Dėl turtinės žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-304-864/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20767-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;

3.3.1.18.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams L. D., A. K. ir L. T. K. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų L. D., A. K. ir L. T. K. (toliau ir atsakovai) 1 042,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė buvo apdraudusi būsto draudimu, o pats įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Apskaičiavus nuostolių dydį, draudėjui buvo išmokėta 993,84 Eur už turto remontą ir kompensuoti 48,40 Eur dydžio avarinių tarnybų atvykimo kaštai, iš viso – 1 042,24 Eur. Dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovė 2021 m. kovo 11 d. Pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, kaip už žalą atsakingus asmenis (buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkus), iš kurių buto, ieškovės teigimu, išsiliejo vanduo. Atsakovams žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką ji neprivalo įrodinėti užpylimo priežasčių, o atsakovai, gindamiesi nuo civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad vandens pratekėjimas įvyko ne iš jiems priklausančio buto arba dėl priežasčių, nesusijusių su jų atsakomybės ribose esančia įranga. Šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų atsakovai nepateikė, o ieškovės į bylą pateiktame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad užliejimas yra vienkartinis ir apžiūrėjus stovus, vandens prasiskverbimo nepastebėta.

2. Atsakovai L. D., A. K. ir L. T. K. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės kiekvienam atsakovui po 1 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o bylinėjimosi išlaidas priteisti valstybės naudai. Nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 18 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiskverbimas lubose. Leidus asmeniui iš avarinės tarnybos apžiūrėti atsakovų butą, pastarasis jokių gedimų ar vandens nutekėjimo vietų bute nerado. Vėliau, kai būsto administratorius išardė atsakovų buto sienas, buvo nustatyta, kad vienoje iš sienų, ties perdanga su butu Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrojo naudojimo vandens stovai ir iš vieno jų laša vanduo, kuris per ilgesnį laiką galėjo prasiskverbti į žemiau esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, vandens lašėjimas iš bendro naudojimo vandens stovo nesudaro teisinio pagrindo buto bendrasavininkams atsakyti už padarytą žalą žemiau esančio buto savininkui. Atsakovų teigimu, ieškovė paviršutiniškai atliko aplinkybių tyrimą, nepasidomėjo namą administruojančios įmonės turima medžiaga, neteisingai nustatė turtą sugadinusio poveikio šaltinį ir už padarytą žalą atsakingus asmenis. Ieškovė turėjo įrodyti, kad užpylimo židinys yra atsakovams priklausantis butas, o ne kiti šaltiniai, tačiau to nepadarė. Todėl ieškinys atmestinas.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ atsiliepimu prašė ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d., avarinės tarnybos atstovams nuvykus į butą, iš kurio gautas pranešimas apie avariją, avarijos požymių nerasta, vandens ir nuotekų stovai buvo sausi, o į butą Nr. (duomenys neskelbtini) jie (trečiojo asmens atstovai) nebuvo įleisti. Įvykio dieną name, adresu (duomenys neskelbtini), trūko šildymo sistemos vamzdynas, o atsakovų triplike minimi UAB „Norai“ atlikti remonto darbai buvo susiję su šio vamzdyno tvarkymu. Kartu su minimais remonto darbais buvo suremontuotas ir bute Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas gedimas dėl nesandarios kanalizacijos. Išlaidos, susijusios su šildymo vamzdynų remontu, buvo išskirstytos visiems namo bendrasavininkams, o kanalizacijos gedimo šalinimo išlaidos buvo susietos tik su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų atsakomybe, nes namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Šios bylos kontekste, žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, o tuo pačiu, žalos kilimo grėsmės, negali būti perkeliama namo administratoriui.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neturi įrodinėti vandens prasiskverbimo priežasčių, o atsakovai iš esmės pripažįsta prievolės egzistavimą. Jie nepateikė įrodymų, kad vamzdis yra bendro naudojimo patalpoje. Be to, vienas iš atsakovų atlygino žalos dalį, taigi, atsakovai yra atsakingi dėl žalos. Be to, labiau tikėtina, kad buvo šalinamos šildymo sistemos avarijos, o pas atsakovus tai įvyko kanalizacijos sistemoje. Taigi, galima daryti tikėtiną išvadą, kad žala atsirado atsakovams priklausiusiose patalpose ir tokiai tikėtinai išvadai įrodymų pakanka. Draudimo bendrovės atstovas nebuvo nuvykęs į įvykio vietą.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės atstovas nedalyvavo aiškinantis įvykio aplinkybes, nepatikrino duomenų dėl užliejimo, o ieškovės elgesys yra visiškai formalus, apsiribojant tuo, kad jei „iš viršaus“ tai tik iš viršutinio buto, t. y. ieškovė labai paviršutiniškai nustatinėjo turto sugadinimo aplinkybes. Avariją likvidavusi UAB „Norai“ nustatė, kad pažeidimas ne atsakovų bute. Pažeistas vamzdis yra namo bendras priklausinys, todėl atsakovų neteisėtų veiksmų nėra. Trečiasis asmuo patvirtino, kad tas vamzdis iš kurio lašėjo, tas stovas, turėjo būti pakeistas daug anksčiau, bet per tris metus to nepadarė, nors vamzdis buvo bendro naudojimo patalpoje. Taigi, atsakovu turi būti trečiasis asmuo. Teismo posėdžio metu atsakovė L. D. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė L. T. K. teismo posėdžiuose nedalyvavo.

6. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovai advokatas Dainius Antanaitis ir advokato padėjėja Agnė Turauskaitė nurodė, jog trečiasis asmuo neatsakingas dėl padarytos žalos, nes to nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Vamzdžio gedimo vieta neidentifikuota, o liudytojų parodymuose yra prieštaravimų. Be to, kai laša ilgą laiką, yra pasiekiamas kritinis taškas, todėl atsirado tamsios dėmės ant lubų.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad remontavo pažeistą vamzdį, kuris yra bendro naudojimo. Sudėtinga apibūdinti kiek ten buvo drėgmės, bet ta drėgmė tikrai kaupėsi ilgą laiką. Vandens pratekėjimo vieta buvo nustatyta tik penktą dieną nuo įvykio ir ta vieta buvo rasta tik išardžius vieną sieną dušo kabinoje. Pažeistas vamzdis buvo bendro naudojimo stove, kuris yra bendroje su laiptine sienoje. Vamzdis buvo visai prarūdijęs. Prie to vamzdžio atsakovai jokių darbų neatlikinėjo ir negalėjo to padaryti. Jie to vamzdžio neįrenginėjo. Pažeidimas buvo ne pas žmogų, o centriniame vamzdyne, kuris buvo sienos viduje ir, norint jį pasiekti, reikėjo išardyti daug įrenginių (dušo kabiną, kranus ir kt.). Norint pašalinti gedimą buvo laužiamos grindų plytelė, nupjauta trūkusi vamzdžio dalis ir ji pakeista nauju vamzdžiu.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas S. S., bendrovės „Norai“ vadovas, paaiškino, kad bute buvo nuimtos lubos ir tik tada pasimatė, kad ten šlapia. Namas yra senas, prasto stovio, patalpų išdėstymas nestandartinis. Nustatytas pažeidimas buvo sutvarkytas per savaitę. Darbai buvo atlikti dušo patalpoje, o stovas buvo sienoje, vamzdelis apie puse milimetro storio buvo po penkto buto grindimis. Suradus pratekėjimo vietą, stovas buvo užsuktas. Tuo metu buvo tvarkoma ir šildymo sistema pirmame aukšte, po grindimis, o rūsys buvo pilnas vandens. Tame name visi vamzdžiai supuvę. Paaiškino, kad vizualiai pažeidimo vietos nebuvo galima pamatyti, nes stovas sienoje tarp butų ir ta atkarpa yra ne atsakovų buto. Be to, tai buvo ne momentinis, o ilgalaikis drėgmės kaupimasis, todėl įvyko pratekėjimas. Tuo metu pratekėjimas buvo ne tik į apatinį butą, bet ir į laiptinę bei kitas vietas.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas K. Z. parodė, kad buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini), kur vonioje nukrito gipso kartono lubos. Atsakovo K. bute vizualiai nesimatė kur pažeidimo vieta, todėl ji buvo ilgai nustatinėjama ir išsiaiškinta, kad viskas buvo sienoje. Dėl to įvykio buvo atjungtas vanduo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 78,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės apdraustas butas buvo aplietas vandeniu ir kad vanduo tekėjo iš buto sienoje esančių vamzdžių, dėl ko turtui padaryta žala, nes tarp pratekėjusio vandens ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tačiau atsakovai savęs nelaiko atsakingais dėl minėtos atsiradusios žalos, nes, jų teigimu, vanduo ištekėjo iš bendrojo naudojimo įrenginio (vandens stovo). Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti faktą, ar ieškovės apdraustam turtui padarytos žalos priežastis yra vandens tekėjimas išimtinai iš atsakovams priklausančių vandens įrenginių.

12. Teismas nurodo, kad šiam faktui nustatyti ieškovė teikė draudėjo 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimą apie įvykį, kuriame nurodyta, kad naktį vonios kambaryje nukrito lubos, kurios buvo persisunkusios vandeniu. 2019 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte Nr. V19-616887 nurodyta, kad „laša vanduo per lubas ir sieną, lubų konstrukcija išlinkusi; apžiūrėjus viršutinį butą, avarijos požymių nerasta, vandens ir nuotekų stovai sausi, užpylimas vienkartinis, šiuo metu varvėjimo nėra“. Šią aplinkybę ieškovė taip pat įrodinėjo argumentais, kad vienas iš atsakovų atlygindamas žalos dalį pripažino, jog atsakovai yra atsakingi dėl žalos ir yra labiau tikėtina, jog buvo šalinamos šildymo sistemos avarija, o pas atsakovus įvyko kanalizacijos sistemos avarija. Anot ieškovės, tokiai tikėtinai išvadai byloje įrodymų pakanka.

13. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovai pažymi, kad ieškant priežasties ir tik išgriovus jų buto sienas buvo nustatyta, jog vanduo tekėjo iš bendro naudojimo vandens stovo, t. y. bendro naudojimo inžinerinio įrenginio už kurio priežiūrą yra atsakingas būsto administratorius - trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovai pateikė UAB „Norai“ direktoriaus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad pagal rangos sutartį Nr. MBV-SVT-19-533 teikiant paslaugas UAB „Mano Būstas Vilnius“ prižiūrimuose namuose santechnikos klausimais, buvo nustatyta, jog pažeistas vandentiekio vamzdis/stovas priklauso bendriems namo inžineriniams tinklams, o ne penktam butui. Šiuo atveju trečiasis asmuo prisiėmė visą atsakomybę ir apmokėjo išlaidas už avarijos likvidavimą. Atsakovai taip pat pateikė atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad buvo atliekamas minimo stovo remontas.

14. Nagrinėjamoje byloje įvertinęs ištirtus įrodymus, pirmos instancijos teismas sprendė, kad iš esmės yra labiau tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė iš bendrojo naudojimo vandens stovo išsiliejęs (ilgą laiką lašėjęs) vanduo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Tokią teismo išvadą, kad vanduo tekėjo būtent iš bendrojo naudojimo įrenginio, patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai duomenys, tiek ir liudytojų parodymai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, teismas priėjo prie išvados, kad bendrojo naudojimo vandens stovai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų savininkams.

15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir ištyręs aplinkybes, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad konkrečiu atveju vanduo išsiliejo būtent iš bendrojo naudojimo vandens stovo (CPK 185 straipsnis) ir konstatavo, kad konkrečiu atveju atsakovai negali būti laikomi vienasmeniškai atsakingi už bendrojo naudojimo įrenginio gedimą ir dėl to atsiradusią žalą, todėl laikė, kad reikalavimas nepagrįstai pateiktas išimtinai atsakovams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Trečiasis asmuo (apeliantė) UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Vienas iš apeliacinio skundo motyvų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, rėmėsi prieštaringais įrodymais, pilnai neištyrė visų aplinkybių, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliantė nurodo teismų praktikos išaiškinimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą:

17.1. Teismo išvados, jog vanduo išsiliejo iš bendrojo naudojimo vandens stovo nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje pateikti duomenys apie vamzdžio trūkimo vietą prieštarauja vienas kitam, iš jų nebuvo galima nustatyti, kurioje vietoje trūko vamzdis. Tačiau teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, nepagrįstai sprendė, kad užliejimas įvyko iš bendrojo naudojimo vandens stovo. Teismas išvadą, jog vanduo tekėjo iš bendro naudojimo vandens stovo, padarė remdamasis UAB „Norai“ direktoriaus 2022 m. spalio 4 d. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad ieškant galimo vandens nutekėjimo priežasties, išardžius atsakovų buto vonios patalpos sieną, buvo nustatyta, jog pažeistas vandentiekio vamzdis/stovas, kuris priklauso bendriems namo inžineriniams tinklams, o ne atsakovų butui. Apeliantė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta vamzdžio trūkimo vieta. 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu UAB „Norai“ direktorius S. S. nenurodė tikslios vamzdžio trūkimo vietos, teigė, jog vamzdis „sienoje po grindimis“ (posėdžio 18:18 min.), jog pažeidimo vieta buvo „tarpas tarp putų“ (posėdžio 19:37 min.), „atradome pratekėjimą po grindimis dušo patalpoje“ (posėdžio 36:01 min.), negalėjo įvardyti atkarpos, kurioje keitė vamzdį (posėdžio 37:21 min.). S. S. nurodė, kad nei vienoje su jo 2022 m. spalio 4 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktoje fotonuotraukoje, kurios darytos atsakovų bute sienų ardymo metu (t. 1, psl. 87-90), nesimato keistas vamzdis (posėdžio 29:30 min.), jog ne toje vietoje rastas pratekėjimas (posėdžio 29:37 min.). Liudytojas paaiškino, kad pats stovas neina į viršų tiesiai (posėdžio 31:50 min.), jog jis buvo sienoje gulintis kaip z raidė (posėdžio 36:31 min.), vamzdis eina ne tiesiai į apačią, o zigzagu (posėdžio 37:54 min.). Tokie S. S. paaiškinimai dėl vamzdžio gedimo vietos prieštarauja UAB „Norai“ darbuotojo R. V. 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje duotiems paaiškinimams, kad jis nupjovė trūkusio vamzdžio dalį ir pakeitė jį nauju, jog vamzdis ėjo iš viršaus į apačią (posėdžio 9:20 min.), buvo vertikalioje padėtyje (posėdžio 19:38 min.), jog Atsakovų bute sienų ardymo metu darytose fotonuotraukose (t. 1, psl. 87-90) fiksuotų vamzdžių netvarkė (posėdžio 21:13 min.). Anot apeliantės, teismas šių prieštaravimų nepašalino bei nenustatęs tikslios vamzdžio trūkimo vietos, nepagrįstai vertino, kad vanduo išsiliejo iš bendrojo naudojimo vandens stovo. Nenustačius vamzdžio trūkimo vietos, nebuvo galima įvertinti, ar vamzdis trūko vartotojo (atsakovų), ar bendrojoje pastato inžinerinėje sistemoje.

17.2. Teismo išvada, jog ginčo įvykį sukėlė iš bendrojo naudojimo vandens stovo ilgą laiką lašėjęs vanduo, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems, kad buto užpylimas buvo stiprus (dėl jo nukrito lubų gipso kartono plokštė), vienkartinis: 2019 m. gruodžio 19 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktui Nr.V19-616887 (bylos tomas 1, 40 lapas), kuriame nurodyta, jog užpylimas buvo vienkartinis; užlieto buto savininko K. Z. 2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniame laiške, adresuotame ieškovei (t. 1, psl. 41), nurodytoms aplinkybėms, jog dėl užliejimo nukrito lubos permirkęs gipsas, įvykį užfiksavo vaizdo įrašu, kuriame matyti stiprus vandens bėgimo faktas; 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdyje apklaustas K. Z. paliudijo, kad įvykio metu bėgo vanduo, užliejimas sąlygojo lubų gipso kartono plokštės kritimą.

17.3. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, jog atsakovų triplike minimi UAB „Norai“ atlikti remonto darbai buvo susiję išimtinai su šildymo sistemos vamzdyno tvarkymu, tačiau kartu su šiais remonto darbais buvo suremontuotas ir buto, adresu (duomenys neskelbtini) nustatytas gedimas dėl nesandarios kanalizacijos. Pažymėtina, jog išlaidos, susijusios su bendrąja inžinerine sistema, t. y. šildymo sistemos vamzdynų remontu, buvo išskirstytos visiems Namo bendrasavininkiams proporcingai jų turimo turto daliai, o gedimo šalinimo dėl nesandarios kanalizacijos išlaidos ne, nes šioje dalyje išlaidos sieja tik buto savininko atsakomybe (t. 1, psl. 127-128).

18. Kitas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų. Apeliantės vertinimu, ieškovė ieškiniu prašė priteisti žalą solidariai iš atsakovų. Nei ieškovė, nei atsakovai byloje trečiajam asmeniui reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškė. Teismas nesant pareikšto tokio reikalavimo nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų bei sprendimo motyvuose nepagrįstai pripažino reikalavimą į trečiąjį asmenį dėl žalos atlyginimo. Apeliantės nuomone, klausimai, susiję su žalos atlyginimu iš trečiojo asmens, nepateko į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisėtą procesinį sprendimą.

19. Apeliantės teigimu, teismas nesant objektyvių pagrindų nepagrįstai priėmė sprendimą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui. Paaiškina, kad civilinėje byloje užėmė neutralią poziciją. Apeliantės asmens vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo neišnagrinėtas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui tokio sprendimo nemotyvavus. Teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto teisės normas bei apribojo trečiojo asmens teisę į objektyviai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįstas bei yra keistinas

20. Apeliantė nurodo, kad į civilinę bylą trečiasis asmuo pateikė tris prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuos sudaro trys sąskaitos ir paslaugų ataskaitos bei mokėjimai, kuriuose detalizuojamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 1 460,47 Eur.

21. Atsakovai L. D. ir A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsakovai nesutinka su apeliantės nuomone, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nustatytą aplinkybę, jog vanduo pratekėjo iš vandentiekio vamzdžio stovo, priklausančio namo bendriesiems inžineriniams įrenginiams. Savo nesutikimą grindžia sekančiais motyvais:

22.1. Atsakovų teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vanduo pratekėjo iš bendro naudojimo vamzdžio, stovo, priklausančio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo inžineriniam įrenginiui. Tai patvirtino tiek raštu, tiek teisme žodžiu vandentiekio sistemų remonto specialistas UAB „Norai“ direktorius S. S., kuris asmeniškai dalyvavo lokalizuojant vandens lašėjimo vietą, išardė dalį sienos ir grindų, likvidavo avarijos priežastį, o po likvidavimo suremontavo sieną ir grindis bei atstatė į vietą išardytą dušo kabiną.

22.2. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad UAB „Norai“ nebuvo pasirinktas atsakovų iniciatyva, o dalyvavo avarijos likvidavime pagal rangos sutartį MBV-SVT-19-533, teikiant paslaugas trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Vilnius“ jų prižiūrimoje teritorijoje esančiuose namuose santechnikos klausimais. Liudytojas S. S. 2021 m. spalio 4 d. savo rašytiniame paaiškinime teismui vienareikšmiškai nurodė „noriu pareikšti ir patvirtinti, kad pažeistas vandentiekio vamzdys/stovas priklauso bendriems namo inžineriniams tinklams, o ne butui Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo atveju namą prižiūrinti įmonė UAB „Mano būstas Vilnius“ prisiėmė visišką atsakomybę ir apmokėjo išlaidas už avarijos likvidavimą“. Šias aplinkybes liudytojas S. S. dar kartą nuosekliai patvirtino iškviestas liudytoju ir apklaustas teisminio posėdžio metu, kur nurodė „vizualiai pažeidimo vietos nebuvo galima pamatyti, nes stovas sienoje tarp butų ir ta atkarpa yra ne atsakovų buto. Be to, tai buvo ne momentinis, o ilgalaikis drėgmės kaupimasis, todėl įvyko pratekėjimas“.

22.3. Kitas liudytojas UAB „Norai“ darbininkas R. V., prižiūrimas direktoriaus S. S. atlikęs remonto darbūs atsakovams priklausančiame bute teismo posėdžio metu parodė, kad „remontavo pažeistą vamzdį, kuris yra bendro naudojimo. Sudėtinga apibūdinti kiek ten buvo drėgmės, bet ta drėgmė tikrai kaupėsi ilgą laiką. Vandens pratekėjimo vieta buvo nustatyta tik penktą dieną nuo įvykio ir ta vieta buvo rasta tik išardžius vieną sieną dušo kabinoje. Pažeistas vamzdis buvo bendro naudojimo stove, kuris yra bendroje su laiptine sienoje. Vamzdis buvo visai prarūdijęs. Prie to vamzdžio atsakovai jokių darbų neatlikinėjo ir negalėjo to padaryti. Jie to vamzdžio neįrenginėjo“. Tai esminiai parodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis vadovavosi pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą, nes daugiau nė viena iš proceso šalių nenurodė kitų liudytojų, turinčių specialių žinių vandentiekio remonto klausimais.

22.4. Atkreipia dėmesį, kad Statybos techninio reglamento (toliau - STR) 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“, 6.9 punkte nustatyta, jog „vartotojo inžinerinė sistema - statinio bendrosios sistemos dalis (posistemė) atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis“. Ši norma numato du vartotojo inžinerinės sistemos atskyrimo nuo namo bendrosios inžinerinės sistemos būdus – sistemos apskaitos prietaisais arba alternatyviai uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.)“. Trečiojo asmens rangovas UAB „Norai“ nustatė vamzdžio prarūdijimo vietą ir remontavo bendro naudojimo stovo vamzdžio atkarpą, esančią prieš sklendę (ventilį), tai akivaizdžiai matoma byloje esančiose nuotraukose. Ši aplinkybė patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad konkrečiu atveju vanduo išsiliejo būtent iš bendrojo naudojimo vandens stovo (CPK 185 straipsnis), t. y. žalą sukėlė inžinerinės įrangos dalis, esanti trečiojo asmens atsakomybės ribose. Trečiosios šalies atstovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų, kad atsakovų atsakomybės ribos būtų nustatytos kitaip.

22.5. Apeliantės aiškinimas apie nukentėjusiojo buto užliejimą kaip vienkartinį ir stiprų patvirtino tik ieškovės apdrausto buto savininkas D. Z. Pirmos instancijos teismo posėdyje jis nurodė, kad užsiima finansinėmis konsultacijomis, todėl laikytinas neturinčiu specialių žinių vandentiekio avarijų ir remonto klausimais. Priešingai vandentiekio remonto specialistas S. S., vadovaujantis UAB „Norai“, kuri specializuojasi vandentiekio ir nutekamųjų vandenų sistemų įrengimu bei remontu, asmeniškai dalyvavo apžiūrint nukentėjusiojo buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo vietą, dalyvavo ieškant avarijos židinį, nustatė vandens stove pratekėjimo vietą savo paaiškinime teismui nurodė „kad pažeistas vandentiekio vamzdys/stovas priklauso bendriems namo inžineriniams tinklams, o ne butui Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo atveju namą prižiūrinti įmonė UAB „Mano būstas Vilnius“ prisiėmė visišką atsakomybę ir apmokėjo išlaidas už avarijos likvidavimą“. Vandentiekio sistemų remonto specialistas, darbininkas R. V. buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios kambario sienoje žemiau grindų lygio pašalino stovo vamzdžio avariją ir apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu nurodė „Pažeistas vamzdis buvo bendro naudojimo stove, kuris yra bendroje su laiptine sienoje. Vamzdis buvo visai prarūdijęs. Prie to vamzdžio atsakovai jokių darbų neatlikinėjo ir negalėjo to padaryti. Jie to vamzdžio neįrenginėjo... Tai buvo ne momentinis, o ilgalaikis drėgmės kaupimasis, todėl įvyko pratekėjimas“.

22.6. Anot atsakovų, apeliantė skunde bando klaidinti teismą nurodydama, kad trečiojo asmens rangovas UAB „Norai“ neva be vamzdyno remonto darbų kartų remontavo atsakovų buto nutekamųjų vandenų sistemą (kanalizaciją). Remontą atlikusios įmonės vadovas S. S. paneigė šią informaciją. Atsakovas taip pat teismo posėdžio metų kategoriškai nurodė, kad jokių darbų susijusių su nutekamųjų vandenų (kanalizacijos) sistemos remontu atsakovų bute nebuvo atliekama. Tai patvirtina byloje pateikta 2020 m. sausio 17 d. UAB „Norai“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. 101 ir prie jos pridėtas (duomenys neskelbtini) bute atliktų darbų aktas. Akto skiltyje „Darbų ir išlaidų aprašymas“ pateikta 10 atliktų remonto darbų pavadinimų ir visi jie susiję tik su vandentiekio vamzdžio, stovo remontu, o ne su nutekamųjų vandenų sistemos (kanalizacijos) remontu. Apie jokius remonto darbus, susijusius su nutekamųjų vandenų sistemos remontu bute nekalbėjo ir UAB „Norai“ darbininkas, liudytojas R. V.

22.7. Atkreipia dėmesį, kad visi atsakovų butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantys nutekamųjų vandenų sistemos ir vandentiekio vamzdžiai buvo pakeisti prieš keliolika metų naujais moderniais plastikiniais vamzdžiais. Jau tuomet darbų rangovas informavo, kad namo bendro naudojimo du vamzdžius įrengtus dušo kambario ir laiptinės sienoje iki buto įvado sklendžių (ventilių) buto savininkai, atsakovai neturi teisės keisti, nes yra namo bendro naudojimo stovai, todėl šie du vamzdžiai nebuvo pakeisti (liko senieji metaliniai vamzdžiai), kai buvo atliktas kitų vamzdžių keitimas. Atsakovai šių vamzdžių, stovų neįrengė ir jokių jo remonto darbų niekada neatlikinėjo. Kas ir kada šiuos vandentiekio vamzdžius stovus įrengė nėra žinoma.

22.8. Atlikus avarijos likvidavimo darbus, UAB „Norai“ direktorius S. S. atsakovams patikino, kad remontuotas vamzdys yra namo bendro naudojimo inžinerinis įrenginys, todėl už remonto darbūs atsakovams mokėti nereikės. Atsakovai patvirtina ir byloje nėra jokių duomenų, kad praėjus trejiems metams po avarijos, jie būtų gavę iš trečiojo asmens UAB „Mano būstas Vilnius“ kokias nors pretenzijas ar piniginius reikalavimus dėl remonto darbų išlaidų kompensavimo. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas direktoriaus S. S. patvirtino, kad aukščiau nurodyta UAB „Norai“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. 101 buvo apmokėta, įmonė gavo iš trečiojo asmens, UAB „Mano būstas Vilnius“ piniginį pavedimą už nurodytus atliktus darbus ir pretenzijų šiuo klausimų neturi. Praėjus jau trejiems metams po įvykio mums, atsakovams taip pat niekas jokių pretenzijų ar reikalavimų atlyginti remonto darbų išlaidas nepateikė. Tai patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad vandens nutekėjimas įvyko iš namo bendro naudojimo inžinerinio įrenginio, vandens stovo. Namą (duomenys neskelbtini) administruojanti ir prižiūrinti įmonė, šioje byloje trečiasis asmuo, UAB „Mano būstas Vilnius“ prisiėmė visišką atsakomybę bei apmokėjo išlaidas už avarijos likvidavimą.

23. Atsakovai taip pat pasisako apie trečiojo asmens pateiktą pretenziją dėl teismo CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimo:

23.1. Atsakovai buvo susipažinę su trečiojo asmens per nustatytą terminą pateiktu atsiliepimu į ieškinį, kuriame nebuvo pareikšta jokių reikalavimų. Atsiliepimo baigiamojoje dalyje nurodyta, kad „ Įvertinęs visas faktines ir teisines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, Trečiasis asmuo Ieškovo keliamų reikalavimų išsprendimą palieka spręsti Teismo nuožiūrai.“ Pirmos instancijos teismas 2021 m. rusėjo 7 d. nutartyje trečiajam asmeniui suteikė procesinį statusą „trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų...“. Atsižvelgiant į tai, bet kokios kitos trečiojo asmens skunde keliamos prielaidos ir išvedžiojimai neturi teisinio pagrindo ir negali būti vertinamos kitaip negu užfiksuota bylos medžiagoje.

23.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais.

24. Atsakovai pasisako dėl apeliantės prašymo priteisti 1 460,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Anot atsakovų, apeliantė bando įtikinti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje laikėsi neutralios pozicijos, tačiau 2021 m. gruodžio 13 d. atsiliepime į ieškinį trečiojo asmens pateikti faktinių aplinkybių komentarai visiškai atitiko ieškovės ieškinyje atsakovams reiškiamas pretenzijas ir tuo buvo akivaizdžiai pademonstruota pozicija, t. y. pritarimas ieškovės reikalavimams. Atsakovo nuomone, trečiasis asmuo pademonstravo turintis suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovės naudai ir tuo užsitikrinant savo bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą atmesti ieškinį, trečiasis asmuo persiorientavo ir bando įtikinti apeliacinės instancijos teismą turėjęs neutralų proceso subjekto statusą ir tuo būdu susikurti kitą pagrindą prisiteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškinį ir teisminio proceso metu akivaizdžiai demonstravo savo pritarimą ieškovės reikalavimams, todėl pirmos instancijos teismas priimtame sprendime trečiajam asmeniui pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

25. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

28. Apeliaciniame procese sprendžiamas klausimas ar pagrįstas ir teisėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo teismas nusprendė atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl 1 042,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų L. D., A. K. ir L. T. K. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti UAB „Mano būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, rėmėsi prieštaringais įrodymais, pilnai neištyrė visų aplinkybių, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla; apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už pareikšto ieškinio ribų ir pasisakė dėl apeliantės atsakomybės; nepagrįstai nepasisakė dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės

29. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d. buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., psl. 4-18). Užliejimo fakto byloje nekas neginčija.

30. 2019 m. gruodžio 18 d. UAB „Mano būstas Vilnius“ klientų centro aptarnavimo telefonu Nr. 8700 55 966 gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) gyventojų apie buto užliejimą, kurie prašė apžiūrėti butą kitą dieną. 2019 m. gruodžio 19 d. 8:39-9:18 val. namo administratoriaus darbuotojas, apžiūrėjęs užpylimo vietą, nustatė, kad vandens lašėjimas yra iš viršaus per lubas ir sieną, lubų konstrukcija išlinkusi. Apžiūrėjus viršutinį butą (atsakovų) avarijos požymių nenustatyta, vandens ir nuotėkų stovai sausi (1 t., psl. 35). Šių aplinkybių byloje taip pat niekas neginčija.

31. 2019 m. gruodžio mėnesį UAB „Norai“, teikianti paslaugas UAB „Mano būstas Vilnius“ pagal rangos sutartį MBV-SVT-19-533, bute, adresu (duomenys neskelbtini), ardė sienas keliose tualeto bei vonios kambarių vietose, bet butui priklausančiuose vamzdynuose pažeidimų nerado. Tuomet ardė minėto buto vonios sieną ties siena su laiptine, kur įrengti namo bendro naudojimo vamzdynai ir nustatė vandens lašėjimo vietą. Pažeistos vietos demontuotos ir pakeistos naujomis. Pagal atliktų darbų sąmatą sąskaita už avarijos likvidavimą 954,59 Eur sumai pateikta apmokėti UAB „Mano būstas Vilnius“, kuri šią sąskaitą apmokėjo (1 t., psl. 79-85).

32. Tuo pačiu metu name, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Norai“ atliko ir trūkusio šildymo sistemos vamzdyno padarinių šalinimą. Į bylą pateiktas Atliktų drabų aktas Nr. 1 ir 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra 1707,76 Eur sumai, kurią trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Vilnius“ savo procesiniuose dokumentuose patvirtino apmokėjęs (1 t., psl. 118-123).

33. Ginčo butą ieškovė buvo apdraudusi būsto draudimu (1t., psl. 39-41), o pats įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiavusi nuostolių dydį, ieškovė draudėjui 2020 m. kovo 17 d. išmokėjo 993,84 Eur už turto remontą ir kompensuoti 48,40 Eur dydžio avarinių tarnybų atvykimo kaštai, iš viso – 1 042,24 Eur (1 t., psl. 20, 21; 30-31).

34. Dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovė 2021 m. kovo 11 d. Pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, kaip už žalą atsakingus asmenis (buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkus, 1 t., psl. 42-43), iš kurių buto, ieškovės teigimu, išsiliejo vanduo (1 t. psl. 22-24, 25-27, 32-34).

35. 2021 m. lapkričio 30 d. protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukta UAB „Mano būstas Vilnius“ (1 t., psl. 103).

36. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių solidarios pareigos regreso tvarka atlyginti ieškovei nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalą. Atsakovai byloje laikėsi pozicijos, kad nors butas faktiškai aplietas iš viršaus, tačiau buto, esančio (duomenys neskelbtini) užliejimo priežastis buvo pažeistas vandentiekio stovas, kuris yra užslėpta inžinerinė konstrukcija, priklausanti daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovų teigimu, šiuo atveju žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne atsakovų, todėl ir atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais.

37. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi šalių paaiškinimais tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu, bylos rašytine medžiaga, liudytojų parodymais ir priėjo prie išvados, kad konkrečiu atveju vanduo išsiliejo būtent iš bendrojo naudojimo vandens stovo, todėl sprendė, jog atsakovai neturi pareigos atlyginti žalą.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

38. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė UAB „Mano Būstas Vilnius“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, rėmėsi prieštaringais įrodymais, pilnai neištyrė visų aplinkybių, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.

39. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-47-403/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-706/2015">3K-3-290-706/2015</a>, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372/2014">3K-3-372/2014</a>; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2012">3K-3-222/2012</a>). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2014">3K-3-85/2014</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEwLTkxNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-110-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-110-916/2020">e3K-3-110-916/2020</a>).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš bylos medžiagos bei skundžiamo sprendimo analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą nagrinėjamoje byloje, t. y. šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstyta, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti užpylimo faktą iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, o atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimu bei nurodytomis aplinkybėmis, – įrodyti, jog užpylimo priežastimi yra ne butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio vamzdyno gedimas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodinėjimo našta pirmosios instancijos teismo buvo paskirstyta tinkamai.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei teigia apeliantė, tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai, tiek ir į bylą pateikta 2020 m. sausio 17 d. UAB „Norai“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. 101 ir prie jos pridėtas (duomenys neskelbtini) bute atliktų darbų aktas patvirtina, kad minėtame bute atlikti visi remonto darbai susiję tik su vandentiekio vamzdžio, stovo remontu, o ne su nutekamųjų vandenų sistemos (kanalizacijos) remontu. Pačios apeliantės darbuotojas 2019 m. gruodžio 19 d. 8:39-9:18 val. apžiūrėjęs užpylimo vietą, bei viršutinį butą (atsakovų) avarijos požymių nenustatė ir nurodė, jog vandens ir nuotėkų stovai sausi (1 t., psl. 35). Taip pat 2019 m. gruodžio mėnesį UAB „Norai“, teikiant paslaugas UAB „Mano būstas Vilnius“ pagal rangos sutartį MBV-SVT-19-533, bute, adresu (duomenys neskelbtini), išardžius sienas keliose tualeto bei vonios kambarių vietose, bet butui priklausančiuose vamzdynuose pažeidimų nerado. Ir tik išardžius minėto buto vonios sieną ties siena su laiptine, kur įrengti namo bendro naudojimo vamzdynai, nustatyta vandens lašėjimo vieta. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai S. S. bei R. V. Ir nors, apeliantės teigimu, liudytojai neįvardino konkrečios lašėjimo vietos, apibūdino vamzdį skirtingai (zigzagu ar tiesiu vamzdžiu iš viršaus į apačią), nei vienas iš liudytojų nenurodė, jog vamzdis priklauso buto Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio sistemai, o nurodė, jog vanduo pratekėjo iš vandentiekio vamzdžio stovo, priklausančio namo bendriesiems inžineriniams įrenginiams. Apeliacinės instancijos vertinimu, visų įrodymų visuma leido pirmos instancijos teismui pagrįstai prieiti prie labiau tikėtinos išvados, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastis – bendro naudojimo vamzdynų gedimas. Šį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina byloje nustatyta ir apeliantės neginčijama aplinkybė, kad pagal atliktų darbų sąmatą sąskaita už avarijos likvidavimą 954,59 Eur sumai pateikta apmokėti UAB „Mano būstas Vilnius“, kuri šią sąskaitą apmokėjo (1 t., psl. 79-85). Nors trečiojo asmens atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad jog ši suma liko apmokėti atsakovams, tačiau tokios aplinkybės byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Nustatytos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad nors tą pačią dieną ir buvo atliekami kiti remonto darbai, jie nebuvo susiję su darbais (duomenys neskelbtini) bute. Tai patvirtina ir šios nutarties 31, 32 punktuose nustatytos aplinkybės. Taigi, pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog 2019 m. gruodžio 18 d. užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįsta išsamiu byloje esančių įrodymų tyrimu ir tinkamu nustatytų aplinkybių visumos įvertinimu. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia, todėl apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei CPK normų dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.

43. Kitas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų. Apeliantės vertinimu, ieškovė ieškiniu prašė priteisti žalą solidariai iš atsakovų. Nei ieškovė, nei atsakovai byloje trečiajam asmeniui reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškė. Teismas nesant pareikšto tokio reikalavimo nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų bei sprendimo motyvuose nepagrįstai pripažino reikalavimą į trečiąjį asmenį dėl žalos atlyginimo. Apeliantės nuomone, klausimai, susiję su žalos atlyginimu iš trečiojo asmens, nepateko į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės skundo motyvais.

44. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį procesiniame sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši norma taip pat reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi, ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Todėl sprendžiant dėl pareikšto ieškovo reikalavimo, būtina įvertinti pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021).

45. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas procesinį sprendimą priima, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Šiuo atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl žalos priteisimo regreso tvarka iš asmens atsakingo už žalos atsiradimą, todėl teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti žalos atsiradimo fakto priežastis, vertino visas aplinkybes, kurias šiuo atveju nurodė pačios šalys, tame tarpe ir apeliantė. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas remdamasis teisiniu reglamentavimu ginčijamame sprendime, apibrėžė daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus ir buto savininko atsakomybės ribas, įvardino žalos padarymo priežastį bei šaltinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas.

46. Apeliantės vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo neišnagrinėtas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui tokio sprendimo nemotyvavus. Paaiškina, kad civilinėje byloje trečiasis asmuo užėmė neutralią poziciją, t. y. nei ieškovės, nei atsakovų pusėje. Apeliantės nuomone, pirmosios teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto teisės normas bei apribojo trečiojo asmens teisę į objektyviai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįstas bei yra keistinas.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014 ir kt.).

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukta UAB „Mano būstas“, o 2021 m. lapkričio 30 d. protokoline nutartimi, nustačius, jog UAB „Mano būstas“ nėra namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorius, minėtas asmuo pakeistas kitu juridiniu asmeniu, t. y. UAB „Mano būstas Vilnius“. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui nutartyje nenurodžius proceso šalies, kurios pusėje dalyvaus trečiasis asmuo, yra darytina objektyvi išvada, kad trečiasis asmuo turi neutralų proceso subjekto statusą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Akivaizdu, jog teismas šaukdamas į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Mano būstas Vilnius“ neturėjo pareigos ir objektyviai negalėjo numatyti trečiojo asmens konkrečios procesinės pozicijos. Pasirinkti, į kurio iš proceso dalyvių (ieškovo ar atsakovo) pusę stos trečiasis asmuo yra paties trečiojo asmens subjektinė ir procesinė teisė ir savo pasirinkimą jis gali išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose bei procesiniu elgesiu. Šiuo atveju trečiasis asmuo pasinaudojo savo procesine teise ir pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovai, 2021 m. gruodžio 13 d. atsiliepime į ieškinį trečiojo asmens pateikti faktinių aplinkybių komentarai visiškai atitiko ieškovės ieškinyje atsakovams reiškiamas pretenzijas (1 t., psl. 118- 120). Tokios pozicijos trečiasis asmuo laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu, o baigiamose kalbose trečiojo asmens atstovė nurodė palaikanti ieškinį, kas leido visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismui prieiti prie išvados, jog trečiasis asmuo turi suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu, atmetus ieškovės ieškinį, netenkintinas ir trečiojo asmens nereiškiančio savarankiško reikalavimo, bet akivaizdžiai stojusios į ieškovo pusę, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

50. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

51. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo teisiniam vertinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog trečiojo asmens apeliacinis skundas yra atmestas, jo prašymas priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Atsakovai turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokio prašymo nereiškia, todėl jų apeliacinėje instancijos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

apeliantės (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Ramunė Mikonienė