Civilinė byla Nr. e3K-3-288-687/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01607-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos advokatūros kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl drausmės bylos iškėlimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimo pagrindą, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė teismo pripažinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti.
Atsakovė prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad ginčo civilinėje byloje dalykas gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinių pasekmių. Ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta ieškovui iškelti drausmės bylą, yra procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris pats savaime nepaveikia ieškovo kaip advokato teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių. Šiuo sprendimu tik pradedama procedūra, kurios metu, priėmus galutinį Advokatų garbės teismo sprendimą, ieškovo teisinis statusas gali pasikeisti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą.
Teismas konstatavo, kad Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta ieškovui iškelti drausmės bylą, yra procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris pats savaime nepaveikia ieškovo kaip advokato teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių, nelemia ieškovo materialiųjų teisių ir pareigų, sprendime nesuformuluotos ieškovui privalomos elgesio taisyklės, nėra pritaikomos poveikio priemonės. Šiuo sprendimu tik pradedama procedūra, kurios metu, priėmus galutinį Advokatų garbės teismo sprendimą, bus nuspręsta dėl pažeidimo egzistavimo (neegzistavimo). Dėl to ieškovo ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas negalėjo būti teisminio nagrinėjimo objektas.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 9 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Teismas nurodė, kad sprendimai iškelti drausmės bylą sukėlė ieškovui teisinių pasekmių, todėl jų pagrįstumo klausimas gali būti nagrinėjamas teismine tvarka.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Administraciniai ir bendrosios kompetencijos teismai formuoja nuoseklią praktiką, kad antstolių, notarų, teisėjų ir advokatų savivaldos institucijų arba teisingumo ministro priimami tarpiniai sprendimai iškelti drausmės bylas pareiškėjams negali būti teisminio nagrinėjimo objektas, nes jie nesukuria pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių.
Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo antstoliui iškeliama drausmės byla, iš esmės yra procedūrinis dokumentas, t. y. tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, antstoliui sukeliantis materialinių teisinių pasekmių, metu priimamų dokumentų. Ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos antstolio teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą antstolio teisinis statusas gali pasikeisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010; 2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTM0LTU1Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-134-552/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-134-552/2016">AS-134-552/2016</a>; 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTQ4LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-148-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-148-575/2016">AS-148-575/2016</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00Ny8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-47/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-47/2013">2-47/2013</a>; 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-132/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-132/2013">2-132/2013</a>).
Notaro skundas, kuriuo prašoma panaikinti tarpinio pobūdžio procedūrinį sprendimą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo, negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. EI-7006-790/2015).
Teismai nenagrinėja ieškinių, kuriuose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių ir dėl šios priežasties objektyviai negali būti ginamos asmenų teisės.
Advokatų tarybos sprendimu, kuriuo advokatui iškeliama drausmės byla, tik pradedama procedūra, kurios metu, priėmus galutinį Advokatų garbės teismo sprendimą, bus nuspręsta dėl pažeidimo egzistavimo ar neegzistavimo. Dėl to Advokatų tarybos sprendimas negali būti teisminio nagrinėjimo objektas.
Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Taigi, nei Advokatūros įstatyme, nei Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame 2016 m. balandžio 15 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtame teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137, nėra įtvirtinta galimybė apskųsti Advokatų tarybos sprendimą, kuriuo iškeliama drausmės byla.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viena esminių drausminės atsakomybės taikymo sąlygų yra nuoseklumas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad drausminę atsakomybę visais atvejais taikytų viena institucija (organas), užtikrinanti nuoseklios drausminės atsakomybės taikymo politikos formavimą. Įstatymų leidėjui šią funkciją pavedus advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos organui – Advokatų garbės teismui – būtent šiam tenka pareiga ir atsakomybė formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus. Teismas vykdo ne drausminės atsakomybės taikymo advokatams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo funkciją, tačiau pažeistų teisių gynimo funkcija nesudaro pagrindo teismui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo advokatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2015).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo iškelti drausmės bylą advokatui nagrinėjimo pagal Advokatūros įstatymo nuostatas
Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).
Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina Civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir Advokatūros įstatymas.
Advokatūros įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 25 d., toliau tekste taikoma ši redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra, įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pvz., Advokatūros įstatus, Advokatų etikos kodeksą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2007">3K-3-26/2007</a>; 2015 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).
Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismui buvo skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimas iškelti drausmės bylą advokatui, o drausmės bylos iškėlimo klausimas yra procedūrinis klausimas, tai yra teisinis pagrindas analizuoti Advokatūros įstatymo ir Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. rugsėjo 1 d., toliau tekste taikoma ši teisės akto redakcija), nuostatas dėl drausmės bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Advokatų tarybai priimant (duomenys neskelbtini) sprendimą galiojusio Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. balandžio 15 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137, nuostatose.
Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Tai yra advokatų savivaldą įgyvendinantys subjektai (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Viena iš Advokatūros įstatyme išvardytų Lietuvos advokatūros funkcijų yra Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą (Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį advokatui už šio įstatymo ir Advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Tai yra pirmiau nurodyta Lietuvos advokatūros funkcija.
Sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui priima Advokatų taryba (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Aprašo 13 punkte nurodyta, kad drausmės byla advokatui iškeliama Advokatų tarybos sprendimu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Advokatų taryba savo sprendimą ar teisingumo ministro įsakymą iškelti advokatui drausmės bylą kartu su visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga ir advokato asmens byla (kopija) perduoda Advokatų garbės teismui (Aprašo 23 punktas).
Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 41 punkte nurodyta, kad Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas. Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą; teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime (teisingumo ministro įsakyme) iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas (Aprašo 61 punktas). Vadinasi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris advokatams skiria drausmines nuobaudas.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad Advokatų garbės teismas veiksmus, reikalingus drausminei bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausminės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausminę bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo. Drausmės byla nagrinėjama iš esmės Advokatų garbės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Aprašo 42 punktas), t. y. klausimas išsprendžiamas iš esmės ir priimamas atitinkamas sprendimas. Pagal Aprašo 62 punktą Advokatų garbės teismas gali nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba baigėsi drausminės atsakomybės taikymo senatis, arba apsiriboti drausmės bylos svarstymu ir drausminės nuobaudos neskirti, arba paskirti vieną iš Advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų ir (ar) laikinai uždrausti advokato veiklą. Vadinasi, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams.
Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos (Advokatūros įstatymo 55 straipsnis, Aprašo 67 punktas).
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla CPK nustatyta tvarka teisme būtų nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes pagal pirmiau išvardytą teisinį reglamentavimą Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti.
Tai, kad Advokatų tarybos sprendimas iškelti advokatui drausmės bylą neskundžiamas, nepažeidžia advokato, kuriam iškeliama drausmės byla, teisių, nes, pirma, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Antra, nagrinėjamu atveju advokatui neužkertama konstitucinė teisė į teisminę gynybą, nes jis savo teises gali ginti Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais skųsdamas Advokatų garbės teismo sprendimą.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimo pagrindą, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punkto), aiškinimo ir taikymo
Pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
Remiantis Advokatūros įstatymo 55 straipsniu ir Aprašo 67 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad Advokatūros įstatyme yra nustatyta procedūrinė drausmės bylos advokatui iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka, pagal kurią apibrėžtos Lietuvos advokatūros savivaldos organų funkcijos ir įtvirtinta Lietuvos advokatūros organų priimtų sprendimų apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas ieškinys, kuriuo buvo skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl drausmės bylos iškėlimo, negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas Advokatūros įstatymo nuostatas bei pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus, nepagrįstai sprendė, jog buvo pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Dėl minėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 160 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.12 punktais, sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos advokatūrai (j. a. k. 300099149) 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
Dalia Vasarienė
