Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI-1987-815/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00250-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjos P. Y. atstovei advokato padėjėjai Laurai Martinaitytei,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus patarėjai Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėja P. Y. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 3 d. sprendimą Nr.(15/4-1) 3I-11 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos pilietei P. Y.“ (toliau – ir Sprendimas);

2.1. įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo P. Y..

3. Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. spalio 30 d. jau buvo priėmęs sprendimą analogiškoje byloje dėl atsakovo sprendimo (adm. byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNDE5Ni01NjEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-4196-561/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-4196-561/2018">eI-4196-561/2018</a>), kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Minėtu sprendimu pareiškėjos skundas buvo tenkintas ir Migracijos departamentas buvo įpareigotas per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjai pakeitimo.

3.1. Departamentas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, pakartotinai atliko pareiškėjos apklausą bei apklausė uždarosios akcinės bendrovės „Šilduja“ (toliau – ir UAB „Šilduja“, Įmonė, Bendrovė) direktorių ir buhalterę. Nors visi trys asmenys paliudijo, kad pareiškėja su broliu H. Y. yra UAB „Šilduja“ akcininkai, kad dirba įmonėje, tačiau atsakovas vis tiek priėmė neigiamą sprendimą. Pareiškėja atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ne tik formaliai. Įmonė turi didesnį įstatinį kapitalą, turi nuosavo turto, vykdo anksčiau vykdytą ir plečia veiklą. Visa tai vykdoma realiai, legaliai, sudarant sutartis su trečiaisiais asmenimis.

3.2. Pažymėjo, kad pareiškėja atvyko į Lietuvą dar 2014 m., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėja yra uždarosios akcinės bendrovės „Rofis“ (toliau – ir UAB „Rofis“) akcininkė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tapo naujos įmonės – UAB „Šilduja“ akcininke, kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo jau kaip naujos įmonės – UAB „Šilduja“ akcininkė. Pažymėjo, kad pareiškėja ir toliau išlieka UAB „Rofis“ akcininke, tačiau tuo pačiu plėtoja verslo idėjas ir naujoje įmonėje.

3.3. Paaiškino, kad pareiškėja 2017 m. birželio 27 d. nuosavybės teise (kartu su broliu H. Y. ir jo sutuoktine T. Z.) įsigijo butą, esantį Olimpiečių g. 3-13, Vilniuje. Atlikus naujos statybos bute remontą, visi trys jame ir apsigyveno bei gyvena iki šiol (butas 3 kambarių, 71,16 kv. m., tikrai atitinka ploto reikalavimus užsieniečiams).

3.4. 2018 m. birželio 5 d. pareiškėja pateikė prašymą Departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pateikė visus reikiamus dokumentus. 2018 m. liepos 24 d. pareiškėja atvyko į Departamentą, kur raštu turėjo pateikti atsakymus į užduotus klausimus. Kaip nurodoma skundžiamame sprendime, pareiškėja pateikė atsakymus abstrakčiai, nurodė neatitinkančius tikrovės faktus, kai ko nenurodė iš viso, todėl išvadoje nurodoma, kad asmuo „nedalyvauja bendrovės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima“. Taip pat nurodoma, kad „pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė“. Tokias Departamento išvadas vertino nepagrįstomis, neįrodytomis, nesusijusiomis su esamomis faktinėmis aplinkybėmis.

3.5. VAAT 2018 m. spalio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNDE5Ni01NjEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-4196-561/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-4196-561/2018">eI-4196-561/2018</a> (toliau – ir VAAT sprendimas) nurodė, kad „bendrovės veiklą pareiškėja apibūdino; o tai, kad nedetaliai nurodė bendrovės silpnybes, stiprybes, kaip jos nurodytos verslo plane, nepaneigia pareiškėjos pateikto atsakymo“ bei „teismas, įvertinęs apklausos rezultatus iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos kai kurie pateikti atsakymai nėra tikslūs ir ne visais klausimais konkretūs. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tokie netikslumai galėjo atsirasti ne dėl to, jog pareiškėja nežino ir nedalyvauja bendrovės ūkinėje veikloje, tačiau dėl vartotinos kalbos barjero “.

4. Po šių teismo argumentų, atsakovas pakartotinai iškvietė pareiškėją į apklausą 2018 m. gruodžio 7 d. Apklausa vyko žodžiu, pareiškėja atsakė į visus Departamento atstovo užduotus klausimus, tačiau nurodė, jog pareiškėjai visiškai nesuprantama, kodėl atsakovas interpretuoja pareiškėjos atsakymus ir juos vertina neigiamai.

4.1. Akcentavo, kad pareiškėja yra Įmonės akcininkė, o ne direktorė, tačiau į šias aplinkybes atsakovas neatsižvelgė. Pareiškėjos įsitikinimu, Departamentas turi išankstinę neigiamą poziciją pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja įvardijo UAB „Šilduja“ tiekėjus, pirkėjus ir konkurentus, tinkamai nurodė ir veiklos sritį bei pobūdį. Įmonės gali turėti ir vieną tiekėją, ir tai nereiškia, kad įmonė neužsiima veikla, ar kad veikla yra fiktyvi. Šiuo atveju pareiškėja įvardijo jai žinomas įmones, klientus, tiekėjus, konkurentus, įmonės valdymą, turimą turtą, kreditorinius įsipareigojimus. Ir tai, be jokių išvedžiojimų, turi būti vertinama kaip teisingas atsakymas.

4.2. Dėl atsakovo argumento, kad pareiškėja ir šį kartą ne į visus klausimus atsakė teisingai pažymėjo, jog atsakovas pareiškėjos atsakymą dėl lankymosi Įmonės biure 1–2 kartus per mėnesį nepagrįstai įvertino kaip neteisingą. Pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvoje yra pasibaigęs 2018 m. rugpjūčio 18 d., todėl pareiškėja ir nenurodė, kad ji lankėsi įmonėje po leidimo laikinai gyventi pasibaigimo. Priešingai, ji sąžiningai nurodė, kad Įmonėje lankėsi iki to laiko. Tą patvirtina ir Įmonės buhalterė bei direktorius, nurodydami, kad akcininkai lankydavosi gegužę–liepą. Tai yra reali situacija, nes tik įsigijus įmonę ir pabuvus akcininkais keletą mėnesių, atsakovas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjai teko išvykti iš Lietuvos ne savo valia. Pažymėjo, kad atsakovas pats nurodo, jog apklausus buhalterę, pastaroji nurodė, kad akcininkai abu buvo atvykę gegužės–liepos mėnesiais. Tą patį nurodė ir apklaustas UAB „Šilduja“ direktorius.

4.3. Nesuprantamu laikė atsakovo argumentą dėl pareiškėjos atsakymo netinkamumo apie finansinių dokumentų tikrinimą. Įmonės buhalterė patvirtino, kad akcininkė domisi Įmonės finansiniais dokumentais, kad „jos kalbėjo apie Įmonės veiklą bei kaip ją pagerinti, t. y. sumažinti skolas“. Vėlgi, buhalterė tik patvirtino, kad akcininkė sako tiesą. Departamentas nurodo, kad nebuvo įvardinti konkretūs dokumentai ir akcininkė nieko nepasirašė, tačiau akcininkas ir nepasirašo ant buhalterinių dokumentų, nes ant jų parašus deda buhalteris ir/ar įmonės direktorius. Todėl sprendė, jog ir šis akcininkės atsakymas buvo teisingas.

4.4. Dėl finansinių metų apyvartos ir pelno. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos klausė apie 2018 metus, tačiau iš tiesų klausimas buvo apie paskutinį jai žinomą laikotarpį. Tad pareiškėja teisingai nurodė apyvartą ir pelną už 2017 metus. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 7 d. dar nebuvo padaryta galutinė buhalterinė suvestinė už visus 2018 metus, ir ypač neaiškus tikslus pelnas.

4.5. Dėl verslo plano. Pareiškėjos teigimu, Įstatymas reikalauja, kad įmonė veiktų pagal verslo planą paskutinius 6 mėnesius. Įstatymas nenurodo, kad galima vertinti pajamų ir apyvartos dydį į ateitį, kuris yra tik spėjamas, jo tikimasi. Šiuo atveju yra svarbu, kad įmonė veikia pagal verslo planą – tai yra vykdo jame nurodytą veiklą. Aplinkybės, ar pelnas bei apyvarta bus pasiekti, tokie, kokių tikimasi, negali būti vertinamas kaip neatitikimas verslo planui, nes įmonės ne tik kad paskutinius šešis mėnesius, bet daugiau nei dešimt metų vykdo tą pačią veiklą.

4.6. Atkreipė dėmesį, jog apklausos pabaigoje paklausus pareiškėjos, ar ji suprato visus klausimus, ji nurodė, kad ne, o kad gerai suprato apie 50 procentų klausimų. Sprendime yra nurodyti tik keli atsakymai, kurių pagrindu buvo priimtas neigiamas sprendimas, tačiau didžioji dauguma atsakymų yra net neminimi.

5. UAB „Šilduja“ įsteigta 2008 m., turi 1600 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė yra 28,96 Eur, o verčių sumą yra 46 336,00 Eur. Iš viso įmonėje yra 5 akcininkai, iš kurių P. Y. ir H. Y. (brolis) turi po 536 vnt. akcijų (15 522,56 Eur nominalios vertės), o kiti trys akcininkai turi po 176 vnt. akcijų. Pažymėjo, jog atsakovui kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė visus duomenis apie akcijų įsigijimą ir tai patvirtinančius dokumentus.

UAB „Šilduja“ pagrindinė veikla yra visų tipų pastatų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų montažas. Šiai dienai įmonėje dirba 24 darbuotojai. 2017 m. apyvarta siekė apie 600 000 Eur be PVM. Kaip ir reikalaujama, įmonės veikla atitinka verslo plane nurodytą veiklą, tai yra paskutinius 6 mėnesius vykdo veiklą pagal verslo planą. Atsakovui buvo pateikta ne viena sutartis su klientais (darbų rangos ar subrangos), išrašytų sąskaitų faktūrų registras, banko išrašas bei kiti dokumentai, įrodantys, kad įmonės veikla nėra fiktyvi, o pareiškėja yra įmonės akcininkė. Įmonės akcininkas turi teisę dalyvauti įmonės veikloje, priimti sprendimus dėl įmonės valdymo, dėl finansinių klausimų, kaip įstatinio kapitalo didinimas, pelno paskirstymas, įmonės reorganizavimo, įmonės veiklos gairių.

6. Pareiškėja buvo pateikusi paso ir leidimo gyventi kopijas, išvykų sąrašą, UAB „Šilduja“ steigimo dokumentus, Juridinių asmenų registro išrašą, akcininkų sąrašą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, akcijų pasirašymo sutartis, UAB „Šilduja“ darbuotojų sąrašą ir darbo sutartis, verslo planą, UAB „Šilduja“ atestatus, sertifikatus, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, balansą, pelno nuostolių ataskaitas, aiškinamąjį raštą, metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 m., kitus dokumentus, įrodančius įmonės veiklą (banko išrašą, panaudotų ir gautų sąskaitų faktūrų sąrašą, sutartis ir kita). Šių dokumentų pagrindu turėjo būti atliktas patikrinimas, ar įmonė vykdo realią teisėtą veiklą, ar akcininkas dalyvauja įmonės veikloje, tai yra, ar dokumentai atitinka tikrovę.

7. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nėra nei vieno argumento, kad pateikti duomenys neatitiktų tikrovės, kad UAB „Šilduja“ nevykdytų veiklos, ar būtų fiktyvi, kad akcininkai būtų tik formalūs. Pažymėjo, kad joks įstatymas nenumato tokio reikalavimo, kad akcininko dalyvavimas įmonės veikloje būtų būtinas. Akcininkas turi teisę dalyvauti įmonės veikloje, ir šita teisė neturi būti apribota. Nagrinėjamu atveju, atsakovui apklausus įmonės direktorių ir buhalterę, kurie patvirtino, kad akcininkai yra tikri, kad dalyvauja įmonės veikloje, kad lankosi ofise, kad su jais bendraujama, vis tiek nusprendžia, kad pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Darė išvadą, kad atsakovas ignoravo VAAT sprendimą ir tai, kad teismas nurodė, jog „atsakovas, vertindamas pareiškėjos apklausos rezultatus, turėjo juos vertinti visos apklausos klausimų kontekste“. Atsakovas ir vėl vertina apklausos atsakymus ne visumoje, o kritikuoja pavienius atsakymus, nors pats sau prieštaraudamas nurodė, kad UAB „Šilduja“ direktorius ir buhalterė patvirtina tas pačias aplinkybes.

8. Nurodė, kad atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, o grindžiamas tik spėjimais. Nurodė, jog atsakovas nėra nuoseklus, netyrė duomenų, nesiaiškino aplinkybių, o selektyviai rinko įrodymus, kas apsunkino pareiškėjos teises realizuoti teisę į teisminę gynybą. Jokių duomenų, kad pareiškėja keltų grėsmę saugumui ar kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiavo procedūromis, priešingai, pareiškėja pateikė visus teisės aktuose numatytus dokumentus ir duomenis Departamentui.

II

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1.Įstatymo (redakcija, aktuali iki 2018 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

2. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

3. Apklausęs pareiškėją, Bendrovės buhalterę L. G., direktorių E. I., išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą, 2019 m. sausio 3 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis savo tikslą (nors pareiškėja deklaravo, kad pagrindinis jos tikslas – vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, tačiau nustatyta, kad pareiškėja teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, o leidimas laikinai gyventi keičiamas tik tuo atveju, kai užsienietis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja piktnaudžiauja migracijos procedūromis, sprendė, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

4. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja apklausos metu patvirtino, jog Bendrovės ofise lankėsi tik 1 arba 2 kartus per mėnesį, kitu metu Bendrovės veikloje nedalyvauja. Pareiškėjos skundo teiginius, kad jos leidimas laikinai gyventi pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 18 d., todėl ji nurodė informaciją iki leidimo galiojimo pasibaigimo, vertino kaip gynybinę pareiškėjos poziciją. Pareiškėjos atsakymai apie lankymosi Bendrovės biure dažnumą buvo įvertinti duomenų visumoje.

5. Atsakovo teigimu, pareiškėjos atsakymai pagrįstai buvo įvertinti kaip nekonkretūs ir neišsamūs.

5.1. Pareiškėja nurodė, kad ji tikrino Bendrovės finansinius dokumentus, aptarė su p. Lėta kaip sumažinti bendrovės sąnaudas, padidinti pelną bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Tačiau paprašius patikslinti, kokius konkrečiai finansinius dokumentus ji tikrino, pareiškėja pasakė, kad nežino, o po to patikslino, kad neprisimena.

5.2. Paklausus apie paskutinį Bendrovės akcininkų susirinkimą, ji nurodė, kad, jos manymu, jis vyko prieš 5 mėnesius. Į klausimą, kokie sprendimai buvo priimti paskutinio akcininkų susirinkimo metu, pareiškėja nurodė, kad jame buvo kalbėta apie Bendrovės sąnaudas, ateities planus, tame tarpe apie bendrovės filialo atidarymą Vilniaus mieste. Paklausus apie Bendrovės planus 2019 m. ji pakartojo, kad Bendrovė planuoja atidaryti filialą Vilniaus mieste bei palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Į klausimą, kokiu būdu Bendrovė ketina palaikyti ilgalaikius santykius su klientais, ji nurodė, kad jie stengsis didinti Bendrovės patikimumą, gerai ir kokybiškai aptarnauti klientus, Bendrovės darbuotojai turi gerų įgūdžių, o taip pat Bendrovė turi labai gerą direktorių.

5.3. Paprašius paaiškinti, kaip pareiškėja išlaiko sutarčių tęstinumą (ji teigė, kad asmeniškai užtikrina sutarčių su klientais tęstinumą), t. y. palaiko ilgalaikius ryšius su klientais, ji atsakė, kad ji ne direktorė ir ne buhalterė, o tik Bendrovės akcininkė ir palaikyti ryšius su klientais ji neturi laiko, o su klientais bendrauja Bendrovės direktorius, taip pat jis priima sprendimus bei organizuoja susitikimus su klientais, t. y. pati pareiškėja patvirtino, kad nebendrauja su klientais.

5.4. Į klausimą apie planuojamą 2019 m. apyvartą bei pelną, pareiškėja atsakė, kad pelnas, jos manymu, planuojamas 6 tūkst. eurų, o apyvarta – 500 tūkst. eurų. Pažymėjo, kad pateiktame kartu su pareiškėjos prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Bendrovės verslo plane nurodyta, kad 2019 m. planuojama 1 mln. eurų apyvarta. Paprašius pareiškėjos nurodyti bendrovės apyvartą bei pelną už paskutinį jai žinomą 2018 m. laikotarpį, ji nurodė, kad apyvarta sudarė apie 600 tūkst. eurų, o pelnas – 5 400 eurų, tačiau ji nenurodė laikotarpio. Vėliau į pareiškėją buvo kreiptasi el. paštu, paprašyta patikslinti, kokį laikotarpį ji turėjo omenyje. Į šį paklausimą atsakė ne pati pareiškėja, o advokato padėjėja Laura Martinaitytė, pranešdama, kad pareiškėja turėjo omenyje 2017 metus (pažymėtina, kad apklausos metu aiškiai buvo klausiama apie 2018 metų pareiškėjai žinomą laikotarpį). Departamento duomenimis, Bendrovės pelnas už 2017 m. sudarė 4 749 eurų, o Bendrovės pateiktose VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentuose per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., su kuriais pareiškėja kaip akcininke galėjo ir turėjo būti susipažinusi, nurodyta, kad Bendrovės apyvarta per minėtą laikotarpį sudarė 142 309 eurų, o pelnas – 5 404 eurų. Departamento vertinimu, akcininkas, aktyviai dalyvaujantis Bendrovės veikloje (ir siekiantis leidimo gyventi šiuo pagrindu), turėtų domėtis Bendrovės finansine padėtimi ir žinoti jos finansinius rodiklius bent už paskutinį ketvirtį.

6. Sprendė, kad pareiškėjos žinios apie Bendrovę yra paviršutiniškos ir negilios, nes į daugelį klausimų ji atsakė abstrakčiai ir (ar) netiksliai. Pareiškėja nedalyvavo akcininkų susirinkime, nežinojo Bendrovės finansinių rodiklių už einamuosius metus, neteisingai apibūdino Bendrovės planuojama apyvartą 2019 m. Todėl darė išvadą, kad pareiškėja nėra įsitraukusi į Bendrovės veiklą ir yra tik formali akcininkė. Pareiškėjos atsakymai į jai užduotus konkrečius klausimus apie įmonę (t. y. esminius klausimus, vertinant pareiškėjos tikslo – vykdyti teisėtą veiklą įmonėje Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės akcininkei – realumą) vertintini kaip neišsamūs, neinformatyvūs ir abstraktūs. Manė, kad esminių, neatsiejamai su Bendrovės veikla ir pareiškėjos deklaruojamu tikslu susijusių paaiškinimų pateikimas neturėtų sukelti sunkumų pareiškėjai, kuri prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo teisėtą veiklą Bendrovėje deklaravo kaip gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Departamento nuomone, surinktų duomenų visuma rodo, kad pareiškėjos tikslas nėra teisėta veikla Bendrovėje. Pareiškėjos paaiškinimai suponuoja, kad ji yra prisiėmusi pasyvaus akcininko vaidmenį, nėra įsitraukusi į Bendrovės veiklą, jos valdymą, todėl pareiškėjai nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi, kad ji galėtų nuolatos ir efektyviai kontroliuoti įmonę.

7. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika pažymėdamas, kad vien įmonės akcijų turėjimas savaime nesukuria prielaidos užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi, leidimas turėtų būti išduodamas tik tokiam užsieniečiui, kuris realiai užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o ne siekia vien formaliai atitikti Įstatymo nuostatas leidimui laikinai gyventi gauti, kadangi akcijų turėjimo faktas nesuponuoja išvados, kad užsieniečio ketinimai užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje yra realūs (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje A-3352-624/2017, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3432-858/2017, 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDg2Mi02MjkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4862-629/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4862-629/2018">eA-4862-629/2018</a>).

8. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 papunkčiai). Atkreipė dėmesį, kad LVAT pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į minėtas Lietuvos migracijos politikos gaires (LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDg0MC03NTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4840-756/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4840-756/2016">eA-4840-756/2016</a>).

Pažymėjo, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); įmonė, kurioje pareiškėja užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla (UAB „Rofis“), susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas (6.4 papunktis); duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėtos užsienietės tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 punktas).

9. Dėl pareiškėjos argumentų, kad jau buvo priimtas sprendimas analogiškoje byloje pažymėjo, kad VAAT Sprendime nurodyti procedūriniai trūkumai buvo ištaisyti, priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinti naujai surinkti duomenys (atlikta dar viena pareiškėjos apklausa, apklaustas Bendrovės direktorius ir buhalterė). VAAT Sprendime nurodė, kad pareiškėjos apklausos metu pateiktų atsakymų netikslumai galėjo atsirasti ne dėl to, jog pareiškėja nežino ir nedalyvauja bendrovės ūkinėje veikloje, tačiau dėl vartotinos kalbos barjero. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 14 d. kvietime į apklausą pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji kviečiama atvykti su vertėju iš lietuvių, ar anglų, ar rusų kalbos į jai suprantamą kalbą (pareiškėja pati pasirinko lietuvių–anglų kalbų vertėją), todėl galima daryti išvadą, kad atsakymų neišsamumas, formalus pobūdis yra nulemtas ne kalbos barjero, o pareiškėjos žinių apie Bendrovę trūkumo. Kaip ir nurodyta, VAAT Sprendime, prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo apklaustas Bendrovės direktorius, buhalterė, jų paaiškinimai įvertinti duomenų visumoje kartu su pareiškėjos paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis.

10. Departamentas suteikė galimybę apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Kitaip tariant pareiškėjai buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, o atsakomybę už pasekmes, kad pareiškėja šia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikdavo nekonkrečius, formalius paaiškinimus, turi prisiimti būtent pareiškėja. Apklausos metu pareiškėjos pateikti atsakymai vertinami duomenų visumoje, nesutapimai vertinami vadovaujantis protingumo principu, o netinkamas atsakymas į pavienį klausimą nėra laikomas lemiamu priimant galutinį sprendimą. Pagal įstatymų leidėjų tikslus priimant teisės normas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įmonių akcininkams, buvo siekiama sudaryti galimybę išduoti leidimus laikinai gyventi tiems bendrovių akcininkams, kurie ne tik investavo į bendrovę nusipirkdami akcijas, bet ir yra aktyviai įsitraukę į nuolatinį bendrovės valdymą, veiklos stebėseną ir kontrolę, sprendimų priėmimą bendrovės vardu. Įvertinus surinktus duomenis, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja tik formaliai yra Bendrovės akcininke, iš tikrųjų į Bendrovės valdymą, kontrolę, kaip paaiškėjo apklausos metu, nėra įsitraukusi, todėl galima teigti, kad pareiškėjos tikrieji ketinimai yra ne atvykti į Lietuvos Respubliką su tikslu vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Laura Martinaitytė iš esmės rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Departamento atstovė šios institucijos Teisės skyriaus patarėja Elina Petrauskaitė iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Pareiškėja 2018 m. birželio 5 d. su prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Šilduja“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės kapitalo. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, bendrovės verslo planą, bendrovės SEB banko sąskaitos išrašą, darbo sutarčių, sudarytų bendrovės su Lietuvos Respublikos piliečiais kopijas ir kitus dokumentus.

2. Departamentui nagrinėjant pareiškėjos prašymą bei kartu pateiktus dokumentus, kilo įtarimų dėl minėtos užsienietės dalyvavimo Bendrovės veikloje ir ar jos dalyvavimas Bendrovės veikloje yra būtinas, todėl išsiuntė pareiškėjai kvietimą ir paprašė atvykti į Departamentą apklausai apie jos vykdomą teisėtą veiklą Lietuvoje.

3. 2018 m. liepos 24 d. pareiškėja atvyko į Departamentą ir buvo apklausta dėl jos vykdomos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje bei dalyvavimo Bendrovės veikloje.

4. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos apklausos rezultatus, 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais.

5. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo P. Y..

6. VAAT 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-571 ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjai pakeitimo.

7. Departamentas, atsižvelgdamas į VAAT sprendimą, 2018 m. lapkričio 14 d. elektroninių paštu išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. (15/4-13) 10K-44511 „Dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino sustabdymo“, kuriame pareiškėjos prašoma iki 2018 m. lapkričio 26 d. atvykti į Departamentą pakartotinai apklausai apie jos vykdomą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ir pateikti Departamentui Bendrovės įstatus. Pažymėta, kad į apklausą pareiškėja kviečiama atvykti su vertėju iš lietuvių, ar anglų, ar rusų kalbos į jai suprantamą kalbą.

8. 2018 m. lapkričio 21 d. Departamentas elektroniniu paštu gavo pareiškėjos įgaliotos atstovės advokato padėjėjos prašymą, kuriame prašoma pareiškėjos apklausą paskirti ne anksčiau kaip 2018 m. gruodžio 6 d., nes pareiškėja šiuo metu yra Irane.

9. 2018 m. gruodžio 7 d. pareiškėja buvo pakartotinai apklausta apie jos teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Nurodyta, kad pareiškėja atvyko į apklausą su anglų kalbos vertėju O. A., o ne su vertėju iš lietuvių, ar anglų, ar rusų kalbos į jai suprantamą kalbą. Apklausa buvo atlikta žodžiu (padarytas šios apklausos garso įrašas). Pareiškėjai buvo užduodami klausimai lietuvių kalbą, o vertėjo jie buvo verčiami į anglų kalbą. Apklausą atliekantis valstybės tarnautojas perspėjo pareiškėją, kad atsakydama į jai pateiktus klausimus ji turi pateikti atitinkančius tikrovę duomenis. Pareiškėja įvardino keletą Bendrovės tiekėjų, pirkėjų ir konkurentų, nurodė, kad Bendrovė neturi valdybos, turi kreditą (lizingą) automobiliams. Į klausimą, kaip dažnai ji lankosi Bendrovės ofise, ji nurodė, kad lankosi bendrovės ofise 1 ar 2 kartus per mėnesį, o „jei kas atsitinka Bendrovėje, jie (ji ir jos brolis) priima rimtus sprendimus, vyksta į Bendrovės ofisą, dalyvauja akcininkų susirinkimuose bei koordinuoja Bendrovės veiklą“. Paklausus, ką pareiškėja veikia kitu laiku, nurodė, kad kitu laiku ji apsipirkinėja, lankosi kitose vietose. Atliekantis apklausą valstybės tarnautojas patikslino, ar teisingai suprato, kad ji lankosi Bendroves ofise 1 arba 2 kartus per mėnesį, o kitu metu Bendrovės veikloje nedalyvauja. P. Y. tai patvirtino. Taip pat ji nurodė, kad, atvykus į Bendrovės ofisą, ji tikrina Bendrovės finansinius dokumentus ir bendrauja su p. Lėta (Bendrovės buhaltere) apie Bendrovės sąnaudų sumažinimą, pelno padidinimą bei ilgalaikių santykių su klientais išlaikymą. Paklausus, kada P. Y. lankėsi Bendrovės ofise paskutinį kartą, ji tikslios datos nenurodė, o nurodė tik, kad paskutinį kartą jį lankėsi Bendrovės ofise prieš 3 ar 4 mėnesius, ir paminėjo, kad Departamentas nusprendė neleisti jai ir jos broliui apsistoti Lietuvoje, tačiau su Bendrovės atstovais jie bendrauja internetu arba telefonu. Atvykus paskutinį kartą į Bendrovės ofisą, ji tikrino Bendrovės finansinius dokumentus, aptarė su p. L. (buhalterė) kaip sumažinti Bendrovės sąnaudas, padidinti pelną bei išlaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Paprašius patikslinti, kokius konkrečiai finansinius dokumentus ji tikrino, ji pasakė, kad nežino, o po to patikslino, kad neprisimena. Paprašius paaiškinti, kaip ji išlaiko sutarčių tęstinumą (ji teigė, kad asmeniškai užtikrina sutarčių su klientais tęstinumą), t. y. palaiko ilgalaikius ryšius su klientais, ji atsakė, kad ji ne direktorė ir ne buhalterė, o tik Bendrovės akcininkė ir palaikyti ryšius su klientais ji neturi laiko, kad su klientais bendrauja Bendrovės direktorius, taip pat jis priima sprendimus bei organizuoja susitikimus su klientais. Paklausus apie paskutinį Bendrovės akcininkų susirinkimą, ji nurodė, kad, jos manymu, jis vyko prieš 5 mėnesius. Į klausimą, kokie sprendimai buvo priimti paskutinio akcininkų susirinkimo metu pareiškėja nurodė, kad jame buvo kalbėta apie Bendrovės sąnaudas, ateities planus, tame tarpe apie Bendrovės filialo atidarymą Vilniaus mieste. Paklausus apie Bendrovės planus 2019 m. ji pakartojo, kad Bendrovė planuoja atidaryti bendrovės filialą Vilniaus mieste bei palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. Į klausimą, kokiu būdu Bendrovė ketina palaikyti ilgalaikius santykius su klientais, ji nurodė, kad stengsis didinti Bendrovės patikimumą, gerai ir kokybiškai aptarnauti klientus, Bendrovės darbuotojai turi gerų įgūdžių, o taip pat Bendrovė turi labai gerą direktorių. Į klausimą apie planuojamus 2019 m. apyvartą bei pelną, pareiškėja atsakė, kad pelnas, jos manymu, planuojamas 6 tūkst. eurų, o apyvarta – 500 tūkst. eurų. Paprašius P. Y. nurodyti Bendrovės apyvartą bei pelną už paskutinį jai žinomą 2018 m. laikotarpį, ji nurodė, kad apyvarta sudarė apie 600 tūkst. eurų, o pelnas – 5 400 eurų, tačiau ji nenurodė laikotarpio. Rašytinė medžiaga tvirtina, kad Departamentas elektroniniu paštu paprašė patikslinti, kokį laikotarpį ji turėjo omenyje. Į šį paklausimą atsakė ne pati pareiškėja, o advokato padėjėja, pranešdama, kad P. Y. turėjo omenyje 2017 metus.

10. 2018 m. gruodžio 3 d. Departamento Imigracijos skyrius išsiuntė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) raštą Nr. 10K-46850 dėl Bendrovės darbuotojų apklausos, kuriame nurodyta atlikti Bendrovės darbuotojų buhalterės ir direktoriaus, o jam nesant, vieno iš akcininkų apie P. Y. ir jo brolio dalyvavimą Bendrovės veikloje.

11. 2018 m. gruodžio 12 d. Departamentas gavo iš Migracijos skyriaus surinktą medžiagą apie Bendrovės darbuotojų (buhalterės ir direktoriaus) apklausą apie P. Y. ir jos brolio dalyvavimą Bendrovės veikloje. Jie raštu atsakė į pateiktus jiems apklausos lape klausimus:

11.1. Bendrovės buhalterė nurodė, kad pažįsta minėtus užsieniečius, jie nuo 2018 m. gegužės mėn. yra Bendrovės akcininkai. Kokiu adresu jie gyvena Lietuvoje, ji nežino, taip pat nežino, ar jie gyvena Lietuvoje pastoviai. Į klausimą, kaip minėti užsieniečiai dalyvauja Bendrovės veikloje, buhalterė nurodė, kad jie buvo atvykę į Bendrovės ofisą (per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki liepos mėn.) ir domėjosi Bendrovės veikla. Į klausimą, ką konkrečiai minėti užsieniečiai atlieka Bendrovėje, kaip jie prisideda prie Bendrovės veiklos, buhalterė pažymėjo, kad jie padėjo su investicijomis, padidinus Bendrovės akcinį (įstatinį) kapitalą. Į klausimą, ar P. Y. padeda jai, nurodė, kad pareiškėja domėjosi Bendrovės buhalteriniais dokumentais, Bendrovės padėtimi, taip pat jos kalbėjo apie Bendrovės veiklą bei kaip ją pagerinti, t. y. sumažinti skolas. Į klausimą, kaip dažnai minėti užsieniečiai atvyksta į Bendrovės ofisą bei kiek kartų jie buvo atvykę, pažymėjo, kad jie abu buvo atvykę gal kokius 3 kartus (gegužės, liepos mėn.). Kada paskutinį kartą jie buvo Bendrovės ofise, buhalterė tiksliai neprisiminė, tik pažymėjo, kad gal liepos mėn. Atvykę paskutinį kartą į Bendrovės ofisą aptarė su pareiškėja Bendrovės pelno–nuostolio ataskaitą, tačiau jokių dokumentų nepasirašė. Kokiu adresu minėti užsieniečiai apsistoja, atvykę į Panevėžį, nežinojo (pažymėjo, kad ji tik bendrovės buhalterė). Paskutinis Bendrovės akcininkų susirinkimas, kaip teigė buhalterė, buvo 2018 m. gegužės mėn., jame dalyvavo 3 bendrovės akcininkai, o P. Y. ir jos brolis jame nedalyvavo.

11.2. Bendrovės direktorius, atsakydamas į apklausos lape pateiktus klausimus, nurodė, kad su P. Y. ir jos broliu jį supažindino jo sūnus. Jis jam pasakė, kad yra žmonės, kurie nori būti akcininkais. Direktoriaus teigimu, Bendrovės akcininkai sutiko, kad šie užsieniečiai taptų akcininkais ir investuotų į Bendrovę lėšas, kurių dėka Bendrovė susitvarkytų su skolomis ir tęstų savo veiklą. Minėti užsieniečiai tapo Bendrovės akcininkais 2018 m. gegužės mėn., turi butą Vilniaus m. Taip pat direktorius nurodė, kad turi duomenų, kad jie, kol kas neturi leidimo laikinai gyventi, o kai jį gaus, tuomet pradės normaliai vykdyti įmonės reikalus, kad galės dirbti dar geriau. Į klausimą, kaip minėti užsieniečiai dalyvauja Bendrovės veikloje, direktorius nurodė, kad kol kas nėra aktyvumo dėl to, kad motinai buvo insultas, todėl jie buvo labai užimti ir dar negavo leidimo gyventi Lietuvoje. Į klausimą ką konkrečiai minėti užsieniečiai atlieka Bendrovėje atsakė, kad kol kas konkrečios veiklos nėra, bet kai sutvarkys dokumentus, imsis aktyviau. Į klausimą, ar P. Y. domėjosi Bendrovės finansiniais duomenimis, jis nurodė, kad ji domėjosi Bendrovės apyvartomis ir jos pelno bei nuostolių klausimais. Direktoriaus teigimu, minėti užsieniečiai buvo atvykę į Bendrovės ofisą 2018 m. gegužės ir birželio mėn. ir jie aptarė Bendrovės ateities planus, tame tarpe Bendrovės filialo atidarymą Vilniaus mieste. Į klausimą apie Bendrovės paskutinį akcininkų susirinkimą (kada jis buvo, kas jame dalyvavo, ar jame dalyvavo minėti užsieniečiai, kas jame buvo sprendžiama), direktorius atsakė, kad po 2018 m. gegužės, birželio mėn. nebuvo, kadangi jie neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje ir susirgo motina.

12. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, 2019 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 31-11 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos pilietei P. Y.“. Įvertinęs pareiškėjos, Bendrovės direktoriaus ir buhalterės apklausos rezultatus, darė išvadą, kad pareiškėjos atsakymai į pateiktus jai klausimus prieštarauja Bendrovės buhalterės ir direktoriaus atsakymams. Pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ji nežinojo Bendrovės finansinių rodiklių už einamuosius metus, neteisingai apibūdino Bendrovės planuojamą apyvartą 2019 m., ji net nedalyvavo nei vienam Bendrovės akcininkų susirinkime, o į Bendrovės ofisą buvo atvykusi tik 2–3 kartus, nors teigė, kad atvyksta 1–2 kartus per mėnesį. Teisingai atsakyti į klausimus apie Bendrovės tiekėjus, pirkėjus bei konkurentus, taip pat suteikti informaciją apie Bendrovės kreditą (lizingą) galimai ji buvo pasiruošusi iš anksto. Nusprendė, kad kol kas pareiškėja nėra įsitraukusi į Bendrovės veiklą (apie tai aiškiai pasakė Bendrovės direktorius).

13. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo P. Y..

1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-11 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos pilietei P. Y.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus (redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 30 d.). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tos pačios dalies 14 punkte – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

3. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

4. Iš pirminės pareiškėjos apklausos 2018 m. liepos 24 d. matyti, jog pareiškėja nenurodė Bendrovės visų akcijų kiekio bei vienos akcijos nominalios vertės, nenurodė visų Bendrovės akcininkų pavardžių. Apibūdindama Bendrovės veiklą, ji nurodė, kad Bendrovė užsiima „šildymu, oro kondicionieriais, vandens tiekimu, dujomis“; nenurodė Bendrovės tiekėjų ir pagrindinių klientų, nepažymėjo, kad Bendrovė prekiauja įranga, skirta šildymo, vandentiekio, nuotekų, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujotiekio sistemomis bei nenurodė jos gamintojų. Atsakydama į klausimą, ar Bendrovė turi konkurentų ir paprašius juos išvardinti, pareiškėja pažymėjo, kad ji „juos pamiršo“, nurodydama Bendrovės stiprybes, silpnybes ir problemas, pareiškėja pažymėjo, kad „Bendrovės direktorius E. I. ir kiti akcininkai yra geri, jie yra labai aktyvūs“, problemų, anot jos, Bendrovė neturi, o kas liečia silpnybes, ji galvoja, kad jie turėtų vykdyti daugiau projektų“. Apibūdindama Bendrovės 2018 m. planus pažymėjo, kad tai – „auginti jų veiklą“, taip pat ji nurodė, kad Bendrovės apyvarta 2017 metais buvo 600 tūkst. Eur, o „dabar ji sudaro 500 tūkst. Eur “. Nenurodė, kur yra laikomos Bendrovės atsargos, į klausimą, kada ji pirko Bendrovės akcijas, ji parašė, kad „pradėjo derėtis (su Bendrove) rugsėjo mėn., o (nupirko akcijas) dviem mėnesiais vėliau“, į klausimą apie Bendrovės pajamas bei gautą pelną ji tik nurodė, kad 2017 m. Bendrovės gautas pelnas sudarė 25 tūkst. Eur, o apyvartos dydžio nenurodė iš viso. Pareiškėja nežinojo, ar Bendrovės darbuotojai taip pat dirba ir kitose įmonėse. Į klausimą, ar Bendrovės darbuotojai motyvuojami Bendrovėje papildomai, ji atsakė, kad jiems kiekvienais metais didinamas darbo užmokesčio dydis, kad jis mokamas kiekvieną mėnesį. Apibūdindama savo funkcijas Bendrovėje nurodė, kad ji yra Bendrovės akcininkė ir tikrina Bendrovės finansinius dokumentus, o klientų nenurodė. Ji nenurodė, kokį Bendrovė turi turtą, nurodė tik – 600 tūkst. Eur. Į klausimą, ar Bendrovė turi kreditą, pareiškėja atsakė, kad ne. Prašyme nurodyti konkrečias įmones, su kuriomis Bendrovė bendradarbiauja, pareiškėja nurodė – „projektas su vyriausybe“ bei pažymėjo, kad „projektas priklauso nuo darbo“. Apibūdindama, kaip pritraukiami Bendrovės klientai, ji pažymėjo, kad „daromas marketingas“. Į klausimą, kaip Bendrovėje priimami sprendimai dėl jos veiklos, ji pažymėjo, kad ji ir jos brolis turi 67 proc. akcijų, kiekvienas po 33,5 proc. Į klausimą, kada paskutinį kartą buvo Bendrovės akcininkų susirinkimas ir kokie sprendimai jame buvo priimti, pareiškėja pažymėjo, kad jis buvo prieš mėnesį, o apie priimtus sprendimus nepaminėjo. Į klausimą, ar Bendrovė turi valdybą bei iš ko ji susideda, pareiškėja atsakė, kad taip, turi, o susideda ji iš Bendrovės direktoriaus ir jos akcininkų. Prašyme nurodyti didžiausias Bendrovės sutartis, ji pažymėjo, kad „kartais mes perkame Stene ir turime projektą KSB“. Taip pat pareiškėja nenurodė pagrindinių Lietuvos Respublikos mokesčių dydžių, nurodydama tik kai kurių iš jų pavadinimus (pelno mokestis, darbo užmokesčio mokestis).

5. Iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad VAAT Sprendimu panaikindamas Departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-571 konstatavo, jog tam, kad Departamentas prieitų išvados, jog pareiškėja nedalyvauja Bendrovės veikloje, turėjo šiuo aspektu atlikti išsamesnį tyrimą, t. y. apklausti Bendrovės akcininkus, direktorių, buhalterę ir kt., tačiau to neatliko. Departamentas, atsižvelgdamas į VAAT sprendimą, 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinai apklausė pareiškėją (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9 punktą) bei Bendrovės buhalterę ir direktorių (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11.1 ir 11.2 punktus).

6. Iš pareiškėjos pirminės bei pakartotinės apklausos matyti, jog pareiškėjos kai kurie pateikti atsakymai nėra tikslūs, neišsamūs ir ne visais klausimais konkretūs, t. y. paaiškino, kad tikrino Bendrovės finansinius dokumentus, tačiau konkrečiai nurodyti, kokius finansinius dokumentus tikrino, negalėjo; pareiškėja teigė, kad asmeniškai užtikrina sutarčių su klientais tęstinumą, tačiau paaiškinti, kaip išlaiko sutarčių tęstinumą, negalėjo; apie Bendrovės apyvartą taip pat pateikė skaičius, neatitinkančius verslo plane planuojamo pelno; Bendrovės apyvartą nurodė neteisingai, nors paaiškinimuose teigė, kad bendravo su buhaltere bei domėjosi Bendrovės finansiniais rodikliais. Dar daugiau, iš Bendrovės direktoriaus paaiškinimų matyti, jog jis patvirtino, kad pareiškėja kol kas nėra įsitraukusi į Bendrovės veiklą. Visos šios nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad pareiškėjos tikslas nėra teisėta veikla Bendrovėje.

7. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, nes vien buvimas įmonės akcininku realiai neįsitraukus į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, o toks poreikis atsižvelgiant į teisinį reguliavimą yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje, pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu (LVAT 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDg2Mi02MjkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4862-629/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4862-629/2018">eA-4862-629/2018</a> ir kt.).

8. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nustatė ir Sprendime konstatavo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikslą Lietuvos Respublikoje, ji nevykdo ir neketina vykdyti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje.

9. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jis buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, pasak Departamento, šioje byloje nustatyti šie kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); įmonė, kurioje pareiškėja užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla (UAB „Rofis“, nuo 2014 m., leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvo išduotas, nes pareiškėja buvo UAB „Rofis“ akcininkė, sprendimo aprašomosios dalies 3.2. punktas), susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas (6.4 papunktis); duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvoje (7 punktas). Teismas pritaria atsakovo pozicijai, jog šie nustatyti kriterijai laikytini pakankamu pagrindu manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas, kiek tai susiję su minėtos teisės normos (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) taikymu byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad nelegalios grėsmės vertinimas gali būti siejamas ir su pareiškėjos deklaruotų atvykimo tikslų vertinimu, t. y. jų realumu, pagrįstumu. Būtina įvertinti, kokiu pagrindu, dėl kokio tikslo, užsienietis siekia atvykti į Lietuvos Respubliką, ir, jo pateiktos bei atsakovo surinktos informacijos pagrindu spręsti, ar tokia informacija leidžia daryti išvadą, jog nėra nelegalios migracijos grėsmės. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (2016 m. gegužės 1 d. redakcija), kurios, taip nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, o siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 punktas). Pažymėtina, kad duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi, neatitikimas tikrovei savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

10. Pasisakant dėl pareiškėjos skundo argumento, kad VAAT analogiškoje byloje jau buvo priėmęs sprendimą ir panaikinęs tokį patį Departamento sprendimą pažymėtina, jog minėtame teismo sprendime buvo nurodyti atsakovo procedūriniai trūkumai – „atlikti išsamesnį tyrimą, t. y. apklausti Bendrovės akcininkus, direktorių, buhalterę ir kt.“, kuriuos Departamentas priimdamas Sprendimą pašalino.

Pareiškėjos atstovės argumentus, kad pareiškėja nepakankamai moka anglų kalbą, dėl to galėjo neteisingai suprasti klausimus, atitinkamai jos atsakymai galėjo būti netikslūs, teismas vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pareiškėja apklausoje dalyvavo su teisininke, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nesuprato apklausos lape suformuluotų klausimų ir dėl to į juos atsakė neteisingai arba netiksliai. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje adm. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUwNy0yNjEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3507-261/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3507-261/2019">eA-3507-261/2019</a>, kurioje buvo vertinami pareiškėjos brolio atsakymai.

11. Nustatytos aplinkybės ir rašytinė bylos medžiaga tvirtina, kad tikrasis pareiškėjos siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje.

12. Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad Departamentas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste, pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai P. Y.. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-11, taip pat įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo P. Y.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos P. Y. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata Martišienė

Ernestas Spruogis

Eglė Žulytė-Janulionienė