Baudžiamoji byla Nr. 2K- 135/ 2009
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.14.5.2, 2.6.4.1. (S)
2009 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A. (M. A.) ir V. V. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 - iojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, o pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.
V. V. A. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir iki 2008 m. gruodžio 30 d. atlyginti priteistą žalą AB „Parex bankas“.
Priteista iš V. L., K. S., M. A. ir V. V. A. solidariai 20 000 Lt AB „Parex banko“ naudai.
Konfiskuota iš V. L., M. A., V. V. A. ir K. S. po 3750 Lt iš kiekvieno, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Šiuo nuosprendžiu dar nuteisti V. L. ir K. S., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nuosprendis, kuriuo M. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
M. A. nuteistas už tai, kad padėjo padaryti sukčiavimą, o V. V. A. už tai, kad padarė sukčiavimą, būtent: M. A. kartu su V. L. ir K. S. 2001 m. lapkričio 16 d., veikdami bendrininkų grupe kartu su V. V. A., M. A. iš anksto susitarus su pastarąja, dirbusia AB „Parex banko“ Kauno filialo kasininke, kad ji pagal suklastotas mokėjimo korteles išduos grynuosius pinigus, apie 16 val. M. A. kartu su K. S. atvykus į AB „Parex banko“ Kauno filialą, Kaune, Donelaičio g. 24, kasininkei, t. y. V. V. A., pateikė suklastotą, tariamai M. R. vardu išduotą dokumentą, kuriame nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei suklastotą mokėjimo kortelę „Visa Barclays Connect“ Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išleistą „Barclays bank PLC“, M. R. vardu – tikroji mokėjimo kortelė tuo pačiu numeriu išleista N. A. D. vardu, kurios magnetinėje juostelėje neteisėtai įrašyta informacija paveikė kompiuterinę informaciją, suklastota mokėjimo kortelė buvo autorizuota kaip tikra ir kasininkei V. V. A. per du kartus 10 000 Lt ir 5000 Lt išdavus pinigus, apgaule įgijo 15 000 Lt; iš karto po to tęsdamas nusikalstamą veiką, kasininkei V. V. A. pateikė suklastotą, tariamai M. R. vardu išduotą dokumentą, kuriame nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir suklastotą mokėjimo kortelę „Visa Mbna Platinum plūs“ Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išleistą MBNA International, M. R. vardu – tikrosios mokėjimo kortelės tuo pačiu numeriu leidėjas yra „Sumimoto Mitsui Card Limited“ ir ji išleista H. N. vardu – analogišku būdu apgaule įgijo 20 000 Lt, taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės turtą – 35 000 Lt ir padarė AB „Parex bankui“ 20 000 Lt, o „Barclays bank PLC“ 15 000 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistieji M. A. ir V. V. A. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi, jų manymu, šie teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Toliau kasaciniame skunde dėstomos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir teismų padarytos išvados jų sprendimuose. Su jomis M. A. skunde nesutinka, nes mano, kad teismai neįrodė jo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme; nuosprendžiuose, jo nuomone, pateiktos tik abejonės ir spėjimai, kurie aiškinami jo nenaudai; mano, kad teismai negalėjo tik remtis tiek nuteistojo V. L., tiek nuteistosios V. V. A. parodymais, nes tokiais jų parodymais, kurie užfiksuoti teismų sprendimuose, jo kaltė nėra neginčijamai įrodyta. Be to, skunde nurodo, kad V. V. A. parodymus davė būdama psichinės sveikatos sutrikimo būsenos, todėl šantažuojama ir negalėdama suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, nedalyvaujant gynėjui, davė tokius parodymus prieš save ir šeimos narį – jį. V. L. taip pat keitė parodymus, todėl teismai negalėjo nustatyti, kad tokie jo parodymai neginčijamai patvirtina jo dalyvavimą nusikaltime ir kaltę.
Dar kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai kvalifikavo jo veiką kaip tęstinę, nes, jo nuomone, pinigų paėmimas iš AB „Parex banko“ per kelis kartus negalėjo būti vertinamas kaip vieninga tyčia, pinigų savininkai buvo du atskiri juridiniai asmenys, taip pat buvo panaudotos dvi mokėjimo kortelės ir pinigai paimti per tris kartus, todėl šiuo atveju netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuosprendžiuose netinkamai taikytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pripažįstant V. L. lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę ir dėl to paskirta švelnesnė bausmė; kasatorių manymu, tuo jam buvo suteikta privilegija, nes jam du kartus ji buvo pripažinta lengvinančia aplinkybe, be to, jis keitė parodymus ir iš jo parodymų matyti, kad jis nežino visų nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl reikėjo spręsti jo parodymų patikimumo klausimą.
Skunde nurodoma ir tai, kad buvo pažeistas BPK 20 straipsnio ir Konstitucijos reikalavimai, draudžiantys duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Kasatoriai mano, kad teismai vertindami V. V. A. parodymus neatsižvelgė į jos sveikatos būklę ir nevertino tai, kad jos parodymai buvo išgauti po V. L. parodymų. Be to, jai nebuvo išaiškinta teisė pasirašytinai, ar ji sutinka duoti parodymus prieš save ir artimus giminaičius, taip buvo pažeistas BPK 48 straipsnis ir suvaržytos M. A. ir V. V. A. garantuotos teisės į gynybą.
Kasaciniame skunde smulkiai aptariama V. V. A. sveikatos būklė, manoma, kad teismai pažeidė Konstitucijos 53 straipsnį, kuris užtikrina Valstybės rūpinimąsi žmonių sveikata, nes ji buvo apklausinėjama būdama nestabilios psichinės sveikatos būklės, tą parodo teismo psichiatro ir teismo mediko išvados, todėl negalėjo būti liudytoja pagal BPK 79 straipsnį; šios aplinkybės patvirtina, kad teismai dėl jos buvo šališki, nes neišsamiai vertino visas bylos aplinkybes dėl V. V. A. sveikatos būklės, nes ji visų apklausų metu sirgo ir be sveikatos priežiūros pažymos negalėjo duoti parodymų prieš save ar šeimos narius.
Taip pat skunde manoma, kad byloje pažeisti BPK 6,7 straipsnių, kartu ir Konstitucijos 29 straipsnio, reikalavimai, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs, nes teismas M. A. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje grindė V. L. neteisingais parodymais, pažeidžiant atpažinimo procedūrą (BPK 195 straipsnis), nes jis nepatvirtino jį atpažinęs, o kiti jo parodymai yra, kasatoriaus manymu, neteisingi, tačiau apeliacinės instancijos teismas kaip tik tokiais įrodymais rėmėsi, t. y. pažeidė jo lygybę prieš įstatymą ir teismą, nes visi įrodymai dėl jo kaltės gauti ne įstatymų nustatyta tvarka, bet neteisėtu būdu.
Atsiliepimu į nuteistųjų kasacinį skundą, prokuroras prašo nuteistųjų V. V. A. ir M. A. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad didesnė jų kasacinio skundo argumentų dalis yra dėl bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo; kasatoriai nesutinka su teismų sprendimais, kad jie su kitais nusikaltimo bendrininkais apgaule užvaldė bei padėjo užvaldyti svetimą turtą, bet visi šie klausimai motyvuotai išspręsti apeliacinės instancijos teisme. Nenagrinėtini, prokuroro nuomone ir tie skundo argumentai, kurie susiję su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymu ir bausmės paskyrimu V. L., nes V. L. atžvilgiu priimtas nuosprendis kasacine tvarka nebuvo apskųstas. Priešingai nei teigia kasatoriai, teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, kruopščiai ir visapusiškai ištyrė visus įrodymus ir juos motyvuotai įvertino; nuteistojo V. L. parodymus teismai vertino lygindami ir gretindami juos su surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais kitais įrodymais, pagrįstai rėmėsi V. V. A. parodymais, nes jos apklausa buvo atlikta nepažeidžiant BPK 188 straipsnio reikalavimų, o kad šios apklausos metu buvo suvaržyta jos teisė gintis nuo pateikto kaltinimo byloje nenustatyta, nes dalyvaujant gynėjui ji nepasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymų; be to, byloje esančios ekspertizės išvados nepatvirtina, kad ji 2002 m. lapkričio 26 d. apklausoje negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Atsiliepime nurodoma, kad abiejų nuteistųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes buvo užvaldytas didesnis nei 250 MGL vertės turtas, jų veika padaryta vieninga tyčia ir teisingai kvalifikuota kaip tęstinė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie numatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Iš to darytina išvada, kad kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir naujų faktinių aplinkybių nenustato. Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, to kasaciniame skunde nėra. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, paliekamas nenagrinėtas kasacinio skundo motyvas, kad teismai netinkamai įvertino nuteistojo V. L. ir nuteistosios V. V. A. parodymus, duotus 2002 m. lapkričio 26 d., ir todėl nesutinka su abiejų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorių apeliaciniame skunde jau buvo išdėstyti tie patys argumentai, į kuriuos motyvuotai ir išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje. Tai pasakytina ir apie atpažinimo procedūrą, ir apie V. V. A. sveikatos būklę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tirdami ir vertindami įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų buvę šališki ar būtų pažeidę BPK nustatytas taisykles.
Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Jau minėta kad, nagrinėjant bylą kasacine tvarka naujas įrodymų tyrimas ir vertinimas neatliekami; kasacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą teisės taikymo aspektu, gali spręsti, ar žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nustatančias BPK normas. Kasaciniu pagrindu apskųstiems žemesnės instancijos teismų sprendimams naikinti ir keisti laikomi ir atvejai, kai žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų tyrimas ar (ir) vertinimas turi spragų, yra paviršutiniškas, vienpusis, logiškai nepaaiškinantis teismų padarytų išvadų ir pan. Nustatęs tokius įrodymų tyrimo ar (ir) vertinimo trūkumus kasacinės instancijos teismas konstatuoja BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tiek iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio, tiek iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio bei jų priimtų sprendimų (nuosprendžio ir nutarties) matyti, kad teismai išvadas apie nuteistųjų M. A. ir V. V. A. nusikalstamų veikų aplinkybes padarė remdamiesi kruopščiai išnagrinėję ir įvertinę visų byloje surinktų įrodymų visumą (nuteistųjų V. L., V. V. A. apklausos protokolus bei jų parodymus teismuose, liudytojų parodymus, kitą byloje surinktą rašytinę medžiagą). Visų nuteistųjų parodymai buvo gretinami su kita bylos medžiaga, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais; buvo aiškinamasi, kodėl nuteistoji V. V. A. savo parodymus keitė, ir teismai teisingai vadovavosi jos parodymais, kurie buvo patvirtinti kitais įrodymais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismai, teisingai rėmėsi V. V. A. ikiteisminio tyrimo metu 2002 m. lapkričio 26 d. duotais parodymais, nes ši apklausa vyko, nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, jos metu dalyvavo gynėjas, jai buvo išaiškintos jos teisės, tačiau ji neatsisakė duoti parodymų, be to, ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ji tą dieną galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl teismui nebuvo pagrindo šiais jos parodymais nesiremti.
Dėl tęstinės nusikalstamos veikos
Kasaciniame skunde kasatoriai dar ginčija ir tai, kad jų nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jų manymu, jie padarė tris nusikalstamas veikas, todėl jų veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir dėl to paskirta mažesnė bausmė.
Toks kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuteistieji V. L. ir K. S. iš anksto susitarę, panaudodami suklastotas mokėjimo korteles gryniems pinigams įsigyti, ir tai padedant M. A. ir V. V. A., per tris kartus paėmė iš AB „Parex“ bankas, šiam ir „Barclays bank PLC“ priklausančius 35 000 Lt, o tai yra didelės vertės turtas. Nuteistųjų vieninga tyčia buvo tikslas paimti visus 35 000 Lt neatsižvelgiant į tai, kam jie priklauso, ir tai buvo padaryta vienu metu, vienos kasininkės (V. V. A.) pagalba, panaudojus dvi korteles. Tokius jų veiksmus teismai teisingai įvertino kaip tęstinę nusikalstamą veiką ir tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde dar teigiama, kad teismai paskyrė netinkamą bausmę V. L. ir netinkamai jam taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Tačiau kasacinio skundo dėl nuteistojo V. L. negauta, todėl kasacinės instancijos teismas šios M. A. ir V. V. A. kasacinio skundo dalies nenagrinėja.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje M. A. ir V. V. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų M. A. ir V. V. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Gintaras Goda
Rimantas Baumilas
