Nr. DOK-1006
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02046-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2026 m. kovo 9 d. paduotu
n u s t a t ė :
Atsakovė L. Z. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Litesko“ ieškinys atsakovei dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1006
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02046-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2026 m. kovo 9 d. paduotu
n u s t a t ė :
Atsakovė L. Z. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Litesko“ ieškinys atsakovei dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.36, 6.50, 6.51, 6.64, 6.200, 6.930 straipsnius, pažeidė proceso teisės normas, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl šių pažeidimų teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už suteiktas paslaugas. Atsakovės vertinimu, teismai nesprendė pagrindinių bylos klausimų, bet, viršydami savo įgaliojimus, panaikino (anuliavo) trečiojo asmens išrašytą teisėtą atsiskaitymo su ieškove priemonę – vertybinį popierių (vekselį), nespręsdami klausimo dėl vekselio tinkamumo ir galiojimo, neatsižvelgdami į tai, kad ieškovė vekseliu disponuoja iki šiol. Tai reiškia, kad teismai įteisino dvigubą prievolės apmokėjimą, taip pažeidė non bis in idem principą. Apeliacinės instancijos privalėjo nurodyti motyvus dėl vertybinio popieriaus legitimumo ir jo tinkamumo, tačiau to nepadarė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas neatitinka ir CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kurioje nustatyta, kad kasacinį skundą gali surašyti fizinių asmenų atstovai pagal pavedimą, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atstovo teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame įgaliojime (CPK 57 straipsnis).
Atsakovės L. Z. kasacinis skundas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, nes jį už atsakovę surašė A. P., tačiau prie kasacinio skundo nepridėtas įgaliojimas, kuris patvirtintų jos teisę atstovauti atsakovei, taip pat nepridėti įrodymai apie atsakovės ir skundą surašiusio asmens giminystės ryšį (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 57 straipsnis, 347 straipsnio 3 dalis). Dėl to laikytina, kad kasacinį skundą surašė neįgaliotas asmuo (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, ir kasacinis skundas surašytas neįgalioto asmens, todėl jį priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti L. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) 31 (trisdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 9 d. Urbo banke, mokėjimo nurodymo Nr. 343848, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP27474.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė