Civilinė byla Nr. 2S-349-368/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01044-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) pareiškėjų D. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNzQzLTEwMzEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3743-1031/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3743-1031/2018">2-3743-1031/2018</a>.
Teismas
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai D. M. ir A. M. prašė iki pateikiant ieškinį taikyti įrodymų užtikrinimą – įpareigoti bendrovę Facebook Inc. pateikti teismui duomenis apie tai, iš kokių interneto adresų buvo padaryti internetiniame tinklapyje www.facebook.com įrašai, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys ir pareiškėjų garbę ir orumą įžeidžiantys įrašai. Pareiškėjai nurodė, kad jie reikalaus iš asmenų, kurių įrašai neatitinka tikrovės ir įžeidė jų garbę ir orumą, atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau neturi duomenų apie šiuos asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjų D. M. ir A. M. prašymo dėl įrodymų užtikrinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo įpareigoti užsienio valstybėje registruotą juridinį asmenį pateikti duomenis apie prie socialinio tinklalapio prisijungusius asmenis, t. y. pareiškėjai iš esmės prašo ne užtikrinti įrodymus, kurie yra skirti įrodyti reikalavimų faktinį pagrindą, o surinkti įrodymus apie asmens duomenis ar duomenis, susijusius su asmens duomenimis. Todėl teismas sprendė, kad šiuo požiūriu pareiškėjų prašymas neatitinka CPK 221 ir 222 straipsnių reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantai prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjų prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Atskirąjį skunda grindžia argumentais, kad teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad pareiškėjai prašomus duomenis gali gauti patys ir kad galimybei nustatyti tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidusių asmenų tapatybę, nėra realios grėsmės. Pareiškėjų nuomone, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad negali įpareigoti užsienio bendrovės atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus. Anot pareiškėjų, bendrovė Facebook Inc. naudojasi Lietuvoje įrengtu elektroninių ryšių tinklu perduodama informaciją Lietuvoje esantiems šios bendrovės pateikiamos informacijos gavėjams, todėl privalo laikytis Lietuvos įstatymų. Be to, teikiant ieškinį, pareiškėjai privalo nurodyti atsakovą, tačiau to padaryti negali, kadangi teismas kliudo gauti tokius duomenis.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantai (pareiškėjai) kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, pagrįstumo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų teismui pateiktas prašymas (įpareigoti bendrovę Facebook Inc. pateikti teismui duomenis apie tai, iš kokių interneto adresų buvo padaryti Facebook įrašai, t. y. prašo užtikrinti įrodymus), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytinas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi toks tikslas yra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
Įrodymų užtikrinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka vykdomas įrodymų užfiksavimas ir išsaugojimas. Įrodymų užtikrinimu siekiama sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti duomenis, nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje. Įrodymų užtikrinimo institutas taikytinas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis ar abejoti, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Įrodinėjant būtinybę užtikrinti įrodymus, turi būti pagrindžiama, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ar sunku (CPK 221 str.). Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 str.). Įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu iki ieškinio padavimo ar jį jau padavus teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į faktinę situaciją bei egzistuojančių aplinkybių visetą, vertina, ar yra būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir ar egzistuoja reali grėsmė, kad neužtikrinus įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie gali neišlikti. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTc0Ni0xODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1746-186/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1746-186/2015">e2-1746-186/2015</a>; 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQyLTMwMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-142-302/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-142-302/2017">e2-142-302/2017</a>; kt.).
Kaip matyti iš pareiškėjų prašymo ir atskirojo skundo turinio, pareiškėjai prašo užtikrinti įrodymus – įpareigoti užsienio valstybėje registruotą juridinį asmenį pateikti duomenis apie prie socialinio tinklalapio prisijungusius asmenis. Tai yra, iš esmės, pareiškėjai prašo ne užtikrinti įrodymus, kurie yra skirti įrodyti reikalavimų faktinį pagrindą, o surinkti - išreikalauti įrodymus apie asmens duomenis ar duomenis, susijusius su asmens duomenimis, todėl šiuo aspektu pareiškėjų prašymas neatitinka CPK 221 ir 222 straipsnių reikalavimų. Minėtina, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, o įrodymų užtikrinimas nėra tolygus įrodymų rinkimui.
Apeliantai atskiro skundo turinyje taip pat nurodo, kad bendrovė Facebook Inc. naudojasi Lietuvoje įrengtu elektroninių ryšių tinklu perduodama informaciją Lietuvoje esantiems šios bendrovės pateikiamos informacijos gavėjams, todėl anot apeliantų, privalo laikytis Lietuvos įstatymų. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, jog patys apeliantai nepateikia duomenų, kaip jie įgyvendino ir realizavo savo teisę naudodamiesi elektroninių ryšių tinklu ir/ar jo operatoriaus (tiekėjo) paslaugomis į įrodymų rinkimą ir visumoje į teisminę gynybą, siekdami savarankiškai nustatyti asmenis, IP adresus, iš kurių galimai paskleista tikrovės neatitinkanti informacija įžeidžianti jų garbę bei orumą (CPK 178 str.).
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl įrodymų užtikrinimo pareikštas kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme. Iš pareiškėjų prašymo matyti, kad jie ketina reikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CPK 29 straipsnyje nustatytą bendrąją teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Iš pareiškėjų prašymo ir pridėtų priedų, neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjų reikštinas ieškinys ir tuo pačiu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 147 str. 3 d.) yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Iš nurodyto seka, kad pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas ir iš esmės neatitinka CPK 221 ir 222 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius
