Civilinė byla Nr. e3K-3-272-1075/2018
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00634-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.1; 3.3.4.3; 3.3.4.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą atnaujinti procesą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pakartotinį prašymą atnaujinti procesą, teismo teisę atnaujinti procesą, kuriame buvo sprendžiama dėl praleisto procesinio termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinimo pateikti, aiškinimo ir taikymo.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Molesta“ 133 833,66 Eur (462 100,86 Lt) skolos, 7,75 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 583,88 Eur (2016 Lt) bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atlyginimo (civilinė byla Nr. L2-714-732/2012). Įsiteisėjęs teismo įsakymas 2012 m. spalio 23 d. buvo perduotas kreditorei ir 2012 m. lapkričio 9 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl priteistų lėšų pervedimo išieškotojui. Trečiasis asmuo UAB „EICORE“ 2012 m. lapkričio 12 d. įvykdė prievolę už skolininkę UAB „Molesta“ ir apie tai informavo antstolį bei skolininkę.
Po to, kai prievolė atsiskaityti pagal subrangos sutartį buvo įvykdyta, skolininkė UAB „Molesta“ 2013 m. sausio 15 d. pateikė prašymą teismui atnaujinti terminą pakartotiniams prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo pateikti. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi prieštaravimus priimti atsisakyta, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. šią nutartį panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti bei kreditorei nustatytas terminas ieškiniui pateikti. UAB „Aliuminio konstrukcijos“ nurodžius, kad prievolė yra įvykdyta ir ji neturi pagrindo reikšti ieškinio, Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymą ir, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 7 dalimi, civilinę bylą nutraukė.
2013 m. gegužės 20 d. skolininkė UAB „Molesta“ pateikė teismui prašymą atgręžti teismo įsakymo įvykdymą. Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi jos prašymo netenkino, bet Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ši nutartis buvo panaikinta, skolininkės UAB „Molesta“ prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo patenkintas ir kreditorė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ buvo įpareigota grąžinti pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymą gautas lėšas, išduodant vykdomąjį raštą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
Pareiškėja kreditorė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas, ir prašė teismo priimti naują nutartį – Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymą palikti galioti nurodant, kad jis įsiteisėjo 2012 m. spalio 23 d. ir buvo pagrįstai įvykdytas, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį (dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo panaikinimo ir bylos nutraukimo), Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį (dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėja nurodė, kad jos atstovai kreipėsi į buvusį RUAB „Molesta“ vadovą V. U., įmonei vadovavusį nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. (tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas teismo įsakymas ir skolininkė galėjo pateikti prieštaravimus), kad pastarasis patikslintų su ginču susijusias aplinkybes. V. U. 2017 m. balandžio 1 d. raštu paaiškino, kad skolininkė prieštaravimus dėl teismo įsakymo į Molėtų rajono apylinkės teismą iš tiesų išsiuntė, tačiau kitą dieną vieno iš akcininkų ir valdybos nario R. J. nurodymu teismui išsiųstus prieštaravimus iš teismo raštinės atsiėmė UAB „Molesta“ generalinis direktorius V. U.. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės paneigia iki šiol byloje nustatytas aplinkybes, jog prieštaravimai iš teismo buvo atsiimti neįgalioto, su skolininke nesusijusio asmens. Tai reiškia, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas įsiteisėjo, įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jį naikinti ir bylą nutraukti (Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis), laikyti, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paliktas nenagrinėtas (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi priėmė naują sprendimą (nutartį) ir konstatavo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012 įsiteisėjo 2012 m. spalio 23 d. ir buvo pagrįstai įvykdytas, panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012, pripažino, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNjU2LTI1Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-656-252/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-656-252/2013">2S-656-252/2013</a> ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2014">3K-3-222/2014</a> neteko galios.
Teismas nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino 2017 m. balandžio 24 d. UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir procesą atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
2012 m. spalio 22 d. skolininkė UAB „Molesta“ teismui išsiuntė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, šie nebuvo užregistruoti ir į bylą nepateko, todėl, 2012 m. spalio 23 d. šiam įsakymui įsiteisėjus, kitą dieną buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Kai vykdomasis dokumentas jau buvo įvykdytas ir pasikeitė UAB „Molesta“ vadovai, direktorius V. J. (save įvardijęs generaliniu direktoriumi) daugiau nei po dviejų mėnesių, t. y. 2013 m. sausio 3 d., raštu paprašė teismo informacijos dėl prieštaravimų. Molėtų rajono apylinkės teismo raštinės vedėjos 2013 m. sausio 7 d. rašte Nr. S-5 /L2-714-732/2012 pateikta informacija patvirtina, kad nors 2012 m. spalio 24 d. buvo gauti UAB „Molesta“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo, tačiau telefonu bendrovės atstovui paprašius prieštaravimų neregistruoti ir pranešus, kad juos atsiims, nes su kreditore UAB „Aliuminio konstrukcijos“ suderino klausimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, prieštaravimai nebuvo nustatyta tvarka užregistruoti (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO), o tą pačią dieną atvykęs UAB „Molesta“ atstovas juos atsiėmė. Tuo tarpu V. J. pasirašyti prieštaravimai, nurodžius juose dvi skirtingas datas ir įvardijus kaip pakartotinai teikiamus, teisme buvo gauti 2013 m. sausio 21 d., jų padavimo terminas bylinėjimosi metu atnaujintas 2013 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi, o 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas ir byla nutraukta.
Paaiškėjus, kad dar į bylą neužregistruoti prieštaravimai buvo atsiimti UAB „Molesta“ ne nežinomo, nenustatyto ir su skolininke neva nesusijusio asmens, kaip iki šiol buvo vertinama nagrinėjant bylą pagal skolininkės skundą apeliacine tvarka, bet generalinio direktoriaus, kaip juridinio asmens vardu veikiančio vadovo pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ir ABĮ) ir įmonės įstatus, procesas dėl šio reikšmingo aspekto įgauna kitokią teisinę prasmę bei rezultatą. Tai reiškia, kad skolininkė pripažino skolą, todėl teismo įsakymas, nesant prieštaravimų, įsiteisėjo 2012 m. spalio 23 d. ir buvo įvykdytas, t. y. priteista skola trečiojo asmens už skolininkę buvo pervesta kreditorei, tačiau, skolininkei galimai piktnaudžiaujant teise ir klaidinant teismus, be teisėto pagrindo buvo atnaujintas terminas prieštaravimams teikti 2013 m. sausio mėn., o vėliau ir panaikintas teismo įsakymas.
Reikšmingos aplinkybės dėl prieštaravimų atsiėmimo kreditorei tapo žinomos tik 2017 m. balandžio 1 d. gavus rašytinę informaciją iš V. U.. Tai, kad pati skolininkė (jos atstovai) sąmoningai nenorėjo šių aplinkybių atskleisti anksčiau ir procesiniuose dokumentuose klaidingai deklaravo, jog jai nežinoma, kas atsiėmė prieštaravimus, terminą jiems pateikti po kelių mėnesių atnaujinę teismai taip ir nebuvo nustatę, kas iš tikrųjų skolininkės vardu tuos pirminius prieštaravimus atsiėmė, patvirtina, jog kreditorė (jos atstovai) irgi neturėjo objektyvių galimybių anksčiau sužinoti apie šių aplinkybių egzistavimą. Ir, kaip aiškino kreditorės atstovai (taip pat ir 2017 m. rugsėjo 13 d. rašytinių paaiškinimų 12 punktas), šias aplinkybes jie sužinojo dar kartą domėdamiesi buvusia situacija jau po teismų priimtų sprendimų ir tik dėl to, kad pavyko surasti buvusį skolininkės įmonės vadovą. Pirminiai prieštaravimai skolininkės atstovų taip ir nebuvo pateikti į bylą atnaujintame procese, o tai apsunkino galimybę įvertinti, kas konkrečiai juos buvo pasirašęs ir koks jų turinys. Todėl skolininkė, akcentavusi rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prieštaravimų atsiėmimą, nebuvimą, pati ilgo bylinėjimosi metu nesąžiningai veikdama jų nepateikė teismui. Svarbus ginčui spręsti ir kreditorės atstovų akcentuotas argumentas, kad atsiimdamas prieštaravimus ir pripažindamas įmonės skolą V. U., priešingai nei teigė skolininkė, veikė logiškai ir išmintingai, nes siekė užkirsti kelią tolesniam bylinėjimuisi ir apsaugoti įmonę, kurios finansinė padėtis buvo sunki, nuo bereikalingų bylinėjimosi išlaidų ir netesybų mokėjimo. Būtent vėliau ta pati skola buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, šis yra įsiteisėjęs.
Šiuo atveju kreditorė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipdamasi į teismą buvo pasirinkusi teismo įsakymo procedūrą. Skolininkės pirminiai prieštaravimai į bylą Nr. L2-714-732/2012 nepateko, nes buvo skubiai atsiimti būtent skolininkės įgalioto asmens. Ir šis skolininkės teisėto atstovo – generalinio direktoriaus – veikimas, kuriam įtaką padarė R. J., vėliau, nuo 2014 m. balandžio 1 d. paskirtas (išrinktas) įmonės vadovu (prieš tai po V. U. įgaliojimų pasibaigimo skolininkės įmonei vadovavo direktorius V. J.), nelaikytinas sandoriu. Net jeigu prieštaravimų atsiėmimas ir būtų prilyginamas sandoriui, remiantis tuo metu galiojusio ABĮ 37 straipsnio 10 dalimi, generalinis direktorius būtų galėjęs atlikti šį veiksmą be bendrovės valdybos pritarimo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. liepos 13 d.), nes pagal nurodytą teisės normą bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, veikiantis bendrovės vardu ir turintis teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad skolininkės UAB „Molesta“ vardu veikia vadovas. ABĮ 34 straipsnis apibrėžia valdybos kompetenciją priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai). O kreditoriaus reikalavimų pripažinimas niekaip nepriskirtinas išimtinei valdybos kompetencijai, tai patvirtina į bylą pateikti UAB „Molesta“ kitų valdybos posėdžių protokolai, iš kurių matyti, kad valdyba priimdavo sprendimus būtent įstatyme nustatytais atvejais.
Ilgai užsitęsusio bylinėjimosi metu nebuvo žinomos reikšmingos aplinkybės, susijusios su prieštaravimų atsiėmimu, ir priimti bei įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nulėmė neteisingą bylos baigtį. Dėl to RUAB „Molesta“ 2017 m. birželio 5 d. yra išduotas vykdomasis raštas dėl teisėtai UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai priteistų ir gautų lėšų išieškojimo teismo įsakymo vykdymo atgręžimo tvarka, o tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal skolininkės RUAB „Molesta“ apeliacinį skundą, 2018 m. sausio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį.
Kolegija nurodė, kad 2014 m. gegužės 12 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo kreditorė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kurios motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį. Prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu – kasacinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi, kurios rezoliucine dalimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis nepanaikinta. Nagrinėjamu atveju kreditorė 2017 m. balandžio 20 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, nes paaiškėjo asmuo, kuris buvo tuo metu skolininkės generalinis direktorius ir kuris iš teismo raštinės atsiėmė skolininkės prieštaravimus. Prašymų teisinis pagrindas yra tapatus, tačiau kardinaliai skiriasi naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Kreditorės 2017 m. balandžio 20 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti laikomas pakartotiniu, nes grindžiamas visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis.
Iš civilinės bylos Nr. L2-714-732/2012 medžiagos matyti, kad iki kreditorės 2017 m. balandžio 20 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo konkretus asmuo, teismo raštinėje atsiėmęs skolininkės prieštaravimus dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo, nebuvo įvardytas: Molėtų rajono teismo raštinės vedėja 2013 m. sausio 7 d. rašte dėl prieštaravimo byloje Nr. L2-714-732/2012 nenurodė asmens, atsiėmusio prieštaravimus; 2013 m. vasario 12 d. atskirajame skunde skolininkė UAB „Molesta“ teigė, kad prieštaravimus atsiėmė neįvardytas asmuo, Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjU1LTU0NC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-255-544/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-255-544/2013">2S-255-544/2013</a> palaikė skolininkės argumentus dėl nenustatyto asmens, atsiėmusio prieštaravimus. Aplinkybė, kad kreditorė turėjo galimybes gauti informaciją apie aktualiu laikotarpiu buvusį skolininkės UAB „Molesta“ generalinį direktorių, savaime nepatvirtina, kad tuometinis UAB „Molesta“ generalinis direktorius V. U. ir buvo tas asmuo, iš teismo raštinės atsiėmęs skolininkės prieštaravimus.
Byloje pirminiai prieštaravimai taip ir nebuvo pateikti, nors kreditorė prašė juos išreikalauti. Nesant šio dokumento, nėra objektyvių galimybių nustatyti, kas pasirašė prieštaravimus ir galėjo juos atsiimti. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentai dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepatvirtina, kad kreditorė turėjo objektyvių galimybių sužinoti (nustatyti) asmenį, atsiėmusį skolininkės prieštaravimus 2013 ar 2015 metais. Pažymėtina, kad ir skolininkė nesiėmė veiksmų prieštaravimus atsiėmusiam asmeniui nustatyti. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad kreditorė 2017 m. balandžio 1 d. sužinojo, koks konkretus asmuo 2012 m. spalio mėnesio pabaigoje iš teismo raštinės atsiėmė prieštaravimus dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo, t. y. iš V. U. raštiško atsakymo į kreditorės prašymą pateikti informaciją (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorė nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų.
Iš kreditorei pateikto 2017 m. balandžio 1 d. V. U. atsakymo į prašymą pateikti informaciją matyti, kad skolininkės prieštaravimus dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo 2012 m. spalio mėnesį iš teismo raštinės vieno iš valdybos narių prašymu atsiėmė V. U., tuo metu buvęs UAB „Molesta“ generaliniu direktoriumi. Juridinių asmenų registro duomenimis, aktualiu laikotarpiu UAB „Molesta“ vadovas vienvaldiškai veikė juridinio asmens vardu.
Akcinių bendrovių įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 6 d.) 34 straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodyta, kad valdyba priima kitus šiame įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus. Duomenų, kad UAB „Molesta“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2012 m. būtų priėmęs sprendimą suteikti bendrovės valdybai teisę priimti sprendimus dėl sandorių virš 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sudarymo, byloje nepateikta. Taip pat nepateikta duomenų, kad UAB „Molesta“ įstatuose buvo nurodyta tokia valdybos teisė. Nagrinėjamoje byloje pakankamais ir leistinais įrodymais nepaneigta, kad prieštaravimus dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo atsiėmė tuometinis UAB „Molesta“ generalinis direktorius V. U., neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Taigi skolininkė tokiu būdu pripažino kreditorei 2012 m. rugsėjo 28 d. išduotą teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, todėl 2013 m. sausio 15 d. skolininkės UAB „Molesta“ pakartotinai, kaip ji pati nurodė, siųsti prieštaravimai neturėjo būti priimti, kaip ir neturėjo būti atnaujintas terminas šiems prieštaravimams pateikti.
Skolininkei prievoliniai įsipareigojimai atsirado ne iš prieštaravimų atsiėmimo, o iš statybos rangos teisinių santykių, kuriais kreditorė grindė savo reikalavimą priteisti skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200, 6.650, 6.681 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad skolininkės prieštaravimai nebuvo įregistruoti ir pridėti prie civilinės bylos Nr. L2-714-732/2012 medžiagos ir fizinis tokių dokumentų atsiėmimas nevertintinas kaip CPK įtvirtintas ieškinio atsiėmimas (CPK 139 straipsnis). Šiuo atveju skolininkės atstovo prieštaravimų atsiėmimas laikytinas proceso teisės pasinaudojimu neprieštarauti kreditorės reikalavimui (CPK 439 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu skolininkė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – prašymą atnaujinti procesą byloje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, spręsdami, ar nėra praleistas įstatymu nustatytas terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, privalo aiškintis ne tik kada asmuo sužinojo atitinkamą aplinkybę, tačiau kada jis objektyviai galėjo ją sužinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-307/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-307/2009">3K-3-307/2009</a>). Šioje byloje teismai nesiaiškino, kada objektyviai kreditorė galėjo sužinoti aplinkybę, jog prieštaravimus 2013 m. atsiėmė oficialiai Juridinių asmenų registre registruotas tuometinis UAB „Molesta“ vadovas, o termino pradžią siejo su momentu, kai V. U. pateikė rašytinį atsakymą į kreditorės atstovų klausimą, t. y. teismai nesiaiškino ir nevertino, dėl kokių priežasčių šis kreditorės atstovų klausimas negalėjo būti pateiktas anksčiau. Pareiškėja siekia termino pradžią skaičiuoti nuo atsakymo į atitinkamą savo paklausimą gavimo. Teismai pripažino, kad toks atsakymas yra tinkamas atskaitos taškas pradėti skaičiuoti terminą, kasacinis teismas šiuo klausimu nėra pasisakęs, tačiau tokia pozicija prieštarauja kitų teismų išaiškinimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-156/2003; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTQxMi04MjIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-1412-822/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-1412-822/2015">AS-1412-822/2015</a>; 2017 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtOTkwLTgyMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-990-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-990-822/2017">AS-990-822/2017</a>). Kreditorė apie tai, kad neįvardytas asmuo atsiėmė skolininkės pateiktus prieštaravimus, žinojo nuo pat Molėtų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti. Taigi, nuo tada kreditorė suprato, kad jos teisės yra pažeistos, ir turėjo objektyvią galimybę aiškintis, kas prieštaravimus galėjo atsiimti. 2017 m. balandžio 1 d., kai esą pirmą kartą kreditorė iš V. U. sužinojo apie atsiimtus prieštaravimus, neįvyko nieko naujo, kas objektyviai galėjo paskatinti kreditorę kreiptis į tuometinį UAB „Molesta“ vadovą.
Nėra ginčo, kad kreditorė antrą kartą pateikė prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad, vertinant kreditorės pateiktų dviejų prašymų atnaujinti procesą pagrindus, matyti, jog prašymų teisinis pagrindas yra tapatus, tačiau kardinaliai skiriasi naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Tokiomis naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis teismas laikė liudytojo V. U. duotus parodymus apie prieštaravimų atsiėmimo aplinkybes. Remiantis CPK 374 straipsniu proceso atnaujinimas taikomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-601/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-601/2006">3K-3-601/2006</a>; 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-44/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-44/2007">3K-3-44/2007</a>). Teismai visiškai nevertino, kad šalys aktyviai bylinėjosi dėl to paties klausimo nuo 2013 m., kreditorė nuolat kėlė klausimą dėl to, kaip buvo atsiimti skolininkės prieštaravimai, byla ne kartą buvo nagrinėta visų instancijų teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo pasisakęs dėl sprendimo panaikinti teismo įsakymą teisėtumo šioje byloje, kas leidžia teigti, jog ginčijamomis nutartimis pažeidžiami esminiai civilinio proceso principai.
Sistemiškai aiškinant CPK 78 straipsnio 6 dalį ir 439 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria patenkinamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (įskaitant – dėl atnaujinimo termino pateikti prieštaravimus dėl teismo priimto įsakymo), atskirasis skundas negali būti teikiamas. Tokia pozicija grįstina ir CPK 334 straipsniu, nes tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pripažinus, kad nutartis atnaujinti procesinį terminą yra neskundžiama, tokia nutartis negali būti panaikinta ir atnaujinus procesą. Nors sprendimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka ir proceso atnaujinimo institutai yra skirtingi ir savarankiški, savo esme jie turi tą patį tikslą – panaikinti teismų priimtus procesinius sprendimus. Nors teismai tenkino kreditorės prašymą – pripažino, kad teismo įsakymas nėra panaikintas, o įsiteisėjo 2013 m. spalio 23 d., iš esmės atnaujinus procesą buvo panaikinta teismo nutartis atnaujinti UAB „Molesta“ procesinį terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti. Toks sprendimas iš esmės reiškia, kad teismas atnaujino procesą dėl to, jog pripažino, kad procesinis terminas buvo atnaujintas nepagrįstai, tačiau tokia teisė (panaikinti nutartį atnaujinti procesinį terminą) nenustatyta CPK. Kasacinis teismas nėra pasisakęs šiuo klausimu, tačiau nurodyta pozicija atitinka kitų teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtOTY3LTU2MC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-967-560/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-967-560/2013">2S-967-560/2013</a>; Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE2NTUtNTM4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1655-538/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1655-538/2017">e2S-1655-538/2017</a>). Kreditorė neginčijo šioje byloje iki proceso atnaujinimo priimto sprendimo iš esmės (teismai tenkino kreditorės reikalavimą dėl skolos priteisimo). Taigi prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas ne tuo, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, o iš esmės savarankišku reikalavimu pripažinti procesinio termino atnaujinimą neteisėtu (dėl to pripažinta, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2013 m. spalio 23 d.). Kadangi kreditorė neskundė teismo sprendimo, tai ji negalėjo reikšti reikalavimo panaikinti nutartį dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo.
Kreditorė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėjusių teismų nutartis palikti nepakeistas, kasacinį skundą atmesti, priteisti iš UAB „Molesta“ 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasaciniame skunde nepagrįstai sutapatinamos CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytos turėjimo ir galėjimo sužinoti aplinkybes sąvokos. Įstatymų leidėjas, nustatydamas kriterijus, kada suinteresuotam asmeniui prasideda terminas kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, šio termino pradžią sieja ne su didesnių ar mažesnių galimybių įvertinimu, o su pareiga, esant tam tikrai faktų sudėčiai, sužinoti („turėjimu sužinoti“). Kasaciniame skunde nepagrįstai atsakymo gavimas siejamas su termino pradžios „sukūrimu“. Atsakymą kreditorės atstovei parengė tuometinis UAB „Molesta“ generalinis direktorius. Kreditorės atstovai nepažįsta RUAB „Molesta“ buvusio generalinio direktoriaus, todėl neturėjo galimybės paklausti buvusio vadovo ir terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai jis žodžiu atsakė į užduotą klausimą, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreipėsi į buvusį skolininkės vadovą su prašymu pateikti informaciją. Šioje byloje, pasinaudojant procesinėmis priemonėmis (nagrinėjant bylą dėl teismo įsakymo), teismams nepavyko nustatyti, kas veikė UAB „Molesta“ vardu ir kas iš teismo iki užregistravimo atsiėmė prieštaravimus. Aplinkybės, kad skolininkės vardu veikė įgaliotas atstovas generalinis direktorius V. U., nepripažino ir skolininkė, nurodydama melagingus faktus. Teismams pirminio nagrinėjimo metu nenustačius, kas veikė skolininkės vardu, buvo priimti pakartotiniai prieštaravimai (pirminiai į bylą niekada ir nebuvo pateikti ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, koks buvo jų turinys), tačiau teismo įsakymas panaikintas, nes įvykdytas. Vėliau ta pati skola priteista antrą kartą, teismo įsakymo vykdymas nepagrįstai atgręžtas. Bylai esminės aplinkybės paaiškėjo tik dėl to, kad buvo suabejota teismų nustatytais faktais.
Prašymo dėl proceso atnaujinimo tapatumas turi būti aiškinamas analogiškai kaip ieškinio tapatumas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį ir 293 straipsnio 3 punktą. Tiek CPK 374 straipsnyje, tiek nurodytuose straipsniuose įstatymo leidėjas vartoja sąvoką „pagrindas“. Kasaciniame skunde nurodytas ankstesnis proceso atnaujinimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. teismo sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis dėl reikalavimo kardinaliai skiriasi nuo šioje byloje nurodyto faktinio proceso atnaujinimo pagrindo – paaiškėjusio fakto, kad prieštaravimus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo atsiėmė UAB „Molesta“ generalinis direktorius, t. y. teisėtai įmonės vardu veikiantis atstovas. Paaiškėjęs faktas reiškia, kad, suėjus prieštaravimų pateikimo terminui, teismo įsakymas įsiteisėjo (CPK 436 straipsnio 7 dalis) ir jis buvo pagrįstai įvykdytas, todėl visi vėlesni procesiniai sprendimai, kuriais teisėtas ir įsiteisėjęs teismo įsakymas buvo panaikintas ar atgręžtas, yra neteisėti ir nepagrįsti, taigi teismai, įvertinę naujai paaiškėjusį faktą, pagrįstai ištaisė dėl skolininkės atstovų nesąžiningumo (melagingų faktų nurodymo) padarytas klaidas.
Teismų išnagrinėtas prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas šioje teismo įsakymo byloje Nr. L2-714-732/2012 ir negali būti laikomas pakartotiniu prašymu CPK 374 straipsnio prasme, nes kasaciniame skunde nurodytas kitas prašymas atnaujinti procesą, kuris buvo teikiamas 2015 m., pateiktas kitoje byloje Nr. 2-470-732/2013, inicijuotoje pagal skolininkės prašymą dėl teismo įsakymo atgręžimo. Skiriasi šių dviejų bylų nagrinėjimo dalykai.
Skolininkei žinoma, ir tai buvo aptarta bylą nagrinėjant teismuose, kad atnaujinęs procesą teismas sprendžia ne dėl tarpinių nutarčių išnagrinėtoje byloje, o dėl galutinės nutarties (CPK 371 straipsnis), nes esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės turi taip pakeisti faktų sudėtį byloje, kad tai galėtų keisti galutinį bylos rezultatą. Taigi, iš naujo išnagrinėjęs bylą, kurioje atnaujintas procesas, pirmosios instancijos teismas panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria buvo panaikintas Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas ir civilinė byla nutraukta. Ši nutartis yra galutinė teismo įsakymo procese. Tai, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, nėra nutartis dėl termino atnaujinimo. Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad šia nutartimi nebuvo sprendžiama dėl teismo įsakymo procese priimtų tarpinių nutarčių naikinimo. Terminas pakartotiniams prieštaravimams pateikti skolininkei atnaujintas Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi. Šioje byloje, kurioje procesas buvo atnaujintas, 2013 m. balandžio 4 d. nutarties teisėtumo klausimas nebuvo nagrinėjamas, nes proceso atnaujinimo tikslas yra kitas – įvertinti naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės įtaką galutiniam bylos rezultatui. Teismai nesprendė klausimo, ar pagrįstai buvo atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti, o sprendė, koks turėtų būti galutinis bylos rezultatas paaiškėjus, kad skolininkės prieštaravimai į bylą nebuvo pateikti bendrovės generaliniam direktoriui pripažinus skolą ir iš raštinės atsiėmus prieštaravimus iki jų užregistravimo teisme ir patekimo į bylą. Proceso atnaujinimo klausimą Molėtų rajono apylinkės teismas išsprendė ne 2017 m. spalio 3 d. nutartimi (kasacijos objektas), o 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi, kurioje nurodė, kad procesas atnaujinamas paaiškėjus faktui, jog prieštaravimus iš teismo atsiėmė UAB „Molesta“ generalinis direktorius. Būtent ši aplinkybė ir buvo pagrindas atnaujinti procesą, o ne išvada, kad byloje nepagrįstai atnaujintas terminas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas yra atnaujinamas naujai paaiškėjus faktinėms (su ginču susijusioms) išnagrinėtos bylos aplinkybėms, o ne procesiniams įvykiams.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
Vienas iš civilinio proceso atnaujinimo pagrindų yra nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte – tai civilinio proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347-915/2015">3K-3-347-915/2015</a>; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-607-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-607-916/2015">3K-3-607-916/2015</a>; 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg0LTQxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-184-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-184-415/2017">e3K-3-184-415/2017</a> 17 punktą). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347-915/2015">3K-3-347-915/2015</a>).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2009">3K-3-108/2009</a>; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2013">3K-3-505/2013</a>; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-607-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-607-916/2015">3K-3-607-916/2015</a>).
Taigi, siekiant, kad civilinis procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pirma, be kita ko, turi būti įrodyta, kad egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui, ir kad pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; antra, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, t. y. įrodyta, nuo kokio momento asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Taigi tiek nustatant naujai paaiškėjusias aplinkybes, tiek aplinkybę, ar nėra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti nustatytas subjektyvusis ir objektyvusis sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę momentas.
RUAB „Molesta“ kasaciniame skunde kelia klausimą dėl termino skaičiavimo pradžios prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti tinkamo nustatymo, t. y. kelia klausimą dėl CPK 368 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo. Tačiau kasaciniame skunde nekeliamas klausimas ir neteigiama, jog teismai netinkamai aiškino naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką ir jos požymius ir dėl to netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės yra tarpusavyje susijusios.
RUAB „Molesta“ kasaciniame skunde netinkamą CPK 368 straipsnio 1 dalies taikymą ir aiškinimą argumentuoja tuo, jog teismai termino pradžią siejo su momentu, kai buvęs UAB „Molesta“ vadovas pateikė rašytinį atsakymą į kreditoriaus klausimą, tačiau nesiaiškino, kada objektyviai kreditorius galėjo sužinoti aplinkybę, jog prieštaravimus 2013 metais atsiėmė oficialiai Juridinių asmenų registre registruotas tuometinis UAB „Molesta“ vadovas, t. y. dėl kokių priežasčių klausimas tuometiniam vadovui negalėjo būti pateiktas anksčiau. Taigi RUAB „Molesta“ ginčija ne subjektyvųjį, bet objektyvųjį sužinojimo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes momentą.
Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, jog teismai nesiaiškino, kada objektyviai kreditorė galėjo sužinoti apie naujai paaiškėjusią aplinkybę. Teismai padarė išvadą, kad kreditorė objektyviai negalėjo anksčiau sužinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, remdamiesi šiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: iki kreditorės 2017 m. balandžio 20 d. prašymo atnaujinti procesą pateikimo konkretus asmuo, teismo raštinėje atsiėmęs dar į bylą neužregistruotus skolininkės prieštaravimus dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo, nebuvo įvardytas; skolininkė taip ir nepateikė pirminių prieštaravimų, nors kreditorė ir prašė juos išreikalauti, o tai apsunkino galimybę įvertinti, kas konkrečiai juos buvo pasirašęs ir koks jų turinys, pati skolininkė nesiėmė veiksmų prieštaravimus atsiėmusiam asmeniui nustatyti, nors atsižvelgiant į tai, kad tai buvo jos vadovas, tokią galimybę turėjo, tuo labiau kad tuometinis skolininkės vadovas atsiėmė teismui pateiktus prieštaravimus R. J., kuris vėliau (nuo 2014 m. balandžio 1 d.) ir buvo paskirtas skolininkės vadovu, nurodymu. Teismai vertino, kad faktai, jog pati skolininkė (jos atstovai), kaip galima spręsti, sąmoningai nenorėjo šių aplinkybių atskleisti anksčiau ir procesiniuose dokumentuose klaidingai deklaravo, neva jai nežinoma, kas atsiėmė prieštaravimus, o terminą jiems pateikti po kelių mėnesių atnaujinę teismai taip ir nebuvo nustatę, kas iš tikrųjų skolininkės vardu tuos pirminius prieštaravimus buvo atsiėmęs, patvirtina, jog kreditorė irgi neturėjo objektyvių galimybių anksčiau sužinoti apie šių aplinkybių egzistavimą. Teismas konstatavo, kad skolininkė, akcentavusi rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prieštaravimų atsiėmimą, nebuvimą, pati ilgo bylinėjimosi metu nesąžiningai veikdama jų nepateikė teismui.
Šioje nutartyje minėta, kad, nustatant asmens sužinojimo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pagal objektyviuosius sužinojimo kriterijus, turi būti vertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Teisėjų kolegija, esant šios nutarties 30 punkte nustatytoms aplinkybėms, sutinka su nagrinėjamoje byloje teismų padaryta išvada, kad kreditorė neturėjo objektyvių galimybių anksčiau sužinoti, koks asmuo atsiėmė prieštaravimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta reikalauti, kad kreditorė, veikdama kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, abejotų skolininkės sąžiningumu ir teiginiais (ypač nurodytais teismo procese), kad jai nėra žinoma, koks asmuo atsiėmė prieštaravimus, tuo labiau kad vėliau buvo nustatyta, jog tas nežinomas asmuo yra buvęs skolininkės vadovas. Kreditorė elgėsi kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, prašydama išreikalauti pirminius teismui pateiktus prieštaravimus, kurie vėliau buvo atsiimti nežinomo asmens, tačiau skolininkė jų taip ir nepateikė. Kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, nesant byloje minėtų prieštaravimų, objektyviai nebuvo galimybių nustatyti, kas pasirašė prieštaravimus ir galėjo juos atsiimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pačios skolininkės nesąžiningas elgesys sukliudė kreditorei laiku sužinoti apie aplinkybę, kad pirminius prieštaravimus atsiėmė tuometinis skolininkės vadovas.
Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 368 straipsnio 1 dalį.
Dėl pakartotinio prašymo atnaujinti procesą tapatumo
Skolininkė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 374 straipsnį, nes kreditorius jau antrą kartą pateikė prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
CPK 374 straipsnis nustato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo.
Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtų nepagrįsta priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms.
Skolininkė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nors kreditorės pateiktų prašymų atnaujinti procesą teisinis pagrindas yra tapatus, tačiau iš esmės skiriasi naujai paaiškėjusios aplinkybės. Skolininkė kasaciniame skunde argumentuojamą netinkamą CPK 374 straipsnio aiškinimą ir taikymą iš esmės grindžia vien tik tuo, kad prašymas turi būti laikomas pakartotiniu tapačiu prašymu, nes teikiamas tuo pačiu teisiniu pagrindu. Skolininkė kasaciniame skunde neteikia argumentų ir neteigia, kad prašymas teikiamas tapačiu faktiniu pagrindu ir kad teismai netinkamai nustatė prašymo atnaujinti procesą faktinio pagrindo netapatumą.
Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiais atvejais, kaip ir yra šioje nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo laikyti pakartotinio prašymo atnaujinti procesą tapačiu, jei prašymas atnaujinti procesą teikiamas tuo pačiu teisiniu pagrindu, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, tačiau remiantis skirtingu faktiniu pagrindu, t. y. remiantis skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 374 straipsnį.
Dėl teismo teisės atnaujinti procesą, kuriame buvo sprendžiamas praleisto procesinio termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinimo pateikti klausimas
Skolininkė kasaciniu skundu iš esmės argumentuoja, kad teismas, atnaujindamas procesą, kuriame buvo sprendžiamas praleisto procesinio termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinimo pateikti klausimas, pažeidė CPK 78 straipsnio 6 dalį ir 439 straipsnio 2 dalį. Šios normos, skolininkės nuomone, suponuoja, jog nutartis, kuria tenkinamas prašymas atnaujinti procesinį terminą, nėra skundžiama. Skolininkės nuomone, atnaujinimas proceso, kuriame buvo sprendžiamas praleisto procesinio termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinimo pateikti klausimas, iš esmės reiškia, kad pažeidžiant CPK 78 straipsnio 6 dalį ir 439 straipsnio 2 dalį yra leidžiamas nutarties, kuria tenkinamas prašymas atnaujinti procesinį terminą, apskundimas.
CPK 78 straipsnio 6 dalis nustato, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Ši norma iš esmės atsispindi ir teismo įsakymo institute. CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi įstatyme tiesiogiai nustatyta tik teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, apskundimo galimybė. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
Remdamasi anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sutinka su skolininkės kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismo nutartis, kuria tenkinamas prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, nėra skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skolininkės kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad atnaujinimas proceso, kuriame buvo sprendžiamas praleisto procesinio termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinimo pateikti klausimas, reiškia, kad pažeidžiant CPK 78 straipsnio 6 dalį ir 439 straipsnio 2 dalį iš esmės yra leidžiamas nutarties, kuria tenkinamas prašymas atnaujinti procesinį terminą, apskundimas.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2013">3K-3-505/2013</a>). Nors proceso atnaujinimo ir teismo nutarties, kuria išsprendžiamas klausimas dėl procesinio termino atnaujinimo, apskundimo institutai ir turi tą patį tikslą – atlikti priimtų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, tačiau tai savo esme yra savarankiški ir skirtingi kontrolės būdai: skiriasi jų taikymo pagrindai, teismo sprendimo (nutarties) peržiūros apimtis ir sąlygos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2013">3K-3-505/2013</a>). Kita vertus, tam tikrais atvejais galimybė atnaujinti procesą egzistuoja net jei asmenys ir nepasinaudojo visomis procesinėmis priemonėmis, kuriomis sprendimas (nutartis) tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tapatinti proceso atnaujinimo instituto su teismo sprendimo (nutarties) kontrole instancine tvarka.
Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepažeidė CPK 78 straipsnio 6 dalies ir 439 straipsnio 2 dalies normų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį procesas atnaujinamas tik tose bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Skolininkė kasaciniu skundu nekelia klausimo, ar apskritai nagrinėjamoje byloje būtų galimas proceso atnaujinimas atsižvelgiant į CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnis), todėl šiuo klausimu nepasisako.
Teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kreditorė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo priteisti iš RUAB „Molesta“ 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.14 punktu, sprendžia, kad atsakovo prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,89 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai jos priteistinos iš RUAB „Molesta“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Kasacinį skundą atmetus panaikinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 363 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Aliuminio konstrukcijos“ (į. k. 123354322) iš RUAB „Molesta“ (į. k. 167553831) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš RUAB „Molesta“ (į. k. 167553831) 4,89 Eur (keturis Eur 89 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties kopiją nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
