P. N. pagal BK 130 str., 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K- 155/ 2009

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.3.1. (S)

2009 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda – ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų dešimčiai mėnesių ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, kurią per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria P. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

P. N. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 25 d., apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, buitinio konflikto metu vieną kartą smogė peiliu į krūtinę A. B., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą – kiauryminį durtai pjautą širdies kairiojo skilvelio, širdaplėvės ir minkštųjų krūtinės ląstos audinių vientisumo pažeidimą; dėl to išsivystė ūmus kraujavimas į širdaplėvės maišelį, kairę krūtinplėvės ertmę bei į išorę ir nukentėjusysis įvykio vietoje mirė; taip P. N. nužudė A. B.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. N. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį.

Kasaciniame skunde jis nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes jo veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatoriaus nuomone, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko šiam nesutikus pasišalinti iš P. N. buto, be to, nukentėjusysis stojosi, o tai nuteistasis suprato kaip kėsinimąsi į jį. Jiems besistumdant, nuteistasis stvėrė po ranka buvusį peilį ir dūrė priešais stovinčiam nukentėjusiajam, todėl nuteistasis galvoja, kad neteisėtas nukentėjusiojo elgesys sukėlė jam didelį susijaudinimą. Toliau skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 46, kur detaliai aiškinamas nužudymo labai susijaudinus kvalifikavimo nuostatos.

Atsiliepime prokuroras prašo nuteistojo P. N. kasacinį skundą atmesti. Jis mano, kad nuteistojo kasaciniame skunde išdėstyti motyvai nepagrįsti, nes jis savo prašymą perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 130 straipsnį grindžia tik tuo, kad nukentėjusiojo poelgį suprato kaip pasikėsinimą, nes šis nepakluso prašymui palikti jo butą ir atsistojo. Pagal nustatytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo faktines aplinkybes, šie teismai pagrįstai pripažino, kad nuteistasis nebuvo fiziologinio afekto būsenos (staiga labai susijaudinus), nes nukentėjusysis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nenaudojo prieš kasatorių jokio smurto, neįžeidinėjo nei paties kasatoriaus, nei jo artimų asmenų; kasatorius pirmas pradėjo priekaištauti nukentėjusiajam A. B., kad šis tebegyvena jo bute, ir prašė išsikraustyti, pirmas pradėjo nukentėjusįjį stumdyti, į tai šis atsakė taip pat pastumdamas nuteistąjį, ir tuo metu P. N., paėmęs nuo sekcijos peilį, juo dūrė nukentėjusiajam į krūtinę. Visa tai negalėjo sukelti P. N. staigaus susijaudinimo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl nuteistojo psichinės būklės, paskyrė psichiatrijos ekspertizę; jos išvadose nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis nesirgo lėtiniu psichikos susirgimu ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, tik paprasto girtumo būsenos, dėl kurios galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tokios ekspertizės išvados paneigia tai, kad kasatorius nusikaltimo padarymo metu buvo didelio susijaudinimo ar fiziologinio afekto būklės, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Kasatoriaus pagrindinis klausimas, keliamas skunde, yra tai, kad, jo manymu, padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį, kaip nužudymas labai susijaudinus. Šis jo skundo argumentas yra neteisingas. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas bylos aplinkybes byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo A. B. veiksmai prieš įvykį būtų neteisėti ar itin įžeidžiantis nuteistąjį ar jo artimą asmenį. Kaip tik nustatyta, kad pats nuteistasis P. N. pradėjo tiek žodinį konfliktą, tiek ir stumdyti nukentėjusįjį, kuris, atstūmęs nuteistąjį, stovėjo nuleidęs rankas ir nesielgė net agresyviai, todėl kasatoriui nebuvo jokio pagrindo įtarti, kad jis kėsinasi į jo sveikatą ar gyvybę, ir dėl to labai susijaudinti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatoriaus apeliacinį skundą, paskyrė psichiatrijos ekspertizę, kuri nustatė, kad P. N. nusikaltimo padarymo metu buvo paprasto girtumo būsenos, lėtiniu psichikos susirgimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, pats kasatorius skunde smulkiai išdėstęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ Nr. 46 pateiktas išvadas bei teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, patikrintas apeliacinės instancijos teisme, savo prašymą perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 130 straipsnio nuostatas, grindžia tik tuo, kad nukentėjusysis nesutiko palikti jo buto, stojosi, o tai „buvo suprasta kaip kėsinimasis ir tai nebūtina nurodyti, nes savaime suprantama“. To aiškiai yra per maža kvalifikacijai pagal BK 130 straipsnį, nes pagal šį straipsnį tyčinis nužudymas kvalifikuojamas tik tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis. Taigi veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tada – kai yra neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, kai staiga kyla didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų ir nedelsiant įvykdomas atsakas – nužudymas. Tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, o tai, kad nukentėjusysis A. B., pastumtas nuteistojo, vėl stojosi nuo sofos, nieko įžeidžiančio nesakydamas, tik prašydamas nevaryti jo iš buto ir nerodydamas jokių agresyvumo požymių, nesuteikė pagrindo nuteistajam labai susijaudinti ir durti peiliu nukentėjusiajam. Tokių duomenų bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir pats nuteistasis, apklausiamas keletą kartų (T. 1, b. l. 160–162, 188–189, 195–196,198, T. 2, b. l. 67–68) ir parodymų patikrinimo vietoje (T. 1, 177–187). Konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas P. N. pritaikytas tinkamai. Baudžiamojo proceso kodekso esminių pažeidimų, tiriant ar nagrinėjant bylą teismuose, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti priimtus teismų sprendimus, teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. N. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Albinas Sirvydis

Rimantas Baumilas