V. R. pagal BK 202 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-27-689/2018

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00002-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.17.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.7.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,

gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutarties.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu V. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. V. R. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2008 metų gruodžio mėnesio pradėjęs tarpininkauti perkant ir parduodant nuosavybės teise priklausančias teises atkurti nuosavybę pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) parengtas žemės atkūrimo išvadas, pažeisdamas:

– Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (Žin., 2002, Nr. 73-3085) (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka;

– Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ su pakeitimais 2007 m. liepos 10 d. (įsakymas Nr. VA-53), 2008 m. liepos 25 d. (įsakymas Nr. VA-38), 2013 m. birželio 25 d. (įsakymas Nr. VA-36) patvirtintos fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą nustatytos tvarkos reikalavimus,

tyčia laikotarpiu neįregistravęs mokesčių mokėtojų registre individualios komercinės veiklos ir jai neįgijęs leidimo, tačiau siekdamas gauti pajamų ir išvengti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Ignalinoje, Zarasuose, Vilniuje ir kitose vietovėse tarpininkavo perkant–parduodant teises atkurti nuosavybę į jiems tenkantį buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir gavo iš šios veiklos 32 338,2 Eur pajamų, būtent:

V. R. 2008 metais, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip gruodžio mėnesį, R. K. (R. K.) suteikė informaciją apie tai, kad I. O. G. pagal 2000 m. rugsėjo 6 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 3,00 ha žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. R. K. nusprendus pirkti I. O. G. priklausančią teisę atkurti nuosavybę, V. R. organizavo I. O. G. priklausančių teisių į nuosavybės atkūrimą pagal minėtą išvadą pardavimą R. K.: derino išvados pardavimo kainą, organizavo pardavėjai I. O. G. grynųjų pinigų – 7000 Lt (2027 Eur) – už parduodamą išvadą iš R. K. perdavimą, suderino atvykimo pas notarę laiką ir sutarė dėl sandorio patvirtinimo, I. O. G. pristatė į Ignalinos 2-ąjį notarų biurą, todėl R. K. pagal 2008 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo teisę spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre ir žemės sklypą (sklypus) parduoti už aptartą kainą ir sąlygas.

Be to, V. R. 2011 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, su R. G. sutarė, kad jis padės surasti žemės atkūrimo išvadų pardavėjus. Jiems aptarus ketinamų pirkti išvadų kainas, V. R. laikotarpiu nuo 2011 metų vasario mėnesio pabaigos iki 2015 metų lapkričio mėnesio vidurio telefonu ir susitikimų metu R. G. suteikė informaciją apie tai, kad:

– K. S. pagal 1999 m. sausio 13 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 13,29 ha žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje,

– I. B. pagal 2011 m. gruodžio 20 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 0,0521 ha žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje,

– M. P. pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 0,30 ha žemės sklypą, esantį Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime,

– S. Ž., O. B. ir J. S. pagal 2003 m. gegužės 14 d. išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 1,32 ha žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

R. G. nusprendus D. G. vardu pirkti K. S., I. B., M. P. bei R. J. vardu pirkti S. Ž., O. B. ir J. S. priklausančias teises atkurti nuosavybę, V. R. organizavo šiems asmenims priklausančių teisių į nuosavybės atkūrimą pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, teikė R. G. susipažinti su minėtomis išvadomis, sprendimu ir su jais susijusiais dokumentais, derino išvadų pardavimo kainas, organizavo pardavėjams grynųjų pinigų už parduodamą išvadą perdavimą: K. S. – 35 000 Lt (10 136,70 Eur), I. B. – 3000 Lt (868,86 Eur), M. P. – 16 000 Lt (4633,92 Eur), A. Ž., kuris pagal žodinį susitarimą atstovavo S. Ž., O. B., J. S., – 1000 Eur, bei tarpininkavo dėl preliminariųjų sutarčių, pareiškimų apie atsiskaitymą ir įgaliojimų pasirašymo, todėl:

– K. S. pagal 2011 m. kovo 25 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti D. G., o pagal 2011 m. kovo 25 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. įgijo teisę spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre ir žemės sklypą (sklypus) parduoti už aptartą kainą ir sąlygas.

– I. B. 2013 m. gegužės 15 d. pareiškimu apie atsiskaitymą įsipareigojo nepretenduoti į žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėti pretenzijų D. G., o pagal tos pačios dienos įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. įgijo teisę spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre ir žemės sklypą (sklypus) parduoti už aptartą kainą ir sąlygas.

– M. P. 2013 m. gegužės 21 d. pareiškimu apie atsiskaitymą įsipareigojo nepretenduoti į žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėti pretenzijų D. G., o pagal tos pačios dienos įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. įgijo teisę spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo pagal sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre ir žemės sklypą (sklypus) parduoti už aptartą kainą ir sąlygas.

– S. Ž., O. B. ir J. S. pagal 2015 m. lapkričio 13 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti R. J., o pagal 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. įgaliojimus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. įgijo teisę spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre ir žemės sklypą (sklypus) parduoti už aptartą kainą ir sąlygas.

V. R. už tarpininkavimą D. G. pagal preliminariąsias sutartis ir pareiškimus apie atsiskaitymą įgyjant teises atkurti nuosavybę pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. G. gavo 10 000 Lt (2896,20 Eur) pajamų.

Be to, į V. R. 2015 metų sausio–vasario mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, kreipėsi G. D. ir D. K. su prašymu surasti žemės, esančios Zarasų rajone, atkūrimo išvadų pardavėjus. Jiems aptarus ketinamų pirkti išvadų kainas ir mokestį V. R. už tarpininkavimo paslaugas, V. R. laikotarpiu nuo 2015 metų kovo mėnesio pabaigos iki 2015 metų balandžio mėnesio vidurio telefonu bei susitikimų metu G. D. ir D. K. suteikė informaciją apie tai, kad:

– V. O. (V. O.) pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 23 d. parengtą žemės atkūrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 5,4446 ha (vertė 9839 Eur) žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Zarasų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini);

– M. V. V. (M. V. V.) pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 26 d. parengtą žemės atkūrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 1,4721 ha (vertė 2660 Eur) žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Ignalinos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini);

– B. S. (B. S.) pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 31 d. parengtą žemės atkūrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 0,8057 ha (vertė 1456 Eur) žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Zarasų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

G. D. ir D. K. nusprendus D. K. vardu pirkti V. O., M. V. V. ir B. S. priklausančias teises atkurti nuosavybę, V. R. organizavo šiems asmenims priklausančių teisių į nuosavybės atkūrimą pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą D. K.: G. D. ir D. K. teikė susipažinti su minėtomis išvadomis susijusius dokumentus, derino išvadų pardavimo kainas, organizavo G. D. atsiskaitymą atitinkamai 5116 Eur ir 19 063 Eur pavedimais į banko sąskaitą su pardavėjais M. V. V. ir V. O., organizavo pardavėjui B. S. grynųjų pinigų (3270 Eur) už parduodamą išvadą perdavimą ir tarpininkavo dėl preliminariųjų sutarčių pasirašymo, todėl:

– V. O. pagal 2015 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį įsipareigojo žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti D. K., o pagal tos pačios dienos įgaliojimus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), G. D. ir D. K. įgijo teisę spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre ir žemės sklypą (sklypus) parduoti už aptartą kainą ir sąlygas;

– M. V. V. pagal 2015 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį įsipareigojo žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti D. K. ir pagal tos pačios dienos įgaliojimus, atitinkamai notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), G. D. ir D. K. įgijo teisę spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre ir žemės sklypą (sklypus) parduoti už aptartą kainą ir sąlygas;

– B. S. pagal 2015 m. balandžio 16 d. preliminariąją sutartį įsipareigojo žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti D. K., o pagal tos pačios dienos įgaliojimus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), G. D. ir D. K. įgijo teisę spręsti klausimus dėl žemės grąžinimo pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre ir žemės sklypą (sklypus) parduoti už aptartą kainą ir sąlygas;

V. R. už tarpininkavimą D. K. pagal preliminariąsias sutartis įgyjant teises atkurti nuosavybę pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) iš G. D. tiesiogiai ir per D. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį gavo 13 730 Eur pajamų.

Be to, V. R. 2015 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, su A. P. sutarė, kad jis padės surasti žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini), atkūrimo išvadų pardavėjus. Jiems aptarus ketinamų pirkti išvadų kainas ir mokestį V. R. už tarpininkavimo paslaugas, V. R. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio telefonu ir susitikimų metu A. P. suteikė informaciją apie tai, kad M. V. V. pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. kovo 31 d. parengtas žemės atkūrimo išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę atkurti nuosavybę į 1,8278 ha (vertė 3303 Eur) žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Švenčionių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ir 1,0925 ha (vertė 2405 Eur) žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje, Anykščių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). A. P. nusprendus P. Č. vardu pirkti M. V. V. priklausančias teises atkurti nuosavybę, V. R. organizavo M. V. V. teisių į nuosavybės atkūrimą pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą P. Č.: A. P. teikė susipažinti minėtas išvadas ir su jomis susijusius dokumentus, derino išvadų pardavimo kainas, organizavo pardavėjui M. V. V. grynųjų pinigų, t. y. 10 053 Eur už parduodamą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4235 Eur už parduodamą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimą bei tarpininkavo dėl preliminariųjų sutarčių pasirašymo, todėl M. V. V. įsipareigojo žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti P. Č..

V. R. už tarpininkavimą P. Č. pagal preliminariąsias sutartis įgyjant teises atkurti nuosavybę pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. P. gavo 15 712 Eur pajamų.

2. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Gelumbauskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje padarė išvadas, kurios nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neatsakė į esminius prokurorės apeliacinio skundo argumentus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.

2.2. Pasak prokuroro, apeliaciniame skunde buvo akcentuojama V. R. kaltės klausimui išspręsti svarbi pirmosios instancijos teismo nevertinta liudytojų parodymų dalis ir šiuos duomenis buvo prašoma įvertinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas apsiribojo lakonišku teiginiu, kad jis neturi priežasčių kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, ir dėl konkrečių apeliaciniame skunde prašomų įvertinti kaltinančių duomenų nepasisakė. Prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl V. R. gautų pajamų, akcentavo liudytojų G. D., D. K., S. Z., A. P. ir R. G. parodymus bei teigė, kad šių duomenų pakanka konstatuoti faktui, kad išteisintasis gavo pajamų už tarpininkavimą. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada ir kodėl vadovaujasi V. R. parodymais, kurie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, įvardindamas pinigų sumas kaip V. R. pajamas, iš tiesų bandė apskaičiuoti galimą pelną, kuris nėra būtinas BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis. Prokurorė šia aplinkybe irgi motyvavo apeliacinį skundą, dėl kurios skundžiamoje nutartyje taip pat nepasisakyta. Kasatorius daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenis apie V. R. gautas pajamas ir spręsdamas, ar jo veikla atitinka stambaus masto sąvoką, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo duomenų vertinimui, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

2.3. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog V. R. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo požymius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Išvada, kad V. R. 2008–2015 metais vykdytas tarpininkavimas asmenims priklausančių teisių atkurti nuosavybę pagal Nacionalinės žemės tarnybos parengtas žemės atkūrimo išvadas pirkimo–pardavimo procese neturi versliškumo požymių, prieštarauja teismų suformuotai praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147/2010">2K-147/2010</a>, 2K-490/2010, 2K-539/2013, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016). Byloje nepavyko nustatyti, kiek reikšmingos V. R. buvo gautos pajamos iš tarpininkavimo veiklos, nes dalį jų išteisintasis panaudojo savo veiklai vykdyti, tačiau šių duomenų nenustatymas negali būti besąlyginis pagrindas išteisinti V. R. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Atkreipiamas dėmesys, kad V. R. tarpininkavimo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), todėl gautos pajamos – 32 338,2 Eur (net ir vertinant, kad dalis jų buvo panaudotos veiklai vykdyti), palyginus su valstybės tarnautojui mokamu atlyginimu, tikrai negali būti vertinamos kaip menkos, tuo labiau kad jos buvo papildomas išteisintojo pajamų šaltinis.

2.4. Kasatoriaus teigimu, teismai, akcentuodami, kad V. R. tarpininkavimo veiksmus atliko ne kiekvienais metais, visiškai neįvertino, kad išteisintasis atliko juos sistemingai laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2015 metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad šiuo laikotarpiu buvo tarpininkauta dėl dešimties sandorių. Išteisintojo tarpininkavimo intensyvumas itin išaugo 2015 metais, kai jis tarpininkavo dėl šešių žemės atkūrimo išvadų pardavimo. Taigi, prokuroro nuomone, V. R. tarpininkavimo veikla užsiėmė nuolat. Be to, pirmosios instancijos teismas smulkiai aprašė V. R. tarpininkavimo įvairiapusiškumą, tačiau, spręsdamas klausimą, ar išteisintojo veikla buvo versliška, tinkamai neįvertino jo asmens ir padarytų veiksmų svarbos. Kasaciniame skunde konstatuojama, kad teismai nepagrįstai padarė išvadą, jog V. R. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymių.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Gelumbausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių taikymo

4. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai argumentuojami tuo, kad šio teismo išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nutartyje neatsakyta į esminius prokurorės apeliacinio skundo argumentus.

5. V. R. buvo kaltinamas tuo, kad „versliškai ir stambiu mastu laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Ignalinoje, Zarasuose, Vilniuje ir kitose vietovėse tarpininkavo perkant–parduodant teises atkurti nuosavybę į jiems tenkančių buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ir gavo iš šios veiklos 32 338,20 Eur pajamų“: 2013 metais gavo 10 000 Lt (2896,20 Eur) pajamų iš R. G. už tarpininkavimą D. G. pagal preliminariąsias sutartis ir pareiškimus apie atsiskaitymą įgyjant teises atkurti nuosavybę pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) (išvadą pardavęs asmuo – I. B.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išvadą pardavęs asmuo – M. P.); 2015 metais gavo 29 442 Eur pajamų:

– 13 730 Eur pajamų gavo iš G. D. tiesiogiai ir per D. K. bei tyrimo metu nenustatytą asmenį už tarpininkavimą D. K. pagal preliminariąsias sutartis įgyjant teises atkurti nuosavybę pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) (išvadą pardavęs asmuo – V. O.), Nr. (duomenys neskelbtini) (išvadą pardavęs asmuo – M. V. V.), Nr. 49IP-458 išvadą pardavęs asmuo – B. S.);

– 15 712 Eur pajamų gavo iš A. P. už tarpininkavimą P. Č. pagal preliminariąsias sutartis įgyjant teises atkurti nuosavybę pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) (išvadas pardavęs asmuo – M. V. V.).

6. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nuosprendyje konstatavo, kad nei bylos tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių faktinių duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti iš kaltinamojo V. R. vykdytos veiklos gautų pajamų dydį.

6.1. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamajame akte nurodomos V. R. pajamos, gautos iš R. G. už tarpininkavimą – 10 000 Lt (2896,20 Eur), yra skirtumas tarp R. G. apklausoje nurodomos sumokėtos pinigų sumos už žemės atkūrimo išvadas ir jas pardavusių asmenų apklausose nurodomos gautos sumos, t. y. už žemės atkūrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (išvadą pardavęs asmuo – I. B.) R. G. nurodo sumokėjęs 9000 Lt, tuo tarpu I. B. nurodo gavusi 3000 Lt (skirtumas 6000 Lt), už žemės atkūrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (išvadą pardavęs asmuo – M. P.) R. G. nurodo sumokėjęs 20 000 Lt, tuo tarpu M. P. nurodo gavusi 16 000 Lt (skirtumas 4000 Lt). Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jų neužtenka neabejotinai išvadai, jog V. R. iš R. G. už tarpininkavimą gavo 10 000 Lt (2896,20 Eur) pajamų.

6.2. Analizuodamas kaltinamojo V. R. atliktą neteisėtą veiką teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad už tarpininkavimą D. K. pagal preliminariąsias sutartis įgyjant teises atkurti nuosavybę pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) iš G. D. tiesiogiai ir per D. K. bei tyrimo metu nenustatytą asmenį V. R. gavo 13 730 Eur pajamų. Įvertinęs liudytojo S. Z. parodymus, kuriuos patvirtino byloje esantys dokumentai ir kurie nebuvo paneigti kita bylos medžiaga, bei remdamasis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu imperatyvu, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog G. D. tiesiogiai ir per D. K. asmeniui, buvusiam kartu su V. R., sumokėta suma (už žemės atkūrimo išvadas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ne 13 730 Eur, o 5030 Eur.

6.3. Išanalizavęs ir įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių faktą, jog, už tarpininkavimą P. Č. pagal preliminariąsias sutartis įgyjant teises atkurti nuosavybę pagal išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. iš A. P. gavo 15 712 Eur pajamų. Be to, teismas konstatavo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų G. D., D. K., A. P. parodymai, nei baudžiamojoje byloje pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės ar kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina kaltinamajame akte nurodytų teiginių, jog V. R., bendraudamas su žemės atkūrimo išvadas pirkusiais G. D., D. K. ir A. P., aptarė ne tik ketinamų pirkti išvadų kainas, bet ir mokestį už tarpininkavimo paslaugas.

7. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos išsamiai neišanalizavus visų ištirtų aplinkybių, sprendimas pagrįstas tik dalimi baudžiamojo proceso metu gautų duomenų, jų nesusiejant į vientisą logišką grandinę, bei nurodomi įrodymai, kurie, prokurorės nuomone, paneigia teismo išvadas.

8. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad spręsdamas V. R. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jį nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ir išteisino. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad išteisinamajame nuosprendyje išdėstyti V. R. teisinantys bylos duomenys, motyvuotai atmesti kaltinantys argumentai, detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl klausimų, kurie keliami prokurorės apeliaciniame skunde. Nutartyje taip pat konstatuojama, kad prokurorė apeliaciniame skunde naujų esminių aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė, tokių aplinkybių nėra ir baudžiamojoje byloje. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, nenustatė priežasčių kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, todėl su tomis išvadomis sutiko.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017).

9.2. Kasaciniame skunde aplinkybės, dėl kurių galėtų būti pripažintas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas, nenurodytos. Skunde tik nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad išteisinamajame nuosprendyje išdėstyti V. R. teisinantys bylos duomenys, motyvuotai atmesti kaltinantys argumentai, detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl klausimų, kurie keliami prokurorės apeliaciniame skunde, ir teigiama, kad apeliaciniame skunde buvo akcentuojama V. R. kaltės klausimui išspręsti svarbi pirmosios instancijos teismo nevertinta liudytojų parodymų dalis ir šiuos duomenis buvo prašoma įvertinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Taigi kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas motyvuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo kitaip vertinti byloje esančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, nenustatė priežasčių kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, todėl su tomis išvadomis sutiko.

9.3. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tai, jog žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Taigi nėra teisinio pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

10. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

10.1. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ja ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-697/2017">2K-204-697/2017</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, ne­sant mo­tyvuotų iš­va­dų bent dėl da­lies ape­lia­ci­nio skun­do pra­šy­mų ar es­mi­nių ar­gu­men­tų, lai­ko­ma, kad skun­das li­ko ne­iš­nag­ri­nė­tas, taip pa­žei­džiant BPK 320 straips­nio 3 da­lies rei­ka­la­vi­mus; tai es­mi­nis BPK reikalavimų pa­žei­di­mas, nes dėl jo ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo pri­im­to nuosp­ren­džio ar nu­tar­ties negali­ma lai­ky­ti tei­sė­tais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2011).

10.2. Prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, nes nepasisakyta dėl konkrečių apeliaciniame skunde prašomų įvertinti V. R. kaltinančių duomenų.

10.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip minėta, nurodyta, kad išteisinamajame nuosprendyje išdėstyti V. R. teisinantys bylos duomenys, motyvuotai atmesti kaltinantys argumentai, detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl klausimų, kurie keliami prokurorės apeliaciniame skunde, konstatuota, kad prokurorė apeliaciniame skunde naujų esminių aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė, tokių aplinkybių nėra ir baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstyti motyvai, kuriais atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl V. R. pajamų iš neteisėtos veiklos gavimo 2013 ir 2015 metais, dėl baudžiamojo įstatymo – BK 202 straipsnio 1 dalies – taikymo, dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių „versliškai“ ir „stambiu mastu“ buvimo V. R. veikoje. Taigi nėra teisinio pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

11. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aprašomojoje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje, be kita ko, turi būti išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

11.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).

11.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliaciniame skunde prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl V. R. gautų pajamų, akcentavo liudytojų G. D., D. K., S. Z., A. P. ir R. G. parodymus bei teigė, kad šių duomenų pakanka konstatuoti faktui, kad išteisintasis gavo pajamų už tarpininkavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada ir kodėl vadovaujasi V. R. parodymais, kurie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

11.3. Šis kasacinio skundo argumentas iš dalies yra pagrįstas. Atsakydamas į nurodytą apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė: „Iš kaltinimo matyti, kad išteisintajam inkriminuotos aplinkybės dėl pajamų iš neteisėtos veiklos gavimo 2013 bei 2015 metais. Tačiau apylinkės teismas, išsamiai išanalizavęs bylos duomenis, padarė išvadą, jog nepakanka duomenų dėl kaltinime nurodytų pajamų iš išteisintojo veiklos gavimo patvirtinimui. Nors prokurorė šią išvadą kritikuoja, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais, nes jie pagrįsti išsamia, detalia įrodymų analize, o jų vertinimas teisingai motyvuotas.“ Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta tik apibendrinta išvada dėl apeliaciniame skunde išdėstytų asmenų parodymų vertinimo. Toks apibendrintas atsakymas į konkretų apeliacinio skundo argumentą negali būti pripažintas tinkamu BPK 332 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimu, todėl darytina išvada, kad, surašant Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutartį, šie reikalavimai buvo pažeisti.

11.4. BPK 332 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomajai daliai tuo atveju, kai apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinis skundas atmetamas tuo atveju, kai nuosprendis pripažįstamas teisingu, o apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutartyje konstatuota, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų bei kitų proceso ir materialiosios teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kaip minėta, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų ir išnagrinėjo bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl BPK 332 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimas savaime nesukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį, taigi nepripažintinas esminiu BPK pažeidimu.

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymio „stambus mastas“ aiškinimo ir taikymo grindžiami teiginiu, kad V. R. 2008–2015 metais iš neteisėtos tarpininkavimo veiklos gavo 32 338,2 Eur pajamų.

12.1. Baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „stambus mastas“ turinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad, aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą stambaus masto kriterijų, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnyje pateiktą administracinės atsakomybės taikymo kriterijų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014). ATPK 173 straipsnio pastaboje nurodyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumos.

12.2. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tikslus V. R. iš neteisėtos tarpininkavimo veiklos gautų pajamų 2013 ir 2015 metais dydis objektyviais ir abejonių nekeliančias įrodymais nebuvo nustatytas, todėl V. R. veikoje nėra stambaus masto požymio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad, net ir darant prielaidą, jog V. R. visgi 2013 metais už tarpininkavimą iš R. G. gavo 10 000 Lt (2896,20 Eur) pajamų, o 2015 metais už tarpininkavimą iš G. D. gavo 5030 Eur pajamų, vertinant vykdytos neteisėtos ekonominės veiklos stambaus masto požymį, akivaizdu, jog šios 2013 ir 2015 metais gautos pajamos (įplaukos) neviršija 500 MGL dydžio sumos. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nei bylos tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių faktinių duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti kaltinamojo V. R. vykdomos veiklos gautų pajamų dydį bei pagrįsti kaltinime V. R. inkriminuoto BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto neteisėtos komercinės veiklos požymio – stambaus masto buvimą.

12.3. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. R. iš neteisėtos tarpininkavimo veiklos gautos pajamos neviršijo 500 MGL dydžio sumos, todėl jo veikla pagrįstai nebuvo vertinama kaip vykdoma stambiu mastu.

13. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymio „versliškai“ aiškinimo ir taikymo grindžiami teiginiu, kad V. R. tarpininkavimo veiklą vykdė sistemingai nuo 2008 metų iki 2015 metų ir ypač jo veiklos intensyvumas padidėjo 2015 metais, kai jis tarpininkavo dėl 6 žemės atkūrimo išvadų pardavimo.

13.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą versliškumo kriterijų atkreiptas dėmesys į tai, kad jo negalima tapatinti su veiklos ir iš jos gaunamų pajamų pastovumu, nes pastovumo požymis natūraliai būdingas bet kuriai ekonominei veiklai, todėl nerodo jokio skirtumo su neteisėta ekonomine veikla, užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal ATPK 173 straipsnį. Teismų praktikoje atskleidžiant versliškumo požymio turinį nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-574/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-574/2011">2K-574/2011</a>, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su kitu anksčiau aptartu stambaus masto – 500 MGL – kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014).

13.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nors išteisintajam inkriminuotas bendras neteisėtos veiklos vykdymo laikotarpis gana ilgas – aštuoneri metai, tačiau ta veikla nebuvo intensyvi, pastovi ir neturėjo nuolatinio pobūdžio, byloje nenustatyti jokie kiti veiklos versliškumą bei didesnį jos pavojingumą galintys rodyti veiksniai: bylos duomenys leidžia teigti, kad išteisintasis savo veiklą vykdė vienas, nesant samdomų darbuotojų, nenustatytas didelių organizacinių pastangų poreikis veiklai vykdyti, nėra duomenų apie išplėtotą neteisėto verslo infrastruktūrą, nėra aiškių duomenų, leidžiančių konstatuoti išteisintąjį vykdžius aktyvią teikiamų paslaugų vartotojų paiešką.

13.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai, paneigiantys versliškumo požymio buvimą V. R. veikoje, yra pagrįsti, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką aiškinant ir taikant BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymį – versliškumą, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 202 straipsnio 1 dalį.

14. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo pagrindų, prokuroro kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis pagal kasacinio skundo ribas pripažįstama teisėta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Pranas Kuconis