Baudžiamoji byla Nr. 2K-38-495/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03905-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.1.7.4.1; 2.1.2.4; 2.2.4.3; 2.3.2.2.13; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo I. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendis pakeistas. I. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų į BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, I. K. paskirtos bausmės pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą subendrintos apėmimo būdu ir I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. K. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 20 d. apie 15.00 val. kelyje, esančiame Vilniuje, nuo Pilaitės pr. link Vištyčio g., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamete E. N. prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl šios mažametystės, siekdamas fiziniu smurtu palaužti šios pasipriešinimą, pribėgo prie einančios E. N., rankomis sugriebė šios rankas, nutempė ją į krūmus, esančius prie nurodyto kelio, panaudojęs fizinį smurtą ir palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, numovė jai kelnes bei kelnaites ir jėga paklupdė E. N. ant žemės, po to, būdamas šiai už nugaros, jėga praskėtė jos kojas, įkišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai su ja santykiavo.
2. Be to, I. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 20 d. apie 15.00 val. kelyje, esančiame nuo Pilaitės prospekto link Vištyčio g., Vilniuje, pasinaudojęs nukentėjusiosios E. N. bejėgiška būkle dėl šios mažametystės, išžagino mažametę nukentėjusiąją, dėl to šiais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios mažametės E. N. sveikatą, tai pasireiškė (duomenys neskelbtini) sutrikimu ((duomenys neskelbtini)).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalies įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylą, nepažeidė įrodymų tyrimui ir vertinimui keliamų baudžiamojo proceso reikalavimų. Nuteistasis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį. Tačiau šis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl I. K. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus sutrikdant mažametės nukentėjusiosios E. N. sveikatą kaip padarytus bejėgiškos būklės žmogui, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl nuteistojo nusikalstamą veiką šis teismas perkvalifikavo iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų į BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
4. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs nuteistojo nusikalstamą veiką, iš naujo įvertino jam pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta teisinga bausmė ir jos keisti nėra pagrindo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo I. K. gynėjas advokatas D. Svirinavičius teikia alternatyvius prašymus: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir perduoti nuteistojo I. K. gynėjo apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo; arba, panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir I. K. baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodo:
5.1. Kaltinamajame akte ir prokurorės pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo nebuvo tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos laikas, t. y. buvo nurodyta, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną. Nuteistasis I. K. nuosekliai tvirtino, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, 2022 m. gruodžio mėn. Vilniuje nebuvo, todėl, esant konkrečiai neapibrėžtam nusikalstamų veikų padarymo laikui, nuteistasis neturėjo galimybės pateikti savo alibi ir dėl to buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.
5.2. Tiek I. K., tiek jo gynėjas pirmosios instancijos teismo prašė sukonkretinti kaltinimą, tačiau gynybos prašymai buvo atmesti, byla nebuvo perduota prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Galiausiai pirmosios instancijos teismas, neturėdamas teisės keisti kaltinimo, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame, pripažindamas I. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatė tikslų nusikalstamų veikų padarymo laiką – 2022 m. gruodžio 20 d. apie 15 val.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto neatitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normoms. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas parodė savo šališkumą kaltinimo naudai ir ignoravo byloje padarytus esminius BPK 44 straipsnio 7 dalies, 219 straipsnio nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo pažeista ir I. K. teisė į rungimosi procesą, nustatytą BPK 7 straipsnio 1 dalyje.
5.4. Kaip jau minėta, nuteistasis viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamas veikas, teigdamas, kad inkriminuotų nusikaltimų padarymo laiku jis nebuvo Vilniuje. Tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu I. K. negalėjo būti Vilniuje, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas A. A.. Šis liudytojas parodė, kad tuo metu su nuteistuoju gyveno kartu Kaune, jie užsiėmė smulkiomis vagystėmis iš Kauno parduotuvių. Nuteistasis gynėjui teigė, kad 2022 m. gruodžio 20 d. jis su liudytoju vagiliavo prekybos centro „Mega“, esančio Kaune, parduotuvėse „Peek & Cloppenburg“, „H&M“. Todėl gynyba apeliacinės instancijos teismo prašė atlikti byloje papildomą įrodymų tyrimą – pavesti prokurorui ištirti, ar yra išlikę vaizdo kamerų įrašų inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiku. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį prašymą, nurodydamas, kad įrodymų tyrimas negali būti begalinis. Pažymėtina, kad, tik pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje konkretizavus nusikalstamų veikų padarymo laiką, nuteistajam ir jo gynėjui atsirado galimybė įgyvendinti teisę į gynybą, reiškiant prašymus rinkti įrodymus, patvirtinančius nuteistojo alibi.
5.5. Kasatorius pabrėžia ir tai, kad nukentėjusiosios užpuoliko apibūdinimas neatitinka I. K. ūgio. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neapklausė nukentėjusiosios, nepavedė prokurorui pateikti I. K. asmenį atpažinti nukentėjusiajai. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, prioritetą suteikė specialisto išvadai, pagal kurią ant nukentėjusiosios drabužių buvo rasta biologinių pėdsakų. Kita vertus, ekspertė nepaneigė, kad šie pėdsakai galėjo atsirasti pernešimo būdu.
5.6. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 1 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, bylą ištyrė, taip pat ir nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo nevisapusiškai bei šališkai. Dėl to ši baudžiamoji byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
5.7. Nenustačius pagrindo perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ji turėtų būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes ir pirmosios instancijos teismo teisėja taip pat buvo šališka. Nors šiai teisėjai buvo pareikštas motyvuotas ir pagrįstas nušalinimas, remiantis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tačiau teisėja nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo.
5.8. Pirmosios instancijos teismo teisėja nuo pat šios bylos proceso pradžios išreiškė šališkumą kaltinančios šalies naudai. Pirma, teisėja nepagrįstai atsisakė perduoti kaltinamąjį aktą prokurorei trūkumams ištaisyti, dėl to, kaip jau minėta, buvo apribota kaltinamojo teisė į gynybą, į rungtyninį procesą. Antra, teisėja nepagrįstai atmetė gynybos pareikštą nušalinimą kaltinimą byloje palaikiusiai prokurorei. Trečia, teisėja nemotyvuotai atmetė prašymą kaip liudytoją apklausti A. A., kuris galėjo patvirtinti nuteistojo alibi, t. y. kad I. K. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo Vilniuje. Ketvirta, teisėja nepagrįstai atmetė gynybos motyvuotą prašymą dėl nukentėjusiosios apklausos teismo posėdyje, nors nuteistajam ir jo gynėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti nukentėjusiosios apklausoje, vykusioje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Psichologė, duodama paaiškinimus teisme, nepadarė kategoriškos išvados, jog nukentėjusiosios apklausa būtų pavojinga jos psichikos sveikatai.
5.9. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad užpuolikas buvo apie 185 cm ūgio. Tuo tarpu nuteistojo I. K. ūgis yra 168–169 cm. Todėl buvo būtina aiškintis šias aplinkybes. Be to, sprendžiant dėl nuteistojo biologinių pėdsakų pernešimo ant nukentėjusiosios džinsų, buvo būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusioji iki nusikaltimų padarymo buvo išvykusi į vietas, kuriose lankėsi pats I. K.. Juolab kad iš nukentėjusiosios tėvo parodymų matyti, jog E. N. buvo skautė. Teisėja neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių.
5.10. Be kita ko, teisėja nepagrįstai atmetė gynybos prašymus dėl kitų liudytojų – nukentėjusiosios bendramokslių, jos motinos apklausos teismo posėdyje. Šių liudytojų apklausa buvo svarbi, patvirtinant ar paneigiant nusikalstamų veikų nukentėjusiajai E. N. padarymą. Nepagrįstai buvo atmesti ir gynybos prašymai, susiję su nuteistojo telekomunikacinių duomenų ištyrimu; nepagrįstai atsisakyta suteikti gynybai pertrauką susipažinti su pateiktais itin gausiais duomenimis apie nukentėjusiosios 2022 m. gruodžio mėn. vykusį bendravimą telekomunikacinių ryšių priemonėmis ir tuo pagrindu suderinti gynėjui su nuteistuoju poziciją dėl tolesnio įrodymų tyrimo bei gynėjui pasiruošti baigiamosioms kalboms.
5.11. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios patvirtina pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą, šio teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmetė formaliai. Taigi ir šis teismas buvo šališkas.
5.12. Be to, byloje netinkamai ištirti bei įvertinti nuteistojo, liudytojų A. A. ir D. T. parodymai, nepašalinti prieštaravimai, I. K. kaltė pagrįsta prielaidomis ir taip pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Todėl, jeigu nebūtų pripažinta, kad abiejų instancijų teismai šią bylą išnagrinėjo šališkai, ji turėtų būti nutraukta.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nustatė, jog I. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, šios veikos teisingai buvo kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Be to, žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą ir vertindami bylos įrodymus, nepažeidė BPK normų.
6.2. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad BPK 219 straipsnio nuostatų pažeidimo nebuvo padaryta, o pirmosios instancijos teismui patikslinus nusikalstamų veikų padarymo laiką ir vietą, veikos faktinės aplinkybės buvo tik patikslintos, iš esmės skirtingomis nebuvo pakeistos. Todėl pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatų.
6.3. Tai, kad konkreti nusikalstamos veikos padarymo data ir patikslinta vieta buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, o ne kaltinamajame akte, nesuvaržė I. K. teisės į gynybą, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybių patikslinimas kaltinimo neišplėtė, tai neturėjo įtakos inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ar kitokios teisinės reikšmės gynybai. Todėl nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad dėl patikslintų nusikalstamos veikos aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip. Gynyba galėjo teikti apsigynimui reikšmingus duomenis. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad I. K. ir jo gynėjas iš bylos duomenų aiškiai suprato, koks yra nusikaltimų padarymo laikas, taip pat vieta.
6.4. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti žemesnės instancijos teismų teisėjų nešališkumu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo teisėjai, kurie negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad žemesnės instancijos teismai išnagrinėjo bylą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, laikydamiesi rungimosi principo, nuteistojo teisių nesuvaržė, jokio nepalankumo nuteistajam nerodė. Visi gynybos prašymai dėl įrodymų tyrimo ir kiti klausimai (dėl kaltinamojo akto galimų trūkumų, dėl nušalinimų teisėjams, prokurorei) buvo apsvarstyti teismo posėdyje ir, išklausius proceso dalyvių nuomonių, dėl jų priimti motyvuoti teismo sprendimai. Be to, dalis gynybos prašymų dėl įrodymų tyrimo teismų buvo patenkinti, o dėl atmestų prašymų išdėstyti išsamūs tokio sprendimo motyvai. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti bei nustatyti visas teisingam sprendimui priimti svarbias aplinkybes ir patikrinti gynybos keliamas versijas dėl nuteistojo nekaltumo, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas: apklausti prašyti liudytojai A. A. ir D. T., išreikalauti duomenys apie liudytojo D. T. baustumus administracine tvarka, atlikta nuteistojo mobiliojo ryšio telefono, esančio kitoje byloje, apžiūra ir telefono nuskaitytų duomenų ataskaitos vertinimas.
6.5. Iš bylos medžiagos ir skundžiamų teismų nuosprendžių turinio matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Žemesnės instancijos teismų sprendimuose aiškiai išdėstyti bylos įrodymai, kuriais teismai grindžia savo išvadas, pateiktas jų vertinimas, išanalizuotas įrodymų turinys, patikrintas įrodymų teisėtumas, sąsajumas, pakankamumas, patikimumas, išdėstytos motyvuotos išvados, kurios yra neprieštaringos, dėl kiekvienos teismo nustatytos bylos aplinkybės pateikti pakankami motyvai, kodėl teismai vadovavosi vienais įrodymais ir kodėl kritiškai vertina nuteistojo parodymus ir jo iškeltą gynybinę versiją. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK reikalavimų. Taigi, žemesnės instancijos teismai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas – ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio nuostatų.
6.6. Žemesnės instancijos teismai taip pat išsamiai atskleidė nuteistajam I. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, visų būtinų požymių buvimą jo veikoje.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo I. K. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams ir kaltinimo keitimo pirmosios instancijos teisme
8. Kasaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes I. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas – 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta diena – yra neapibrėžtas. Dėl to buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą bei rungimosi principas. O pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neturėjo teisės tikslinti nusikalstamų veikų padarymo laiko, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu turėjo perduoti prokurorui trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasatoriaus teiginiais.
9. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį, kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybą. Teismas privalo užtikrinti galimybę kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.
10. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk3LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-297-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-297-222/2016">2K-297-222/2016</a>, 2K-242-719/2022, 2K- 154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264-689/2018">2K-264-689/2018</a>, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023 ir kt.).
11. Šioje byloje prokuroro surašytame kaltinamajame akte buvo nurodytas I. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų laikas – „2022 metų gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio metu nenustatytą dieną, apie 15 val.“. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nuosprendyje nustatė, kad nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė 2022 m. gruodžio 20 d. apie 15.00 val. Apeliaciniame skunde buvo prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK normoms, nes kaltinime nebuvo nurodyta konkreti nusikalstamos veikos padarymo data. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatavo, jog vien tai, kad konkreti nusikalstamos veikos padarymo data buvo nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o ne kaltinamajame akte, nesuvaržė kaltinamojo teisės į gynybą, nes nusikalstamų veikų aplinkybių patikslinimas kaltinimo neišplėtė, neturėjo jokios įtakos inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai, t. y. dėl to iš esmės nepasikeitė veikų padarymo laikas, ir nėra pagrindo manyti, jog dėl taip patikslintų aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip (I. K. viso proceso metu savo kaltę neigė ir aiškino, kad tų metų gruodžio mėn. jis iš viso nebuvo Vilniuje, o teikti bylai duomenis apie tai, kur jis buvo 2022 m. gruodžio 20 d., netrukdė aplinkybė, kad kaltinime ši data nebuvo sukonkretinta). Teisėjų kolegija pritaria tokioms teismų padarytoms išvadoms.
12. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas dėl neapibrėžto nusikalstamų veikų padarymo laiko teikė prašymus perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, tačiau šie prašymai teismų buvo motyvuotai atmesti. Tokie pat argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio nuostatoms dėstomi ir kasaciniame skunde. Tačiau, priešingai nei nurodo kasatorius, nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas, kuris teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorės buvo patikslintas, buvo pakankamai konkretus, nuteistajam I. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos išsamiai ir aiškiai, o jų padarymo laikas buvo nurodytas tiek, kiek jis buvo nustatytas bylos medžiaga ir kiek buvo būtina, spendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tiksliai nenurodytas veikos padarymo laikas nebūtinai reiškia, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo iš esmės pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai. Iš BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų neišplaukia, kad kaltinamajame akte turi būti labai detaliai nurodoma nusikalstamos veikos padarymo data metais, mėnesiais ir dienomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 260-222/2019).
13. Kaip matyti iš šioje byloje nuteistojo duotų parodymų turinio, jis kaltinimą suprato, kartu su gynėju aktyviai baudžiamojo proceso metu gynėsi nuo pateiktų kaltinimų – ginčijo I. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teikė savo gynybines versijas dėl jam pateiktų kaltinimų. Pažymėtina ir tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu duotų mažametės nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, su kuriais nuteistasis susipažino baigus ikiteisminį tyrimą, taip pat liudytojų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo laikas buvo siejamas su konkrečia data – 2022 m. gruodžio 20 d. Taigi, nuteistojo teisė gintis nuo jam pateikto kaltinimo, taip pat ir dėl konkrečios datos, ir dėl kaltinime nurodyto laikotarpio (gruodžio mėn.), nebuvo apribota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustačius konkretų nusikalstamos veikos padarymo laiką – 2022 m. gruodžio 20 d., apeliaciniame procese gynyba nepasikeitė, buvo laikomasi tos pačios gynybinės pozicijos. Todėl, priešingai nei teigia kasatorius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, teisme patikslinus nusikalstamų veikų padarymo laiką ir kartu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustačius tikslią dieną, buvo pažeista nuteistojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.
14. Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas atitiko BPK 219 straipsnio reikalavimus, o pirmosios instancijos teisme prokuroro patikslintas ir apkaltinamajame teismo nuosprendyje nustatytas I. K. įvykdytų nusikalstamų veikų laikas nepažeidė nei nuteistojo teisės į gynybą, nei rungimosi principo.
15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentais dėl kaltinimo keitimo teisme. Pirmosios instancijos teismas turi teisę keisti ar tikslinti kaltinimą, laikydamasis BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.
16. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Nustačius, kad pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, taip pat kitaip nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą, jos nepripažįstamos iš esmės skirtingomis ir esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme, taigi teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY5LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-169-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-169-976/2022">2K-169-976/2022</a>, 2K-195-976/2022). Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020, 2K-31-895/2020).??????
17. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusiosios paaiškinimus, duotus ekspertėms, atlikusioms jos psichologinę ir psichiatrinę ekspertizę, liudytojos A. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, duomenis, užfiksuotus nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą pareiškime, BIRT ataskaitų žiūryklėje, kaip jau minėta, apkaltinamajame nuosprendyje patikslino nusikalstamų veikų padarymo laiką ir nustatė, kad veikos buvo padarytos 2022 m. gruodžio 20 d. Tačiau toks kaltinimo patikslinimas šioje byloje nebuvo susijęs nei su jo apimties padidėjimu ar išplėtimu, nei su naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, taigi neturėjo realios įtakos nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ar kitoms teisinės reikšmės pasirinktai gynybos taktikai turinčioms aplinkybėms.
18. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas patikslino veikų padarymo laiką, buvo ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose, dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui. Nuteistasis iš esmės ginčijo ne nusikalstamų veikų padarymo laiką, o pačios seksualinės prievartos prieš nukentėjusiąją faktą. Todėl negalima teigti, kad nuosprendyje patikslinus nusikalstamų veikų padarymo laiką, nurodant konkrečią dieną, buvo apribota nuteistojo teisė į gynybą, suvaržyta jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Priešingai, net ir patikslinus nusikalstamų veikų padarymo laiką, nuteistojo gynybinė pozicija apeliacinės instancijos teisme iš esmės išliko ta pati.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai dėl kaltinimo keitimo ir su jais susijusios nuteistojo procesinės teisės nebuvo pažeisti.
Dėl kasaciniame skunde nurodomo bylą išnagrinėjusių teismų šališkumo
20. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl žemesnės instancijos teismų šališkumo siejami su gynybai nepalankiu jų pateiktų prašymų išsprendimu. Sutikti su tokias argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
21. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai įtvirtinti ir BPK 44 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, 5 dalyje. Teismų praktikoje teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiais aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus bei elgesį ir turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo (teisėjo) asmeninio nešališkumo ar tendencingumo. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K- 30- 689/2021, 2K-7-76-719/2021, 2K-215-697/2023 ir kt.).
22. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Vien tai, kad bylą nagrinėjantis teismas priima gynybai nepalankius procesinius sprendimus, dar nereiškia, kad teismas yra šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-303/2018">2K-45-303/2018</a>, 2K-211-895/2018, 2K-7-53-489/2023). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvavimo stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-486/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-486/2014">2K-486/2014</a>, 2K- 45-303/2018, 2K-181-648/2019 ir kt.).
23. Pateiktame kasaciniame skunde pirmiau nurodyto pobūdžio aplinkybės neatskleistos, o išdėstyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Nėra pagrindo konstatuoti nei galimo teisėjos asmeninio šališkumo ar tendencingumo, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo, skundžiamo nuosprendžio surašymo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai proceso šaliai buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas neatitinka kasatoriaus lūkesčių, kad teismas netenkino gynybos prašymo dėl liudytojų ir nukentėjusiosios apklausos bei papildomų įrodymų išreikalavimo, baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui trūkumams pašalinti ir prokuroro nušalinimo, nereiškia nei teismo šališkumo, nei nuteistojo I. K. teisių į teisingą teismą pažeidimo. Pažymėtina, kad visi šie prašymai pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai nagrinėti ir išklausius proceso dalyvių motyvuotai atmesti. Be to, nebuvo apribota ir gynybos teisė susipažinti su nukentėjusiosios telefono duomenimis. Šie duomenys buvo tiriami pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui. Dėl to tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo teisė pasisakyti dėl minėtų duomenų vertinimo, nepadarius byloje pertraukos, nebuvo suvaržyta. Bylą nagrinėjusi teisėja 2023 m. lapkričio 16 d. vykusiame teisiamajame posėdyje pateikė motyvuotas išvadas dėl jai pareikšto nepagrįsto nušalinimo.
24. Pažymėtina ir tai, kad analogiškus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nuteistojo gynėjas buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Priešingai nei teigia kasatorius, į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė nuosprendžio 13–16 punktuose ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir kartu spręsdamas I. K. kaltės klausimą, buvo neobjektyvus ar turėjo neigiamą išankstinę nuomonę nuteistojo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai ir detaliai nagrinėjo gynybos pareikštus prašymus dėl vaizdo įrašų išreikalavimo iš prekybos centro, papildomos mažametės nukentėjusiosios apklausos ir, išklausęs proceso dalyvių nuomonę, šiuos prašymus motyvuotai atmetė. Dėl to, kad šie prašymai nebuvo patenkinti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai buvo pareikštas nušalinimas, šis nušalinimas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi buvo išspręstas ir motyvuotai atmestas, nenustačius teisėjų šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme.
25. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasatoriaus išimtinai nurodytos aplinkybės dėl teismų priimtų gynybai nepalankių prašymų išsprendimo savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami I. K. baudžiamąją bylą, nuteistojo teisės į nešališką teismą nepažeidė.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų kitų procesinių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 6 dalis)
26. Kasatorius teigia, kad teismai byloje surinktus įrodymus įvertino, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes I. K. kaltę grindė prielaidomis, įrodymus vertino selektyviai, prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiosios parodymams bei specialisto išvadai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.
27. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinio teismo praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas pripažįstamas esminiu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).
28. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad bylų dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimų specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie kalbėjosi su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai bei kiti įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, bylose mažamečio, nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip teismo yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje. Svarbu yra tai, kad byloje būtų ir kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį atliktas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205/2013">2K-205/2013</a>, 2K-232/2013, 2K-294-648/2017, 2K- 221- 697/2021, 2K-199-648/2023, 2K-52-489/2024, 2K-67-495/2024). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LTc4OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244-788/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244-788/2023">2K-244-788/2023</a>, 2K-239-495/2023).
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasatoriaus teiginiai apie teismų padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.
30. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus (nuteistojo I. K., liudytojų A. F., D. G. parodymus, duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, mažametės nukentėjusiosios E. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų A. N. (A. N.), I. Č., R. B., A. B. R., B. B. parodymus, eksperčių Ž. Verkauskės, T. Gabnytės-Nagi, R. Gumbienės, specialistės J. Bytautės paaiškinimus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadas dėl ant nukentėjusiosios rastų biologinių ir spermos pėdsakų, specialisto išvadą dėl nukentėjusiosios kūno apžiūros, globos namų „Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, duomenis, užfiksuotus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklėje, A. N. protokole-pareiškime). Visus šiuos įrodymus teismas įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia I. K. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, išnagrinėjo ir nuteistojo iškeltą gynybos versiją, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo nusikaltimo vietoje – Vilniuje, ir motyvuotai ją atmetė.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus ir siekdamas išsamiai bei visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, iš dalies tenkindamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, atliko įrodymų tyrimą: teismo posėdyje apklausė liudytojus A. A. ir D. T., išreikalavo duomenis apie liudytojo D. T. baustumus administracine tvarka, pavedė atlikti nuteistojo mobiliojo ryšio telefono, esančio kitoje byloje, apžiūrą ir vertino telefono apžiūros protokole užfiksuotus duomenis. Ištyręs visus įrodymus, šis teismas pateikė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės išžaginus mažametę ir nesunkiai sutrikdžius jos sveikatą yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimo patikrinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad šis teismas detaliai aptarė kiekvieną įrodymą atskirai, ištirti įrodymai palyginti tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Nutartyje buvo atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus.
32. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nuteistojo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Be kita ko, tai patvirtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta itin kruopščiai, proceso metu surinkti įrodymai buvo tirti, analizuoti ir įvertinti tiek atskirai, tiek jų visetas ir kartu spręsta dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
33. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis įrodymų šaltinis yra mažametės nukentėjusiosios, kuri teisme nebuvo apklausta, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismai pagrįstai juos pripažino patikimais įrodymais.
34. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiosios E. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Žemesnės instancijos teismai, atsižvelgdami į tokio pobūdžio bylų specifiką, šiuos mažametės nukentėjusiosios parodymus vertino, laikydamiesi teismų praktikoje suformuluotų asmenų, nukentėjusių nuo seksualinių nusikaltimų, parodymų vertinimo taisyklių. Teismai šiuos parodymus, visų pirma, kruopščiai tyrė lygindami su nukentėjusiosios paaiškinimais, duotais ekspertėms, atlikusioms jos psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę, taip pat globos namų „Užuovėja“ psichologei. Teismai, nustatę, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, dėl esminių bylos aplinkybių, susijusių su nuteistojo seksualinės prievartos veiksmų prieš ją panaudojimu, sutampa su ekspertėms bei globos namų „Užuovėja“ psichologei jos duotais paaiškinimais, pagrįstai nusprendė, kad šie parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl pripažintini patikimais įrodymais.
35. Be to, žemesnės instancijos teismų nukentėjusiosios parodymai buvo įvertinti ir lyginant su kitais byloje surinktais ir ištirtais netiesioginiais įrodymais – liudytojų, nukentėjusiosios tėvo A. N., tetos I. Č., su kuriais nukentėjusioji palaikė artimą ryšį, taip pat nukentėjusiosios mokytojos A. F. parodymais, šie apie įvykio aplinkybes sužinojo iš pačios nukentėjusiosios. Teismas rėmėsi apkaltinamajame nuosprendyje ir šiais netiesioginiais įrodymais, kurie taip pat yra teisiškai svarbūs. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, jie visi yra reikšmingi įrodinėjimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-116-719/2023 ir kt.).
36. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, siekiant visapusiškai įvertinti mažametės nukentėjusiosios E. N. parodymų patikimumą, buvo kartu įvertintas ir ikiteisminio tyrimo metu jai atliktos teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės aktas, atliekant šią ekspertizę su nukentėjusiąja tiesiogiai bendravo teismo vaikų ir paauglių psichiatrė bei psichologė. Ekspertizės akte, kurio išvadas ekspertės patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, konstatuota, kad E. N. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti byloje tiriamų įvykių, jų įsidėmėti ir atgaminti praėjus kuriam laikui apklausų metu; nenustatytos priežastys (taip pat ir jai būdingi individualūs ypatumai), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis E. N. parodymais; jai nenustatytas kitų asmenų poveikis, polinkis fantazuoti, pateikti tendencingą informaciją apie tiriamus įvykius.
37. Be to, nukentėjusiosios parodymai dėl prieš ją vartotos seksualinės prievartos buvo įvertinti kartu su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant nukentėjusiosios džinsų rasti pėdsakai sutampa su I. K. genotipu. Pažymėtina, kad nuteistasis ir jo gynėjas teisme kėlė versiją, jog I. K. biologiniai pėdsakai galėjo būti „pernešti“ atsitiktinai, nukentėjusiajai būnant toje pačioje vietoje, kur prieš tai galėjo būti ir nuteistasis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė šią versiją. Darydamas išvadą, kad nuteistojo biologiniai pėdsakai galėjo būti palikti tik tiesioginio sąlyčio su nukentėjusiąja būdu, šios instancijos teismas įvertino ekspertės Ž. Verkauskės paaiškinimus, kad ant džinsų buvo rasta daug biologinių pėdsakų, pėdsakų buvo rasta prie džinsų kišenių ir užtrauktuko; kartu įvertino tai, kad pats nuteistasis teigė Vilniuje nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvęs, tačiau duomenų, kad nukentėjusioji būtų išvažiavusi už Vilniaus ribų, nėra; specialistams pakuotės, kuriose buvo nukentėjusiosios drabužiai, pateiktos be pažeidimų; spermos pėdsakų rasta ant nukentėjusios tamprių.
38. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išsamiai, visų įrodymų kontekste, įvertino ir gynybos liudytojų A. A. ir D. T. parodymus. Šis teismas nustatė, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, be to, jie yra nuteistojo draugai, kurie suinteresuoti padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir pagrįstai juos pripažino nepatikimais įrodymais bei juos atmetė.
39. Įvertindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad abiejų instancijų teismai, šioje byloje tirdami ir vertindami surinktų įrodymų visumą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimus.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų, atlikdamas įrodymų tyrimą ne ta apimtimi, kuria gynyba prašė, t. y. netenkindamas gynybos prašymo išreikalauti vaizdo įrašus iš parduotuvės, kurioje I. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų metu jis su kitais asmenimis neva vagiliavo, siekiant patvirtinti jo gynybos versiją; taip pat netenkino prašymo teisme apklausti nukentėjusiąją.
41. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, gali atlikti įrodymų tyrimą, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir kt.), ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes. Taigi, nuosprendžio (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami tiek šį tyrimą atliekant, tiek ir jo neatliekant; ar reikia atlikti įrodymų tyrimą, sprendžia teismas. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Tačiau prašymai, kuriais prašoma išsiaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-430/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-430/2012">2K-430/2012</a>, 2K-109/2014, 2K-173-976/2016, 2K- 264- 976/2022 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY5LTcxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-269-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-269-719/2019">2K-269-719/2019</a>).
42. Kaip jau minėta, šie gynybos prašymai buvo išsamiai vertinami ir motyvuotai atmesti. Teismas nusprendė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pakanka bylai teisingai išspręsti ir procesiniam sprendimui priimti. Be to, vien tai, kad teismas nenustatė pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymų, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos nuteistojo baudžiamajame procese garantuojamos teisės, o byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Pažymėtina ir tai, kad, pagal BPK 186 straipsnio 2 dalį, nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. BPK 186 straipsnio 2 dalis nustato teismams pareigą atsižvelgti į nepilnamečių liudytojų interesų apsaugos garantijas ir pakartotines apklausas teisme iš esmės riboti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-594/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-594/2012">2K-594/2012</a>). Nagrinėjamoje byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusiąją apklausti ar jai dalyvauti kituose teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama. Teismas į šią rekomendaciją pagrįstai atsižvelgė, byloje ištyrė ir įvertino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus mažametės nukentėjusiosios parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nepažeisdamas proceso įstatyme nustatytų įrodinėjimo reikalavimų. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra pakartoti ir pateiktame kasaciniame skunde.
43. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus ir konstatuodami I. K. kaltę išžaginus ir nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą, kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų žemesnės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo I. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
