Dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. e2A-363-577/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.4.2.13; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. M. ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo priešieškinį, patikslintą priešieškinį ieškovei L. M., trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: santuoką tarp V. M. ir L. M. nutraukti dėl sutuoktinio V. M. kaltės, santuokoje įgytą turtą padalyti nelygiomis dalimis - ieškovei priteisti 0,59 dalis turto, atsakovui V. M. - 0,41 dalis turto: ieškovei natūra priteisti 0.0600 ha ploto sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 620 Eur vertės; atsakovui natūra priteisti automobilius: Peugeot 806, v/n (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, Fiat Ducato, v/n (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės ir Audi Coupe, v/n (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės (iš viso atsakovui priteisti turto už 2 500 Eur); skolą AB Šiaulių bankui (pagal 2018 m. balandžio 10 d. vartojimo kredito limito sutartį dėl 1 000 Eur sumos) pripažinti L. M., asmenine skola; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, atsakovui palikti jo pavardę – M.. Ieškinys grindžiamas šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:

1.1. Pasak ieškovės, sutuoktinis pradėjo vartoti alkoholį, elgtis agresyviai, vartoti prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą. 2018 m. sausio mėn. atsakovas stipriai sumušė ieškovę, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. Po to atsakovas tapo dar agresyvesnis. 2019 m. rudenį ieškovė išvarė atsakovą iš namų ir pasikeitė namo spyną. Atsakovas pradėjo kenkti ieškovei, gadinti spynas, išnešė suvirinimo aparatą, palapinę, glazūruotas plyteles, kitus daiktus. Teigia, kad atsakovas šeima nesirūpino, smurtavo, vogė iš namų, tyčia gadino ieškovės turtą.

1.2. Santuokoje įgytą turtą ieškovė prašė padalinti natūra nelygiomis dalimis. Nurodė, kad ieškovė yra neįgali, jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Asmeninės nuosavybės teise ieškovė turi tik sodų paskirties žemės sklypą ir sodo pastatą, kuriame gyvena, o atsakovas turi paveldėjęs po 1/2 dalį šešių žemės sklypų, gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pažymėjo, kad kreditas trečiajam asmeniui yra grąžintas, šio ieškinio reikalavimo nepalaikė.

2. Atsakovas V. M. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės L. M. kaltės, nustatyti, kad ieškovės kreditorinis įsipareigojimas AB Šiaulių bankui pagal 2018 m. balandžio 10 d. sudarytą vartojimo kredito limito sutartį yra asmeninė jos prievolė; žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio pagrindinio namo, kuris registruotas ieškovės vardu, pagerinimus, garažą (apšildytas, įvesta elektra), prieangį (įvesta elektra), higienos kambarį (įvesta elektra, vandentiekis), sandėliuką (įvesta elektra), stiklinį pastatą ir gyvenamojo namo priestatus, pripažinti bendrąją daline sutuoktinių nuosavybe; santuokoje įgytą turtą padalyti lygiomis dalimis tokiu būdu: žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio pagrindinio namo pagerinimus, garažą, prieangį, higienos kambarį, sandėliuką, stiklinį pastatą ir gyvenamojo namo priestatus, padalinti lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją pagal nustatytą vertę; sodo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais, t. y. 1 810 Eur; atsakovui priteisti kilnojamuosius daiktus: televizorių Samsung - 100 Eur; automatinę skalbyklę Beko - 150 Eur; įrankius, statybines medžiagas - 200 Eur; 50 rulonų medvilninės medžiagos - 500 Eur; 4 kolonėles - 80 Eur; siuvimo mašiną Elektrolux- 150 Eur, mėgėjišką overloką - 50 Eur; pramoninę siuvimo mašiną - 100 Eur; metalo laužą - 500 Eur; spintelę su viduje esančiais dokumentais - 50 Eur; virtuvinį stalą - 10 Eur; 2 rulonus šiltnamio plėvelės - 100 Eur; asmeninius atsakovo daiktus: 50 vnt. porų vyriškų kojinių 50 Eur; 10 vnt. vyriškų džinsinių velvetinių kelnių 200 Eur; 7 vyriškų žieminių striukių - 210 Eur; 2 vyriškus kostiumus, 300 Eur; 15 vyriškų marškinių po 10 Eur - 150 Eur; 20 porų vyriškų batų - 600 Eur; 40 vnt. vyriško apatinio trikotažo - 80 Eur; sportines vyriškas trikotažines kelnes – 6 vnt. - 90 Eur; 5 vnt. vyriškų darbinių kostiumų - 250 Eur; darbines vyriškas striukes, 4 vnt. - 200 Eur; vyriškus vilnonius megztinius, 10 vnt. - 300 Eur; vyriškus sportinius marškinėlius, 30 vnt. - 300 Eur.

2.1. Atsakovas nurodė, kad šalys nepalaiko šeimyninių santykių nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovė niekur nedirbo apie 24 metus, buvo išlaikoma atsakovo, ieškovės pajamos, kai ji pradėjo dirbti, buvo minimalios. Problemos šeimoje prasidėjo 2015 metais, kuomet paaiškėjo, jog atsakovas serga (duomenys neskelbtini). Po operacijos ieškovė pradėjo jo šalintis, kaltinti, žemino, emociškai nepalaikė, tokiu būdu pažeidė pareigą palaikyti ir gerbti savo sutuoktinį; be to, atsakovė 2019 metų rudenį, žinodama, kad atsakovas Vilniuje (ar netoli Vilniaus) neturi būsto, yra nedarbingas, išvarė atsakovą iš namų ir pakeitė namo spyną. Ieškovės teiginius, kad atsakovas pradėjo jai kenkti, gadinti spynas ir kt., atsakovas laiko nepagrįstais. Pažymėjo, kad ieškovė yra konfliktiška, policijai skundus nuolat rašo ir dėl kaimynų. Teigia, kad bendras santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl ieškovės kaltės. Atsakovas visada stengėsi veikti šeimos interesais, rūpinosi savo šeima, šeimos gyvenimo klausimus sprendė bendru sutarimu.

2.2. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kad jos turimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytas garažas, prieangis, higienos kambarys, sandėliukas, stiklinis pastatas, ir gyvenamojo namo priestatai. Šie pastatai yra neįregistruoti, tačiau tai nereiškia, kad tai nėra dalintinas turtas. Pasak atsakovo, šis turtas iš esmės buvo statomas iš atsakovo lėšų, pagrindinis namas pagerintas taip pat atsakovo lėšomis.

2.3. Atsakovas nesutiko, jog dalijant turtą natūra turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Taip pat nurodė, jog automobilis Peugeot 806 pirktas už sūnaus pinigus, todėl teismui nusprendus jį dalinti, atsakovas prašo jį dalinti lygiomis dalimis. Automobilis Fiat Ducato (autobusiukas) yra išregistruotas, jis yra naudojamas kaip sandėliukas, jo vertė galėtų būti 100 Eur. Automobilio Audi Coupe nebėra ir ieškovei tai žinoma, automobilis priduotas į metalo laužą. Be to, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui paveldėjus turtą, jis nebeturi teisės į santuokinį turtą. Ieškovė yra paveldėjusi butą, kuris buvo įsigytas pardavus butą (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovo darbingumas yra 25 procentai, t. y. dar mažesnis nei ieškovės. Nurodė, kad 2018 m. sausio 22 d. incidentas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo nelaimingas atsitikimas. Daugiau byloje jokių duomenų apie atsakovo netinkamus veiksmus prieš ieškovę nėra.

2.4. Ieškovė yra paveldėjusi butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas panaudojus ir atsakovo investicinius čekius. Mano, kad iš šio buto pardavimo gautų pajamų dalis taip pat turėtų priklausyti ir atsakovui.

3. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu. Atsikirtimus grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. 2015 metais atsakovui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir atlikta operacija, tačiau po jos atsakovo sveikata pagerėjo, jis nejautė jokių ligos simptomų. Liga atsinaujino 2019 metų vasarą, tačiau tai neturėjo įtakos šalių tarpusavio santykiams, kurie buvo blogi keletą metų iki apsisprendimo nutraukti santuoką.

3.2. Sąskaitos banke Swedbank išrašuose išlaidos už pirkinius prekybos centruose Depo, Senukai, Moki-veži neįrodo, kokios prekės buvo pirktos, kam jos panaudotos. Analogiškų pirkinių yra ir 2019-2020 metais, kai ieškovė su atsakovu nebegyveno kartu. Atsakovas ieškovės sodo sklypą pavertęs beveik sąvartynu, atnešęs (atvežęs) statybinių medžiagų atliekų, iš kurių statė statinius, neturėdamas leidimo ir nepaisydamas ieškovės nepritarimo. Atsakovas, teigdamas, kad pagerino ieškovei priklausantį sodo pastatą, tai turi įrodyti statybinių medžiagų pirkimo kvitais, sąskaitomis-faktūromis ir pan. Atsakovas nenurodė, kiek lėšų investavo į pagerinimus. Sodo pastate elektra buvo įvesta įsikėlus į jį gyventi. Vandentiekį ieškovė įsivedė savo lėšomis 2016 metais.

3.3. Atsakovas niekada neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovė apie metus dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje, 1993-1999 dirbo pagal patentą - perpardavinėjo ne maisto prekes. 1997 metais ieškovė oficialiai nedirbo, tačiau faktiškai ir toliau pardavinėjo prekes. Atsakovas savo pinigus išleisdavo alkoholiui, energetiniams gėrimams, cigaretėms, taip pat pirko įvairius įrankius, automobilius, kuriais naudojosi vienas.

3.4. Automobiliai tebėra įregistruoti atsakovo vardu. Automobilį Peugeot 806 ieškovė siūlo natūra priteisti atsakovui, nes ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo.

3.5. Pasak ieškovės butas (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas tėvų investiciniais čekiais, atsakovo pretenzijos į butą nepagrįstos.

3.6. Sodo pastate, garaže yra likę atsakovo įrankiai; garažo raktą turi atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. M. ir L. M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo L. M. teismas nutarė palikti santuokinę pavardę – M., V. M. jo pavardę – M.. Teismas priteisė L. M. asmeninės nuosavybės teise natūra 0,0600 ha ploto sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 620 Eur vertės, o V. M. – 1 810 Eur kompensaciją už L. M. asmeninės nuosavybės teise priteistą nekilnojamąjį turtą. Taip pat teismas priteisė V. M. natūra automobilius: Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, Audi 80 1990 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, Mercedes Benz 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės; priteisė L. M. 250 Eur kompensaciją už V. M. priteistus automobilius. Teismas priteisė V. M. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: televizorių Samsung - 100 Eur vertės, automatinę skalbimo mašiną Beko - 150 Eur vertės, 50 rulonų medvilninės medžiagos - 500 Eur vertės, 4 kolonėles - 80 Eur vertės, siuvimo mašiną Elektrolux- 150 Eur vertės, mėgėjišką overloką-50 Eur vertės, pramoninę siuvimo mašiną- 100 Eur vertės, metalo laužą - 100 Eur vertės, spintelę, esančią gyvenamajame kambaryje - 50 Eur vertės, virtuvinį stalą - 10 Eur vertės, 2 rulonus šiltnamio plėvelės - 100 Eur vertės. Priteisė iš V. M. 250 Eur bylinėjimosi išlaidas L. M., o iš L. M. - 1 087,50 bylinėjimosi išlaidas V. M.; priteisė iš V. M. 1 057,00 Eur išlaidas už nekilnojamojo turto ekspertizės atlikimą bei eksperto dalyvavimą teismo posėdyje UAB „Statybos procesų valdymas“. Kitas ieškinio, priešieškinio dalis atmetė. Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti skolą kreditoriui AB Šiaulių bankas L. M. asmenine skola, nutraukė.

5. Teismas nustatė, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio nuo 2019 metų rudens, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktai. Pažymėjo, kad šalys įrodinėdamos viena kitos kaltę, neįvardijo, kaip buvo sprendžiamos šeimoje kilusios problemos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, o šios pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

6. Teismas nustatė, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Spręsdamas dėl atsakovo argumentų, kad jis atliko nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, teismas rėmėsi byloje paskirtos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės (2022 m. balandžio 26 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto Nr. 22/04/26-01) išvada. Atsakovo pateiktus paskaičiavimus apie patirtas 36 797 Eur išlaidas teismas vertino kritiškai, laikė, kad leistinais įrodymais atsakovas patirtų išlaidų nepagrindė. Remdamasis eksperto išvada, teismas nurodė, kad atlikti statybos darbai nelaikytini pastato esminiais pagerinimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad su ieškovės pozicija, jog atlikti remonto darbai buvo itin nekokybiški ir iš esmės sodo namelio būklę pablogino, sutiko ekspertizę atlikęs ekspertas. Apžiūros metu buvo nustatyta pažeidimų, atliktų darbų neatitikimų teisės aktų keliamiems reikalavimams. Byloje esantys duomenys apie atsakovo pajamas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rudens (vidutiniškai per mėnesį apie 730 Eur) teismui sukėlė abejones, jog gaudamas minimalias pajamas atsakovas galėjo investuoti apie 30 000 Eur remonto ar statybos darbams atlikti. Atkreipė dėmesį, kad ekspertui pateikti dokumentai patvirtina, jog sodo name oficialiai buvo įvestas ir įteisintas buitinis vandentiekis bei nuotekos, o už šiuos darbus sumokėjo L. M.. Dėl atsakovo nurodytų virtuvės pagerinimo darbų, pastatyto baro su spintelėmis, teismas pažymėjo, jog ieškovės teiginius, kad atsakovas lėšų virtuvės baldams neskyrė, kad ji virtuvės baldus pirko išsimokėtinai, patvirtina į bylą pateikti įrodymai.

7. Teismas padarė išvadą, jog nors ir atsakovas per laikotarpį, kuomet jis gyveno su ieškove sodo namelyje, atliko remonto ar statybos darbus, tačiau jie atlikti nesilaikant statybos teisę, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikomi pagerinimais. Kadangi ieškovei neabejotinai teks patirti išlaidų siekiant įteisinti statinius, laikantis Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 nustatytų reikalavimų, atlikti elektros instaliavimo darbus, kurie atitiktų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles ir pan., teismas atsakovo reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti atsakovui piniginę kompensaciją laikė nepagrįstu, todėl atmetė.

8. Dėl reikalavimo padalinti mėgėjų sodo žemės sklypą ir automobilius, teismas pažymėjo, kad atsakovo vardu yra registruotos 5 transporto priemonės. Byloje nėra duomenų, jog šios transporto priemonės būtų sunaikintos ar perleistos tretiesiems asmenims. Teismo nuomone, turto išregistravimas iš transporto priemonių registro ar jų dalyvavimo viešajame eisme draudimas nepaneigia turto egzistavimo bei priklausomybės nuosavybės teise fakto, todėl sprendė, kad šis turtas dalintinas nutraukiant santuoką. Teismas laikė, jog nenaudojami ir išregistruoti automobiliai yra menkaverčiai, todėl vieno automobilio vertė neviršija 100 Eur, ieškovei priteisė sumą, lygią pusei šių automobilių vertės, t. y. 250 Eur. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog tiek ieškovei tiek atsakovui yra nustatytas neįgalumas, todėl sprendė, kad tuo pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jai didesnę dalį turto nėra. Nesant ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės, teismas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant iš ieškovės 1 810 Eur kompensaciją.

9. Teismas laikė, jog ieškovė nesutikdama dėl dalies kilnojamojo turto padalijimo ir ginčydama dalies turto vertę, jokių jos poziciją pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo, nes ieškovė neleido antstoliui fiksuoti kilnojamojo turto, esančio jos namuose. Tačiau teismas sutiko, jog atsakovas nenurodė, kokius įrankius ir statybines medžiagas jis prašo priteisti, todėl atmetė reikalavimą dėl įrankių ir statybinių medžiagų priteisimo. Teismas iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą ir priteisė jam metalo laužą be 3 ketaus krosnelių. Remdamasis protingumo principu, teismas vertino, jog priteistino metalo laužo vertė yra 100 Eur. Kitą atsakovo reikalavimo dėl kilnojamojo turto priteisimo dalį teismas tenkino visiškai.

10. Teismas nustatė, jog ieškovė byloje patyrė 500 Eur, o atsakovas patyrė 2 175 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas laikė, jog buvo patenkinta po 50 procentų šalių reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės - 1 087,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, jog nekilnojamojo turto ekspertizės iniciatorius byloje buvo atsakovas, atsakovo reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestas, todėl su nekilnojamojo turto ekspertizės atlikimu susijusias išlaidas teismas priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m lapkričio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra neteisingas ir nesąžiningas, prieštaringas. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

11.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovė išvarė atsakovą iš bendrų namų 2019 metų rudenį, kuomet jis buvo po operacijos. Toks ieškovės elgesys yra pagrindinė priežastis, kodėl iširo santuoka. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs alkoholiu. Atsakovas dirbo dviejuose darbuose ir kiekvieną dieną vairuodavo automobilį. Teismas neuždavė klausimų dėl konfliktų priežasčių ir dėl to, ar atsakovas dėjo pakankamai pastangų, kad įsiklausytų į sutuoktinės reiškiamas pretenzijas ir ateityje išvengtų barnių šeimoje. Atsakovas nuolat labai rūpinosi šeima, vaikais.

11.3. Dėl reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą bendra sutuoktinių nuosavybe, apeliantas pažymėjo, jog nėra ginčo, kad atsakovas vykdė remonto, statybos darbus. Ekspertizės aktas neatsakė į klausimus, kuriuos buvo suformulavęs teismas. Teismo ekspertas savo iniciatyva išėjo už jam užduotų klausimų ribų ir įvertino visą teritoriją (lauko tualetą, tvoras), nors tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis Ekspertizės aktu, išskyrus tą dalį, kur ekspertas konstatavo, kiek ir kokių naujų pastatų yra pastatyta ir kaip yra rekonstruotas sodo namelis. Ieškovė 2019 metais išvarė atsakovą iš namų ir taip prisiėmė statybos darbų pabaigimo riziką, ieškovė iki šiol visame bendrai su atsakovu sukurtame turte gyvena, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Eksperto teiginys, kad negalima įvertinti galimų išlaidų (pinigine išraiška), išardant pastatytus neregistruotus statinius ir išvežant statybines bei kitas atliekas, nepagrįstas. Aplinkybė, kada buvo atlikta sodo pastato rekonstrukcija arba pastatyti nauji statiniai, yra svarbi, nustatant eksperto nurodomų teisės aktų taikymą, ir šią aplinkybę ekspertui galėjo ir privalėjo nurodyti ieškovė. Tai, kad atsakovas nedalyvavo apžiūros metu, neduoda pagrindo išvadai, jog ekspertas šios informacijos negalėjo gauti.

11.4. Šioje byloje svarbu įvertinti, kiek atsakovas prisidėjo prie ieškovės turto pagerinimo. Atsakovas nurodė, kad jis iš viso patyrė 36 797 Eur išlaidų pagerinimams atlikti. Nesutinka su teismo išvada pritarti eksperto teiginiui, kad visi atlikti statybos darbai nelaikytini pastato esminiais pagerinimais.

11.5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl atsakovo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rudens gautų pajamų vidurkio. Pasak atsakovo, ši aplinkybė nebuvo tirta teismo posėdyje, be to, teismas nenurodė, kaip apskaičiavo šią sumą. Atsakovo skaičiavimais atlyginimas buvo daugiau nei 1 000 eurų. Teismo išvados apie gautas pajamas neatitinka byloje banko išraše esančių duomenų. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad sodo namelyje rekonstrukcija pradėta nuo 1999 metų, o ne nuo tada, kai buvo pradėta gyventi sodo namelyje. Teismas nevertino, kad buvo laikotarpiai, kai atsakovas turėjo nedarbingumą. Atsakovui (duomenys neskelbtini) liga diagnozuota 2015 metais; statybos darbai buvo atliekami dar iki 2015 metų.

11.6. Teismo išvada, jog už dalį darbų atsiskaitė ieškovė, neteisinga, nes buvo mokėta už vandentiekio ir nuotekų įvado įrengimą ir prijungimą prie miesto tinklų, t. y. nuotekų atvedimą iki sodo namelio. Dėl šalto vandens apskaitos mazgo yra tik priėmimo aktas, nėra nei sąskaitų už montavimo darbus, nei už medžiagas, visus šiuos darbus yra įvykdęs atsakovas. Dėl virtuvės pagerinimo darbų apeliantas pažymėjo, kad baras buvo gaminamas atskirai. Teismas nepagrįstai atsakovo nurodomas darbų kainas ir išlaidas vertino kritiškai ir jomis nesivadovavo.

11.7. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atlikti remonto darbai buvo itin nekokybiški iš esmės sodo namelio būklę pablogino. Atsakovas ginčo name negyveno apie 3 metus iki ekspertizės. Dėl šiukšlių yra atsakinga pati ieškovė. Pasak apelianto, turtas yra sukurtas, ieškovė turėtų užsandarinti nesandarias vietas, tačiau paskaičiavimų, kiek kainuotų tokie darbai, byloje nėra. Tai yra šios bylos nagrinėjimo trūkumas, pažeidžiantis atsakovo teises ir nulėmęs neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

11.8. Sprendimas yra be argumentų, kadangi teismas pažymėjo, jog apžiūros metu buvo nustatyti pažeidimai ir atliktų darbų neatitikimai teisės aktų keliamiems reikalavimams, tačiau nenurodė konkrečių paminėtų teisės aktų punktų (daugiausia STR), kurie buvo pažeisti. Apeliantui neaišku, kaip gintis nuo teismo konstatuotų pažeidimų, tai pažeidžia apelianto teisę į tinkamą procesą. Statiniai statyti ieškovės prašymu ir užsakymu; atsakovui nežinoma, kodėl ieškovė neįformino leidimo statybai, o teismas to nesiaiškino.

11.9. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad dauguma teismo sprendime paminėtų pažeistų teisės aktų, įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., o dėl prieš tai galiojusių aktų pažeidimų nėra pasisakęs nei ekspertas, nei teismas. Teismas nenustatė, kada tiksliai buvo rekonstruotas sodo namas, neuždavė tokio klausimo šalims, todėl ši aplinkybė liko neatskleista. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino, kada kas ir kaip turėjo pakeisti statinio paskirtį, ar kada tai planuojama padaryti. Teismas nurodė, kad ieškovė turės išlaidų ištaisant esamus statybos trūkumus, tačiau ieškovė šiuo klausimu nepasisakė, todėl ši teismo išvada yra nepagrįsta. Pasisakydamas dėl nurodytų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Įsakymu Nr. 64, pažeidimų, apeliantas pažymi, kad namą ir visą kitą turtą naudoja ieškovė, todėl šiuo metu ji, o ne atsakovas, yra atsakingas už tinkamą elektros įrenginių naudojimą. Turto savininkė privalo tinkamai rūpintis savo turtu. Teismas, perkeldamas šią pareigą atsakovui, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pasak apelianto, teismo eksperto nurodyti elektrosaugos defektai yra smulkūs ir lengvai pašalinami per keletą valandų - neuždengtos skirstymo dėžutės, ištrauktos rozetės, šviestuvai be apsauginių gaubtų. Teigia, jog ekspertas ryšių ir televizijos laidus nepagrįstai priskyrė elektros instaliacijai. Dėl elektrosaugos ir kitų likusių defektų turi spręsti ieškovė, ji nuo 2019 metų rudens nebeįleido atsakovo į namus, taigi perėmė atliktų statybos darbus, ieškovė daugiau kaip 3 metus naudojasi šiuo turtu, kaip tinkamu.

11.10. Tai, kad ieškovė taisys darbus, nereiškia, kad darbais nebuvo sukurta vertė. Ši teismo išvada padaryta vadovaujantis prielaidomis. Teismas turėjo turėti paskaičiavimus, kiek kainuos defektų pašalinimas ir tik tada daryti išvadas. Teismas nepasisakė dėl garažo.

11.11. Pasisakydamas dėl ekspertizės akto, apeliantas papildomai nurodė, kad ekspertas nei vienoje patalpoje neužfiksavo visų sienų, grindų, lubų, visos nuotraukos darytos iš vieno taško į defektuotą vietą arba baldus. Tai, atsakovo nuomone, įrodo ekspertizės akto neteisingumą. Be to, neaišku, kodėl laiptams į pastogę ekspertizės akte suteiktas evakuacinių laiptų statusas. Dėl ekspertizės akto teiginio, kad neišlaikytas atstumas tarp namų, apeliantas pažymėjo, kad namas, pažymėtas Nr. 17, yra statytas vėliau nei ginčo namas. Dėl ginčo namui panaudotų degių medžiagų, atsakovas atkreipė dėmesį, jog daugumoje Lietuvoje statytų ir dabar statomų rastinių ir karkasinių namų yra vien tik iš degių medžiagų ir jie yra eksploatuojami. Teismo ekspertas atsakė, jog statyba atlikta iš naudotų medžiagų, tačiau Ekspertizės akte nėra nuotraukų, kurios tai įrodytų. Nuotraukose užfiksuota, jog panaudotos senos medžiagos yra lauko tualete. Pasak atsakovo, išorinės apdailos lentelės, kurios nebuvo dažytos ir neapsaugotos nuo drėgmės/saulės, pajuodo. Padangų ir statybinių šiukšlių atsakovas išvežti negalėjo (vėliau jau ir nespėjo), nes jis nėra seniūnijos gyventojas, stambių gabaritų atliekų aikštelės šių šiukšlių nepriima iš atsakovo.

11.12. Teismas vadovaujasi nepagrįsta prielaida, jog ieškovė sieks įteisinti atsakovo pastangomis atliktus ir pradėtus statybos darbus, net neįvertinęs, kiek tokie darbai gali kainuoti. Atsakovas sutinka grąžinti sodo namelį ir žemės sklypą į pirminę padėtį (1999 metais) ir išvežti visas šiukšles bei nurodo, kad tai kainuotų apie 10 000 Eur. Teismo pozicija nelogiška, nes per 10 metų ieškovė nesugebėjo įteisinti darbų. Teismas prieštaringai teigia, jog statinys priskirtinas savavališkai statybai, netaiko savavališkos statybos padarinių ir nepagrįstai prognozuoja ieškovės veiksmus.

11.13. Teismo išvada, kad atsakovas nenurodė, kokius įrankius ir statybines medžiagas jis prašo priteisti, nepagrįsta. Pažymi, kad teismų praktikoje ne visuomet reikalaujama nurodyti gamintojo ženklą ir pan. Atsakovas paaiškino, jog prašė priteisti visus ginčo teritorijoje esančius įrankius ir statybines medžiagas. Teismas nepagrįstai atmetė šį atsakovo reikalavimą.

11.14. Teismas neteisingai įvertino automobilius, nes išregistruoti iš registro automobiliai reiškia, kad jų nebėra.

11.15. Teismas neįvertino atsakovo argumentų dėl buto (duomenys neskelbtini) g.

11.16. Nespręsdamas dėl asmeninių daiktų, teismas atsisakė ginti atsakovo pažeidžiamas teises. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui pasiimti savo daiktus ir dokumentus.

11.17. Atsakovas nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto ekspertizės atlikimu, paskirstymo. Ekspertizė atlikta ne pagal suformuotą užduotį, todėl nėra pagrindo mokėti už neatliktą darbą. Ekspertas faktiškai iš 16 punktų atsakė tik į 14, ir vietoje to pateikė išvadas dėl priešgaisrinės ir elektrosaugos pažeidimų, kurių teismas neprašė.

12. Ieškovė L. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priteisti iš apelianto ieškovės patirtas išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Parengiamajame teismo posėdyje abi šalys susitarė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl vėlesnėse proceso stadijose sutuoktinių kaltės klausimas iš esmės nebuvo įrodinėjamas.

12.2. Teismas atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl sodo pastato ir kitų statinių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrįstai rėmėsi nekilnojamojo turto ekspertizės išvada, kad atsakovo rekonstruotas sodo pastatas bei pastatyti statiniai neatitinka normatyvinių statinio saugos ir paskirties reikalavimų, todėl darbai nelaikytini esminiais pagerinimais.

12.3. Išsamioje išvadoje nekilnojamojo turto ekspertas detaliai aprašė visus atsakovo nurodomus sodo pastato pagerinimus, pastatytus statinius ir įvertino jų atitikimą įstatymo reikalavimams. Pažymi, kad skaičiavimai dėl atsakovo darbo trūkumų ištaisymo negalėjo būti atlikti dėl to, kad vykstant teismo procesui ieškovė objektyviai negalėjo daryti jokių darbų.

12.4. Priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovė viso proceso metu teigė, kad atsakovas be jos sutikimo ir leidimo vykdė statybos darbus pats, taip pat su savo draugais, kai ji buvo darbe. Atkreipė dėmesį, kad teismo proceso metu atsakovas neakcentavo, kuriuo laikotarpiu buvo vykdomi statybos darbai, tačiau apeliaciniame skunde kategoriškai teigia, kad statybos darbai buvo vykdomi nuo 1999 metų. Pažymi, kad statybų vykdymo metu tiek darbų, tiek statybinių medžiagų kainos buvo žymiai mažesnės, o atsakovas, įkainodamas statybines medžiagas (naujas) ir darbų įkainius, remiasi 2022 metų kainomis.

12.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas priėmė sąlyginį sprendimą, kadangi sprendime paminėta, kad ieškovė bus priversta arba įteisinti savavališkai pastatytus statinius, arba juos nugriauti, ir dėl to neabejotinai patirs išlaidų. Pasisakydama dėl apelianto nuomonės, kad teismas turėjo aiškintis aplinkybes, kiek kainuotų statinių įteisinimas, ieškovė pažymi, kad tokiu atveju teismas išeitų už ieškinio bei priešieškinio ribų.

12.6. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo reikalavimas priteisti jam įrankius ir statybines medžiagas, pagrįsta, kadangi atsakovas nenurodė konkrečių duomenų apie šiuos daiktus (pavadinimų, kainos, kiekio).

12.7. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi šis klausimas nebuvo bylos dalykas.

12.8. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti atsakovui asmeninius daiktus, nes jie neįtraukiami į dalytino turto sąrašą. Ieškovė buvo suteikusi galimybę pasiimti pasilikusius daiktus bei drabužius, tačiau atsakovas ketino imti kitus daiktus.

12.9. Nekilnojamojo turo ekspertizės prašė atsakovas, jis sutiko apmokėti eksperto išlaidas. Ekspertizė atlikta, ji didelės apimties, todėl atsakovas privalo už ją sumokėti.

12.10. Teismo procesas vyko dvejus su puse metų, byla iš esmės išnagrinėta, visi šalių reikalavimai aptarti, buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas teismo sprendimas, jis negali būti panaikintas formaliais pagrindais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti ieškinio bei priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutuoktinių kaltės

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, teigia, jog teismas neįvertino fakto, kad ieškovė išvarė atsakovą iš namų ir tai padarė itin sunkiu atsakovui metu, t. y. kuomet jis buvo po operacijos. Atsakovas nesutinka, kad jis taip pat kaltas dėl santuokos nutrūkimo. Pasak apelianto, jis rūpinosi šeima, vaikais, alkoholio nevartojo.

16. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-969/2017">3K-3-87-969/2017</a>, 47 punktas).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6/2007">3K-7-6/2007</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-545/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-545/2012">3K-3-545/2012</a> ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2010">3K-3-254/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a> ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

18. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>).

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sutuoktinių kaltės nustatymu nagrinėjamoje byloje, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ne tik atsakovo, tačiau ir ieškovės kaltę. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, be kita ko, nurodydama, kad atsakovas buvo agresyvus, vartojo prieš ieškovę fizinį bei psichologinį smurtą, vartojo alkoholį. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju (ieškove). Atsakovas buvo įtariamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent 2018 m. sausio 22 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėlyje, žodinio konflikto su žmona L. M. metu, tyčia sugriebė L. M. už kairės rankos ir patraukė link savęs, dėl ko L. M. nukrito ant grindų; šiais savo veiksmais sulaužė nukentėjusiajai kairės pusės šonkaulį. Atsakovas savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino. Akivaizdu, kad toks elgesys sutuoktinės atžvilgiu yra netinkamas. Atsakovas ir apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta tarp šalių vykusius konfliktus. Šios aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Apeliantas teigia, jog teismas, nurodydamas, kad atsakovas neįvardino kokia buvo konfliktų priežastis ir ar jis dėjo pakankamai pastangų, kad įsiklausytų į sutuoktinės reiškiamas pretenzijas ir ateityje išvengtų konfliktų, tokių klausimų teismo posėdyje neuždavė, tačiau atsakovas ir apeliaciniame skunde nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti.

20. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo akivaizdžiai yra kalta tik ieškovė, nėra pakankamo pagrindo.

Dėl reikalavimo pripažinti turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe

21. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnis 1 dalis).

22. Taigi, sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-173/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-173/2012">3K-3-173/2012</a>; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191-687/2019">3K-3-191-687/2019</a>).

23. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2013">3K-3-187/2013</a>). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTktMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259-378/2015">3K-3-259-378/2015</a>).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad atliko nekilnojamojo turto pagerinimo darbus: įrengė centrinį vandentiekį bei kanalizaciją, sumontavo ją gyvenamojo namo viduje, pakeitė vidaus elektros instaliaciją, atliko namo pirmo ir antro aukštų, virtuvės, tualeto, sandėliuko, lauko sandėliuko, garažo pagerinimus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat byloje atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės išvadomis padarė išvadą, kad atsakovas atlikti remonto ir statybos darbai buvo atlikti nesilaikant statybos teisę, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikomi pagerinimais. Dėl šios priežasties atsakovo reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti atsakovui piniginę kompensaciją atmetė. Atsakovas nesutinka su tokia teismo išvada.

25. Pasak apelianto, teismas neturėjo pagrindo vadovautis ekspertizės aktu (išskyrus tą dalį, kurioje konstatuota, kiek ir kokių naujų pastatų pastatyta, ir kaip rekonstruotas sodo namelis), kadangi nebuvo atsakyta į klausimus, kuriuos suformulavo teismas; ekspertas vertino objektus bei faktus, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-163/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-163/2010">3K-3-163/2010</a>; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2014">3K-3-353/2014</a>; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAtNDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-40-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-40-403/2020">e3K-3-40-403/2020</a>; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY2LTQ2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-266-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-266-469/2020">e3K-3-266-469/2020</a>; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYxLTQwMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-161-403/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-161-403/2022">e3K-3-161-403/2022</a>).

27. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė ir ekspertui pavesta atsakyti į klausimą - kokia yra toliau nurodytų gyvenamojo namo, ir nurodytų kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimų (su statybinėmis ir įrengimo medžiagomis) vertė. Nutartyje išvardinti ir tyrimo objektai (pagerinimai), t. y. centrinio vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas, sumontavimas gyvenamojo namo viduje; pilnas vidaus elektros instaliacijos pakeitimas gyvenamajame name; gyvenamojo namo prieangio pagerinimai (apkaltas medžio dailylentėmis, įstatytas langas, įstatytos stiklinės pilinginės medžio durys, įstatytos paprastos medinės pilinginės durys, stelažas, įvesta elektra) ir kt.

28. Ekspertizės akto išvadose, be kita ko, nurodyta, kad tiriamas pastatas yra sodo namas ir negali būti traktuojamas kaip gyvenamasis namas; sodo namas ir kiti žemės sklype esantys statiniai netenkina normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, t. y. esminių statinio reikalavimų: gaisrinės saugos; higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos; naudojimo saugos ir energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, todėl visi atlikti statybos darbai nepailgina pastato /ų naudingo tarnavimo laiko, nepagerina jų naudingųjų savybių, todėl šie darbai nelaikytini pastato esminiais pagerinimais; vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatomis, kadangi sodo namas ar jo dalies statyba (rekonstrukcija) neturi statybą leidžiančio dokumento, todėl statinys priskirtinas savavališkai statybai.

29. Iš šių atsakymų galima spręsti, kad ekspertas teismo nutartyje, kuria paskirta teismo ekspertizė, išvardintų darbų nelaikė turto pagerinimais, todėl ir nenurodė jų vertės. Be to ekspertas teismo posėdyje teigė, kad neįmanoma atsakyti į klausimus taip, kaip jie suformuluoti (2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 2 sek.). Nors apeliantas pabrėžia, jog teismas neprašė nustatyti darbų atitikimo priešgaisrinės saugos ir kitiems teisės aktų reikalavimams, pažymėtina, jog ekspertas paaiškino, kad ekspertizė turi būti pagrįsta teisės aktų reikalavimais, kad statybų srityje visi procesai turi atitikti teisės aktus, tik tuomet galima pagrįsti, kad darbas yra statyba, statybos produktas (2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 2 sek.). Taigi šie paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad ekspertas sprendė klausimus, į kuriuos jam nebuvo pavesta atsakyti, tačiau atskleidžia, kodėl jis negalėjo atsakyti į kai kuriuos užduotus klausimus.

30. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje svarbu įvertinti, kiek atsakovas prisidėjo prie ieškovės turto pagerinimo, o kad tai, kad ieškovės turtas buvo pagerintas iš esmės įrodo aplinkybė, jog ieškovė iki šiol bendrai su atsakovu sukurtame turte gyvena. Be to mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog ieškovė išvariusi atsakovą iš namų 2019 metais prisiėmė statybos darbų pabaigimo riziką. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Atsakovas apeliaciniame skunde prieštaringai nurodo statybos bei remonto darbų laiką (apeliacinio skundo 3 puslapyje teigia, kad statybos darbus vykdė penkerių metų laikotarpiu, kuomet atsakovas ginčo turte gyveno iki 2019 m. rudens; 5 puslapyje – kad per sodo namelyje rekonstrukcijos buvo pradėtos daryti po to, kai sodo namelis buvo padovanotas, t. y. nuo 1999 metų, o ne nuo tada, kai buvo pradėta gyventi sodo namelyje), tačiau iš esmės neįrodinėja, kad be jo nurodytų darbų atlikimo ginčo name nebuvo įmanoma gyventi. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės tolesnis gyvenimas jai nuosavybės teise priklausančiame turte savaime reiškia atsakovo atliktą esminį turto pagerinimą. Atsakovo argumentas, kad jis darbų nebaigė, nes nebegyvena ginčo turte, neturi įtakos skundžiamo sprendimo išvadoms, nes siekdamas, kad ieškovės turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovas turėjo įrodyti faktinį (t. y. jau egzistuojantį) esminį turto pagerinimą.

31. Ekspertui nenurodžius pagerinimų/statybos/gerbūvio darbų vertės, atsakovas į bylą pats teikė pagerinimų vertes. Atsakovo teigimu, jis patyrė 36 797 Eur išlaidų (įskaitant darbų vertę) pagerinimams atlikti. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktus skaičiavimus vertino kritiškai, kadangi ekspertas nustatė, jog šie darbai nepailgina pastato/ų naudingo tarnavimo laiko, nepagerina jų naudingųjų savybių ir nelaikytini esminiais pagerinimais; be to, atsakovas leistinais įrodymais neva patirtų išlaidų nepagrindė. Teismas nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių, jog gaudamas minimalias pajamas atsakovas galėjo investuoti apie 30 000 Eur (neįskaitant nurodytų sumų už darbo valandas) remonto ar statybos darbams atlikti. Apeliantas nesutinka su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad išvados apie gautas pajamas neatitinka banko išraše esančių duomenų, yra nepilnos, padarytos neištyrus šių aplinkybių teismo posėdyje. Apelianto paskaičiavimu, jo atlyginimas siekė daugiau nei 1 000 Eur, be to, sodo namelio rekonstrukcijos pradėtos daryti nuo 1999 metų, kuomet sodo namelis buvo padovanotas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas jokių paskaičiavimų taip pat nenurodė, nedetalizavo, kada konkrečiai kokie darbai buvo atlikti, kad būtų galima įvertinti atsakovo finansines galimybes patirti jo nurodomas išlaidas (atsakovas teigia, jog ieškovė praktiškai neturėjo jokių pajamų, būtent jis išlaikė šeimą, vaikus) ir juolab faktines patirtas išlaidas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, argumentai dėl apelianto pajamų neturi lemiamos įtakos sprendžiant reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas turėjo įrodyti ne tik, kad statybinėms medžiagoms išleido (galėjo išleisti) atitinkamas lėšų sumas, tačiau ir tai, kad jas panaudojo ginčo turto pagerinimams. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra pateikęs banko sąskaitos išrašus, kuriuose pažymėtos išlaidos prekybos centruose „Moki veži“, „Ermitažas“ ir pan., tačiau šie duomenys neatskleidžia, kokios prekės buvo perkamos, kur jos buvo naudojamos. Esminę reikšmę tokiu atveju turi ne išleistų lėšų dydis, bet už jas įsigytų medžiagų panaudojimo bei atsakovo darbo rezultatas. Skundžiamo sprendimo apibendrinanti išvada leidžia spręsti, kad išvadą dėl reikalavimo atmetimo lėmė ne abejonė dėl atsakovo gautų pajamų pakankamo, o būtent tai, kad atsakovo atlikti darbai atlikti nesilaikant statybos teisę, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų, ir todėl negali būti laikomi pagerinimais.

33. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad už dalį darbų atsiskaitė pati ieškovė. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas šią išvadą padarė remdamasis Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto duomenimis (2016 m. lapkričio 11 d. Rangos darbų sutartis Nr. 2016-11-11, kuri pasirašyta tarp L. M. (Užsakovo) ir UAB „Trakų vandenys“ (Rangovo); 2016 m. lapkričio 11 d. Atliktų darbų aktas; Pinigų priėmimo kvitai (viso už 1 043,59 Eur); UAB „Trakų vandenys“ Abonentinio skyriaus Šalto vandens skaitiklio įrengimo nuosavame name Aktas), patvirtinančiais, kad sodo name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), oficialiai buvo atvestas ir įteisintas buitinis vandentiekis ir nuotekos; ir kad už šiuos darbus sumokėjo pastato savininkė L. M.. Pasak atsakovo, teismas neteisingai įvertino Rangos darbų sutartį, sudarytą su UAB „Trakų vandenys“, nes buvo mokėta už vandentiekio ir nuotekų įvado įrengimą bei prijungimą prie miesto tinklų, t. y. nuotekų atvedimą iki sodo namelio.

34. Iš byloje esančio darbų įkainojimo matyti, kad atsakovas įrodinėjo, jog už centrinio vandentiekio ir kanalizacijos įrengimą, sumontavimą gyvenamojo namo viduje, virtuvėje, higienos kambaryje jis yra patyręs 500 Eur išlaidų už medžiagas, o savo darbą vertina 800 Eur. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. lapkričio mėnesį (14, 16 dienomis) PC „Ermitažas“, Kesko Senukai išleido 380,18 Eur (239 Eur, 65 Eur, 22,18 Eur, 54 Eur). Nors iš šių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokios prekės buvo perkamos, atsakovas nenurodė konkrečių darbų, kuriuos atliko, tačiau atsižvelgiant į bylos duomenis apie tuo metu UAB „Trakų vandenys“ atliekamus darbus (vandentiekio bei nuotekų įvado, vandens skaitiklio įrengimą), egzistuoja tikimybė, kad atsakovo išlaidos buvo (galėjo būti) susijusios su vandentiekio įrengimo darbais namo viduje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad minėti darbai (net ir pripažinus, kad dalį darbų galėjo atlikti atsakovas) galėtų būti vertinami pagerinimais, lemiančiais turto pripažinimą bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Byloje nėra duomenų, kad namo vertė dėl minėtų darbų iš esmės padidėjo. Taigi apelianto argumentai dėl vandentiekio bei nuotekų įrengimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti atsakovui piniginę kompensaciją yra nepagrįstas.

35. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, susijusių jo pastatytu baru su dvipusėmis spintelėmis (baldų kaina 200 Eur), pažymėjo, jog ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji virtuvės baldus pirko išsimokėtinai, patvirtina į bylą pateiktos sutartys, sudarytos su UAB „ELB“ bei tarp ieškovės ir UAB „SB lizingas“ sudarytos vartojimo kredito sutartys. Apeliantas teigia, kad baras buvo gaminamas atskirai. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, baldų pirkimo ar gaminimo aplinkybės neturi jokios reikšmės klausimo dėl nekilnojamojo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išsprendimui, t. y. baldai nelaikytini nekilnojamojo turto dalimi.

36. Nesutikdamas su teismo išvada dėl atliktų darbų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, apeliantas teigia, kad teismas nenurodė konkrečių teisės aktų punktų, kurie buvo pažeisti, todėl laiko, kad sprendimas yra be motyvų, apeliantas negali gintis nuo teismo konstatuotų pažeidimų, ir tai pažeidžia jo teisę į tinkamą procesą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija. Iš teismo sprendimo turinio yra akivaizdu, kad teismas, nurodydamas konkrečius darbų neatitikimus teisės aktų reikalavimams, rėmėsi eksperto išvada. Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja ekspertizės akte minimų teisės aktų pažeidimų punktus, kas paneigia jo teiginius dėl jo ribotų galimybių tinkamai gintis.

37. Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, kada tiksliai buvo rekonstruotas sodo namas, teigia, jog statybos darbai buvo pradėti vykdyti iš karto po to, kai šis turtas buvo padovanotas (1999 m.), tačiau nebuvo vertinti iki ekspertizės akte nurodytų teisės aktų įsigaliojimo (2008 m. kovo 12 d., 2017 m. sausio 1 d. ir kt.), galioję teisės aktų reikalavimai.

38. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2010">3K-3-176/2010</a>).

39. Šiuo atveju būtent atsakovas įrodinėjo aplinkybę, kad pagerino ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl akivaizdu, kad paminėtas įrodinėjimo taisykles ir turėjo nurodyti konkrečių darbų (rekonstrukcijos, statinių statybos) datą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad tokią informaciją galėjo suteikti ieškovė, neatitinka paminėto teisinio reglamentavimo ir yra nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nedetalizavo, kada kokie konkretūs darbai kiekviename objekte buvo atliekami, nenurodė, kad darbų atlikimo metu nustatyti reikalavimai buvo kitokie ir nebuvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau po ekspertizės atlikimo atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad intensyviausias remontas vyko po to, kai buvo priversti išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes nebuvo kur gyventi. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad teismas pagrįstai vertino būtent penkerių metų laikotarpį iki 2019 metų.

40. Pasisakydamas dėl ekspertizės akte nurodytų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, apeliantas teigia, kad namą ir kitą turtą naudoja pati ieškovė, todėl ji, o ne atsakovas, šiuo metu atsakinga už tinkamą elektros įrenginių naudojimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas ne atsakomybės, o atliktų darbų įtakos ieškovės turto vertei nustatymo klausimas. Apeliantas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina apie anksčiau buvusius kitokius elektros instaliacijos darbų rezultatus (atitinkančius teisės aktų reikalavimus), todėl aplinkybės, kad ieškovė toliau naudojasi turtu neturi teisinės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui.

41. Apeliantas teigia, kad eksperto nurodyti elektrosaugos defektai yra smulkmeniški ir lengvai pašalinami per keletą valandų (neuždengtos skirstymo dėžutės, ištrauktos rozetės, šviestuvai be apsauginių gaubtų). Ekspertizės akte nurodyta, kad objekto apžiūros metu nustatyta, kad šviestuvai netvarkingi, demontuotos korpuso detalės, be gaubtų, nėra šviestuvų korpuso įžeminimo (žr. 101, 102 ir 103 pav.), todėl nėra tenkinami Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių 35.2 ir 143 punkto reikalavimai, bei Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 144.2 ir 144.6 punktų reikalavimai; taip pat fiksuoti netvarkingi elektros kabeliai, kurie nėra pritvirtinti, nėra apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, komutacinės dėžutės netvarkingos, neuždengtos, neįmontuotos į sieną (žr. 101, 104...110 pav.), todėl nėra tenkinami Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 17, 19, 27, 28, 34, 39 ir 53 punkto reikalavimai bei Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 144.2, 144.10 ir 147 punktų reikalavimai. Akivaizdu, kad ekspertizės akte užfiksuoti ne tik apelianto nurodyti pažeidimai, be to jų menkavertiškumas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Apelianto argumentas, kad aplinkybė, jog ieškovė turės taisyti darbus, nereiškia, kad atsakovo darbais nebuvo sukurta vertė, taip pat atmestinas, kaip neturintis įtakos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui. Jau ne kartą akcentuota, kad vien atsakovo pasirinktų darbų atlikimas (atsakovo teiginiai dėl ieškovės prašymų atlikti tokius darbus, neįrodyti) savaime nereiškia papildomos turto vertės sukūrimo. Apeliantas neįrodė, kad atlikus jo nurodytus darbus, t. y. uždengus skirstymo dėžutes, sutvarkius rozetes, šviestuvų apsauginius gaubtus (nepateikti ir tokių darbų kaštai), turto vertė neabejotinai padidėtų.

42. Apeliacinio skundo motyvai (dėl netinkamų ekspertizės akto nuotraukų, statybinių šiukšlių išvežimo, laiptų į pastogę ir kt.) nesusieti su esminėmis ginčo išsprendimui reikšmingomis aplinkybėmis, todėl išsamiau nevertintini. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliacinis skundas grindžiamas netinkamai, neišsamiai atlikta ekspertize, apeliantas nenurodė siekiantis papildomos ar pakartotinės ekspertizės.

43. Taip pat atmestini apelianto teiginiai dėl sąlyginio teismo sprendimo. Apeliantas teigia, jog teismas vadovavosi nepagrįsta prielaida, kad ieškovė sieks įteisinti atsakovo pastangomis atliktus ir pradėtus statybos darbus, taip pat nurodo, kad teismas turėjo įvertinti, kiek tokie darbai gali kainuoti. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad aiškindamasis aplinkybes apie galimą statinių įteisinimą (bei tam reikalingų lėšų sumą) savo iniciatyva, teismas išeitų už ieškinio ir priešieškinio ribų. Apeliantas nenurodo, kad galimas esamos būklės rekonstruotų ar naujai pastatytų statinių įteisinimas, nepatiriant jokių papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad teismas dėl galimo statinių įteisinimo pasisakė tik vertindamas, ar atsakovo atlikti darbai gali sukurti atitinkamą vertę ateityje (atlikus tam tikrus veiksmus). Vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, teismas negalėjo spręsti dėl savavališkos statybos ir jos padarinių, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netaikė savavališkos statybos padarinių ir nepagrįstai prognozavo ieškovės veiksmus, atmestini. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepasisakė dėl garažo. Tačiau jau minėta, kad teismas rėmėsi ekspertizės akto išvada, pagal kurią ne tik sodo namas, bet ir kiti žemės sklype esantys statiniai netenkina esminių statinio reikalavimų, be to, vertindamas atsakovo paskaičiavimus pažymėjo, kad visi atlikti statybos darbai nepailgina pastato/ų naudingo tarnavimo laiko, nepagerina jų naudingųjų savybių, todėl šie darbai nelaikytini pastato esminiais pagerinimais. Atsakovo į bylą teikti įrodymai (darbų įkainiai, mūrinio garažo pardavimo skelbimas (t. y. garažo, kurio savybės yra kitokios), ir kt.), savaime neįrodo sukurtos turto vertės.

Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo

44. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl įrankių ir statybinių medžiagų priteisimo, nes teismų praktikoje dėl turto padalinimo ne visuomet reikalaujama nurodyti gamintojo ženklą, o jis prašė priteisti visus ginčo teritorijoje esančius įrankius ir statybines medžiagas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto teiginiai išdėstyti visiškai neatsižvelgiant į skundžiamo sprendimo turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apelianto nurodytos teismų praktikos (Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTU5OS02MDEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1599-601/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1599-601/2014">2A-1599-601/2014</a>), tačiau nurodė, kad šiuo atveju atsakovas neįvardijo kokius įrankius prašo priteisti (kokia tų įrankių paskirtis ir pan.), taip pat nenurodė kokios konkrečiai statybinės medžiagos priteistinos (mediena, stogo danga ar pan.). Taigi teismas reikalavimą atmetė ne dėl to, kad nenurodytas gamintojo ženklas (markė), o todėl kad atsakovas visiškai jokiais požymiais neapibūdino prašomų priteisti daiktų. Pažymėtina, kad atsakovui 2021 m. sausio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo pasiūlyta patikslinti reikalavimą, be kita ko, nurodant dalintinų daiktų savybes, tačiau net ir pateikdamas 2021 m. kovo 1 d. priešieškinio reikalavimų papildymą, duomenų apie prašomus priteisti įrankius bei statybines medžiagas, atsakovas nesukonkretino. Nors apeliantas pabrėžia, kad dėl ieškovės elgesio neturi galimybių patekti į ginčo teritoriją, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas nežino, kokius įrankius, statybines medžiagas turėjo iki gyvenimo skyrium su ieškove pradžios. Taigi šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

45. Nesutikimą dėl automobilių padalinimo apeliantas grindžia vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad automobilių išregistravimas iš registro reiškia, kad jų nebėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino VĮ „Regitra“ duomenis apie transporto priemonių išregistravimo iš transporto priemonių registro, jų dalyvavimo viešajame eisme draudimo priežastis. Įrašas dėl automobilių išregistravimo dėl techninės apžiūros ir/ar transporto priemonių savininkų, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nebuvimo, nereiškia nuosavybės teisės į juos panaikinimo. Atsakovas ir apeliaciniame skunde nepaneigė teismo nurodytų aplinkybių, kad ginčydamas dalies transporto priemonių faktinį egzistavimą, automobilio Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridavimą į metalo laužą, įrodymų, jog automobiliai yra sunaikinti į bylą neteikė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustatydamas šių automobilių vertę, atsižvelgė į tai, kad išregistruoti automobiliai yra menkaverčiai. Taigi apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino automobilius atmestini kaip nepagrįsti.

46. Atsakovas priešieškinyje aptarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo aplinkybes, teigė, kad jis buvo įsigytas panaudojus ir atsakovo investicinius čekius, todėl nurodė manantis, kad iš šio buto pardavimo gautų pajamų dalis turėtų priklausyti ir atsakovui. Pažymėtina, kad jokių reikalavimų dėl lėšų, gautų už minėtą butą atsakovas nebuvo suformulavęs, o kaip minėta, įstatymas draudžia teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, todėl priešingai nei nurodo apeliantas, teismas neturėjo vertinti atsakovo nurodytų aplinkybių dėl atsakovo nepripažinimo buto savininku pagrįstumo.

47. Pradiniame priešieškinyje (surašytas 2020 m. spalio 5 d.) atsakovas buvo nurodęs, kad ieškovė nėra leidusi atsakovui pasiimti savo asmeninius daiktus ir dokumentus, todėl prašė teismo įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas pasiimti savo daiktus ir dokumentus. Vėliau 2021 m. kovo 1 d. papildęs priešieškinio reikalavimus, atsakovas nurodė, jog ieškovė į dalintinų daiktų sąrašą neįtraukė dalies daiktų, kurie buvo įsigyti santuokos metu, taip pat išvardino asmeninius savo daiktus (drabužius, avalynę), nurodydamas jų vertes. Atsakovas, neginčydamas teismo nurodyto teisinio reglamentavimo, pagal kurį į dalintiną turtą neįtraukiami sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai (CK 3.120 straipsnis), apeliaciniame skunde pabrėžė, kad jis prašė teismo įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui pasiimti savo daiktus ir dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu. Iš minėto priešieškinio reikalavimų papildymo matyti, kad atsakovas iš esmės pakeitė reikalavimą dėl įpareigojimo leisti pasiimti savo daiktus ir dokumentus (kuris nebuvo konkretus) reikalavimu dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ir asmeninius daiktus prašė priteisti jam kartu su kitu dalintinu turtu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio reikalavimo laikytinos teisingomis.

48. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs teismo paskirtos ekspertizės trūkumų, nesutinka su apelianto pozicija, kad už ekspertizę mokėti nėra pagrindo.

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Atsakovas (apeliantas) pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, šios išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta Burdulienė

Jadvyga Mardosevič

Jūra Marija Strumskienė