Baudžiamoji byla Nr. 2K-19-1073/2018
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01030-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija
2.8.9.5 (S)
2018 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
išteisintojo gynėjui Algimantui Kliunkai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
A. T. byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
A. T. byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukta neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
Iš A. T. civilinei ieškovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) priteisti 8508 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.
A. T. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, neįrodžius dalyvavimo padarant šiuos nusikaltimus.
Vilniaus apskrities VMI civilinis ieškinys atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
1. A. T. buvo kaltinamas:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad, nuo 2006 m. spalio 1 d. iki dabar būdamas UAB „D“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, UAB „D“ pardavė dalį mėsos gaminių be jokių apskaitos dokumentų – pardavė UAB „L“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir neregistravo šių pardavimo sandorių apskaitoje už bendrą 139 896 Lt sumą plius 29 378 Lt PVM (ekvivalentas – 40 516 Eur plius 8508 Eur PVM, iš viso – 169 274 Lt (49 025 Eur), dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „D“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;
pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad, nuo 2006 m. spalio 1 d. būdamas UAB „D“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies; 19 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio ir 89 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies pajamų už mėsos gaminių pardavimą UAB „L“, t. y. ekvivalentas – 49 025 Eur (iš jų PVM 8508 Eur), ir nurodė UAB „D“ buhalterei, kuri nurodytu laikotarpiu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, – R. B., nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką, įrašyti į toliau nurodytas deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „D“ pardavimo PVM, pastaruosius, pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema, pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, būtent: UAB „D“ per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neapskaičiusi 139 896 Lt (ekvivalentas – 40 516 Eur) pajamų ir Vilniaus apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose nepagrįstai nedeklaravusi 29 378 Lt (ekvivalentas – 8508 Eur) pardavimo PVM bei šia suma (8508 Eur) sumažinusi mokėtiną į biudžetą PVM, iš jų:
2013 m. kovo 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 3301 Lt pardavimo PVM ir šia suma (3301 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. sausio mėn. deklaracijoje.
2013 m. lapkričio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 1571 Lt pardavimo PVM ir šia suma (1571 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. vasario mėn. deklaracijoje.
2013 m. birželio 21 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 1588 Lt pardavimo PVM ir šia suma (1588 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. kovo mėn. deklaracijoje.
2013 m. gegužės 27 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 578 Lt pardavimo PVM ir šia suma (578 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. balandžio mėn. deklaracijoje.
2014 m. gegužės 20 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 3388 Lt pardavimo PVM ir šia suma (3388 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. gegužės mėn. deklaracijoje.
2013 m. rugpjūčio 23 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5134 Lt pardavimo PVM ir šia suma (5134 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. birželio mėn. deklaracijoje.
2013 m. rugpjūčio 26 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 6645 Lt pardavimo PVM ir šia suma (6645 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. liepos mėn. deklaracijoje.
2013 m. spalio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5782 Lt pardavimo PVM ir šia suma (5782 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje.
2013 m. spalio 29 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 4183 Lt pardavimo PVM ir šia suma (4183 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje.
2013 m. lapkričio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5689 Lt pardavimo PVM ir šia suma (5689 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. spalio mėn. deklaracijoje.
2013 m. gruodžio 27 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 2124 Lt pardavimo PVM ir šia suma (2124 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. lapkričio mėn. deklaracijoje.
2014 m. sausio 27 d. pateiktoje deklaracijoje deklaravo 10 605 Lt daugiau pardavimo PVM ir šia suma (10 605 Lt) padidino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. gruodžio mėn. deklaracijoje.
Taip valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie bendrovės pardavimo PVM, dėl to UAB „D“ išvengė mokėti į biudžetą 29 378 Lt (ekvivalentas – 8508 Eur).
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ruslanas Boiko prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos tinkamai atlikti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumo kontrolę ir pašalinti žemesniojo teismo padarytus pažeidimus, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, apeliacinės instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus aiškindamasis jas, taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą teisme, pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme buvo esmingai pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Šiuo atveju, net ir nesant prokuroro apeliacinio skundo ar prašymo keisti kaltinimą, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 256 straipsnio), manydamas, kad yra pagrindas keisti kaltinimą (jame nurodytas veikos faktines aplinkybes ar jos kvalifikavimą), turėjo spręsti dėl to BPK nustatyta tvarka tinkamai pranešęs kaltinamajam, jo gynėjui, kitiems bylos dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY5LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-469-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-469-648/2015">2K-469-648/2015</a>).
2.3. Kasatorius pažymi, kad prokuratūra sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. T. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinio skundo neteikė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinimo pakeitimas pasunkintų apelianto A. T. teisinę padėtį, todėl neįmanomas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria A. T. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, panaikino ir priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, nes A. T. buvo nepagrįstai išteisintas, kaip nepadaręs jokios nusikalstamos veikos.
2.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, keisdamas kaltinimą savo iniciatyva, nesant prokuroro prašymo, negali pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties, tačiau A. T. padėtis nebūtų pasunkinta. Pagal baudžiamąjį įstatymą sunkesnė nusikalstama veika yra veika, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164/2014">2K-164/2014</a>). Kasatorius pažymi, kad A. T. padaryta veika buvo perkvalifikuota jau pirmosios instancijos teisme iš apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) į neatsargų ir aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą (BK 223 straipsnis), t. y. A. T. buvo nuteistas pagal švelnesnį straipsnį, todėl jo teisinė padėtis pirmosios instancijos teisme buvo palengvinta, palyginus su kaltinamajame akte jam inkriminuota veika. Tuo tarpu faktinių bylos aplinkybių pakeitimas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal A. T. skundą, anot kasatoriaus, niekaip nepasunkintų jo teisinės padėties, kurioje jis buvo po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nes jis nuteistas pagal švelnesnį straipsnį, o pagrindo ir prašymų nuteisti jį pagal sunkesnę veiką numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį nėra. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kaip veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme pasunkintų A. T. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad nuteisiant A. T. pagal švelnesnį straipsnį buvo būtina pakeisti ir veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, – o to pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas veiką, nepadarė, – pasak kasatoriaus, tai galėjo padaryti savo iniciatyva, apie tai iš anksto pranešęs A. T. ir gynybai. Dėl tokių veiksmų, pasak kasatoriaus, A. T. teisinė padėtis nebūtų pasikeitusi. Tačiau, prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti naujo – išteisinamojo nuosprendžio, net neišsiaiškinęs šių aplinkybių ir neišnagrinėjęs bylos iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, susijusius su kaltinimo keitimu teisme, turėjo šiuos pažeidimus ištaisyti, tačiau to nepadarė ir tai sudarė sąlygas priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
2.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas perspėjo A. T. tik dėl kaltinimo perkvalifikavimo iš BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį galimybės, bet A. T. nebuvo perspėtas, kad perkvalifikuojant veiką bus keičiamos ir faktinės bylos aplinkybės, be to, nebuvo informuotas, kuris iš trijų alternatyvių BK 223 straipsnio objektyviosios pusės požymių, bei kokia kaltės forma jam bus inkriminuota. Tačiau, pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje analizuojamas tik veikos teisinis įvertinimas, tačiau nepasisakyta, kaip perkvalifikuojant veiką faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme de facto buvo pakeistos. Bylos faktinių duomenų teisinis įvertinimas (nustatymas, kokius objektyviosios pusės požymius ir kaltės formą atitinka konkretūs faktiniai veiksmai) yra teisės taikymo, o ne fakto klausimas, kuris svarbus apibrėžiant konkrečius kaltininko veiksmus kaip vienokį ar kitokį nusikaltimą (šiuo atveju – sprendžiant, ar bylos faktai atitinka apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties požymius). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės iš esmės keičiasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Kaltinamajame akte nurodytos faktinės bylos aplinkybės perkvalifikavus veiką pagal kitą straipsnį, prokuroro nuomone, niekaip nepasikeitė – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, veikų apimtis išliko tokie patys, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų ar naujų faktinių aplinkybių ir jų nekeitė, tačiau bylos faktus įvertino kaip labiau atitinkančius kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, t. y. pasikeitė tik nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas.
2.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog esminis skirtumas tarp BK 222 ir 223 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų yra kaltės forma. Teismo vertinimu, A. T. veiksmai pasireiškė ne tyčia, o neatsargumu, todėl subjektyvioji pusė buvo kitaip teisiškai įvertinta, o padaryta veika atitinkamai perkvalifikuota į kitą straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos faktinės aplinkybės, tokios, kokios jos nurodytos kaltinamajame akte (jog A. T., būdamas UAB „D“ direktorius ir atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „D“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), atitinka būtent BK 223 straipsnyje numatytą veiką.
2.7. Pasak prokuroro, byloje nustatytų faktų įvertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas kažkaip pakeitė inkriminuotas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tokį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumą, galėjo jį ištaisyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
3. Pareigos atlikti pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolę privalomumą ne kartą yra pažymėjusi ne tik Lietuvos teismų, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kuri teigia, kad peržiūrėjimo procedūra yra skirta pirmosios instancijos proceso trūkumams ištaisyti. Pagal BPK 320–333 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti visus pirmosios instancijos teismo išspręstus faktų ir teisės klausimus ir gali priimti sprendimą panaikinti ar pakeisti nuosprendį arba priimti naują nuosprendį (EŽTT 2002 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Sipavičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 49093/99). Taip būtų realizuojama ir konstitucinė doktrina, kad baudžiamasis procesas vyktų sąžiningai, kvalifikuotai, kad būtų gerbiamos proceso šalių teisės, o bylą nagrinėtų neutralus teisėjas. Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2016 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).
3.1. Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminių pirmosios instancijos teismo proceso ir sprendimų trūkumų, tokių kaip nuosprendžio prieštaringumas, galima neatitiktis BPK 303, 305, 307 straipsnių reikalavimams, nepranešimas kaltinamajam apie tai, kokios naujos faktinės bylos aplinkybės bus inkriminuojamos, bei jų nesuformulavimas ir pačiame nuosprendyje ir kt., nesiėmė jų taisyti motyvuodamas tuo, kad taip būtų pasunkinta kasatoriaus padėtis ir atitinkamai būtų pažeistas reformatio in peius (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį) principas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas niekaip nepagrindė, kaip išsamus bylos aplinkybių patikrinimas ir įvertinimas, esant būtinybei – veikos faktinių aplinkybių pakeitimas ir / ar patikslinimas, apeliacinės instancijos teisme pasunkintų A. T. teisinę padėtį. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, bausmės parinkimu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-697-2018). Atitinkamai bylos medžiaga ir apeliacinio teismo nutarties teiginiai rodo, kad jis netinkamai aiškino BPK nuostatas, įtvirtinančias reformatio in peius (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį) principą, bei neišsamiai, tik formaliai patikrino bylos medžiagą ir teismo sprendimus.
3.2. Reformatio in peius (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį) principas yra taikomas daugumoje tiek teisminio, tiek neteisminio ginčų nagrinėjimo procedūrų ir jo turinys visur yra vienodas – sprendimą priimanti institucija negali priimti tokių sprendimų, kurie apeliantą pastatytų į nepalankesnę padėtį nei jo padėtis, kurioje jis buvo prieš paduodamas skundą ir kuri būtų likusi skundo nepadavus.
3.3. BPK 320 straipsnio 4 dalyje ir BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra išaiškinta, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164/2014">2K-164/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgwLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-380-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-380-942/2015">2K-380-942/2015</a>).
3.4. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Kita vertus, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinėje instancijoje neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-327-788/2017). Atitinkamai faktinių bylos aplinkybių pakartotinis ištyrimas, jei reikia – pakeitimas ar patikslinimas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal A. T. skundą, niekaip nepasunkintų jo teisinės padėties, kurioje jis buvo po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nes jis nuteistas pagal švelnesnį straipsnį, o pagrindo ir prašymų nuteisti jį pagal sunkesnę veiką numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį nėra. Tačiau, kaip teisingai pažymi kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė net apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. apeliaciniu skundu A. T. kėlė ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, ir tyčios formos bei kitus klausimus, kurie apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėti iš esmės. Patikrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad jame yra pasisakyta tiek apie nusikalstamos veikos atlikimo formą, – nuosprendyje nurodoma, kad pagal BK 223 straipsnio sudėtį iš trijų alternatyvių veikų, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė, A. T. veikoje yra nustatyti ir surinktais duomenimis patvirtinti aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai, tiek aptarta ir kaltės forma – nusikalstamas nerūpestingumas.
3.5. Nagrinėjamu atveju kasatorius pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas jo veiką perkvalifikuojant pagal įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą (t. y. iš BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį), t. y. A. T. buvo nuteistas pagal švelnesnį straipsnį, todėl jo teisinė padėtis pirmosios instancijos teisme buvo palengvinta, palyginus su kaltinamajame akte jam inkriminuota veika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad perkvalifikavimo į lengvesnį nusikaltimą taisyklės taikymas iš esmės nepažeidžia gynybos teisių, jei perkvalifikuojant veiką tik pašalinami nusikaltimo sudėties požymiai, griežtinantys kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Perkvalifikuojant inkriminuojamą veiką pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį (straipsnio dalį), kai pritaikomi kitokie teisiniai požymiai, būtini šiai veikai pripažinti nusikalstama, neįtvirtinti kaltinamajame akte nurodytame BK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje) ir šiame akte nepanaudoti apibūdinant inkriminuojamą veiką, nelaikomi baudžiamojo proceso pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgwLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-380-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-380-942/2015">2K-380-942/2015</a>). Tačiau, siekiant nuosekliai viso proceso metu užtikrinti kaltinamojo asmens teisinę padėtį bei jo teisę į gynybą, tinkamą ir teisingą procesą, tokiais atvejais teismai turėtų ne vien perspėti apie perkvalifikavimo galimybę, kaip tai numato BPK 256 straipsnio 2 dalis, tačiau plačiau išdėstyti pasikeitusius teisinius požymius, teisinį situacijos vertinimą, kurie sudaro prielaidas perkvalifikavimo galimybei atsirasti. Patikrinus šiuo aspektu bylos medžiagą matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, tik informavo kaltinamąjį apie tai, kad galimai bus keičiamas kvalifikavimas, bei paklausė, ar reikia laiko ir kiek pasirengti gynybai. Kaltinamasis ir jo atstovas paprašė 10 minučių pertraukos, po kurios jokių papildomų pareiškimų ar įrodymų nepateikė, o tai leidžia teigti, kad A. T. teisinė padėtis ir jo gynyba iš esmės nepakito ir jo teisės į gynybą, nešališką procesą pažeistos nebuvo.
4. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai motyvavo procesinį sprendimą (BPK 332 straipsnio 3, 7 dalys).
5. Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai išnagrinėti išteisintojo skundo argumentus ir, laikydamasis non reformatio in peius principo, padaryti motyvuotas išvadas dėl visų A. T. inkriminuotų faktinių aplinkybių įrodytumo ir kvalifikavimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Pranas Kuconis
Olegas Fedosiukas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
