Baudžiamoji byla Nr. 2K-261/2009 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.6.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
nuteistiesiems E. T., A. V.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu:
E. T. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
A. V. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti trisdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 4, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. S. padarytą turtinę žalą, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Šiuo nuosprendžiu taip pat A. D. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų R. S. sveikatos sutrikdymą, padarytą išmušus jai dantį, pagal 178 straipsnio 1 dalį už grotuvo pagrobimą iš R. ir A. S. namo, pagal 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą vandališkais veiksmais R. ir A. S. sodybos kieme, t.y. trijų namo langų išdaužimą ir rėmų sulaužymą metaliniu strypu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl benzininio pjūklo vagystės iš R. ir A. S. namo; S. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už benzininio pjūklo vagystę iš R. ir A. S. namo.
Nukentėjusiajai R. S. priteista iš A. D. 1430 Lt, iš S. B. 1000 lt neturtinei žalai atlyginti bei po 75 Lt iš kiekvieno išlaidoms už advokato padėjėjos paslaugas apmokėti; nukentėjusiajam A. S. priteista iš E. T. ir A. V. solidariai 179,44 Lt turtinei žalai atlyginti ir po 75 Lt iš kiekvieno išlaidoms už advokato padėjėjos paslaugas apmokėti; iš E. T. ir A. V. priteista po 976,37 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kupiškio skyriui už nukentėjusiojo A. S. gydymą.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendis pakeistas:
E. T. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, E. T. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
A. V. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti trisdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti trisdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš dalies tenkinant nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, nukentėjusiajam A. S. priteista iš E. T. ir A. V. solidariai 379,44 Lt turtinei žalai atlyginti ir po 200 Lt iš kiekvieno išlaidoms už advokato padėjėjos paslaugas apmokėti; nukentėjusiajai R. S. priteista iš A. D. ir S. B. po 200 Lt išlaidoms už advokato padėjėjos paslaugas apmokėti.
Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teismų sprendimai dėl A. D. ir S. B. kasacine tvarka neskundžiami.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir nuteistųjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. V. ir E. T. nuteisti už tai, kad 2006 m. gegužės 21 d. apie 19 val. Kupiškio r. (duomenys neskelbtini)sen. (duomenys neskelbtini) k. R. ir A. S. gyvenamosios sodybos kieme tyčia bendrais įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams dėl chuliganiškų paskatų rankomis ir kojomis sudavė A. S. į įvairias kūno vietas iki keturiolikos smūgių, padarydami kairės pusės VIII ir X šonkaulių lūžius, trauminį kraujo ir oro susikaupimą krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad A. D., E. T., K. M. ir K. V. nuvyko į S. sodybą, kur, K. M. teigimu, turėjo būti merginų. Sodyboje rūkydamas cigaretę A. D. įėjo į namą jų ieškoti ir ten dėl rūkomos cigaretės susikivirčijo su A. S. Eidamas į kitą kambarį A. D. pajuto smūgį ir papurškimą dujų balionėliu, todėl atsisukęs kažkam sudavė, metė lėkštę, ar kažką panašaus, ir iš namo išėjo. Netrukus į kiemą išėjo R. S. ir pasakė, kad A. D. išmušė jai dantį. Šis jautėsi kaltas dėl išmušto danties ir sutarė R. S. atvežti 500 Lt kaip kompensaciją. Jam pavyko surinkti tik 200 Lt, o šiuos pinigus R. S. vežė E. T. ir K. M. Sodyboje buvę asmenys, E. T. teigimu, elgėsi agresyviai, todėl iškilusiame konflikte su jais padėti pasirengę A. D., A. ir A. V., R. G. bei kiti netoliese autobusiuke laukė sutarto skambučio. Kai laukusieji autobusiuke gavo ženklą ir atvyko, A. V. ir E. T. nusikalstamais veiksmais sutrikdė A. S. sveikatą. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog konflikto tęsinys, nepavykus susitarti, kad nukentėjusioji R. S. priimtų mažesnę nei sutartą pinigų sumą už A. D. išmuštą dantį, buvo numanomas ir jam ruoštasi iš anksto. Kolegija nurodė, kad tais atvejais, kai kaltininko smurtinę veiką viešoje vietoje pirmiausia lėmė pyktis, kerštas ar kitos paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, ją kvalifikuojančiu požymiu nelaikomos chuliganiškos paskatos. Įvertinusi nuteistųjų elgesio motyvus, nulėmusius jų pasiryžimą padaryti nusikaltimą, kolegija konstatavo, jog jie A. S. sveikatą nesunkiai sutrikdė ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių paskatų ir E. T. bei A. V. padarytą veiką, kvalifikuotą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kolegija netenkino E. T. apeliacinio skundo prašymo išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistųjų E. T. bei A. V. elgesį įvertino kaip turintį viešosios tvarkos pažeidimo požymių, metantį atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant susipriešinti su aplinkiniais. Kolegija pažymėjo, kad viešosios tvarkos pažeidimui būdingas neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra, ar turi teisę lankytis, kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kuriems kaltininko veiksmai sukels nepatogumų. E. T. ir A. V. smurtiniai brutalūs veiksmai prieš A. S. buvo padaryti jo žmonos R. S. ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje S. sodybos kieme, kuris matomas nuo kelio ir jame bet kada galėjo apsilankyti žmonės.
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 23 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. T. ir A. V. veika, kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei jiems sušvelnintos bausmės, ir palikti šioje dalyje galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendį.
Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikydamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse, pvz. Nr. 2K–501/2006, Nr. 2K–78/2008, formuojamos teismų praktikos teisingai pripažino, jog smurtas prieš nukentėjusįjį A. S. viešoje vietoje buvo pavartotas ne dėl asmeninių, bet dėl chuliganiškų paskatų, nuteistųjų nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskyrė teisingas bausmes. Teismas pažymėjo, kad nenustatė liudytojų E. V., D. S. ar J. N. veiksmų, pateisinančių nuteistųjų smurtą prieš A. S. asmeniniu nesutarimu.
Byloje nustatyta, jog pirmą kartą į sodybą atvykus A. D., E. T., K. M. ir S. V., konfliktas įvyko tarp nukentėjusiųjų R. ir A. S., jų sūnaus bei jo draugų ir A. D. Šiame konflikte E. T. ir kiti atvykę asmenys nedalyvavo, o A. V. iš viso nebuvo atvykęs. Antrą kartą į sodybą atvykę E. T. ir K. M. nukentėjusiajai R. S. su ironija pasiūlė nuvažiuoti pas stomatologą, jokios pinigų sumos nesiūlė ir rimtai apie atsilyginimą už išmuštą dantį nekalbėjo. Toliau įvykiai klostėsi labai greitai. Liudytojas D. S. ir jo draugai puolė bėgti nuo, kaip teigė D. S., durklą išsitraukusio E. T., tuo pat metu į sodybos kiemą mikroautobusu atvyko K. M. pakviesti likę dalyvavę konflikte asmenys. Nukentėjusįjį A. S. iš miegų pažadino dukra A. S., šaukdama, kad pjauna jo sūnų. A. S. išbėgo į lauką pažiūrėti, kas vyksta, ir buvo sumuštas. Kasatoriaus manymu, akivaizdu, kad tarp nukentėjusiojo A. S. ir E. T. bei A. V. nebuvo asmeninio konflikto, jie nebendravo, todėl nuteistieji neturėjo kitos priežasties smurtui prieš A. S., tik chuliganiškas paskatas. Atvykėliai iš anksto pasiruošė smurtauti, turėjo metalinius strypus ir lazdą, o jų žadėjimas atsilyginti už išmuštą dantį buvo tik pretekstas atvykti antrą kartą.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas apsvarstė kaltinamojo E. T. gynėjo išsakytą nuomonę, jog A. V. ir E. T. padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl asmeninių priežasčių. Gynėjas prašė atsižvelgti į tai, kad buvo vykstama atlyginti už A. D. nukentėjusiajai R. S. išmuštą dantį, o konfliktas kilo dėl netinkamo liudytojų, paties nukentėjusiojo elgesio, ką patvirtina liudytojo E. V. neprognozuojamas elgesys teismo posėdžio metu. Teismas motyvuotai atmetė šią gynėjo argumentaciją dėl veikos kvalifikavimo, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes. Nuosprendyje nurodyta, jog teismui nekeliančiais abejonių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais konstatuotą nusikalstamą veiką padarę E. T., A. V. ir kiti konflikte dalyvavę asmenys, kurie nėra kaltinami šios nusikalstamos veikos padarymu, iš anksto numanė neišvengiamą konflikto tęsinį ir tam ruošėsi. Dalis asmenų pasiliko netoliese nuo S. sodybos ir laukė ženklo atvykti. Nepavykus susitarti, kad nukentėjusioji priimtų mažesnę už siūlomą pinigų sumą, turėjo įvykti fizinis susidorojimas su sodyboje buvusiais asmenimis, kas ir atsitiko. Teismas pabrėžė nenustatęs E. V., D. S. ar J. N. veiksmų, pateisinančių kaltinamųjų smurtą prieš nukentėjusįjį A. S. asmeniniu nesutarimu, todėl kaltinamųjų veiksmus vertino kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog dėl nepavyksiančio susitarimo su R. S. sumokėti mažesnę pinigų sumą už jai A. D. išmuštą dantį, konflikto tęsinys buvo numanomas ir jam ruoštasi iš anksto. Numanomu konflikto tęsiniu motyvuotą nuteistųjų elgesį, lėmusį jų pasiryžimą padaryti nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas vertino ne kaip chuliganiškas, bet kaip asmenines paskatas smurtauti prieš nukentėjusįjį A. S.
Apeliacinės instancijos teismo poziciją šiuo klausimu paneigia tam tikri byloje nustatytų ir nekvestionuojamų aplinkybių aspektai, kurių išskyrimas svarbus veikos kvalifikavimui ir lemia paskatų alternatyvų vertinimą kaip asmeninių arba chuliganiškų. Šiuos svarbius veikos kvalifikavimui aspektus atskleidžia tai, kad konflikte tarp A. D. ir nukentėjusiųjų pirmą kartą kartu atvykęs E. T. nedalyvavo, o A. V. tą kartą net nebuvo atvykęs į konflikto vietą. Į sodybą siūlyti nukentėjusiajai R. S. mažesnį nei sutartą atlyginimą už išmuštą dantį antrą sykį atvyko ne A. D., bet liudytojas K. M. ir nuteistasis E. T., kuris netrukus pradėjo vaikytis nukentėjusiųjų sūnų ir jo draugus. Tuo pat metu į sodybos kiemą sutartu ženklu K. M. pakviesti mikroautobusu atvyko netoliese lūkuriavę kiti į konfliktą vėliau įsivėlę ir jame dalyvavę asmenys. E. T. bei A. V. sumušė nukentėjusįjį A. S., pažadintą dukros riksmu, kad pjauna jo sūnų, ir iš namo į lauką išbėgusį pažiūrėti, kas vyksta. Taigi E. T. ir A. V. mažesnio nei žadėtas atlyginimo už išmuštą dantį atvežimu pasinaudojo kaip pretekstu atvykti į nukentėjusiųjų sodybą, kad įgyvendintų išankstinio pasiruošimo patvirtinamą dėl paniekos elementarioms moralės bei elgesio normoms kilusį nusiteikimą smurtauti ir demonstruoti nepagarbą kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, nukentėjusiojo A. S. sužalojimą įvertino kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų, o E. T. ir A. V. veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Atsižvelgiant į visa tai, pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos išvada dėl E. T. ir A. V. padarytos veikos kvalifikavimo taikant BK 138 straipsnio 1 dalį naikintina, paliekant galioti šiuo klausimu priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bausmės individualizavimo
Perkvalifikavus nuteistųjų E. T. ir A. V. padarytą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, spręstinas ir jų bausmių klausimas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas kaltu dėl smurtavimo prieš nukentėjusįjį A. S. ir gailėjimasis dėl padarytos veikos, o sunkinanti aplinkybė yra nusikalstamas veikimas bendrininkų grupe. A. V. padarė du tyčinius - nesunkų ir apysunkį - nusikaltimus viešajai tvarkai ir asmens sveikatai, buvo aktyvus jų vykdytojas. Teismas įvertino nusikalstamos veikos intensyvumą, trukmę, sukeltas pasekmes. Apie A. V. asmenybę teismas sprendė atsižvelgdamas į jo jauną amžių, tai, kad yra neteistas, bet turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, po nusikalstamos veikos padarymo dar du kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, seniūnijoje charakterizuojamas patenkinamai. A. V. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, pagal laisvės BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmę, jų dydį nustatė sankcijos vidurkio ribose artimesnį minimumui, dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties bausmes subendrino apėmimo būdu. Nustatęs pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismas A. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo ir nustatė atitinkamus įpareigojimus. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. motyvuotai paskirta tinkamai individualizuota bausmė.
Skirdamas bausmę E. T., pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia aplinkybe pripažino nusikalstamą veikimą bendrininkų grupe. E. T. padarė du tyčinius baigtus - nesunkų ir apysunkį - nusikaltimus viešajai tvarkai ir kito asmens sveikatai, buvo aktyvus jų vykdytojas. Teismas atsižvelgė į padarytos veikos intensyvumą, trukmę, sukeltas pasekmes. Apie E. T. asmenybę teismas sprendė atsižvelgdamas į tai, kad jis dirba ir charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina penkis nepilnamečius vaikus, tačiau teistas už tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir teistumas neišnykęs, todėl yra recidyvistas pagal BK 27 straipsnio nuostatas, nenori taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Vadovaudamasis BK 56 straipsniu, teismas E. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatė sankcijos vidurkio ribose, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas E. T. veiką, kvalifikuotą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir bausmę švelnino iki vienerių metų šešių mėnesių. Apėmimo būdu subendrinęs šią bausmę su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskyrė subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 360, 362 straipsniais ir Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, pagal Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą nuteistąjį E. T. lygtinai paleido iš pataisos namų jam neatlikus vienerių metų dviejų mėnesių ir septynių dienų laisvės atėmimo bausmės ir nustatė atitinkamus įpareigojimus. Šis sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad nuteistasis E. T. toliau gali būti taisomas jį prižiūrint neizoliavus nuo visuomenės.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir bausmės tikslus ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat įgyvendinant teisingumo principą, laikantis BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos sankcijos, numatančios laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, atsižvelgus į visas šią bylą nagrinėjusių teismų nustatytas E. T. skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei dėl bausmės priimtus teismų procesinius sprendimus, E. T. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina nauja bausmė. Ši bausmė subendrintina su bausme, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 ir 6 punktais,
n u t a r i a:
panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria E. T. bei A. V. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir šiems nuteistiesiems paskirtos naujos bausmės, ir palikti šioje dalyje galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendį su pakeitimais: E. T. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir skirti E. T. subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio kitas dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Viktoras Aidukas
Egidijus Bieliūnas
