E. S. pagal BK 178 str., 64 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-157/ 2009

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.11.

2009 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto. Pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 60 parų.

Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 5 mėnesių ir 28 dienų laisvės apribojimo bausmės, pakeistos 89 parų arešto bausme, pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 90 parų arešto. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

n u s t a t ė :

E. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 11 d., apie 22.45 val., iš buto, esančio Klaipėdoje, duomenys neskelbtini, pagrobė motinai S. S. priklausantį 4348,08 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ su krovikliu.

Nuteistasis E. S. kasaciniame skunde neformuluoja konkretaus prašymo, tačiau iš skundo turinio manytina, jog jis skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pakeistą galutinę subendrintą bausmę. Kasatorius nurodo, kad nuosprendžio priėmimo metu neatlikta bausmės dalis sudarė 6 mėnesius ir 4 dienas laisvės apribojimo, o vadovaujantis BK 65 straipsniu, dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai parai arešto, taigi viso neatlikta 90 parų arešto bausmės. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai neatlikta bausmės dalis yra didesnė, teismas, bendrindamas bausmes, prie šios bausmės prideda nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, bet subendrinta bausmė negali viršyti tos rūšies maksimalaus bausmės dydžio. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, turtinė žala nepadaryta, todėl mano, kad jam neskirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė.– laisvės atėmimas, o skirtinas areštas, tačiau jam likę atlikti tik 3 mėnesiai ir 9 dienos laisvės apribojimo bausmės.

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis siūlo E. S. kasacinį skundą atmesti. Jame nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, įstatymo taikymo klaidų nepadarė, nes nustatant neatliktos paskirtos bausmės dalį asmeniui, kuris nėra atlikęs jam paskirtos bausmės, imama ta bausmės dalis, kurią asmeniui liko atlikti nuo tada, kai dėl naujos nusikalstamos veikos priimtas nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki naujo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžio priėmimo dienos kasatorius buvo atlikęs tik 10 mėnesių ir 2 dienas laisvės apribojimo bausmės, todėl šiai dienai neatliktoji dalis sudarė 5 mėnesiai ir 28 dienos. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio nuostatą dvi laisvės apribojimo paros prilyginamos vienai parai arešto, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais, švelnesnė bausmė tokiu atveju keičiama į griežtesnę. Arešto bausmė yra griežtesnė nei laisvės apribojimas (BK 42 straipsnis, todėl ji pagrįstai pakeista į 89 paras arešto. Kadangi ši bausmė didesnė nei naujuoju nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai prie jos pridėjo dalį naujosios bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir priimtu sprendimu nėra pagrindo, juolab kad kasatorius nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių jo teiginius, išdėstytus skunde, kad paskirta netinkama bausmė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir nuteistajam griežtesnę bausmę paskyrė pagrįstai.

BK 64 straipsnyje numatyta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas. Kai bausmės sudedamos iš dalies, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką neatlikta bausmės dalis skaičiuojama nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo momento. Būtent šiomis nuostatomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam E. S. 60 parų arešto bausmę.

Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į BK esančią išlygą, jog jei neatliktoji bausmės dalis yra didesnė, tai bausmės bendrinamos atvirkštiniu būdu, t.y. prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedama nauju nuosprendžiu paskirta bausmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o šią klaidą apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, ištaisė ir pagrįstai nuteistajam paskyrė griežtesnę – 90 parų arešto bausmę, neviršijančią maksimalaus šiai bausmės rūšiai, o konkrečiai – areštui, įstatyme nustatyto dydžio.

Keisdami laisvės apribojimo bausmę į areštą, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai vadovavosi BK 65 straipsniu, kuriame numatyta, jog bendrinant skirtingų rūšių bausmes, švelnesnė bausmė keičiama į griežtesnę.

Nors kasacinis skundas itin painus ir jame net aiškiai nesuformuotas nuteistojo prašymas, tačiau manytina, jog E. S. kasacine tvarka prašo pakeisti jam paskirtą bausmę, nes nuo nuosprendžio priėmimo momento jis jau atliko daugiau laisvės apribojimo bausmės, nei jam buvo paskaičiuota tuo metu, ir jam tėra belikę 3 mėnesiai ir 9 dienos laisvės apribojimo. Šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, neatlikta bausmė skaičiuojama nuo nuosprendžio priėmimo momento, t.y. tuo metu laisvės apribojimo bausmės eiga nutrūksta ir nebėra skaičiuojama kaip atlikta. Tuo tarpu arešto bausmės pradžia laikytinas faktinio nuteistojo suėmimo momentas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis