Baudžiamoji byla Nr. 2K-151/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Prano Kuconio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį už 2004 m. kovo 28 d. padarytą nusikalstamą veiką prieš L. C. laisvės apribojimu vienuolikai mėnesių, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2004 m. gruodžio 9 d. padarytą nusikalstamą veiką prieš L. C. laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 63 straipsnį šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu P. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas trylikai mėnesių, įpareigojant P. Č. per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti L. C. turtinę žalą. Iš P. Č. šiuo nuosprendžiu buvo priteista L. C. 85,45 Lt už turtinę žalą.
Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 27 d. nuosprendis, kuriuo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendis iš dalies pakeistas panaikinant P. Č. paskirtą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti L. C. turtinę žalą ir sumažinant iš P. Č. L. C. priteistiną turtinę žalą iki 81,60 Lt.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
P. Č. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. kovo 28 d., prie namo, (duomenys neskelbtini), ranka tyčia sudavė vieną smūgį L. C. į galvą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-151/2007
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Prano Kuconio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį už 2004 m. kovo 28 d. padarytą nusikalstamą veiką prieš L. C. laisvės apribojimu vienuolikai mėnesių, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2004 m. gruodžio 9 d. padarytą nusikalstamą veiką prieš L. C. laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 63 straipsnį šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu P. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas trylikai mėnesių, įpareigojant P. Č. per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti L. C. turtinę žalą. Iš P. Č. šiuo nuosprendžiu buvo priteista L. C. 85,45 Lt už turtinę žalą.
Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 27 d. nuosprendis, kuriuo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendis iš dalies pakeistas panaikinant P. Č. paskirtą įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti L. C. turtinę žalą ir sumažinant iš P. Č. L. C. priteistiną turtinę žalą iki 81,60 Lt.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
P. Č. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. kovo 28 d., prie namo, (duomenys neskelbtini), ranka tyčia sudavė vieną smūgį L. C. į galvą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.
P. Č. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad 2004 m. gruodžio 9 d. minėto namo laiptinėje ranka tyčia sudavė vieną smūgį L. C. į dešinįjį šoną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Kasaciniame skunde P. Č. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nurodo, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus, kurie nulėmė jo nepagrįstą nuteisimą. Vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismai jo kaltę nepagrįstai grindė suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios, jos giminaičių neobjektyviais ir šališkais parodymais, abejotina specialisto išvada. Šie duomenys prieštarauja kasatoriaus parodymams bei kitiems duomenims, tarp jų – liudytojų parodymams, specialisto paaiškinimams, kurių teismas nevertino arba įvertino neteisingai. Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė minėtus duomenis, nuosprendyje nenurodyti. Toks įrodymų vertinimas, kasatoriaus nuomone, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams ir pažeidžia BPK 6 straipsnio 2 dalies bei 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų nepašalino. Be to, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva pakeisdamas kaltinimą, pažeidė kasatoriaus teisę į gynybą. Kasatorius laiko, kad kaltinimas jam buvo pakeistas iš esmės skirtingu, nes veika, kurią teismas perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju skiriasi tiek pagal objektą, padarymo būdą, tiek pagal įrodymų vertinimą ir gynybos strategiją. Tuo tarpu po kaltinimo pakeitimo galimybė pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo kasatoriui nebuvo suteikta, taip pažeistos BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teisę į gynybą, kasatoriaus nuomone, pažeidė ir apeliacinės instancijos teismas, pasirinkęs abejotiną apylinkės teismo padaryto BPK pažeidimo pereinant iš valstybinio į privatų kaltinimą ištaisymo formą, nes nukentėjusioji, žinodama proceso pirmosios instancijos teisme baigtį, jau nebuvo suinteresuota taikytis.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl P. Č. veikos
P. Č. teiginius, kad jis nepagrįstai nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą prieš L. C., paneigia apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Iš jų matyti, kad P. Č. 2004 m. kovo 28 d. ir gruodžio 9 d. panaudojo fizinį smurtą prieš L. C.. Kasatoriaus ir nukentėjusiosios parodymus apie įvykį teismas vertino kartu su kitais įrodymais ir dėl kasatoriaus veiksmų padarė pagrįstas išvadas. Teismas argumentuotai nurodė, kodėl remiasi nukentėjusiosios parodymais, kad įvykio metu P. Č. prieš ją smurtavo, ir kodėl nesiremia kasatoriaus ir jo liudytojų nurodomomis aplinkybėmis. Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė minėtus duomenis, nuosprendyje yra nurodyti. Nukentėjusiosios L. C. parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų parodymais, atmesti šiuos parodymus nebuvo jokio pagrindo. Specialistų išvados nuosprendyje buvo vertinamos kartu su kitais įrodymais.
Teismas kiekvieną P. Č. veiką prieš nukentėjusiąją kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nenurodo konkrečių motyvų, susijusių su baudžiamojo įstatymo taikymu, todėl jo veikos kvalifikavimo klausimas plačiau nesvarstomas. Šioje nutartyje nesvarstomi ir kasacinio skundo argumentai, susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nes tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Laikyti, kad P. Č. šioje byloje nuteistas nepagrįstai, nėra pagrindo.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų
Kasatoriaus teiginiai, kad teismai netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino įrodymus, nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Įrodymų vertinimą nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino pagal BPK reikalavimus. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes bei įrodymus, buvo šališki ir nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Kasatoriaus motyvai dėl BPK 6 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo yra išvestiniai iš jo nepagrįstų motyvų, susijusių su BPK 20 straipsnio pažeidimais, todėl atmetami.
BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos, tarp jų – ir dėl pasirengimo gynybai, taikomos tada, kai yra pagrindas kaltinamajame akte išdėstytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Kasatoriaus motyvai, kad pirmosios instancijos teismas jam pakeitė kaltinimą iš esmės skirtingu, nėra pagrįsti. Pakeistas kaltinimas BPK 256 straipsnio prasme laikomas iš esmės skirtingu, kai jo faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių: iš esmės pasikeičia nusikalstamos veikos apimtis, veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. Šioje byloje P. Č. buvo kaltinamas tuo, kad, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir pažeisdamas viešąją tvarką, 2004 m. kovo 28 d., prie namo, (duomenys neskelbtini), ranka tyčia sudavė vieną smūgį L. C. į galvą ir dėl dešinės akies obuolio sumušimo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei 2004 m. gruodžio 9 d. minėto namo laiptinėje ranka tyčia sudavė vieną smūgį L. C. į dešinįjį šoną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas P. Č. nuteisė už tai, kad 2004 m. kovo 28 d., prie namo, (duomenys neskelbtini), ranka tyčia sudavė vieną smūgį L. C. į galvą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei 2004 m. gruodžio 9 d. minėto namo laiptinėje ranka tyčia sudavė vieną smūgį L. C. į dešinįjį šoną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Taigi nuosprendyje išdėstytos P. Č. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, palyginus su kaltinamuoju aktu, iš esmės nepasikeitė (nusikalstamos veikos laikas, vieta, apimtis nepakito, o padariniai sušvelnėjo), tik teismas jas kitaip įvertino. Kasatoriaus motyvai šiuo klausimu yra siejami ne su kaltinimo faktinėmis aplinkybėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas esant byloje nukentėjusio asmens skundui P. Č. veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o šis baudžiamasis įstatymas, pagal kurį jau buvo pradėtas procesas, numato lengvesnį nusikaltimą, nei P. Č. kaltinamajame akte nurodyta BK 284 straipsnio 1 dalis. Kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos nėra taikomos. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad teismas, nuosprendyje kvalifikuodamas P. Č. veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 256 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pereinant iš valstybinio į privatų kaltinimą teisiamojo posėdžio pirmininkas, iki įrodymų tyrimo pabaigos nepaklausęs nukentėjusiosios, ar ši nesusitaikytų su kaltinamuoju, padarė BPK pažeidimą, šį pažeidimą ištaisė įrodymų tyrimo metu ir bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų nepažeidė. Įrodymų tyrimo metu dalyvavo ir P. Č. bei jo gynėjas. Laikyti, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažeidė P. Č. teisę į gynybą, kolegija neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. Č. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Pranas Kuconis
Albinas Sirvydis
