Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Civilinė byla Nr. 3K-3-476/2009

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. Č. ir trečiojo asmens V. Č. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. Č. ieškinį atsakovams G. P., G. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; trečiasis asmuo – V. Č.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, byloje kilo namo bendraturčių ginčas dėl namo priestato dalies priskyrimo vienam bendraturčiui, kai priestatą savo lėšomis pastatė kitas bendraturtis, esant abiejų bendraturčių sutarimui.

Ieškovė prašė teismo atidalyti jai priklausančią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį pagal pateiktą projektą ir priteisti iš atsakovų 4065,55 Lt kompensacijos. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš I. M. 2004 m. gegužės 6 d. sutartimi nupirko 47/100 dalis nurodyto namo su nebaigtu statyti priestatu, kurių bendras plotas tuo metu buvo 158,65 kv. m. Atsakovai yra namo bendraturčiai, jiems priklauso 53/100 dalys namo. Šiuo metu priestatas pabaigtas statyti, jo antras aukštas taip pat pripažintas tinkamu naudoti ir bendras namo plotas yra 162,53 kv. m. Ieškovė naudojasi pirmu namo aukštu, o atsakovai – antru ir priestatu, kurį savo lėšomis pastatė atsakovės sutuoktinis (atsakovo tėvas) A. P. Buvę bendraturčiai I. M. ir A. P. 1999 m. kovo 3 d. sudarė sutartį, kad po rekonstrukcijos bendraturčių dalys nustatomos taip: 53/100 – A. P., 47/100 I. M. Ieškovė mano, kad jos naudojama namo dalis neatitinka idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl atidalijant jos dalį jai priskirtina priestato 4,43 kv. m dalis – katilinė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) atidalijo ieškovei priklausančias patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos: Nr. 1-1, 7,67 kv. m; Nr. 1-2, 16,36 kv. m; Nr. 1-3, 3,47 kv. m; Nr. 1-4, 2,06 kv. m; Nr. 1-5, 11,80 kv. m; Nr. 1-6, 13,14 kv. m; Nr. 1-7, 10,07 kv. m; Nr. 1-8, 5,13 kv. m, esančios pirmame pastato aukšte, ir patalpa Nr. 2-4, 4,43 kv. m, esanti namo priestato Nr. 2a2p pirmame aukšte; 2) priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 1118,97 Lt kompensacijos. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas sprendė, kad ieškovei priklauso 47/100 dalys, o atsakovams 53/100 dalys namo su priestatu, o bendras namo ir priestato plotas yra 158,65 kv. m. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė naudojasi mažesniu bendro daikto plotu, negu jai tenkanti idealioji dalis. Teismas taip pat padarė išvadą, kad priestato patalpos Nr. 2-4, 4.43 kv. m ploto prijungimas prie ieškovės naudojamų patalpų yra priimtiniausias, siekiant padidinti ieškovės naudojamą plotą iki 74,13 kv. m, ir tai nepakeis patalpų paskirties. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ginčijama priestato dalis nepriskirta ieškovei, nes priestatas pastatytas atsakovų lėšomis. Šią išvadą teismas pagrindė tuo, kad 1999 m. kovo 3 d. sutartimi priestato statytojas A. P. išreiškė valią ir susitarė su buvusia bendraturte dėl namo dalių nustatymo. Ieškovė turi teisę reikalauti, kad būtų įgyvendinta bendraturčių sutartis dėl namo dalių nustatymo, nes ji įgijo tas pačias turtines teises, kaip ir sutartį pasirašę buvę bendraturčiai (CK 4.48 straipsnio 2 dalies). Be to, teismas apskaičiavo ieškovei priteistinos 1118,97 Lt kompensacijos dydį pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą namo kainą ir nesirėmė turto vertintojų pateikta rinkos verte (41 2847 Lt : 158,65 kv. m x 0,43 kv. m = 1118,97 Lt).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 4 d. nutartimi patenkino atsakovų apeliacinį skundą, panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atidalyti ginčo patalpas pagal ieškovės pateiktą projektą, nes po priestato priėmimo naudoti turėjo būti sudarytas naujas dalių perskaičiavimas. Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad priestatą statęs A. P. siekė įgyti priestatą nuosavybės teise ir naudoti savo, bet ne visų bendraturčių reikmėms, nes jis dar 1988 metais teismine tvarka įgijo teisę statyti papildomas patalpas (katilinę ir tambūrą), su kita bendraturte I. M. sudarė sutartį dėl nuosavybės dalių pakeitimo, A. P. įsirengus papildomą naudingą plotą, ieškovė neprisidėjo prie statybos. Teismas pažymėjo, kad priestatas pripažintas tinkamu naudoti po to, kai ieškovė įgijo patalpas, bet ji negalėjo įgyti daugiau teisių negu turėjo buvusi savininkė. Teismas sprendė, kad ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo tik tas patalpas, kurios buvo priskirtos jai naudotis, o priestato dalies patalpų priskyrimas ieškovei neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas byloje buvo laikomas paprastu rašytiniu įrodymu, nes neturi prejudicinės galios. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos išvada, kad ieškovei priklauso 47/100 dalys namo, kurio bendras plotas 161,07 kv. m, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes priestatas yra atsakovų nuosavybė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, nes atsisakė vadovautis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie ginčo namą (jo plotą ir bendraturčių dalis).

Klaipėdos apygardos teismas viršijo ieškinio ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes pasisakė dėl šalims priklausančių nuosavybės teisės dalių į ginčo namą, nors tai nebuvo ieškinio dalykas ir atsakovai neginčijo viešojo registro duomenų. Skunde nurodoma, kad byloje negalėjo būti duomenų apie namo priestato statybą, nes šalių ginčas kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ne registro duomenų tikrumo.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Kasatoriai nepagrįstai siekia užvaldyti priestato dalį – 1,43 kv. m katilinę, kurią savo lėšomis pastatė atsakovai su bendraturtės, pardavusios kasatorei namo dalį, sutikimu ir kurioje įrengė visų savo naudojamų patalpų apšildymo sistemą. Priskyrus šią patalpą kasatorei, atsakovai prarastų šildymo sistemą ir jų patalpos taptų nešildomos.

Atsiliepime teigiama, kad kasatoriai prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai nustatė atidalijamų bendro daikto dalis ir kasatorei be pagrindo priskyrė namo priestatą (katilinę).

Kasatoriai neteisingai nurodo bendraturčių turimas namo dalis, nes jos apskaičiuotos padidinus namą priestato pirmu aukštu, o šiuo metu namas taip pat padidintas priestato antru aukštu ir bendraturčių dalys neperskaičiuotos proporcingai galutiniam bendro namo ir priestato plotui. Atsiliepime nurodoma, kad šiuo metu kasatorei priklauso ne 47/100, bet 44/100 dalys, o atsakovams – ne 53/100, bet 56/100 dalys ginčo namo su priestatu.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami du klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Pirmas klausimas susijęs su materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių dalių pasikeitimą padidinus bendrą daiktą, aiškinimu ir taikymu, antras – su materialinės teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimu ir taikymu.

Dėl bendraturčių dalių pasikeitimo, padidinus bendrą daiktą

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje J. Nevecka v. E. B. ir kt., byla Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U. (A. U.), byla Nr. 3K-3-359/2008). Taigi atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys). Byloje nustatyta, kad bendraturtis A. P. ir jo įpėdiniai (atsakovai) laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 10 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. padidino bendrosios dalinės nuosavybės objektą, prie jo pastatydami ir įrengdami priestatą. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., byla Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje M. A. M. v. V. V., byla Nr. 3K-3-8/2006). Taip pat šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. A. P., byla Nr. 3K-3-406/2003). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 1964 m. CK 128 straipsnyje, galiojusiame pradedant statyti priestatą. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso ieškovės ir atsakovų, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pasikeitimas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad priestatas pastatytas vieno bendraturčio A. P. lėšomis, laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų (priestatas priimtas eksploatuoti 2005 m. gruodžio 31 d.), esant 1988 m. kovo 25 d. teismo sprendimui, kuriuo bendraturčiui leista rekonstruoti namą be kitos bendraturtės sutikimo. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti tai, kad teismo sprendimas, kuriuo bendraturčiui leista rekonstruoti ir padidinti bendrąjį daiktą be kito bendraturčio sutikimo, atitinka bendraturčio duotą sutikimą padidinti bendrąjį daiktą CK 4.77 straipsnio 1 dalies prasme. Esant visoms nurodytoje teisės normoje nustatytoms sąlygoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys (idealiosios dalys) padidėjo: buvęs bendraturtis A. P., kurių teisių perėmėjai yra atsakovai, priestatą pastatė savo lėšomis; rekonstrukcijos metu laikytasi įstatymų reikalavimų; buvo teismo sprendimas, prilyginamas kito bendraturčio sutikimui. Iš bylos duomenų matyti, kad priestato plotas yra 23,66 kv. m, bendras namo po rekonstrukcijos plotas – 158,65 kv. m. 1999 m. kovo 3 d. sutartimi pakeistos bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys ir naudojimosi padidintu bendruoju daiktu tvarka. Tačiau buvusių bendraturčių sutartyje idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys perskaičiuotos nuo 149,67 kv. m ploto, bet ne nuo viso 158,65 kv. m ploto. Pakeičiant dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (idealiąsias dalis) ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarką, neatsižvelgta į priestato antrą aukštą, nes sutarties sudarymo metu jis nebuvo priimtas eksploatuoti. Nesant sutartyje išreikštos kitokios negu įstatyme nustatytas reglamentavimas bendraturčių valios dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, taikoma CK 4.77 straipsnio 1 dalyje (1964 m. CK 128 straipsnyje) nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pakeitimo taisyklė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealiosios dalys padidėjo atitinkamai visu priestato plotu, taip pat ir priestato antro aukšto plotu, kuris priimtas eksploatuoti 2005 m. gruodžio 31 d., t. y. po buvusių bendraturčių 1999 m. kovo 3 d. sutarties dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pakeitimo bei kasatorės ir I. M. 2004 m. gegužės 6 d. sutarties sudarymo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus tuo aspektu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasatorių nuosavybės teises į priestato dalį ir kad teismas neturėjo analizuoti bendro daikto padidinimo aplinkybių bei dėl jų pasisakyti skundžiamoje nutartyje.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., byla Nr. 3K-3-260/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks prašomas suformuoti atskiras daiktas turi taip pat atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Nagrinėjamoje byloje kasatorė prašo atidalyti dalį iš bendrojo daikto pagal jos pateiktą atidalijimo projektą, kuris parengtas atsižvelgus į bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, pakeistas neįvertinus priestato antro aukšto ploto. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 4.77, 4.80 straipsnius, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atidalyti ginčo patalpas pagal kasatorės pateiktą projektą, nes po priestato antro aukšto priėmimo naudoti atsakovai turi teisę reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį. Dėl nurodytų argumentų kasacinis skundas atmetamas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme valstybė patyrė 63,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. spalio 26 d. pažyma. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija priteisia nurodytų išlaidų atlyginimą valstybei iš kasatorių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės Z. Č. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. Č. (duomenys neskelbtini) po 31,60 Lt (trisdešimt vieną litą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis