Civilinė byla Nr. 3K-3-477/2009
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja antstolis D. B. ir išieškotojas G. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Skundo esmė
Pareiškėja prašė: 1) pripažinti neteisėtomis 2008 m. liepos 30 d. varžytynes dėl Ž. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir panaikinti tos pačios dienos antstolio D. B. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis; 2) panaikinti neteisėtą 2008 m. liepos 30 d. patvarkymą dėl vykdomųjų veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0035/08/00274 ir Nr. 0035/08/00275 sustabdymo; 3) panaikinti 2008 m. kovo 26 d. turto arešto aktą, kuriuo nutarta areštuoti Ž. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti antstolį D. B. grąžinti vykdomuosius dokumentus juos pateikusiam išieškotojui G. J.; 5) priteisti iš antstolio D. B. 99 999,99 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja teigė, kad nurodytas žemės sklypas buvo areštuotas neteisėtai, nes pareiškėja turėjo kito turto, iš kurio galima buvo išieškoti pirmesne eile – senatvės pensiją. Be to, turto arešto mastas gerokai viršijo išieškotojo reikalavimų bendrą sumą (jų suma – 7400 Lt). Pareiškėjos teigimu, žemės sklypo varžytynės neįvyko ne dėl to, jog neatvyko nė vienas pirkėjas, o dėl to, kad buvo priimtas teismo procesinis sprendimas dėl jų sustabdymo. Nebuvo rašomas varžytynių protokolas. Vykdomieji veiksmai bylose Nr. 0035/08/00274 ir Nr. 0035/08/00275 turėjo būti sustabdyti ne antstolio patvarkymo pagrindu, nes tai jau anksčiau buvo padaryta teismo nutartimi. Pareiškėja teigė dėl antstolio veiksmų patyrusi didelę neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi: 1) pareiškėjos skundą dėl antstolio D. B. veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė; 2) civilinės bylos dalį dėl 2008 m. kovo 26 d. turto arešto akto, kuriuo nutarta areštuoti Ž. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme; priteisė iš pareiškėjos valstybei 9,44 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad 2008 m. liepos 30 d. 9 val. turėjusios įvykti varžytynės dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo pripažintos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 717 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to, kad į varžytynes neatvyko nė vienas pirkėjas, nebuvo rašomas varžytynių protokolas. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartimi buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio D. B. 2008 m. birželio 18 d. patvarkymo vykdomosiose bylose Nr. 0035/0800274, Nr. 0035/08/00275 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių, turinčių įvykti 2008 m. liepos 30 d. 9 val., vykdymą. Ši teismo nutartis antstolio kontoroje buvo gauta 2008 m. liepos 30 d. 10 val. 22 min, t. y. jau praėjus varžytynių vykdymo laikui. Teismas konstatavo, kad naikinti antstolio 2008 m. liepos 30 d. patvarkymų dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir vykdomųjų veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0035/0800274, Nr. 0035/08/00275 sustabdymo nėra pagrindo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimą dėl 2008 m. kovo 26 d. turto arešto akto panaikinimo jau buvo atsisakyta nagrinėti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1009-808/2008, pripažinus, kad skundas dėl nurodyto akto pateiktas praleidus antstolio veiksmų apskundimo terminą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nurodyta Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Teismas nurodė, kad yra pasibaigęs CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, todėl bylos dalį dėl turto arešto panaikinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Teismas konstatavo, kad nenustatė antstolio D. B. veiksmuose neteisėtumo požymių, todėl CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu grąžinti išieškotojui vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0035/08/00274, Nr. 0035/08/00275 nėra pagrindo.
Teismas padarė išvadą, kad nėra civilinės atsakomybės sudėtinio elemento – neteisėtų veiksmų, būtino antstolio civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą pripažinti neteisėtomis 2008 m. liepos 30 d. vykusias varžytynes dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir panaikinti 2008 m. liepos 30 d. antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis; iš dalies patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir pripažino 2008 m. liepos 30 d. vykusias varžytynes dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo neteisėtomis ir panaikino 2008 m. liepos 30 d. antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis; panaikino nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos valstybei priteista 9,44 Lt pašto išlaidų; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, aiškinant CPK 152 straipsnio 3 dalį sistemiškai su kitomis CPK normomis, reglamentuojančiomis vykdymą, darytina išvada, jog teismas privalo nedelsiant siųsti antstoliui nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tik tuo atveju, jei ši yra priimta teismo iniciatyva; kitais atvejais teismas turi laikytis tik CPK 292 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, t. y. išsiųsti nutartį antstoliui per tris dienas nuo jos priėmimo. Asmuo, kurio iniciatyva buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo elgtis atidžiai, aktyviai veikti, siekdamas apginti savo pažeistus interesus. Pareiškėja, suvokdama, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta 2008 m. liepos 29 d., o varžytynės įvyks liepos 30 d., privalėjo imtis visų įmanomų priemonių skubiai pristatyti antstoliui vykdytiną teismo nutartį (CPK 583 straipsnio 1 dalis, 644 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl teismo pareigos pristatyti antstoliui nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus pareiškėjos argumentus, kad antstolis pašalino iš bylos įrodymus, jog nutartį jis iš teismo gavo iki varžytynių pradžios.
Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad varžytynės pripažintinos neteisėtomis dėl to, jog jų metu nebuvo rašomas protokolas; atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CPK 717 straipsnį varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, o ne laikomos neįvykusiomis. Vykstant varžytynėms, nepriklausomai nuo jų baigties, privalomai turi būti rašomas varžytynių protokolas (CPK 714 straipsnio 1 dalis). Antstoliui nesurašius protokolo, skolininkui yra nepagrįstai apribojama teisė įrodinėti tam tikrus faktus buvus ar nebuvus varžytynių metu, skolininkui nepagrįstai suvaržoma teisė ginti jo pažeistus tam tikrus teisėtus lūkesčius ar teises.
Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 625 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjos argumentą, kad vykdymo veiksmai ir taip jau buvo sustabdyti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartimi, todėl antstolio 2008 m. liepos 30 d. patvarkymas dėl vykdomųjų veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymo pripažintinas neteisėtu; motyvavo, kad vykdomosios bylos sustabdymo klausimą antstolis išsprendžia savo patvarkymu.
Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl 2008 m. kovo 26 d. turto arešto akto panaikinimo, nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog skundas dėl šio antstolio veiksmo paduotas praleidus naikinamąjį trisdešimties dienų terminą, taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, susijusius su reikalavimu grąžinti išieškotojui vykdomuosius dokumentus, motyvuodama, kad CPK 631 straipsnyje nustatytas baigtinis atvejų, kada vykdomieji dokumentai turi būti grąžinami išieškotojui, sąrašas; jame nenustatyta, kad vykdomieji dokumentai turi būti grąžinami išieškotojui, kai varžytynės pripažįstamos neteisėtomis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, kokią konkrečiai žalą jos sveikatai padarė antstolio veiksmai, taip pat savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo (CK 6.250 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pripažino varžytynes neteisėtomis, tačiau tik dėl tos priežasties, kad nebuvo rašomas varžytynių protokolas. Pareiškėja nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo argumentais dėl CPK 152 straipsnio taikymo. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išsiųsta paštu, bet nebuvo išduota pareiškėjai, nors ji buvo teisme ir teiravosi dėl šios nutarties. Pareiškėja nutartį gavo tik 2008 m. rugpjūčio 2 d., jau praėjus varžytynėms. Dokumento, kad antstolis nutartį gavo iš teismo iki varžytynių pradžios, byloje nėra, todėl jo neįmanoma pateikti.
2. Antstolio 2008 m. liepos 30 d. patvarkymas sustabdyti vykdomąsias bylas yra neteisėtas, nes teismas priėmė atitinkamą nutartį, todėl priimti tokį patvarkymą nebuvo teisėto pagrindo.
3. Pareiškėja neteigė, kad neturtinė žala – sveikatos pablogėjimas. Pareiškėja patyrė išgyvenimų, nepatogumų, nežinomybę, prarado pasitikėjimą valstybe.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Antstolis D. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Jeigu iki varžytynių pradžios nėra asmenų, norinčių dalyvauti varžytynėse, jos neįvyksta, antstolis savo patvarkymu jas paskelbia neįvykusiomis. Dėl to, kad nebuvo asmenų, užsiregistravusių dalyvauti varžytynėse, nebuvo rašomas varžytynių protokolas, nes jame nebūtų pasirašę visi CPK 714 straipsnyje nurodyti asmenys.
2. Vadovaujantis CPK 613 ir 625 straipsniais, antstolis vykdymo procese iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu.
Net jeigu teismas ir pripažintų antstolio veiksmus neteisėtais, įstatyme nenustatyta galimybės šiuo pagrindu vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui.
3. Reikalavimas atlyginti antstolio neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Pareiškėja nepateikė įrodymų, koką konkrečiai žalą jos sveikatai padarė antstolio veiksmai. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Antstolių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, bet jame nėra normų dėl neturtinės žalos atlygintinumo ją patyrusiam asmeniui, todėl neturtinė žala neatlyginama.
Suinteresuoto asmens G. J. atsiliepimas į kasacinį skundą teisėjų atrankos kolegijos nebuvo priimtas.
k o n s t a t u o j a :
Dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis
Apeliacinės instancijos teismas varžytynes pripažino neteisėtomis tuo pagrindu, kad pagal CPK 714 straipsnio 1 dalį, vykstant varžytynėms, nepriklausomai nuo jų baigties, privalomai turi būti rašomas varžytynių protokolas. Šis teismas konstatavo, kad antstolis protokolo nesurašė, todėl, jo nesant, skolininkui yra nepagrįstai apribojama teisė įrodinėti tam tikrus buvusius ar nebuvusius varžytynių metu faktus ir ginti savo pagrįstus tam tikrus teisėtus lūkesčius ar teises. Taigi tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu pareiškėjos Ž. V. skundas dėl šio prašymo iš esmės buvo patenkintas.
Dėl šios teismo nutarties dalies kasatorė nesutinka su teismo motyvais tuo aspektu, kad, jos manymu, antstolis gavo Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartį sustabdyti varžytynes dar iki varžytynių pradžios. Šie kasatorės argumentai atmestini, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad neįrodyta, jog antstolis iš bylos pašalino įrodymus apie tai, kad teismo nutartį sustabdyti varžytynes jis iš teismo gavo iki varžytynių pradžios. Nurodyti kasacinio skundo argumentai yra dėl aplinkybių, kurių buvimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasaciniame skunde nekeliama nauja įrodymų vertinimo problema, dėl kurios turėtų pasisakyti kasacinis teismas, todėl plačiau dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo ir kasatorės argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje išdėstyti motyvai dėl antstolio D. B. 2008 m. liepos 30 d. priimto patvarkymo panaikinimo, kasacinis teismas nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas varžytynes pripažino neteisėtomis ir panaikino skundžiamą antstolio patvarkymą. Pripažindamas varžytynes neteisėtomis, teismas nenurodė, kokia įstatymo norma jis remiasi. Kasacinis teismas konstatuoja, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami CPK 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina. Taigi šiuo atveju teismas, varžytynes pripažindamas neteisėtomis, netiksliai taikė šią įstatymo nuostatą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teismai nagrinėjo pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolio veiksmų. Minėta, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami CPK 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka, todėl kasatorės prašymas išspręsti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
2009 m. spalio 8 d. prašymu kasatorė prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija mano, kad skirti tokį nagrinėjimą nėra būtina, todėl šio prašymo netenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 61 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. spalio 26 d. pažyma. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pareiškėjai dėl šių skundų nėra atleisti nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, t. y. nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79, 83 straipsniai). Kasacinis skundas atmetamas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. V., (duomenys neskelbtini), 61 Lt (šešiasdešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Egidijus Laužikas
Zigmas Levickis
