Dėl veikos mažareikšmiškumo, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 71 straipsniu, paskiriant L. G. 8 MGL dydžio (1000 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

Baudžiamoji byla Nr. 2K-189/2007

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Prano Kuconio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

gynėjai R. Kazlauskienei,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, L. G.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. G. kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. remiantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl veikos mažareikšmiškumo, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 71 straipsniu, paskiriant L. G. 8 MGL dydžio (1000 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria L. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, L. G. ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

L. G. remiantis BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2004 m. gruodžio 1 d. Šilalės rajono apylinkės teisme nagrinėjant E. S. bylą pagreitinto proceso tvarka ir 2005 m. vasario 8 d. Šilalės policijos komisariate atliekant E. S. byloje ikiteisminį tyrimą davė melagingus parodymus, kad 2004 m. lapkričio 27 d., apie 12.53 val., ieškant pagrobto automobilio jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. S. ir pranešė, jog turi jo automobilį, kurį vėliau sugrąžins, nors byloje buvo surinkti duomenys, kad pats L. G. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino E. S..

Kasaciniame skunde L. G. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nurodo, kad jis E. S. byloje melagingų parodymų nedavė ir ikiteisminio tyrimo bei teismo tyčia neklaidino, o dėl parodymuose nurodomų aplinkybių galėjo suklysti tik netyčia. Byloje esantys duomenys, tarp jų – liudytojų D. V., D. R. parodymai, nepatvirtina kasatoriaus tyčios, o apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pateikdamas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padarė esminį BPK pažeidimą. Be to, pagrindas baudžiamajai atsakomybei už melagingus parodymus atsirasti, kasatoriaus nuomone, yra melagingų parodymų davimas tik apie svarbias esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes. Todėl šioje byloje jis turėjo būti ne atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, o išteisintas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl L. G. veikos

L. G. teiginius, kad jis E. S. byloje melagingų parodymų nedavė ir ikiteisminio tyrimo bei teismo tyčia neklaidino, paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai. Iš jų matyti, kad L. G., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjant E. S. bylą ir po to atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą melagingai nurodė, kad ieškant pagrobto automobilio jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. S. ir pranešė, jog turi jo automobilį, kurį vėliau sugrąžins. Tuo tarpu byloje buvo surinkti duomenys, kad tuo metu pats L. G. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino E. S.. Šiuos duomenis, tarp jų – telefoninių pokalbių išklotinę, minėto pokalbio metu šalia L. G. buvusių liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus E. S. parodymus, teismai vertino kartu su kitais įrodymais. Tinkamai įvertinę įrodymų tarpusavio ryšį teismai padarė išvadą, kad L. G. tyčia davė melagingus parodymus. Ši teismų išvada yra paremta pagrįstais motyvais, kurie paneigia kasatoriaus argumentus, kad jis dėl parodymuose nurodomų aplinkybių galėjo suklysti tik netyčia. Abejoti teismų išvada dėl L. G. kaltės kolegija neturi pagrindo.

Įrodymų vertinimą nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino pagal BPK reikalavimus. Kolegija apeliacinėje nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimu, todėl kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pateikė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir taip padarė esminį BPK pažeidimą, laikytini nepagrįstais. Kasacinio skundo argumentai, susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, šioje nutartyje nesvarstomi, nes tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. G. padarytos veikos pavojingumo laipsnį, padarė išvadą, kad ši veika mažareikšmė, ir L. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks teismo sprendimas neprieštarauja BK 37 straipsnio nuostatoms. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas L. G. taip pat neprieštarauja įstatymui, nes pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas.

Kasatorius teigia, kad teismas, nustatęs, kad jo parodymai, kurie pripažinti melagingais, nėra apie esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes, turėjo jį ne atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o išteisinti, nes pagrindas baudžiamajai atsakomybei už melagingus parodymus atsirasti yra melagingų parodymų davimas tik apie svarbias esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes. Šie teiginiai atmestini. BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtyje padariniai nėra numatyti. Paprastai melagingi parodymai duodami siekiant sukliudyti nustatyti tiesą byloje. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. pripažino, kad, siekiant nutraukti jam bylą, su L. G. buvo sutarta, jog šis pasakys, kad po automobilio vagystės jam skambino E. S. ir pranešė apie automobilį. Esant šioms aplinkybėms išteisinti L. G. teismui nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

L. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Pranas Kuconis

Albinas Sirvydis