Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-316-565/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08356-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.6.1.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

lietuvos respublikos vardu

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei J. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. Ž., prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją; atnaujinti ieškovui praleistą 3 mėnesių terminą mirusiosios motinos G. G. palikimui priimti; priteisti ieškovui iš atsakovės 7 904,74 Eur žalą.

2. Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl 2005 m. vasario 15 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

3. Ieškovas nurodė, kad ieškovo tėvui V. T. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį 1,416 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į dalį 2,146 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir į 18,1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Mirus V. T. G., šį turtą paveldėjo jo žmona G. G., o šiai mirus – ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo lygiomis dalimis.

4. 2011 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė dalies 18,1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypas), nuomos sutartį su N. L.. Nuomos sutarties dokumentus tvarkė atsakovė, kuri su N. L. susitarė, jog jam faktiškai būtų nuomojama 15 ha Žemės sklypo dalis, nors nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomojama 11 ha Žemės sklypo dalis. Taip buvo siekiama sumažinti mokesčius. Vertinant tai, kad Žemės sklypas buvo nuomojamas 6 metus už 250 Lt nuomos mokestį už 1 ha per metus, nuomos mokestis per 6 metus už faktiškai nuomotus 15 ha vienam Žemės sklypo bendrasavininkui yra 7 500 Lt. Atsakovė yra pervedusi ieškovui tik 4 662 Lt nuomos mokesčio. Todėl atsakovė liko skolinga ieškovui 2 838 Lt (821,94 Eur).

5. Tėvai ieškovui buvo „pažadėję“ sodo namą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Sodo namą ieškovas statė kartu su tėvu, tokia tėvų valia buvo išreikšta girdint visai šeimai. Po motinos mirties atsakovė sodo namą su žemės sklypu pardavė už 240 000 Lt, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje pardavimo kaina buvo nurodyta tik 120 000 Lt. Atsakovė ieškovui pervedė 58 000 Lt. Taip atsakovė nusavino sau ieškovui turėjusius atitekti 22 000 Lt (6 371,64 Eur).

6. Po motinos mirties atsakovė pasisavino motinos banko sąskaitoje buvusius 7 366,47 Lt (2 133,48 Eur). Šios lėšos turėjo būti padalintos lygiomis dalimis tarp trijų įpėdinių, todėl atsakovė ieškovui yra skolinga 711,16 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1. byloje kilo klausimas dėl žalos kaip negauto nuomos mokesčio, kaip negautos namo pardavimo dalies ir kaip pasisavinto mirusios motinos palikimo atlyginimo;

7.2. pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.131 straipsnio pirmąją dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu teismas buvo įpareigojęs ieškovo atstovą pateikti rašytinius paaiškinimus, susijusius su senaties terminu, esant būtinybei, motyvuotą prašymą senaties terminui atnaujinti, tačiau jokie paaiškinimai (prašymai) nebuvo pateikti;

7.3. ieškovas teigia, kad sodo namą su priklausiniais, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), kurį, ieškovo teigimu, tėvas buvo pažadėjęs palikti ieškovui, atsakovė faktiškai pardavė už 240 000 Lt, nors sutartyje nurodyta 110 000 Lt kaina, o ieškovui buvo sumokėta tik 58 000 Lt. Įvertinus, kad Turtas ieškovui nuosavybės teise nepriklausė, jis nebuvo Turto pardavimo sandorio šalimi, jis iš atsakovės negali reikalauti kokios nors pinigų sumos, gautos pardavus Turtą. Nors ieškovas teigia, kad tėvas jam buvo pažadėjęs palikti namą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta, tuo labiau, kad Turtas nuosavybės teise registruotas ne ieškovo tėvo ar motinos vardu, Turto nei vienas iš vaikų nepaveldėjo. Teismas neturi duomenų, kad sandoriai, kuriais būtų įsigytas ir perleistas Turtas, būtų nuginčyti;

7.4. ieškovas nurodo, kad į namo statybas jis investavo savo asmenines lėšas ir darbą, todėl jis turėtų būti pripažintas jo daline nuosavybe, tačiau toks ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas. Ieškovas taip pat nereiškė reikalavimo ir dėl jo galimų investicijų į namą priteisimo (atlyginimo). Po Turto pardavimo atsakovė 2011 m. rugsėjo 8 d. pervedė 58 500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi „pinigų grąžinimas“.

7.5. ieškovui neįrodžius, kad jam kokiu nors teisėtu pagrindu priklauso dalis lėšų, gautų atsakovei pardavus Turtą, ieškovo reikalavimas dėl 6 371,64 Eur priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas;

7.6. atsakovė taip pat prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas ieškinį dėl žalos priteisimo teisme pareiškė 2022 m. balandžio 6 d., kai Turtas parduotas 2011 m. rugpjūčio 25 d. Į bylą pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio matyti, kad Turtas į ieškovo motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėtino turto masę neįėjo. Tad ieškovas jau tuomet turėjo suprasti, kad Turtas nepriklauso jo tėvams. Mažai tikėtina, kad ieškovas nežinojo apie Turto perleidimą kitiems asmenims: Turtas parduotas prieš daugiau nei 10 metų, ir, labiausiai tikėtina, kad ieškovas ten nesilankė žinodamas, kad Turtas priklauso kitiems asmenims. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad mažai tikėtina, jog ieškovas apie Turto perleidimą sužinojo tik advokatui pradėjus tvarkyti dokumentus. Todėl teismas reikalavimą dėl 6 371,64 Eur priteisimo atmetė ir kaip pareikštą pasibaigus 3 metų ieškinio senaties terminui (CK 1.125 str. 9 d.,1.131 str. 1 d.);

7.7. iš byloje esančio banko išrašo matyti, kad atsakovė 2011 m. rugsėjo 8 d. pervedė ieškovui 58 500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi „pinigų grąžinimas“. Atsakovė teigia, kad 58 500 Lt dovanojimas nebuvo įformintas notarinės formos sutartimi, tad teismas savo iniciatyva privalo konstatuoti niekinį sandorį, taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą atsakovei grąžinti 16 942,77 Eur (58 500 Lt);

7.8. į bylą nepateikta jokia 58 500 Lt dovanojimo sutartis ar kitą susitarimą patvirtinantis įrodymas. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad minėtą sumą ji padovanojo. Ieškovas aplinkybės dėl pinigų dovanojimo taip pat nepatvirtino. Ieškovas buvo nurodęs, kad į namo statybas jis investavo savo asmenines lėšas ir darbą, tad galėjo būti, kad, pardavus Turtą, ieškovui 2011 m. rugsėjo 8 d. buvo grąžinti jo investuoti pinigai. Dėl nurodytų priežasčių teismas negali daryti išvados, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. pinigų pervedimas buvo pinigų dovanojimas ieškovui. Dėl nurodytų argumentų atsakovės prašymas pripažinti niekiniu pinigų dovanojimo sandorį negali būti tenkinamas;

7.9. ieškovas ieškiniu prašė priteisti 1 277,22 Eur žalą kaip negautą nuomos mokestį. Dublike nurodė, kad atsakovė skolinga ieškovui jau tik 821,94 Eur (2 838 Lt). Ieškovo teigimu, už Žemės sklypo Nr. 5 nuomą per 6 metus jis turėjo gauti 7 500 Lt, o gavo tik 4 662 Lt;

7.10. nors ieškovas nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. Žemės sklypo Nr. 5 nuomos sutartis buvo sudaryta be jo sutikimo ir yra fiktyvi, tačiau sutartis yra nenuginčyta, apklaustas liudytoju nuomininkas nuomos faktą, byloje yra duomenys apie nuomininko mokėjimus, be to, ieškovas yra gavęs ir priėmęs mokėjimus pagal šią sutartį. Ieškovo elgesys (negrąžinant pinigų, nesiaiškinant jų kilmės ir pan.) patvirtina jo pritarimą (sutikimą) žemę nuomoti. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartis buvo sudaryta be ieškovo sutikimo ar yra fiktyvi. Nuomininkas L. K. patvirtino, kad ieškovas 2018 m. buvo pas jį atvykęs, jam buvo suteikta visa prašoma informacija;

7.11. įvertinus, kad į bylą pateiktos abi nuomos sutartys, kad liudytojai patvirtino aplinkybes dėl žemės ir jos dydžio nuomos, teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuomos sutartis buvo sudaryta kitokiomis sąlygomis, tuo labiau, kad joks ieškinio reikalavimas, susijęs su nuomos sutarties negaliojimu, nėra pareikštas;

7.12. pasak atsakovės, visą nuomos mokestį abu nuomininkai jai pervesdavo tik laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m., t. y. penkerius metus, o nuo 2016 m. nuomos mokestis pervedamas trečiajam asmeniui. Įvertinus, kad atsakovė 2016 m. negavo iš nuomininkų jokių mokėjimų, juos gavo trečiasis asmuo, tai reikalavimas iš atsakovės priteisti nuomos mokesčio dalį už 2016 m. yra nepagrįstas;

7.13. ieškovas ieškinyje nurodė, jog per šešerius metus jam buvo išmokėta 5 490 Lt nuomos mokesčio suma, tačiau dublike jau teigia, kad jam buvo išmokėta tik 4 662 Lt nuomos mokesčio suma. Ieškovas nepateikė paaiškinimų, kodėl skiriasi procesiniuose dokumentuose nurodytos detalių skaičiavimų, kaip apskaičiuotos šios sumos, ieškovas taip pat nepateikė. Ieškovas neįrodė, kad negavo iš atsakovės jam priklausančios nuomos mokesčio dalies, todėl ieškinio reikalavimas dėl 821,94 Eur priteisimo nėra pagrįstas;

7.14. ieškinio reikalavimas atmestinas ir kaip praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė ieškovui mokėjimus darė už 2011-2015 m. gautą žemės nuomos mokestį. Ieškovas savo teises ginti teisme ir reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo galėjo per 3 metus, iki 2019 m. Ieškovas turėjo aiškiai suprasti savo teisių pažeidimą, t. y. kad jam galimai sumokėta per maža suma, po mokėjimų už kiekvienus metus gavimo;

7.15. pasak ieškovo, jam padaryta 711,16 Eur (2 455,49 Lt) žala, kadangi atsakovė po motinos mirties pasisavino jos sąskaitoje buvusius 7 366,47 Lt, nors šie pinigai turėjo būti padalinti įpėdiniams lygiomis dalimis;

7.16. įvertinus, kad ieškinys reiškiamas 2022 metais, kad ieškovui, kartu su seserimis priėmusiam savo mamos, mirusios 2011 m. sausio 17 d., palikimą, turėjo būti žinomas jo galimas teisių pažeidimas iškart (netrukus) po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kad ieškovas taip ir nenurodė, kada jis tiksliai sužinojo apie šį savo teisių pažeidimą, teismas sprendė, kad 3 metų ieškinio senaties terminas jau yra suėjęs, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti reikalavimą dėl 711,16 Eur priteisimo (CK 1.125 str. 9 d.,1.131 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

8.1. ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovės 6 371,64 Eur žalą dėl nepagristai negautos Turto, priklausiusio šalių šeimai, pardavimo kainos dalies. Ieškovas nuosekliai teigė, jog Turtas buvo sukurtas jo ir tėvų lėšomis bei darbu, todėl ieškovui priklauso kompensacija už jo investicijas į Turtą. Ieškovas byloje taipogi įrodinėjo buvusį susitarimą tarp šeimos narių, kad Turtas po tėvų mirties atiteks ieškovui, nes tėvai kiekvienai iš seserų jau buvo padovanoję po butą. Tačiau tik po tėvų mirties paaiškėjo, jog seserys ieškovą apgavo. Seserys nebepripažino, jog Turtas buvo sukurtas ieškovo ir tėvų lėšomis bei darbu. Seserys pasinaudojo tuo, jog tėvai, pasitikėdami savo vaikais, užrašė Turtą vieno iš savo vaikų – trečiojo asmens – vardu, kuris vėliau buvo perleistas atsakovei. Vos tik mirė šalių motina G. G., atsakovė pardavė Turtą, tačiau dalį gautų lėšų pasisavino, ieškovui pervesdama tik 58 000 Lt, nors Turtą pardavė už 240 000 Lt kainą;

8.2. ieškovas patvirtina, kad Turtas jo ir tėvo buvo pradėtas statyti dar 1980 m. Turtas trečiojo asmens vardu buvo registruotas tik todėl, kad tėvas jo registruoti savo vardu negalėjo, kadangi turėjo kito turto. Turtas negalėjo būti registruotas ir ieškovo vardu, kadangi tuo metu jis vykdė rizikingą verslą. Teismas visiškai nevertino to, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose ar duodant paaiškinimus teismui taip ir nepaneigė aplinkybės, jog Turtas faktiškai priklausė šalių tėvams. Abi seserys pripažino, jog iki pat savo mirties tėvai gyveno būtent šiame Turte. Tad nėra jokio pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kad de facto Turto savininkai buvo ieškovo tėvai;

8.3. nagrinėjamu atveju teismo reikalavimas ieškovui ginčyti visus sandorius, kad de facto savininkai taptų de jure savininkais, laikyti pertekliniais ir nepagrįstais. Visų pirma dėl praėjusio ilgo laiko tarpo tokius sandorius užginčyti yra praktiškai neįmanoma, nes Turtas atsakovės jau yra perleistas tretiesiems asmenims, o de facto savininkai yra mirę. Vienintelis, ko galėjo reikalauti ieškovas, tai kompensacijos už jo investicijas ir darbą į Turtą, reikalauti atsakovę gerbti tėvų valią ir ją įvykdyti;

8.4. kaip nurodė ieškovas 2022 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu, pagal šalių šeimoje buvusį susitarimą jam turėjo atitekti ½ piniginių lėšų už Turto pardavimą. Atsakovė pardavė turtą už 240 000 Lt, dėl ko ieškovui turėjo grąžinti 120 000 Lt. Kodėl procesiniuose dokumentuose reikalaujama tik 22 000 Lt, ieškovas nežino, kadangi dokumentus surašė jo atstovas. Tačiau teismas, išgirdęs ieškovo paaiškinimus, jog procesiniuose dokumentuose neteisingai išreikštas jo reikalavimas, nesuteikė ieškovui jokios progos (termino) patikslinti ieškinio reikalavimams;

8.5. teismas nevertino ir to, jog atsakovė iš karto Turto pardavimo pervedė ieškovui 58 000 Lt. Tai įrodo buvus ieškovo nurodomą susitarimą šeimoje;

8.6. teismas taip pat nevertino ir ieškovo motyvų, kad faktiškai Turtą atsakovė pardavė už 240 000 Lt kainą, o ne 120 000 Lt kainą, kuri nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje. Ieškovas prašė teismą išreikalauti atsakovės banko sąskaitos išrašus, tačiau teismas šio ieškovo reikalavimo netenkino. Taip pat ieškovas teismo prašė iškviesti ir liudytojus, kurie patvirtintų tiek šeimoje buvusi susitarimą, tiek Turto pardavimą už didesnę nei nurodoma notarinėje sutartyje kainą, tačiau ir šis ieškovo procesinis reikalavimas taip pat buvo netenkintas. Pats teismas neleido ieškovui įrodyti ieškinio, dėl ko atmestini kaip nepagrįsti teismo motyvai, jog neva ieškinys nebuvo pagrįstas. Be to, teismas turėjo pareigą vertinti ir ieškovo pateiktus netiesioginius įrodymus, patvirtinančius jo poziciją;

8.7. teismas taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo nuomone, esant ieškovo reikalavimui įpareigoti atsakovę įvykdyti pinigines prievoles ieškovui, turėtų būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas;

8.8. taikant žalos atlyginimo institutą, teismas turėjo spręsti klausimą, ar 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminą ieškovas yra praleidęs dėl svarbių priežasčių, nes toks procesinis prašymas buvo išreikštas. 2020 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas aiškiai išreiškė poziciją, jog jei teismas vertins, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminus, tai ieškovas prašo juos atnaujinti. Šio teismo posėdžio metu ieškovas net nurodė konkrečias svarbias priežastis, dėl kurių jis tokį senaties terminą yra praleidęs, t. y. dėl to, kad po motinos mirties jis susirgo depresija. Vėliau dėl itin prastos psichinės būsenos smarkiai blogėjo jo psichinė sveikata. Ieškovas kreipėsi į teismą iš karto po to, kai jis suvokė ir suprato, kad atsakovė savo prievolių jam vykdyti nebeketina;

8.9. byloje net nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovė po motinos mirties pasisavino jos sąskaitoje buvusius 7 366,47 Lt santaupų. Šią aplinkybę atsakovė pripažino, tik nurodė, jog visi pinigai buvo skirti motinos laidotuvėms. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog iš velionės banko sąskaitos pasisavintos lėšos buvo panaudotos motinos laidotuvėms. Byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog didžiąją dalį pasisavintų lėšų atsakovė pervedė savo dukrai G. Ž., kuri neva organizavo laidotuves. Vis tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad laidotuves organizavo ieškovas ir atsakovė. Ieškovas savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo už transportą. Likusi laidotuvėms reikalinga suma buvo padengta iš motinos santaupų grynaisiais pinigais. Taip akivaizdu, kad 2011 m. laidotuvių išlaidos negalėjo siekti net 7 366 Lt;

8.10. nors atsakovė teigia, kad šias pasisavintas lėšas ieškovui vis tik vėliau grąžino, atsakovės nurodomuose bankiniuose pavedimuose nėra nurodoma, jog pervedamos lėšos yra būtent už neteisėtai pasisavintas lėšas, tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė broliui pervesdavo lėšas įvairiais pagrindais - tikslu grąžinti piniginių lėšų dalį už parduotą Turtą, atsiskaityti už žemės nuomą, geranoriškam rėmimui.

9. Atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Turtas ieškovo tėvams niekada nepriklausė, Turtas priklausė trečiajam asmeniui. Turtą trečiasis asmuo nuosavybės teise įgijo ir viešame Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises įregistravo 1998 (žemės sklypą) – 2001 m (statinius). Ieškovas tvirtina lėšas į Turtą investavęs iki 2000 m. Ieškovas objektyviai negalėjo nežinoti, kad Turtas nepriklauso ieškovo tėvui. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) ieškovas aktyviais veiksmais priėmė palikimą, jam buvo išduotas 2011 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame išvardytas paveldėtas turtas, todėl ieškovas negalėjo nežinoti, kad Turtas nepriklausė motinai ir nepatenka į paveldimą turtą. Abu Turto pirkimo-pardavimo sandoriai, tiek 2006 m. sausio 6 d., tiek 2011 m. birželio 8 d., buvo išviešinti viešame registre. Ieškovas teigia, kad atsakovė 2011 m. rugsėjo 8 d. pervedė 58 500 Lt kaip kompensaciją už Turtą. Ieškinį ieškovas pareiškė 2022 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 10,5 m. nuo 58 500 Lt gavimo, 24 m. nuo žemės sklypo įsigijimo trečiojo asmens vardu, 21 m. nuo pastatų įsigijimo trečiojo asmens vardu ir 11 m. nuo palikimo priėmimo po motinos mirties;

9.2. nepriklausomai nuo teisinio vertinimo, ieškovas yra praleidęs ne tik sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, tiek ir bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą;

9.3. įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, byloje nėra. Ieškovas teigia, kad po motinos mirties susirgo depresija, tačiau tokių dokumentų nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų ir dėl to, kad, kaip teigia, vėliau jo psichinė sveikata tik blogėjo. Ieškovas pateikė byloje darbingumo lygio pažymas, tačiau nedarbingumo lygis ieškovui pirmą kartą nustatytas tik nuo 2016 m. gruodžio 27 d., nežymiai pasikeitęs (svyruoja nuo 70 iki 80 proc.) yra nustatytas iki 2023 m. kovo 9 d., tačiau tai nesutrukdė ieškovui 2022 m. balandžio 6 d. pareikšti ieškinį, dalyvauti byloje bei pateikti apeliacinį skundą;

9.4. visi mirusiosios vaikai bendrai sutiko, kad motinos pinigai bus naudojami laidojimo išlaidoms ir su jomis susijusioms reikmėms, tame tarpe raidėms paminkle iškalti, dokumentams sutvarkyti. Mokėta buvo grynais pinigais. Ieškovas asmeninių lėšų laidotuvėms neskyrė;

9.5. nepaisant laidotuvėms išleistų motinos santaupų dalies, po motinos mirties atsakovė vis tiek dalimis pervedė ieškovui 2 650 Lt (767,49 Eur) motinos santaupų. Pinigai buvo pervedami dalimis, nes ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, todėl atsakovė pasistengdavo lėšas pervesti tuo metu, kai ieškovas negerdavo;

9.6. tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde ieškovas pripažįsta gavęs minėtą sumą iš atsakovės, tačiau nenurodo ir nepagrindžia jokio kito šių pinigų gavimo pagrindo, o tik spėlioja, gal atsakovė šiuos pinigus jam dovanojo;

9.7. byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuomos mokesčio tiesiogiai iš nuomotojų N. L. ir/ar L. K. negavo, todėl ieškovas neturi jokio pagrindo šių sumų iš atsakovės reikalauti, o iki tol 1/3 dalį gautų nuompinigių atsakovė yra pervedusi ieškovui;

9.8. liudytojas N. L. patvirtino, kad žemės nuomos kaina buvo 250 Lt už ha už metus, taip pat, kad vienų metų nuomos mokestį pervesdavo vienu pavedimu už konkrečius metus, kad susitarė, jog viena iš savininkių paskirstys likusiems, taip pat nurodė, kad „pirmiausia vedžiau J. Ž., tada J. Ž. sako yra konfliktas su broliu aš nenoriu imti tų pinigų, tada pervedinėjau D. G.“.

10. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ieškovas turėjo vienintelę galimybę įteisinti savo, kaip bendrasavininkio, teisę į Turtą – pareikšdamas reikalavimą trečiajam asmeniui. Tą jis galėjo padaryti iki 2006 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. iki Turto perleidimo atsakovei. Ieškovas visų pirma turėjo prašyti pripažinti jį Turto bendrasavininkiu (nurodydamas, kokia jo dalis yra šiame Turte) ir, kadangi praleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, prašyti atnaujinti šį terminą. Ieškovas tokių prašymų nagrinėjamoje byloje teismui nepateikė;

10.2. ieškovas sąmoningai klaidina teismą, apeliaciniame skunde nurodydamas neva pateisinamą ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybę – psichinės sveikatos blogėjimą, susirgimą depresija. Tačiau pagal pateiktus įrodymus akivaizdu, kad ieškovo ligos susijusios tik su fizine sveikata. Fiziniam (judėjimo) ribotumui išvengti ieškovas galėjo tretiesiems asmenims suteikti įgaliojimą atlikti norimus veiksmus jo vardu;

10.3. bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti paaiškinimai, kad motinos sąskaitoje buvę pinigai buvo panaudoti jos laidotuvėms, o dalis likusių nepanaudotų pinigų buvo pervesta ieškovui, kas matosi iš bylos medžiagos. Kadangi jau praėjo daugiau kaip 10 metų nuo laidotuvių, savaime suprantama, kad neliko sąskaitų už suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes. Nuo motinos mirties ir pinigų, buvusių jos sąskaitoje, panaudojimo praėjo daugiau kaip 10 metų, o ieškovas nepateikė prašymo dėl senaties termino atnaujinimo su atitinkamais įrodymais;

10.4. byloje esantys dokumentai (nuomos sutartys, banko sąskaitų išrašai, mokėjimo nurodymai) ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovui buvo sumokėta visa jam priklausanti nuomos mokesčio dalis. Ieškovas šioje dalyje grindžia savo reikalavimą tuo, kad neva buvo nuomojama ne 11 ha, bet 15 ha. Tačiau tiek iš byloje esamų dokumentų (nuomos sutarčių), tiek iš liudytojų (žemės sklypo nuomininkų) parodymų aišku, kad buvo nuomojama 15 ha, tik vienu metu juos nuomojo du ūkininkai, vienas iš jų nuomojo 4 ha, o kitas – 11 ha. Vėliau N. L. perėmė nuomoti ir 4 ha ir liko vienintelis 15 ha nuomininkas. Ieškovas melagingai teigia, kad vienos žemės sklypo nuomos sutarties jis nesudarė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 6 371,64 Eur už parduotą Turtą

3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Turtą sudarantį žemės sklypą trečiasis asmuo įgijo nuosavybės teise 1998 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o Turtą sudarančius statinius – sodo pastatą, garažą, kiemo statinius – trečiasis asmuo įgijo nuosavybės teise 2001 m. gegužės 15 d. sodininkų bendrijos pažymos ir 2001 m. birželio 20 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu. 2006 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo Turtą pardavė atsakovei, o atsakovė 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Turtą už 120 000 Lt kainą pardavė kitiems asmenims.

4. Taigi, nei ieškovo tėvas, nei motina niekada nebuvo Turto savininkai, todėl neturėjo teisės Turtu disponuoti, tame tarpe ir Turtą ieškovui padovanoti ar palikti testamentu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o pažadai tai padaryti, jei tokie ir buvo, neturi teisinės reikšmės.

5. Ieškovas CPK nustatyta tvarka neginčijo trečiojo asmens ir atsakovės nuosavybės teisės į Turtą ar sodo namą, neprašė pripažinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Turtą ar sodo namą, neprašė priteisti Turto ar sodo namo pagerinimo išlaidų.

6. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Tuo tarpu atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ar priešieškinio (CPK 143 straipsnis) forma. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTM4MS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-381/2021">e3K-3-259-381/2021</a>, kt.).

7. Todėl nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas neturėjo CPK nustatyta tvarka ginčyti Turto nuosavybės teisės.

8. Ieškovas neteikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad ieškovas sodo name savo lėšomis ir darbu įrengė vandentiekį, kanalizaciją, sudėjo naujus laiptus, apšiltino sodo namą, aptvėrė žemės sklypą tvora, įrengė vartus ir vartelius, prisidėjo prie sodo namo išlaikymo. Ieškovas nenurodė bei neįrodinėjo ir lėšų, investuotų į Turtą ar sodo namą, dydžio. Ieškovo teiginiai, kad 1980-2000 m. jis turėjo pajamų, kurios buvo panaudotos sodo namui statyti (rekonstruoti), taip pat nepagrįsti įrodymais.

9. Pažymima, kad ieškovas nurodo buvus skirtingus susitarimus dėl Turto ar sodo namo: ieškinyje ieškovas nurodė, kad šeimoje buvo susitarimas, jog sodo namas po motinos mirties liks ieškovui, dublike nurodė, kad tėvas buvo „pažadėjęs“ ieškovui sodo namą, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė šeimoje buvus susitarimą, kad ieškovui atiteks ½ dalis lėšų, gautų pardavus Turtą. Paskutinis ieškovo nurodytas susitarimas taip pat nepagrįstas įrodymais.

10. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas prašo priteisti jam 1/3 dalį ieškovo nurodytos Turto pardavimo kainos (ieškovas teigia, kad Turtas faktiškai buvo parduotas už 240 000 Lt, atsakovė jam pervedė 58 000 Lt, todėl liko skolinga dar 22 000 Lt), o ne ½ ieškovo nurodytos Turto pardavimo kainos, kas būtų 120 000 Lt, nors būtent susitarimą dėl ½ dalies Turto pardavimo kainos atitekimo ieškovui ieškovas nurodė tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde.

11. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Turtas faktiškai buvo parduotas ne už 120 000 Lt kainą, o už 240 000 Lt kainą, taip pat priimtinai nepaaiškino, kas lėmė ieškovo manymą, jog faktinė Turto pardavimo kaina yra ne 120 000 Lt, o būtent 240 000 Lt. Ieškovas apeliaciniame skunde vertina 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vidutinę Turto rinkos vertę (pagal Nekilnojamojo turto registro atliktą masinį vertinimą), kuri yra 150 378 Lt, tačiau ši vertė artima 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai Turto kainai (120 000 Lt), o ne ieškovo nurodytai faktinei Turto kainai (240 000 Lt).

12. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį ir su 2022 m. spalio 7 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikė atsakovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą (nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d.), iš kurio matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 25 d. Turto pirkėja O. M. pervedė atsakovei už Turtą 120 000 Lt, taip pat atsakovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke išrašą (nuo 2011 m. sausio 2 d. iki 2011 m. spalio 4 d.), iš kurio matyti, kad į šią sąskaitą nebuvo pervestos piniginės lėšos už Turtą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymų apklausti liudytojus, kurie būtų patvirtinę tiek šeimoje buvusį susitarimą dėl ½ Turto kainos dalies atitekimo ieškovui, tiek faktinę Turto kainą. Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, nei kokie tai liudytojai (vardas, pavardė), nei kokias aplinkybes kiekvienas iš liudytojų galėtų patvirtinti, nei kokiomis aplinkybėmis liudytojams tapo žinomos (galėjo tapti žinomos) atitinkamos aplinkybės. Be to, CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 1.93 straipsnio 2 dalies pagrindu draudžiama liudytojų parodymais įrodinėti sandorių, kuriems įstatymas nustato privalomą rašytinę formą, sudarymo ir įvykdymo faktą, šiuo atveju – Turo kainos dydžio ir jos sumokėjimo faktą.

13. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. atsakovė pervedė ieškovui 58 500 Lt, mokėjimo paskirtimi nurodyta „pinigų grąžinimas“. 58 500 Lt ieškovui pervesti netrukus po to, kai atsakovei buvo sumokėta Turto kaina. Net jei teigti, kad 58 500 Lt pervedimas ieškovui netrukus po to, kai atsakovei buvo sumokėta Turto kaina, mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigų grąžinimas“, patvirtina ieškovo teiginius apie buvusį susitarimą dėl dalies Turto kainos atitekimo ieškovui, taip galimai kompensuojant į sodo namą ieškovo investuotas lėšas, byloje nėra pagrindo teigti, kad buvo susitarta dėl didesnės Turto kainos dalies atitekimo ieškovui, nei 58 500 Lt. Kaip jau nurodyta, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo lėšų, investuotų į sodo namą, dydžio.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 6 371,64 Eur (58 000 Lt) už parduotą Turtą kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

15. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškovas reikalavimą priteisti 6 371,64 Eur už parduotą Turtą pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), tik šiuo atveju taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Šio termino pradžia laikoma 2011 m. rugpjūčio 25 d., kai ieškovui buvo pervesta 58 500 Lt. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškinio senaties termino pradžia laikyti kitą datą.

16. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 6 d., t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą.

17. Byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi nurodė po motinos mirties atsiradusią depresiją, sunkią psichinės ir fizinės sveikatos būklę. Įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovui buvo diagnozuota depresija, taip pat įrodymų apie depresijos laipsnį ir įtaką ieškovo gebėjimui ginti savo teises, ieškovas nepateikė. Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė duomenis (Pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas), pagal kuriuos ieškovui nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2022 m. vasario 28 d. įvairiais laikotarpiais buvo mokama ligos išmoka ir netekto darbingumo pensija, tačiau paaiškinimai ir įrodymai nei apie konkrečias ieškovui diagnozuotas ligas (būkles), nei apie jų įtaką ieškovo gebėjimams ginti savo pažeistas teises, nepateikti.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 821,94 Eur žemės nuomos mokesčio

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso 18,1072 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo žemės ūkio naudmenų plotas – 15,7816 ha.

19. 2011 m. rugpjūčio 18 d. žemės sklypo nuomos sutartimi ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo penkerių metų terminui žemės ūkio veiklai išnuomojo ūkininkui L. K. 4 ha ploto Žemės sklypo dalį už 250 Lt už 1 ha per metus nuomos kainą (toliau – ir 2011-08-18 nuomos sutartis). 2011-08-18 nuomos sutartį pasirašė visi Žemės sklypo bendrasavininkiai, tarp jų ir ieškovas. Ieškovo teiginiai, kad jo parašas 2011-08-18 nuomos sutartyje galimai yra suklastotas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti argumentais ir įrodymais.

20. 2011 m. rugpjūčio 19 d. žemės sklypo nuomos sutartimi ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo penkerių metų terminui žemės ūkio veiklai išnuomojo ūkininkui N. L. 11 ha ploto Žemės sklypo dalį už 250 Lt už 1 ha per metus nuomos kainą (toliau – ir 2011-08-19 nuomos sutartis). Ieškovo teiginiai, kad 2011-08-19 nuomos sutartimi faktiškai buvo išnuomota 15 ha ploto Žemės sklypo dalis, yra deklaratyvūs, nepagrįsti argumentais ir įrodymais. Visas Žemės sklypo plotas yra 18,1072 ha, 2011-08-18 nuomos sutartimi buvo išnuomota 4 ha ploto Žemės sklypo dalis, todėl tuo pačiu metu 2011-08-19 nuomos sutartimi negalėjo būti nuomojama 15 ha ploto Žemės sklypo dalis (4 ha + 15 ha = 19 ha, t. y. daugiau negu 18,1072 ha). Žemės sklypas buvo išnuomotas ūkininkams, Žemės sklypo žemės ūkio naudmenų plotas – 15,7816 ha, taigi, 2011-08-18 nuomos sutartimi ir 2011-08-19 nuomos sutartimi buvo išnuomotas faktiškai visas Žemės sklypo žemės ūkio naudmenų plotas (4 ha ir 11 ha).

21. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad nuomos mokestis pagal abi nuomos sutartis šių sutarčių šalių susitarimu buvo mokamas į atsakovės sąskaitą, kuri gautą nuomos mokestį paskirstydavo kitiems bendrasavininkams, patvirtina atsakovės pateikti jos banko sąskaitos išrašai, ieškovo pripažinimas, kad atsakovė pervesdavo į jo sąskaitą jam tenkančią nuomos mokesčio dalį, aplinkybė, kad šiai tvarkai ieškovas neprieštaravo, nereikalavo, kad Žemės sklypo nuomininkai su ieškovu už Žemės sklypo nuomą atsiskaitytų tiesiogiai.

22. Iš su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad L. K. už Žemės sklypo dalies nuomą nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. į atsakovės sąskaitą pervedė 4 000 Lt ir 289,62 Eur, o N. L. už Žemės sklypo dalies nuomą nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. į atsakovės sąskaitą pervedė 11 000 Lt ir 800 Eur, t. y. visą 2011-08-18 nuomos sutartyje ir 2011-08-19 nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Atsakovė ieškovui pervedė 5 092 Lt ir 362,50 Eur, t. y. 1/3 dalį už Žemės sklypo nuomą gauto nuomos mokesčio. Nors 230 Lt (pervesta 2011 m. gruodžio 22 d.), 200 Lt (pervesta 2012 m. sausio 6 d.), 266 Eur (pervesta 2015 m. gruodžio 8 d.) ir 96,50 Eur (pervesta 2015 m. gruodžio 30 d.) pervedimo ieškovui paskirtis nėra nurodyta, ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad šios sumos ieškovui buvo pervestos kitais pagrindais (ne kaip nuomos mokesčio dalis). Minėtos sumos į ieškovo sąskaitą pervestos netrukus po nuomos mokesčio už Žemės sklypą gavimo iš nuomininkų. Todėl yra pagrindas šias sumas priskirti ieškovui tenkančiai nuomos mokesčio daliai.

23. Atsakovė nurodė, kad nuo 2016 m. nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą buvo pervedamas ne į atsakovės, o į trečiojo asmens sąskaitą. Šias aplinkybes patvirtina su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateikti 2016 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymas, 2016 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymas, 2017 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas, 2019 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymas, iš kurių matyti, kad L. K. ir N. L. pervesdavo pinigus į trečiojo asmens sąskaitą, pervestos sumos atitinka 2011-08-18 nuomos sutartyje ir 2011-08-19 nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį, taip pat vėlesnį susitarimą dėl nuomos mokesčio (130 Eur už 1 ha per metus).

24. Taigi, atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu už Žemės sklypo nuomą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 821,94 Eur nuomos mokesčio.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 711,16 Eur mirusios motinos sąskaitoje buvusių lėšų

25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens motina G. G.. 2011 m. birželio 23 d. ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į liudijime nurodytą paveldėtą turtą – 3 žemės sklypus (jų dalis).

26. Iš su ieškiniu pateikto G. G. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011 m. sausio 17 d. į G. Ž. sąskaitą buvo pervesta 4 000 Lt, 2011 m. sausio 18 d. į G. Ž. sąskaitą pervesta 3 211 Lt, 2011 m. kovo 15 d. paimta 100 Lt grynais pinigais, 2011 m. kovo 16 d. už pirkinį prekybos centre Maxima sumokėta 13,48 Lt, iš viso 7 324,48 Lt.

27. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens bendru sutarimu motinos banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo panaudotos motinos laidotuvėms ir kapavietės sutvarkymui. Akivaizdu, kad mirusiam asmeniui palaidoti ir kapavietei sutvarkyti būtina patirti išlaidas. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas leidžia palikimą faktiškai pradėjusiam valdyti įpėdiniui, iki kol sueis terminas palikimui priimti arba iki kol bus gautas paveldėjimo teisės liudijimas, iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

28. Byloje nėra įrodymų, kad G. G. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos būtų padengtos iš kitų lėšų ar kitų asmenų. Atsakovės ir trečiojo asmens nurodytą susitarimą apie G. G. banko sąskaitoje buvusių lėšų panaudojimo būdą patvirtinta ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas, 2011 m. birželio 23 d. gavęs paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį paveldėtą turtą sudaro tik 3 žemės sklypai (jų dalys), iki 2022 m. vasario 1 d. pretenzijos būtų reikalavęs, kad atsakovė paaiškintų piniginių lėšų pervedimo iš G. G. banko sąskaitos pagrindą ar grąžintų ieškovui dalį pervestų lėšų. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad iš G. G. banko sąskaitos pervestų (paimtų) pinigų suma žymiai viršija įprastas laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti argumentais ir įrodymais.

29. Net jei teigti, kad iš G. G. banko sąskaitos pervestos (paimtos) piniginės lėšos nebuvo panaudotos G. G. laidotuvėms ir kapavietės sutvarkymui, iš su atsiliepimu į ieškinį pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2012 m. kovo 13 d. atsakovė dalimis pervedė ieškovui iš viso 2 650 Lt (767,49 Eur). Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad 2 650 Lt atsakovė pervedė ieškovui vykdydama kitą, ne ginčo, prievolę.

30. Taip pat buvo pagrindas ieškovo reikalavimą priteisti 767,49 Eur mirusios motinos sąskaitoje buvusių lėšų atmesti ir kaip pareikštą praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovas, priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusios G. G. palikimą paduodamas pareiškimą notarų biurui, galėjo ir turėjo aiškintis aplinkybes apie paveldimo turto masę, taip pat ir pinigines lėšas. 2011 m. birželio 23 d. gavęs paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį paveldėtą turtą sudaro tik 3 žemės sklypai (jų dalys), ieškovas turėjo suprasti, kad tarp paveldimo turto piniginių lėšų nėra. Todėl ieškinio senaties termino pradžia laikoma 2011 m. birželio 23 d. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškinio senaties termino pradžia laikyti kitą datą.

32. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 6 d., t. y. ne tik žymiai praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, bet ir praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą.

33. Byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi nurodė po motinos mirties atsiradusią depresiją, sunkią psichinės ir fizinės sveikatos būklę. Įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovui buvo diagnozuota depresija, taip pat įrodymų apie depresijos laipsnį ir įtaką ieškovo gebėjimui ginti savo teises, ieškovas nepateikė. Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė duomenis (Pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas), pagal kuriuos ieškovui nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2022 m. vasario 28 d. įvairiais laikotarpiais buvo mokama ligos išmoka ir netekto darbingumo pensija, tačiau paaiškinimai ir įrodymai nei apie konkrečiais ieškovui diagnozuotas ligas (būkles), nei apie jų įtaką ieškovo gebėjimams ginti savo pažeistas teises, nepateikti.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teisme pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 767,49 Eur mirusios motinos sąskaitoje buvusių lėšų tiek kaip nepagrįstą, tiek kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovui neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 815 Eur. Šios išlaidos atsakovės naudai priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. G. ieškovės J. Ž. naudai 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta Burdulienė

Jadvyga Mardosevič

Jūra Marija Strumskienė