D. R. pagal BK 22 str., 182 str., 369 str., 368 str., 376 str., 301 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-929/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11309-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo D. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 21 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gruodžio 11 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kuriuo D. R. buvo pripažintas kaltu dėl visų nusikalstamų veikų ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą D. R. nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami nuosprendžius ir konstatuodami, kad D. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, ir 182 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 255 straipsnio, 256 straipsnio pažeidimus, nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas neteisėtai kriminalizavo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius ir netinkamai pritaikė BK 182 straipsnio nuostatas. Kasatorius pažymi, kad D. R. negalėjo pats įvykdyti vagystės, nes kaltinime nurodytu metu buvo išvykęs atostogų į užsienį ir tai buvo nustatyta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai pakeitė kaltinimą D. R., nurodė faktines aplinkybes, kurių kaltinime net nebuvo nurodyta ir inkriminuota, apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. D. R. buvo nuteistas už tai, kuo jis net nebuvo kaltinamas-tai vagystės imitavimu ir melagingu pranešimu apie vagystę. Nei jam, nei gynybai nebuvo suteikta galimybė pasiruošti, pasisakyti dėl pakeisto kaltinimo taip pažeidžiant jo teisę į gynybą. Taip pat teismai deklaratyviai pasisakė, kad D. R. veiksmuose nustatyta tyčia siekti savo naudai įgyti svetimą turtą - AB „Lietuvos draudimas“ 349,89 Eur dydžio išmoką. Ši išvada nėra pagrįsta visais byloje surinktais įrodymais, todėl yra neteisėta. Apie įvykį R. R. pranešė suklydimo įtakoje ir, vėliau pats išsiaiškinęs savo suklydimo priežastį, nuo jos savanoriškai atsisakė. D. R. veiksmuose nėra ir nebuvo jokių sukčiavimo ar apgaulės požymių parduodant pavarų dėžę pirkėjui B. S.. Tarp jų buvo susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai. D. R. neturėjo jokios tyčios apgauti pirkėjo, nes pirkėjas žinojo jo kontaktinius duomenis ir bet kada galėjo jį susirasti ir kreiptis į teismą dėl kilusio civilinio ginčo išsprendimo. B. S. iš D. R. be pagrindo priteista atlyginti 1100 Eur žalą, nes 1000 Eur vertės pavarų dėžė liko pas B. S..

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, pažymi, kad skundo teiginiai dėl kaltinimo pakeitimo veikoje dėl tariamos vagystės iš buto yra nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nepakeitė kaltinime nurodytų aplinkybių, o tik padarė išvadą pagal bylos medžiagą, jog D. R. inscenizavo, imitavo vagystę iš savo buto. Taigi nėra pagrindo laikyti, jog buvo esmingai pakeistos kaltinime nurodytos aplinkybės ir suvaržyta jo teisė į gynybą. Dėl veikos plovykloje ir automatinės pavarų dėžės pardavimo, kasacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, grindžiami gynybine versija, kuri buvo paneigta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo ištirtais bylos įrodymais ir pateiktomis motyvų išvadomis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą ar galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. R. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas