinka kitų nukentėjusiųjų duotiems parodymams;
įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini) Varėnos r. prie tvenkinio, kur yra maudyklė, sodų bendrijos pusėje. Kitoje pusėje matyti gyvenamoji sodyba. Nieko nerasta ir nepaimta(b. l. 7-9).
S. J. rašytiniame atvirame prisipažinime 2013-06-22 nurodė, kad kilus triukšmui, negalėdamas miegoti, išėjo į kiemą sudarusminti. Kilo žodinis konfliktas. Tada atsinešė šautuvą ir iššovė į viršų tris kartus. Šaudė, kad pagąsdintų. Buvo išgėręs 1 litrą 7.5 stiprumo alaus (b. l. 45).
Asmens blaivumo testu, kai 2013-06-22 04.43 val. S. J. buvo nustatytas 0,72 promilių girtumas (b. l. 46).
Daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kai 2013-06-22 S. J. pateikė vieną iššautą tūtelę, dvi neiššautas tūteles, medžioklinį šautuvą „TOZ“, leidimą laikyti ginklą (b. l. 47-48), ir šių daiktų apžiūros protokolu (b. l. 50-51). Po apžiūros šautuvas ir tūtelės perduotos saugoti Alytaus apskrities VPK (b. l. 49,52-53).
BK 284 str. 1 d. numato, kad viešosios tvarkos pažeidimas, tai kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal šią nuostątą teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.
Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2011">2K-135/2011</a>, 2K-563/2009 ir kt.).
BK 284 str. 1 d. dispozicija nereikalauja, kad tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam būtinai būtų sutrikdyta sveikata. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje, tačiau šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. LR ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) dispozija neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus, tuo tarpu BK 284 str. 1 d. įvardija platesnį veikų sąrašą (įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus), numato padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji šventė joninių šventę, po vidurnakčio atėjo prie sodų bendrijos tvenkinio nusimaudyti. Nukentėjusieji neįvertino aplinkybės, kad pramogaudami gali trikdyti kitų žmonių poilsį. Šiuo atveju vertinama tai, kad nukentėjusieji buvo kitame tvenkinio krante, ne kaltinamojo privačioje teritorijoje, taigi jų elgesys nebuvo nukreiptas tiesiogiai pažeisti kitų asmenų rimtį. Kaltinamasis, pagal kurio aiškinimus jam buvo trikdoma ramybė, pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusiems dėl jų elgesio, ir tuo pagrindu kilo tarpusavio asmeninis konfliktas. Pradžioje šis konfliktas buvo žodinis, t.y. tarpusavio barnis – tinkamai ar netinkamai elgesi nukentėjusieji, turi jie tokią teisę taip elgtis ar ne. Kaltinamasis, nesugebėjęs žodžiais išspręsti kilusį tarpusavio barnį, nusprendė atsinešti šautuvą, iššauti ir taip išspręsti šią situaciją.
BK 28 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji buvo tam tikru atstumu vieni nuo kitų, juos skyrė tvenkinys. Tiesioginio tarp jų kontaktavimo nebuvo. Kaltinamajam pasitraukus nuo nukentėjusiųjų tuo tarpusavio konfliktas ir būtų užsibaigęs, kadangi nukentėjusieji atėjo iš sodų bendrijos tik nusimaudyti, neilgam laikui, o vėliau turėjo tikslą grįžti atgal į šventinį pobūvį. Kaltinamajam, jo namiškiams, būstui ar nuosavybei, nebuvo kilusi jokia reali grėsmė.
Nusikaltima veika padaryta tiesiogine tyčia – kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis suvokė arba turėjo suvokti, kad iššaunant iš šautuvo į viršų, bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kad kiti asmenys (ne tik nukentėjusieji) patirs išgąstį, nebus saugūs viešoje vietoje (prie tvenkinio). Liudytojas G. D., kuris nekonfliktavo, buvo pašalinis asmuo, atsitiktinai buvęs netoli įvykio vietos, ir nurodė, kad išgirdus šūvius buvo nelabai jauku. Taigi bet kuriam asmeniui, galėjusiam būti viešoje vietoje, prie šio tvenkinio, rimtis būtų sutrikdyta.
Nėra pagrindo teigti ir daryti išvadą, kad kaltinamasis šovė ne tuščiais šoviniais, šovė į nukentėjusius. Tokios aplinkybės neįrodytos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nėra tikslių, aiškių duomenų ir kokiu atstumu kaltinamasis buvo nuo nukentėjusiųjų, kai buvo iššauta iš šautuvo. Nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, kad kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas pavojus jų gyvybei, nėra pagrįstos įrodymais. Nukentėjusiųjų A. U., D. V. aiškinimai, kad iššovus buvo pataikyta į elektros laidus ar elektros stulpą, esantį netoli tos vietos, kur maudėsi, neįrodyta surinktais ir ištirtais įrodymais. Tokie parodymai yra abejotini, kadangi šių aplinkybių nepatvirtino šalimais nukentėjusiųjų buvęs liudytojas G. D. ir D. J.. Liudytojai nėra suinteresuoti nurodyti neteisingai aplinkybes, jie nesusiję nei su nukentėjusiais, nei su kaltinamuoju.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 284 str. 1 d. prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzk2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-796/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-796/2007">2K-796/2007</a>, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.).
Kaltinamojo veiksmai, kai šaunama iš lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo į viršų šoviniu net ir be kulkos ar šaratų, sudaro įspūdį, kad šaunama tikru šoviniu, o tai tiriamu atveju tai trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkiniai asmenys nežino ar šovinys užtaisytas ar ne, iššaunant suvokė, kad yra šaunama iš atitinkamo ginklo.
Kaltinamajam iš kaltinimo šalintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokios aplinkybės objektyviai nėra įrodytos, o kaltinamojo kaltė prielaidomis ar samprotavimais negali būti grindžiama.
Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Nukentėjusieji įsivėlė į žodinį konfliktą su kaltinamuoju, barėsi, neatsižvelgdami į tai, kad patys buvo neblaivūs viešoje vietoje (išskyrus A. U.), negalėjo patys tinkamai įvertinti situacijos, savo veiksmais išprovokavo kaltinamojo elgesį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, yra bedarbis, pragyvena iš turimo ūkio ir gaunamos socialinės pašalpos.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Nukentėjusieji su kaltinamuoju nesusitaikė.
Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas iki 2 metų.
Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.
Kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė. Kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tokiu būdu jis bus perauklėtas, pasiekti bausmės tikslai. Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles, atsižvelgiant į nustatytą lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti šautuvas ir šoviniai – paliktini saugoti Alytaus apskrities VPK iki bus išspręstas klausimas dėl leidimo ginklui pratęsimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 308 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti viešuosius darbus trims (3) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį išdirbti dešimt (10) valandų visuomenės labui (viso trisdešimt valandų).
Šautuvą TOZ, Nr. 76369, tris tūteles, paimtas 2013-06-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš S. J., saugomus Alytaus apskrities VPK (kvitas B, serija BBB Nr.033558), palikti saugoti iki bus priimtas sprendimas dėl leidimo ginklui pratęsimo.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Dalis Žilionis
