Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I-1525-815/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04414-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjui P. K.,

atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo atstovui šios institucijos direktoriaus pavaduotojui Alfonsui Tamulynui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybės istorijos archyvui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. gruodžio 13 d. skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos valstybės istorijos archyvo (toliau – ir Archyvas) 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (1.8)-1402, kuriuo atsisakyta išduoti dokumentus, ir įpareigoti Archyvą suteikti priėjimą prie dokumentų, kurių naudojimą riboja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, bei išduoti 2018 m. gruodžio 7 d. dokumentų užsakyme Nr. 3 nurodytas bylas (b. l. 1–2, 16-17).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra profesionalus genealogas, t. y. verčiasi privačia genealoginių tyrimų veikla.

2.1. Vykdydamas vieną iš užsakytų genealoginių tyrimų, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. Archyvui pateikė dokumentų užsakymą išduoti jam dvi bylas:

2.1.1. Fondas 1666, apyrašas 1, bylos Nr. 52, bylos pavadinimas: Vilniaus Šv. Teresės-Aušros Vartų RKB gimimo metrikų knyga (chronologinės ribos 1922 – 1923 m.)

2.1.2. Fondas 1666, apyrašas 1, bylos Nr. 55, Vilniaus Šv. Teresės-Aušros Vartų RKB gimimo metrikų knyga (chronologinės ribos 1923 – 1926 m.).

2.2. Minėtas užsakymas buvo užregistruotas Archyvo skaitykloje. Minėtame užsakyme nurodytų bylų išdavimą riboja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostata, kad priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie susistemintų asmens duomenų rinkmenų ribojamas 30 metų po to asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta, – 100 metų nuo to asmens gimimo. Jeigu nenustatyta nei asmens gimimo, nei mirties data, šis priėjimas ribojamas 70 metų nuo dokumentų sudarymo, išskyrus atvejus, kai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai.

2.3. Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės savo 2007 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (1.16)V4-372 „Dėl Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų“ nurodo, kad priėjimo prie dokumentų ir jų naudojimo ribojimas nereiškia absoliutaus teisės susipažinti su dokumentais apribojimo – su jais susipažinti ir jais naudotis galima įstatymų nustatyta tvarka. Rašte taip pat nurodoma, kad nepasibaigus ribojimo terminams dokumentai, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą bei valstybės archyvams perduotos susistemintos asmens duomenų rinkmenos gali būti prieinamos fiziniams ir juridiniams asmenims pagal nustatytą tvarką – mokslinio tyrimo, statistikos arba istoriniais tikslais. Pareiškėjo skunde nurodoma, jog istorinių tyrimų sąvoka apima ne tik istorinius tyrimus, bet ir genealoginius tyrimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.

2.4. Archyvas 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.8)-1402 atsisakė suteikti priėjimą prie dokumentų ir neišdavė užsakyme nurodytų bylų. Atsakymą Archyvas grindė tuo, kad Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 parengto išaiškinimo principai nėra taikomi visa apimti (dėl teisės aktų pakeitimų), o Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnyba planuoja 2019 m. pirmajame pusmetyje rengti Asmens duomenų tvarkymo visuose valstybės archyvuose taisyklių projektą. Archyvas, pareiškėjo nuomone, neišduodamas užsakytų bylų, elgėsi neteisėtai, pažeidė pareiškėjo teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, o išdėstyti motyvai yra nepakankamas pagrindas nesivadovauti galiojančiais teisės aktais.

II

Atsakovas Archyvas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjui teisėtai nebuvo suteiktas priėjimas prie dokumentų (b. l. 26–27).

1. Nurodo, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. Archyvui pateikė užsakymo prašymą išduoti dvi bylas: Vilniaus Šv. Teresės-Aušros Vartų Romos katalikų bažnyčios 1922 – 1923 m. ir 1923 – 1926 m. gimimo, (krikšto) metrikų knygas. Knygose nurodoma, kada gimė, kur gimė kūdikis, nurodomi jo tėvų vardai, pavardės (vyro ir mamos mergautinė), tėvų gyvenamoji vieta, nurodomi krikšto tėvai (vardai ir pavardės). Jei kūdikis buvo vėliau įvaikintas, gali būti pateikta informacija apie jį įsivaikinusius asmenis.

2. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 8 d. rašte Nr. (1.15) V4-127, skirtame valstybės archyvams „Dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies taikymo“, buvo nurodyta, jog priėjimo prie dokumentų ribojimas taikytinas byloms, kuriose gali būti susistemintų asmens duomenų, ir kad prie susistemintų asmens duomenų, tarp kitų, yra priskiriamos „bažnytinės ir civilinės būklės aktų įrašų bylos (metrikacijos bylos)“. Minėtame rašte informuojama, kad nepasibaigus ribojimo terminams dokumentai bei valstybės archyvams perduotos susistemintos asmens duomenų rinkmenos gali būti prieinamos, tarp kitų subjektų, „fiziniams ir juridiniams asmenims pagal nustatytą tvarką – mokslinio tyrimo, statistikos arba istoriniais tikslais“. Apie priėjimo ribojimo terminą 100 metų gimimo metrikų knygoms pagal jų sudarymo metus Lietuvos archyvarų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informavo Archyvą ir savo 2007 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (1.16) V4-372. Todėl pareiškėjui Archyvas fondo Nr. 1666, apyrašo Nr. 1 bylos Nr. 52 ir 55 neišdavė.

3. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė Archyvui prašymą, kuriame prašė išduoti jam į skaityklą genealoginiam tyrimui reikalingas bylas, pagal jo pateiktą užsakymą Nr. 3. Šiame prašyme, remdamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (160 konstatuojamoji dalis), jis teigė, kad „istorinių tyrimų sąvoka apima ne tik istorinius tyrimus, bet ir genealoginius tyrimus“. Be to nurodė, kad „Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatos dėl išankstinės patikros neteko galios“. Jo manymu, tai pagrindas gauti prašomas bylas, ir kad jam „pateikti duomenys bus naudojami genealoginiam tyrimui atlikti“.

4. Atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą, Archyvas 2018 m. gruodžio 12 d. parengė ir pateikė informacinį raštą Nr. (1.8) – 1402 „Dėl Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo“. Jame Archyvas pripažino šio klausimo aktualumą, tačiau, minėto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos tebegalioja. Be to, Dokumentų ir archyvų įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog „Dokumentai gali būti naudojami: 1) Faktų įrodymo, švietimo, mokslinio tyrimo ir kitais nekomerciniais pagrindais; 2) Komerciniais tikslais, kai dokumentų pagrindu siekiant pelno sukuriamas naujas produktas. Pareiškėjas genealoginių medžių sudarymą atlieka komerciniais, o ne moksliniais tikslais, dokumentų naudojimas komerciniais tikslais šeimų, giminių genealoginių medžių sudarymui netapatintinas ir neprilygintinas istoriniam tyrimui bei genealoginiam tyrimui, atliekamam moksliniais tikslais.

5. Tad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti priėjimą prie dokumentų, prie kurių priėjimas yra ribojamas.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas P. K. prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės istorijos archyvo atstovas šios institucijos direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Tamulynas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Archyvui pateikė Dokumentų užsakymą Nr. 3. Jame buvo prašoma išduoti 2 dokumentus – Fondo Nr. 1666, Apyrašo Nr. 1, Nr. 52 ir 55. Pareiškėjas Archyvui 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą „Dėl priėjimo prie dokumentų, kuriuose yra asmens duomenys“ (b. l. 28–29). Pareiškėjas prašyme nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad jis profesionaliai atlieka genealoginius tyrimus, o ADTĮ 26 straipsnio nuostatos dėl išankstinės patikros neteko galios, vadovaudamasis Dokumentų ir archyvo įstatymo 20 ir 21 straipsniais, prašė išduoti jam į skaityklą atliekamam tyrimui reikalingas bylas, kuriose yra asmens duomenų, pagal pateiktą 2018 m. gruodžio 7 d. užsakymą Nr. 3. Pateikti duomenys būtų naudojami genealoginiui tyrimui, tema – Stankevičių – Gureckių (Stankiewicz – Gorecki) šeimos medžio sudarymas.

2. Archyvas 2018 m. gruodžio 12 d. priėmė skundžiamą raštą Nr. (1.8) -1402 „Dėl Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo“. Raštu atsisakė išduoti dokumentus. Rašte nurodoma, jog Archyvas sutinka, jog iškeltas klausimas dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo yra aktualus, ypač vertinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46 EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 199, p.1) ir naujojo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo kontekste. Įvertinęs klausimo aktualumą bei atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metais parengto išaiškinimo principai nėra taikomi visa apimti (dėl teisės aktų pakeitimų), 2019 m. pirmame pusmetyje Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba planuoja rengti Asmens duomenų tvarkymo visuose valstybės archyvuose taisyklių projektą, todėl Archyvas netenkino pareiškėjo prašymo išduoti dokumentų (b. l. 31).

1. Byloje ginčas kilo dėl Archyvo 2018 m. gruodžio 12 d. rašto (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyti suteikti prieigą prie jo prašomų dokumentų ir įpareigojimo atlikti veiksmus – suteikti minėtą prieigą.

2. Nagrinėjamu ginčo atveju aktualus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

2.1. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte apibrėžta, jog asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. To paties straipsnio 2 punkte numatyta, jog duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

2.2. Pažymėtina ir tai, kad šiuo Reglamentu (ES) 2016/679 valstybės narės susitarė, jog valstybėms taip pat suteikiama tam tikra veiksmų laisvė nustatyti savo taisykles dėl specialių kategorijų asmens duomenų (neskelbtini duomenys) tvarkymo. Todėl šiuo reglamentu neužkertamas kelias taikyti valstybės narės teisę, kurioje nustatomos konkrečių duomenų tvarkymo atvejų aplinkybės, be kita ko, tiksliau apibrėžiant sąlygas, kuriomis duomenų tvarkymas yra teisėtas (Reglamento (ES) 2016/679 10 p.).

Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju taip pat taikytinos konkrečios Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, detalizuojančios asmenų teisę gauti informaciją.

3. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Įstatymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų valdymą ir naudojimą, nustato subjektų, atliekančių dokumentų ir archyvų valstybinį administravimą, kompetenciją ir uždavinius.

Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie susistemintų asmens duomenų rinkmenų ribojamas 30 metų po to asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta, – 100 metų nuo to asmens gimimo. Jeigu nenustatyta nei asmens gimimo, nei mirties data, šis priėjimas ribojamas 70 metų nuo dokumentų sudarymo, išskyrus atvejus, kai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog dokumentai gali būti naudojami: 1) faktų įrodymo, švietimo, mokslinio tyrimo ir kitais nekomerciniais tikslais; 2) komerciniais tikslais, kai dokumentų pagrindu siekiant pelno sukuriamas naujas produktas.

4. Byloje pateiktos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 8 d. rekomendacijos dėl Įstatymo normų taikymo „Dėl dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies taikymo“ Nr. (1.15) V4-127 (b. l. 34–35). Šiose rekomendacijose nurodyta, jog nepasibaigus ribojimo terminams, dokumentai, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, bei valstybės archyvams perduotos susistemintos asmens duomenų rinkmenos gali būti prieinamos fiziniams ir juridiniams asmenims pagal nustatytą tvarką – mokslinio tyrimo, statistikos arba istoriniais tikslais. Būtent šiuo pagrindu pareiškėjas prašo leisti suteikti jam prieigą prie Archyvo dokumentų.

4.1. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtintos pagrindinės sąvokos. Minėto straipsnio 8 dalis nustato, jog fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų. 13 dalyje numatyta, jog mokslas – žinių sistema, apimanti bendrąsias tiesas ar teorijas arba bendrųjų dėsnių veikimą, pagrįsta mokslinių tyrimų metodais. 16 dalis nustato, kas yra mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį.

4.2. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas yra privatus genealogas, t. y. profesionaliai verčiasi privačia genealoginių tyrinimų veikla. Vykdydamas vieną iš užsakytų genealoginių tyrimų, pareiškėjas ir kreipėsi į Archyvų dėl gimimo metrikų knygų išdavimo. Pažymėtina, jog pareiškėjo užsakyme buvo prašoma išduoti knygas, kuriose nurodoma informacija, kada ir kur gimė asmenys, nurodomi jo tėvų vardai, pavardės (vyro ir mamos mergautinė), tėvų gyvenamoji vieta, nurodomi krikšto tėvai (vardai ir pavardės). Jei kūdikis vėliau buvo įvaikintas, gali būti pateikta informacija apie jį įsivaikinusius asmenis. Ši informacija patenka į Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas kaip informacija apie asmens privatų gyvenimą, priėjimas prie jos yra ribojamas. Informacija, kaip minėta, gali būti išduodama mokslinio tyrimo tikslais. Teismo vertinimu, pareiškėjo vykdoma veikla nėra mokslinis tyrimas pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas. Nors pareiškėjas teigė, kad tam tikri jo veiklos rezultatai buvo paskleidžiami/išviešinami, t. y. apeliuojama į tam tikrą moksliškumą, tačiau, teismo vertinimu, tam tikra komercinės veiklos rezultatų sklaida nėra ir negali būti traktuojami kaip mokslinis tyrimas; juolab, kad pats pareiškėjas nėra mokslo tyrėjas, neturi mokslinio daktaro laipsnio. Kaip jau buvo nurodyta, Reglamentas 2016/679 neužkerta kelio taikyti valstybės narės teisę, kurioje konkretizuojamos duomenų tvarkymo atvejų aplinkybės, todėl skundžiamas Archyvo atsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti jo prašomas bylas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo veikla nėra sietina ne tik su moksliniais tyrimais, bet ir su istoriniais, t. y. viešo pobūdžio, tikslais, nes pareiškėjo veikla yra pirmiausia komercinio, t. y. privataus, pobūdžio: antai, jis pats skunde nurodo, kad veikia pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 874057. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas, vykdydamas komercinę veiklą pagal privačių asmenų užsakymus, gali gauti duomenis tik tada, jei: pirma, siekiami gauti duomenys gali būti teikiami pagal Įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, arba, antra, jei tam tikrus konkrečius duomenis gauti pareiškėjui pavedimą išduoda pagal įgaliojimą užsakymą sudaryti genealoginį medį pateikiantys asmenys.

5. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą raštą, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Archyvą išduoti 2018 m. gruodžio 7 d. dokumentų užsakyme Nr. 3 nurodytas bylas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata Martišienė

Ernestas Spruogis

Eglė Žulytė-Janulionienė