Administracinė byla Nr. ATP-19-282/2018
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00562-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.1.5.; 21.1.7.; 21.11.10.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuria A. B. skundas netenkintas ir patikslinta Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime nurodyta A. B. pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės, išbraukiant žodžius „kelio danga“.
Teismas
n u s t a t ė:
A. B. Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2016 m. liepos 15 d., apie 8.33 val., (duomenys neskelbtini), 1 km, vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta vairuojama transporto priemonė, kelio aptvėrimas (atitvaras). Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktus.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. vasario 15 d. nutartį bei Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu jam skirtą 28 Eur administracinę nuobaudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teigia, kad teismo nutartis bei policijos nutarimas negali būti laikomi teisėtasi ir pagrįstais, nes byloje nesurinkti visi būtini įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, jo veiksmai neobjektyviai ir formaliai įvertinti, pilnai ir objektyviai neištirtos visos įvykio aplinkybės, dėl to netinkamai buvo pritaikytos materialinės teisės normos. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-12-04 nutartyje įpareigojo apylinkės teismą pašalinti visus trūkumus ir prieštaravimus bei nustatyti eismo įvykio priežastis, tačiau apylinkės teismas antrą kartą nagrinėdamas bylą išnagrinėjo formaliai ir neobjektyviai, nekreipė dėmesio į faktines bylos aplinkybes, vadovavosi asmenine nuomone.
Skunde apeliantas teigia, kad jo vairuotos transporto priemonės tachografas yra užfiksavęs, kad eismo įvykio metu jo vairuoto automobilio greitis buvo 38 km/h, todėl vien tik faktas, kad automobilis apsivertė, važiuodamas tokiu greičiu, neįrodo, kad buvo pasirinktas nesaugus greitis ir tai yra eismo įvykio priežastis. Taip pat teigia, kad jo pateikto tachografo duomenys rodo, kad eismo įvykio priežastis ne vairuotojo veiksmai, o techninė priežastis – techninis puspriekabės gedimas, o kas per gedimas galima nustatyti tik atlikus techninę puspriekabės ekspertizę. Pažymi, kad rašytinius įrodymus surinko jis pats ir pateikė teismui, nors tai privalėjo padaryti administracinį teisės pažeidimo protokolą surašęs ar administracinę teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas. Nurodo, kad iš jo pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės-liepos mėnesių tachografų diskų ir kelionės lapų maršruto (duomenys neskelbtini) kopijų matyti, kad tokiu pat ir net keliais kilometrais per valandą didesniu greičiu, tokiu pat bitumo kroviniu ir toje pačioje kelio atkarpoje jis važiavo šešis kartus ir tik šeštą kartą įvyko eismo įvykis. Tai, apelianto įsitikinimu, rodo, kad ne greitis ir ne kiti nereikšmingi jam inkriminuojami KET pažeidimai buvo eismo įvykio priežastis, o techninis transporto priemonės gedimas, kuris nepriklauso nuo vairuotojo veiksmų. Teigia, kad teisme apklausto liudytojo D. R. parodymai dėl puspriekabės gedimų, važiavimo greičio yra neteisingi, nes po įvykio puspriekabė buvo akivaizdžiai netvarkinga ir negalėjo dalyvauti eisme, be to, liudytojas pripažino, kad važiuodamas jis nežiūri į prietaisų skydelį. Atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nebuvo saugoma, buvo naikinami įrodymai, nes iš transporto priemonės buvo „išplėšta racija“, nuimti ratai. Įmonės direktorius V. Š. policijoje vykusios apklausos metu pripažino, kad transporto priemonė buvo naudojama detalėms kitoms transporto priemonėms. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad transporto priemonės elektroninė stabilumo sistema nėra tikrinama techninių apžiūrų metu, tai apklausos metu policijoje patvirtino įmonės direktorius V. Š.. Teigia, kad transporto priemonės apsivertimas įvyko ne dėl pasirinkto nesaugaus greičio, ne dėl kelio reljefo, ne dėl vežamo krovinio, o dėl neveikiančios elektroninės WABCO sistemos, kuri yra sumontuota puspriekabės cisternoje ir kuri yra skirta tam, kad būtų išvengta puspriekabės apsivertimo. Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo apklaustas specialistas I. N., kuris nurodė, jog „pagal nuskaitytus duomenis WABCO sistema neveikė“, kad „jei WABCO sistema būtų veikusi, greičiausiai priekabos virtimo būtų išvengta“. Kartu nurodo manantis, kad transporto priemonė galėjo apsiversti ir dėl kitų nuo vairuotojo nepriklausančių priežasčių: galėjo lūžti lingė, sprogti oro pagalvė, padanga, susikreipti ašis iš lingės cilinblokų, galėjo įtakos turėti ir vežamo bitumo temperatūra, prieš įvykį 2016-06-27 buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, kurios metu buvo nustatyti rimti pažeidimai.
Teigia, kad ekspertizė, kuri būtų nustačiusi, kad transporto priemonė eismo įvykio metu tvarkinga, kad veikė WABCO sistema, nebuvo atlikta.
Apeliantas teigia, kad jis važiavo atsakingai, saugiu greičiu, nepasikliaudamas jokiomis elektroninėmis sistemomis, kelio reljefas jam buvo gerai žinomas, nes ne kartą šiuo keliu ir su tokiu pat kroviniu yra važiavęs, kelio danga buvo sausa, kelias lygus, tad kaltinimas, kad jis neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį yra niekuo nepagrįsti. Taip pat nesutinka su teiginiu, jog nesuvaldė transporto priemonės, nes kai puspriekabė pradėjo verstis, suvaldyti transporto priemonę yra nebeįmanoma.
Apeliantas skunde teigia, kad dėl greičio ir laiko yra net 4 skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, iš kurių taip ir neaišku, koks buvo automobilio greitis prieš eismo įvykį, to apylinkės teismas neišsiaiškino, todėl visi neaiškumai, netikslumai ir prieštaravimai turi būti vertinami jo (apelianto) naudai. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas jo pirminį paaiškinimą turėjo pripažinti neturinčiu juridinės galios, nes paaiškinimas buvo duotas asmens, patyrusio sunkią galvos smegenų traumą su kaktikaulio lūžimu, t. y. esančio sunkioje sveikatos būsenoje ir negalinčio suvokti savo veiksmų.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, šališkas ir neteisingas, nes jo (apelianto) teikiama informacija, kuri nenaudinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nutylėta, jo prašymai nemotyvuotai buvo atmesti, todėl mano kad teismas buvo iš anksto nusistatęs dėl bylos baigties.
Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. vasario 15 d. nutartį, Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad skundas yra nepagrįstas, teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 30211 straipsnis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
A. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė.
Skunde A. B. nurodo, kad eismo įvykio metu jo vairuojama transporto priemonė važiavo 38 km/h greičiu. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-07-27 apklaustas kaip liudytojas A. B. nurodė važiavęs 30-40 km/h greičiu, kai pajuto, jog transporto priemonė virsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje valstybinės transporto inspekcijos atlikto tachografo kortelės tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. B. vairuojamas automobilis betarpiškai prieš virtimą važiavo 80 km/h greičiu (87–88, 171–173 b. l.). Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-02-02 pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktame tachografo registracijos lape užfiksuota, kad A. B. vairuojamas vilkikas „MAN TGA 18.,410“, su puspriekabe-cisterna „Kaessbohrer STS23“, prieš eismo įšvykį, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą važiavo 46÷58 km/h greičiu. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog šioje eismo situacijoje kritinis greitis tam, kad minėtas transporto priemonių junginys neapsiverstų, yra mažesnis nei 46 km/h (149–151 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tachografo registracijos lape užfiksuota, kad prieš eismo įvykį, prieš pat paskutinį greičio sumažinimą apie 8.22 val. transporto priemonių junginys važiavo apie 52 km/h greičiu, nevertinant greičio paklaidos; paskui greitis sumažėjo iki 20 km/h greičio žymos, ties kuria tachografo rašiklio brėžiama kreivė nutrūksta, po to tachografo registracijos lape užfiksuoti netaisyklingi linijų bei brūkšnių fragmentai; kad tachografo rašiklio brėžiama kreivė nutrūko vertimosi eigoje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad specialistui tirti pateiktoje medžiagoje nėra tachografo patikros ar kalibravimo liudijimo, kuriame būtų nurodyta tachografo greičio paklaida; kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos rašte ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t. 87 b. l.) nurodyta, kad greičio nuokrypis yra 6 km/h didesnis ar mažesnis negu tikrasis greitis. Apylinkės teismui buvo pateiktas tachografo „Siemens VDO“ patikros sertifikato kopija, iš kurios matyti, kad tachografo fiksuojamo laiko paklaida yra ± 5 s/24 h, greičio paklaida yra ± 3 km/h, kilometražo paklaida yra ± 1 procentas (165 b. l.). Įvertinus paminėtas aplinkybes matyti, kad po 8.22 val., kai pagal ikiteisminio tyrimo duomenis įvyko eismo įvykis, A. B. vairuota transporto priemonė dar judėjo ir greitis galėjo būti apie 20 km/h. Taigi, byloje liko nenustatyta, kokiu greičiu važiavo A. B. eismo įvykio kilimo momentu, ir ar toks greitis sąlygojo eismo įvykio kilimą (buvo nesaugus). Taip pat iš bylos matyti, kad A. B. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad eismo įvykis įvyko apie 8.33 val., o ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje tiriamos to paties eismo įvykio aplinkybės, nurodyta, kad eismo įvykis įvyko apie 8.20 val. (2017-03-28 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykis, kurio metu A. B. buvo sužalotas, įvyko 2016-07-15 8.18 val.), nors pagal tachografo duomenis po 8.20 val. transporto priemonė dar judėjo. Taigi, apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų nei dėl transporto priemonės važiavimo greičio eismo įvykio metu, nei dėl paties eismo įvykio laiko.
Taip pat iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme A. B. skundą nebuvo paneigta A. B. versija, jog transporto priemonės apsivertimas įvyko dėl neveikiančios elektroninės WABCO sistemos ar kitų nuo vairuotojo nepriklausančių priežasčių. Nors teisme apklaustas liudytojas D. R. nurodė, kad iš įvykio vietos partempė apgadintą puspriekabę ir kad važiuojant jokių gedimų asutomobilio sistema nerodė, tačiau iš prie apeliacinio skundo A. B. pridėtos specialisto I. N. apklausos protokolo matyti, kad specialistas I. N. apžiūrėjo A. B. vairuotą transporto priemonę ir joje įrengtą WABCO sistemą, persirašė sistemos duomenis, pagal kuriuos nustatė, kad WABCO sistema A. B. vairuotame transporto priemonių junginyje tinkamai neveikė (195 b. l.). Apylinkės teismas neišsiaiškino, ar WABCO sistema įvykio metu veikė, ar šios sistemos techninė būklė įtakojo eismo įvykio kilimą, sprendimą, kad WABCO sistema veikė, padarė remdamasis tik liudytojo D. R. parodymais, tačiau minėtos sistemos veikimą išmanančio specialisto neapklausė. Šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas A. B. skundą, jį išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-12-04 nutartyje nurodė, kad „teismas išvadą dėl A. B. kaltės padarė nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų, nesiėmęs jokių priemonių tam, kad nustatyti, ar A. B. privalėjo ir apskritai turėjo galimybę numatyti, kad transporto priemonė galbūt yra techniškai netvarkinga, taip pat nesiėmė priemonių, kad paneigti A. B. versiją, jog eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl techninių priežasčių – nes nesuveikė WABCO sistema“. Apylinkės teismas išvadą, jog WABCO sistema veikė, padarė remdamasis tik liudytojo D. R. parodymais, nors D. R. yra tik vairuotojas, o ne specialistas, turintis specialių žinių apie minėtą elektroninę sistemą. Dėl to byloje taip ir liko nepaneigta A. B. versiją dėl eismo įvykio priežasties, ir taip nebuvo nepašalinti aukštesniojo teismo nurodyti trūkumai. Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla grąžinama skundžiamą nutartį priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-0147-17, kuriame tiriamos to paties eismo įvykio aplinkybės, 2018-03-01 yra paskirta užduotis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant klausimus, tarp jų ir klausimą, koks yra tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas ir priežastys. Šio tyrimo išvados betarpiškai siejasi su administracinio teisės pažeidimo byloje apeliantui inkriminuotų KET pažeidimų padarymu. Dėl to apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų įvertinti ne tik šio tyrimo išvadas, bet ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-0147-17 surinktus kitus duomenis. Taip pat apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo (Joniškio rūmų) 2018 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir grąžinti A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme (Joniškio rūmuose).
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Virginija Žindulienė
