Dėl patikrinimo aktų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eA-170-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01324-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. (A. J. teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. (A. J. teisių perėmėja) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – J. S. ir R. D.) dėl patikrinimo aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas A. J. (jo teisių perėmėja R. K.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-6573-(8.30) (toliau – ir Aktas Nr. 1) ir 2020 m. gruodžio 21 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-6637-(8.30) (toliau – ir Aktas Nr. 2). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. ir R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,0900 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 1), taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,8500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 2). Dėl šių sklypų vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme, o pareiškėjas su ginčijamais aktais susipažino nagrinėjant civilinę bylą ir mano, kad šiuos aktuose išdėstytas teiginys, jog projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsti.

1.2. Remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 491 straipsnio nuostatomis, Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 projektų sprendinių nustatytas kraštinių santykis nėra išlaikytas. Projektuojant Sklype Nr. 1 žemės sklypą trumpiausia kraštinė (posūkio taškuose 4- 12) yra 14,5 m, o ilgiausios kraštinės ilgis – 121,7 m (posūkio taškuose 4-3-2-15), t. y. projektuojamo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypo kraštinių santykis yra 1:8, nors turėtų būti daugiausiai 1:3. kas laikytina akivaizdžiu Taisyklių 491.3.4 punkte ir 4 priede numatytų reikalavimų pažeidimu ir neatitikimu.

1.3. Analogiški pažeidimai yra ir Sklype Nr. 2 formuojamuose žemės sklypuose: pirmajame sklype trumpiausia kraštinė yra 44 m (posūkio taškuose 2-21), o ilgiausios kraštinės ilgis – 159,2 m (posūkio taškuose 21-12), t. y. šio projektuojamo vienbučių ir dvibučių gyv. pastatų paskirties žemės sklypo kraštinių santykis yra 1:3,61; antrajame sklype trumpiausia kraštinė yra 41,6 m (posūkio taškuose 12-13-14-15-16), o ilgiausios kraštinės ilgis – 177,58 m (posūkio taškuose 22-16), t. y. šio projektuojamo vienbučių ir dvibučių gyv. pastatų paskirties žemės sklypo kraštinių santykis yra 1:4; trečiajame sklype trumpiausia kraštinė yra 25,56 m (posūkio taškuose 16-17-18), o ilgiausios kraštinės ilgis – 187,79 m (posūkio taškuose 3-18), t. y. šio projektuojamo vienbučių ir dvibučių gyv. pastatų paskirties žemės sklypo kraštinių santykis yra 1:7.

2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinės sistemos duomenų (toliau – ir ŽPDRIS) suformuotoje paslaugoje Nr. ZSFP-80549 pradėtas rengti Sklypo Nr. 1, o paslaugoje Nr. ZSFP-80548 pradėtas rengti Sklypo Nr. 2 formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą(-us), siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai, siūlomos nustatyti ar panaikinti specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Nurodytų projektų uždaviniai – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Nurodytu būdu – organizuojant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, siekiama pertvarkyti privatiems subjektams priklausančius žemės sklypus, nurodytų formavimo ir pertvarkymo projektų iniciatorius – privatus asmuo, organizatorius – Trakų rajono savivaldybė, taigi atsakovas nurodytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procese dalyvavo tik kaip institucija, turinti atlikti pateiktų formavimo ir pertvarkymo projektų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą.

2.2. Pareiškėjas nurodo vieną rengiamų Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 formavimo ir pertvarkymo projektų neatitikimą Taisyklių reikalavimams, kurį sieja su racionalių proporcijų tarp formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgių neišlaikymu. Taisyklių 491 punkte nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai.

2.3. Taisyklių 491.3.4 punkte, kurio pažeidimą nurodo pareiškėjas, nėra nurodomas imperatyvus reikalavimas dėl formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgių, nes naudojama formuluotė,,turėtų“. Nors pripažintina, kad naujai formuojamų žemės sklypų ilgiai neišlaiko Taisyklėse numatytų proporcijų, tačiau esminių pažeidimų, kurie suponuotų, kad parengus Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2, formavimo ir pertvarkymo projektus, nurodyti sklypai negalės būti naudojami pagal pagrindinę nustatytą paskirtį, nenustatyta. Taip pat minėtų pažeidimų nenurodo ir pareiškėjas. Pareiškėjas vadovaujasi vien formaliu Taisyklių 491.3.4 punkto aiškinimu, neatsižvelgdamas į sisteminį Taisyklėse numatytą reglamentavimą.

2.4. Tiek Akte Nr. 1, tiek Akte Nr. 2 atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, kad nors formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus (nurodytą išvadą padariusi nenustačiusi imperatyvių Taisyklių nuostatų pažeidimo ir neapribodama asmenų teisės laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu), tačiau galės būti patvirtintas tik tada, kai bus gautas bendraturčio raštiškas sutikimas arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti rengiamas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Taigi priimtais aktais nėra patvirtinami parengti Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 projektai, bendraturtis nėra įpareigojamas pateikti savo pritarimą parengtiems projektiniams sprendiniams ir turi teisę rengti alternatyvius projektinius sprendinius.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 nepatenka į gyvenamąją funkcinę zoną, todėl ši pareiškėjo minima Taisyklių nuostata negali būti taikoma formuojant atidalinamus žemės sklypus, remiantis Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S1E-59, (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniais.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir pareiškėjo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. iš pareiškėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijami aktai buvo priimti 2020 m. gruodžio 16 d. (Aktas Nr. 1) ir 2020 m. gruodžio 21 d. (Aktas Nr. 2), todėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Taisyklių 491.3.4 papunkčio nuostatos yra neaktualios, nelaikomi pagrįstais, nes aktų priėmimo metu minimas Bendrasis planas nebuvo priimtas, todėl nėra tikslu teigti, kad ginčo sklypai nepateko į gyvenamąją funkcinę zoną.

7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytų naujai formuojamų žemės sklypų ilgiai neišlaiko Taisyklėse nustatytų proporcijų, tačiau iš Taisyklių 491.3.4. punkto formuluotės matyti, kad vartotinas žodis „turėtų“ nėra prilyginamas imperatyviam nustatymui. Teismo teigimu, tariamoji nuosaka reiškia ne realų, bet tariamą veiksmą, kuris priklausydamas nuo kai kurių sąlygų, galėtų būti realus, o sisteminis Taisyklių aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad atitinkamas kraštinių santykis yra pageidaujamas, tačiau nėra imperatyvus.

8. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas teismui nenurodė argumentų, kurie leistų spręsti, jog formavimo ir pertvarkymo projekte formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgiai įtakos sklypų naudojimus pagal pagrindinę nustatytą paskirtį, o nors priimant ginčijamus aktus Bendrajame plane sklypai buvo priskirtini gyvenamajai funkcinei zonai, tačiau jame ginčo sklypai į šią zoną nepatenka, kas leidžia spręsti, jog esant dabartinei situacijai, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl kraštinių santykio nebūtų aktualūs.

9. Teismas pažymėjo, jog iš civilinės bylos matyti, kad šalys siekia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančio turto dalis pagal parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus, t. y. tiek pareiškėjas, tiek J. S. yra pateikę pasiūlymus ir abu pasiūlymai galėtų būti patvirtinti, jei bendraturčiai dėl pasiūlymų sutartų. Kadangi bendraturčiai nesutaria, sprendimas bus priimtas teismo iškeltoje civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str.). Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad ginčijamais aktais nėra patvirtinami parengti ginčo sklypų projektai, pareiškėjas nėra įpareigojamas pateikti savo pritarimą parengtiems projektiniams sprendiniams ir turi teisę rengti alternatyvius projektinius sprendinius.

10. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, jog Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2 yra pagrįsti ir teisėti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

11. Pareiškėjas A. J. (jo teisių perėmėja R. K.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; priteisti iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apelianto naudai pastarojo turėtas bylinėjimosi ir būtinas proceso išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo dvi priešingas aplinkybes, pirma – aktų priėmimo metu minimas Bendrasis planas nebuvo priimtas, todėl nėra tikslu teigti, kad ginčo sklypai nepateko į gyvenamąją funkcinę zoną, t. y. ginčo sklypuose galėjo būti formuojama kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypai, antra – 2021 m. kovo 25 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos sprendimu Nr. S1E-59 patvirtinus Trakų rajono bendrąjį planą, neva ginčo sklypai į gyvenamąją zoną nebepatenka, kas leidžia spręsti, jog esant dabartinei situacijai pareiškėjo nurodomi argumentai dėl kraštinių santykio nebūtų aktualūs. Toks teismo sprendimas yra prieštaringas ir nepagrįstas, o teiginys, jog 2021 m. kovo 25 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos sprendimu Nr. S1E-59 patvirtinus Trakų rajono bendrąjį planą neva ginčo sklypai į gyvenamąją zoną nebepatenka ir dėl to pareiškėjo nurodomi argumentai dėl kraštinių santykio nebūtų aktualūs, yra nepagrįstas ir prieštaringas kitoms teismo nustatytoms aplinkybės.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog sisteminis Taisyklių aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad Taisyklių 491.3.4 punkte numatytas kraštinių santykis yra pageidaujamas, tačiau nėra imperatyvus. Žodis „turėtų“ taisyklėse vartojamas tik 8 kartus ir daugumoje atveju žodis „turėtų“ vartojamas privaloma ir imperatyvia forma. Taigi sisteminė Taisyklių analizė, priešingai nei teigia teismas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ir Taisyklių 491.3.4 punkte vartojamas žodis „turėtų“ reiškia ne pageidavimą, bet privalomumą. Svarbu tai, jog šiame punkte nustatytas pažeidimas yra neginčijamas, t. y. aktuose patikrintų sklypų kraštinių ilgiai neišlaikyti, todėl aktų teiginiai, jog projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsti.

11.3. Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pareiškėjas teismui nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, jog formavimo ir pertvarkymo projekte formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgiai įtakos sklypų naudojimus pagal pagrindinę nustatytą paskirtį, yra nepagrįstas. Tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo formuoja namų valdos žemės sklypus, kad būtų galima statyti gyvenamuosius namus, todėl sklypo konfigūracija, numatyta Taisyklių 491.3.4 punkte, yra labai svarbi, kadangi užtikrina galimybę bendrasavininkiams suformuoti daugiau nei vieną namų valdą. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens parengtus ir aktais suderintus projektus daugiau nei vienas namų valdos žemės negali ir negalės ateityje būti formuojamas, dėl to akivaizdu, jog jei atsakovas būtų paisęs privalomų Taisyklių 491.3.4 punkto reikalavimų, nebūtų aktais suderinęs neracionalių ir netaisyklingų formuojamų žemės sklypų.

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas vadovaujasi formaliu Taisyklių 491.3.4 punkto aiškinimu, neatsižvelgdamas į sisteminį Taisyklėse numatytą reglamentavimą.

12.2. Pareiškėjas šios nutarties 11.3 punkte nurodomus argumentus naudoja kaip civilinės bylos nagrinėjimo įrodymo dalyką, aiškina žemės sklypų padėtį bei jų suformavimo subtilybes (galimybes), privažiavimo klausimą ir kitas teisės aktuose nurodytas aplinkybes. Tačiau šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas žemės sklypo(-ų) suformavimo klausimas, nevertinami šalių pateikti Taisyklėse nurodyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, jų pagrįstumas ar jų padalijimo galimybės bei tikslingumas. Pareiškėjas siekia suklaidinti teismą, kadangi šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė ir jų nevertino. Šalys civilinėje byloje siekia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančio turto dalis pagal parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus, t. y. tiek pareiškėjas, tiek J. S. yra pateikę pasiūlymus ir abu pasiūlymai galėtų būti patvirtinti, jei bendraturčiai dėl pasiūlymų sutartų. Bendraturčiams nesutarus, sprendimą priims bendrosios kompetencijos teismas (Civilinio kodekso 4.75 str.).

12.3. Ginčijamais aktais nėra patvirtinami parengti ginčo žemės sklypų projektai, pareiškėjas nėra įpareigojamas pateikti savo pritarimą parengtiems projektiniams sprendiniams ir turi teisę rengti alternatyvius projektinius sprendinius, kuriuos įvertinęs bei ištyręs visą byloje esančią medžiagą bendrosios kompetencijos teismas patvirtins arba atmes.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 nepatenka į gyvenamąją funkcinę zoną, todėl pagal Taisyklių 4 priede, kuris nukreipia į 491.3.4 punktą, ši Taisyklių nuostata negali būti taikoma formuojant atidalinamus žemės sklypus. Taigi sklypams Taisyklių 491.3.4 punktas nebuvo ir nėra taikomas, nes ginčo sklypai į gyvenamąja zoną nepateko ir nepatenka. Pareiškėjo pateiktas žodžio „turėtų“ aiškinimas yra ydingas ir atmestinas. Apeliaciniame skunde aprašomi variantai, kaip galėtų būti dalinami sklypai, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo civilinėje byloje nuosekliai reiškia norą susitarti dėl atidalinimo būdo, prašė skirti mediaciją byloje, o pareiškėjas visus pasiūlymus atmetė, mediacijos atsisakė. Civilinėje byloje pareiškėjas pažeidžia bendraturčio pareigą ieškoti kompromisinių atidalinimo būdų, todėl apeliacinio skundo argumentai apie kitus atidalinimo variantus, esant baigiamajam Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 formavimo ir pertvarkymo projektų etapui neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.

k o n s t a t u o j a :

IV.

15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. FPA-6573-(8.30) ir 2020 m. gruodžio 21 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. FPA-6637-(8.30).

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

18. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

19. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pareiškėjas remiasi minėtų Taisyklių 491.3.4 punktu ir 4 priedo 1 eilute bei nurodo, kad ginčijamuose žemės valdų projektų patikrinimo aktuose nepagrįstai nurodyta, kad projektų sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad projektuose neišlaikytas Taisyklėse (4 priedo 1 eilute) numatytas formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgių santykis.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinės sistemos duomenų (toliau – ir ŽPDRIS) suformuotoje paslaugoje Nr. ZSFP-80549 pradėtas rengti Sklypo Nr. 1 ir paslaugoje Nr. ZSFP-80548 pradėtas rengti Sklypo Nr. 2 formavimo ir pertvarkymo projektai neatitinka Taisyklių 4 priedo 1 eilutėje numatytų santykių tarp formuojamų žemės sklypų ilgosios ir trumposios kraštinių, taikytinų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms.

21. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Taisyklių 491.3.4 punkte bei 4 priede numatyti formuojamų žemės sklypų ilgosios ir trumposios kraštinių santykiai nėra imperatyvus reikalavimas. Taisyklių 491.3.4 punkte yra nurodyta „žemės sklypo ilgosios ir trumposios kraštinės santykis turėtų atitikti racionalią proporciją, nurodytą 4 priede.“ Taisyklių 491.3.4 punkte pavartotas terminas „turėtų“ pagal Visuotinės Lietuvių enciklopedijos pateiktą tariamosios nuosakos paaiškinimą, reiškia ne realų, bet tariamą veiksmą, kuris, priklausomai nuo kitų sąlygų, galėtų būti realus. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 491.3.4 punkte ir 4 priede numatyti formuojamų žemės sklypų ilgosios ir trumposios kraštinių santykių realus įgyvendinimas priklauso nuo kitų, Taisyklių 491 1-3 punktuose numatytų žemės sklypų planavimo principų įgyvendinimo.

22. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ta aplinkybė, jog projektuojami ginčo žemės sklypai neatitinka Taisyklių 491.3.4 punkte ir 4 priede numatytų formuojamų žemės sklypų ilgosios ir trumposios kraštinių santykių, nesudaro pagrindo priimti sprendimą naikinti atsakovo 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-6573-(8.30) ir 2020 m. gruodžio 21 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-6637-(8.30).

23. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnį bendraturčių klausimai sprendžiami bendru sutarimu arba teismo tvarka. Pagal Taisyklių 66 punktą, parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tai reiškia, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinės sistemos duomenų suformuotoje paslaugoje Nr. ZSFP-80549 pradėtam rengti Sklypo Nr. 1 ir paslaugoje Nr. ZSFP-80548 pradėtam rengti Sklypo Nr. 2 formavimo ir pertvarkymo projektams yra būtinas ir pareiškėjo (jo teisių perėmėjo) pritarimas.

24. Byloje ginčijamais atsakovo aktais nėra patvirtinami parengti ginčo sklypų projektai, pareiškėjas nėra įpareigojamas pateikti savo pritarimą parengtiems projektiniams sprendiniams ir turi teisę rengti ir teikti tvirtinti alternatyvius projektinius sprendinius. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad byloje ginčijamais atsakovo aktais pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami.

25. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. pateikė prašymą iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis paminėtas bylinėjimosi išlaidas yra patyręs.

27. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Be to, 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

28. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl yra pagrindas teigti, kad J. S. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 3, 5 d.).

29. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatyto dydžio už atsiliepimo už apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas J. S. šioje byloje, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos R. K. (A. J. teisių perėmėja) priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. K. (A. J. teisių perėmėja) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. iš pareiškėjos R. K. (A. J. teisių perėmėja) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė