Baudžiamoji byla Nr. 2K-159/2013
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00725-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.6;
1.2.17.6;
1.2.29.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kvitų Nr. 473027, 473029, 473030, 473031 klastojimo, keturios nusikalstamos veikos) 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudomis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.
M. M. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl kvito Nr. 473028 klastojimo) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme teismo įspėjimo klastojimo) nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, kuria nuteistosios M. M. apeliacinis skundas atmestas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundas patenkintas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti iš M. M. 3800 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
M. M. nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad, Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009 m. sausio 8 d. sprendimu panaikinus M. M. pripažinimą advokate, ji neteisėtai, neturėdama leidimo verstis profesine veikla, 2009 m. sausio 9 d. nenustatytoje vietoje paėmė 800 Lt atlygį iš L. J. (pagal pinigų priėmimo kvitą ser. LAT Nr. 473027) už teisines paslaugas ir 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. balandžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. gegužės 18 d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 10 d. neteisėtai gynė L. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-655/2009, dalyvaudama teismo posėdžiuose Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79a; 2009 m. kovo 18 d. ir 2009 m. balandžio 21 d. neteisėtai gynė kaltinamąjį V. D. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMzUtMjk2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-235-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-235-296/2009">1-235-296/2009</a>, dalyvaudama teismo posėdžiuose Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme; 2009 m. kovo 12 d. nenustatytoje vietoje neteisėtai iš nenustatyto asmens paėmė 1000 Lt atlygį už teisinių paslaugų teikimą (pagal pinigų priėmimo kvitą ser. LAT Nr. 473029); 2009 m. spalio 23 d. nenustatytoje vietoje iš S. M. paėmė 2000 Lt už teisinių paslaugų teikimą (pagal pinigų priėmimo kvitą ser. LAT Nr. 473031), taip versliškai ėmėsi profesinės veiklos, neturėdama leidimo advokato veiklai.
M. M. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už šias nusikalstamas veikas:
Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009 m. sausio 8 d. sprendimu panaikinus jos pripažinimą advokate, ji 2009 m. sausio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą ser. LAT Nr. 473027, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, ir jį pasirašė, taip suklastojo dokumentą.
Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009 m. sausio 8 d. sprendimu panaikinus jos pripažinimą advokate, ji 2009 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą ser. LAT Nr. 473029, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, ir jį pasirašė, taip suklastojo dokumentą.
Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009 m. sausio 8 d. sprendimu panaikinus jos pripažinimą advokate, ji 2009 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą ser. LAT Nr.473030, kuriame įrašė „advokatės M. M. kontora“, ir jį pasirašė, taip suklastojo dokumentą.
Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009 m. sausio 8 d. sprendimu panaikinus jos pripažinimą advokate, ji 2009 m. spalio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą ser. LAT Nr.473031, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, ir jį pasirašė, taip suklastojo dokumentą.
Nuteistoji M. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir ją išteisinti.
Kasatorė nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, išdėstė argumentus, paremtus neišsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 3 punktą (turi būti – dalį), 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 300 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsiranda esant papildomiems požymiams – versliškumui ir stambiam mastui, pagal kuriuos ji atsiejama nuo verslo tvarkos pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnyje. Versliškumo sąvoka apima ne tik veikos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius: parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti atlikimą, šios veiklos valdymą, taip pat nustatymą, kad tokia veikla yra pagrindinis ar papildomas pajamų šaltinis (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2012">2K-174/2012</a>, 2K-574/2011). Be to, turi būti konstatuotas tyčinis nusikalstamos veikos pobūdis – suvokiama, kad daroma neteisėta ekonominė veikla, nuo mokesčių administratoriaus slepiamos pajamos (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-388/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-388/2009">2K-388/2009</a>).
Kasatorė nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė tik dėl paties fakto, t. y. kad ji, kaip gynėja, dalyvavo teismo posėdžiuose, nebeturėdama licencijos, jos legaliai gautas ir deklaruotas pajamas pripažino neteisėtomis, nevertindamas baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos sąlygos –versliškumo. Ji, darydama veiką, už kurią nuteista, negavo jokių pajamų. Nuteistoji pažymi, kad teismas pajamų sąvoką interpretavo ne pagal įstatymus, nes lėšos pripažįstamos pajamomis jų gavimo dieną. Jos, kaip advokatės, gautos lėšos įtrauktos į pajamų deklaraciją tuo laikotarpiu, kai buvo realiai sumokėti pinigai. Tai patvirtina ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės: pajamos iš V. D. gautos jai esant įrašytai į advokatų sąrašą, iš L. J. gautos iki 2009 m. sausio 22 d. vykusio Advokatų tarybos posėdžio (kuriame buvo patvirtintas Advokatų garbės teismo sprendimas panaikinti jos pripažinimą advokate), o S. M. sumokėjo už 2008 m. atliktus darbus. Ji, netekusi advokato statuso, nesudarė naujų susitarimų ginti ar atstovauti, t. y. naujos veiklos nekūrė. Teismo motyvas, kad ji skubėjo paimti atlygį iš L. J., nepagrįstas, nes jų susitarimas nenumatė honoraro mokėjimo dalimis. L. J. turėjo sutartinę pareigą sumokėti jai 2006 metais, tačiau tai užtruko dėl sunkios materialinės klientės padėties. Neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadas dėl pinigų gavimo iš V. D., kuris nebuvo apklaustas, taip pažeista nuteistosios teisė į gynybą. Nemotyvuota ir teismo išvada, kad 2009 m. spalio 23 d. ji iš S. M. paėmė 2000 Lt. Susitarimas tarp jų dėl teisinių paslaugų teikimo buvo sudarytas 2008 metais. Teismas neįvertino, kad S. M. nebuvo jos klientė, o atstovavo UAB „P.“ būdama šios bendrovės direktore sutarties pasirašymo ir sutartinių santykių pasibaigimo metu. Darbai buvo atlikti 2008 m. bendraujant su kitais bendrovės darbuotojais, kurie mokėjo avansą, o S. M., grįžusi iš ligoninės, sumokėjo likusią skolą. Be to, teismas nustatė, kad ji vykdė neteisėtą teisinę veiklą, 2009 m. kovo 12 d. išrašydama kvitą Nr. 473029, nors byloje nebuvo objektyvių įrodymų, paneigiančių jos paaiškinimą, kad tai buvo skolos grąžinimas. Kasatorės manymu, teismai nepateisinamai siaurai išaiškino BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą neteisėtą vertimąsi profesine veikla. Apeliacinės instancijos teismas perrašė pirmosios instancijos teismo motyvus nepasisakęs, kodėl atmetė jos apeliacinio skundo argumentus, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad dokumentų klastojimu kėsinamasi į valdymo tvarką. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti tik tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldybės institucijų normaliai veiklai. Nors šio nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl galinčių kilti žalingų padarinių, panaudojus tokį dokumentą apyvartoje. Dokumento klastojimu pripažįstamas netikro dokumento pagaminimas, taip pat sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant jo turinį (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2008">2K-387/2008</a>). Dokumento sąvoka apibrėžiama kaip tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000). Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių ar sukelti jiems teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363/2010">2K-363/2010</a>, 2K-559/2011).
Kasatorė teigia, kad ji nuteista už tai, jog pasirašė ir padarė įrašus „adv. M. M.“, „advokatės M. M. kontora“ keturiuose kvituose. Teismas kritiškai vertino jos paaiškinimus, kad kvitai surašyti už anksčiau suteiktas paslaugas. Kasatorės teigimu, ji privalėjo buvusiems klientams išduoti kvitus už sumokėtus pinigus, nes priešingu atveju jai kiltų atsakomybė už apskaitos nevedimą. Teismas neįvertino, kad išbraukimas iš advokatų sąrašo vyksta Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka ir tai vykdo ne Advokatų garbės teismas, o Advokatų taryba. Kasatorė teigia, kad kvitas Nr. 473027 surašytas 2009 m. sausio 9 d. jai dar esant įrašytai į advokatų sąrašus (Advokatų taryba dar buvo nepatvirtinusi Advokatų garbės teismo sprendimo), kvitas Nr. 473029 – klientui atnešus įsiskolinimą, kvitas Nr. 473030 surašytas per klaidą, jis nepanaudotas ir yra kvitų knygelėje, kvitas Nr. 473031 – gavus iš juridinio asmens skolos grąžinimą už 2008 m. suteiktas paslaugas. Šias lėšas ji įtraukė į pajamas, nuo kurių apskaičiuojami mokesčiai. Teismai, pripažindami ją kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neįvertino aplinkybės, kad visi kvitai buvo surašyti, jai, kaip advokatei, dar esant mokesčių mokėtojų registre, neatsižvelgė į advokato profesinės veiklos finansų tvarkymo ypatumus. Ji, netekusi licencijos, privalėjo sutvarkyti buhalteriją ne pagal advokatūros įstatymą, o kitus finansinę veiklą reglamentuojančius įstatymus. Kita vertus, šie kvitai nepažeidė niekieno teisių ar interesų, todėl jos veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas nenurodė įrodymų, kuriais remdamasis pripažino, kad ji, neteisėtai versdamasi advokato profesine veikla, gavo 3800 Lt. Susitarimas ginti L. J. buvo sudarytas 2006 m. ir atlyginimas pagal jį nebuvo išdėstytas mokėti dalimis, o byloje yra duomenys, kad L. J. sutartą dieną jo viso nesumokėjo. Byloje nėra duomenų, kad pagal kvitą Nr. 473027 gautos lėšos buvo už būsimus posėdžius. Byloje nėra įrodymų, kad 2012 m. kovo 12 d. buvo teikiamos teisinės paslaugos. Tą dieną surašytas kvitas patvirtina tik 1000 Lt gavimo laiką, bet ne pagrindą. Liudytoja S. M. patvirtino, kad susitarimas buvo sudarytas 2008 m. spalio pradžioje, nuo susitarimo pasirašymo iki to laiko, kai ji grįžo po operacijos, advokatė jokių veiksmų nepadarė, todėl teismo nuostata, kad pinigai gauti už neteisėtą advokato veiklą, yra neaiški. Taip teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistosios M. M. kasacinį skundą prašo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami abiejų instancijų teismų sprendimai, nepadaryta. Teismai nustatė, kad M. M. po jos išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo dalyvavo teismo posėdžiuose, ėmė pinigus iš klientų ir taip neteisėtai vertėsi advokatės profesine veikla. Be to, ji, nebebūdama advokate, imdama pinigus iš klientų, šiems išrašinėjo pinigų priėmimo kvitus, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie save kaip „advokatė M. M.“ arba „advokatės M. M. kontora“. Tokios teismo išvados pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų viseto analize. Nuteistosios kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtinama pačios kaltinamosios parodymais, kuriuose ji pripažino įvykių faktus ir objektyviai atliktus veiksmus, liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais (teismo posėdžių protokolais, pranešimais apie būsimus teismo posėdžius, Advokatų tarybos posėdžio protokolu, susitarimais su klientais ir jiems išrašytais pinigų priėmimo kvitais).
BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad kaltininkas versliškai ar stambiu mastu daro straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga. Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veikos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog 2009 m. sausio 8 d. Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo sprendimu buvo panaikintas iki tol advokatės M. M. pripažinimas advokate. Remiantis šiuo sprendimu 2009 m. sausio 22 d. Advokatų tarybos posėdyje M. M. buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2009 m. sausio 8 d. Pagal Advokatūros įstatymo 17 straipsnį teisę verstis advokato veikla turi į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą, t. y. į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, įrašyti advokatai, kurie turi jiems išduotą teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą. Išbraukus M. M. iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ji teisės vykdyti advokatės veiklos nebeturėjo, todėl jos vertimasis šia veikla nuo 2009 m. sausio 8 d. buvo neteisėtas. M. M., vykdydama neteisėtą advokatės veiklą, gavo pajamų iš to ir turėjo ekonominės naudos. Teismai M. M. veikoje nustatė versliškumo požymį. Įvertinę padarytos veikos požymius teismai pagrįstai pripažino, kad M. M. veiksmai atitiko BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. M. M., turėdama aukštąjį išsilavinimą ir būdama advokate nuo 2002 iki 2009 m., suvokė nusikalstamą savo veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai aiškiai ir motyvuotai suformulavo savo išvadą, kodėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 202 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė, ginčydama savo kaltę dėl jos nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bando nurodyti, kaip vertinti vienus ar kitus byloje surinktus įrodymus, kurias iš nustatytų aplinkybių laikyti įrodymais, o kurios iš jų nustatytos netinkamai, ir pan. Šie kasacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, toks faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir plačiau nesvarstytinas. Teismai savo sprendimuose argumentuotai ir išsamiai išaiškino, kodėl laikytina, kad M. M. padarė šias nusikalstamas veikas. Kasacinio skundo motyvas, kad klastojant kvitus šiuo atveju nepažeistos niekieno teisės ar interesai, nėra pagrįstas kasacinio skundo argumentas ir plačiau nesvarstytinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Laikoma, jog skundas liko neišnagrinėtas tik tuo atveju, jei nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ar argumentų. Šiuo atveju M. M. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai. Negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.
Kasatorė savo skunde taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Šie kasacinio skundo motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio ir susiję su autorės nesutikimu su teismo padarytomis išvadomis vertinant faktines bylos aplinkybes. Prokuratūra savo poziciją šiuo klausimu išsakė, surašydama apeliacinį skundą. Tai, kad kasacinio skundo autorė su jais ir su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nedaro jų nepagrįstų ar neteisėtų.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal šį straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnio taikymą, yra ne kartą nurodęs, kad kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis, pasibaigus licencijai ir pan. (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2012">2K-174/2012</a>, 2K-199/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-388/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-388/2009">2K-388/2009</a>).
Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, jog atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ir profesine veikla numato ne tik BK 202 straipsnis, bet ir ATPK 173 straipsnis, tačiau baudžiamajai atsakomybei būtini papildomi veikos požymiai. Be ūkinės, komercinės, finansinės bei profesinės veiklos neteisėtumo požymio, patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra būtini veiklos versliškumas ar stambus mastas. Šie požymiai yra įrodinėtinos aplinkybės baudžiamojoje byloje, kurios kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį privalo būti nustatytos. Versliškumas yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas, kai ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar svarbus, papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Stambus mastas, taip pat vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į baudžiamosios ir administracinės atsakomybės tikslus, taip pat į BK 202 straipsnio pavadinimą ir turinį, verslo tvarka, kaip šios normos saugoma vertybė, sietina su esminiais teisiniais reikalavimais, keliamais ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos legalumui.
Teismai pagrįstai konstatavo, kad M. M. prarado teisę užsiimti advokato praktika nuo 2009 m. sausio 8 d. M. M. pati dalyvavo Advokatų garbės teismo posėdyje, kuriame buvo svarstoma jos byla, todėl ji privalėjo sustabdyti savo advokato praktikos veiklą, juolab kad ir pati nurodė, jog Garbės teismo sprendimo neskundė, nes nebenorėjo verstis advokato praktika. Tačiau kitą dieną po Garbės teismo posėdžio ji paėmė 800 Lt atlygį iš L. J. ir ją neteisėtai gynė, atstovaudama teismo posėdžiuose iki 2010 m. rugsėjo 10 d. Bylos proceso metu nustatyta, kad M. M. neteisėtai vertėsi advokato praktika, dalyvaudama teismo posėdžiuose ir teikdama kitokias teisines paslaugas iki 2010 m. spalio mėnesio. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad ji nevykdė naujos veiklos, o tik tęsė pagal anksčiau sudarytas teisinės pagalbos sutartis pradėtas bylas, atmestini. M. M. suprato, kad teikdama teisines paslaugas pažeidžia nustatytą tvarką ir vykdo neteisėtą veiklą bei gauna neteisėtą atlygį. Ji taip pat suprato, kad elgėsi nesąžiningai savo klientų atžvilgiu, nes būdama teisininke žinojo, jog visi procesiniai veiksmai, kuriuose ji dalyvavo po pašalinimo iš advokatų sąrašo, yra niekiniai, todėl neturi procesinės galios ir turės būti atlikti iš naujo. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad M. M. galėjo gauti atlyginimą pagal anksčiau sudarytus susitarimus, nes ji nebuvo pašalinta iš mokesčių mokėtojų registro. Pinigai ar kitokiu pavidalu gautas atlyginimas yra ne vienintelis požymis, patvirtinantis veiklos versliškumą ar jos mastą. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra kėsinamasi į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką. Neteisėtai verčiantis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pažeidžiama įstatymais ir teisės aktais nustatyta ekonomikos ir verslo tvarka, iškreipiamas rinkos dalyvių sąžiningos konkurencijos principas. Svarbu ir tai, kad šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika neretai kėsinamasi ne tik į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką. Priklausomai nuo neteisėtos veiklos pobūdžio gali būti padaroma žala ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – valstybės finansų sistemai, aplinkai, žmonių sveikatai, normaliai juridinio asmens veiklai ir pan. Dėl M. M. neteisėtos veiklos buvo sutrikdytas teismo procesinis darbas vykdant įstatymo nustatytas teisingumo funkcijas, dėl to užtruko procesas L. J., V. D. baudžiamosiose bylose, nes M. M. ilgą laiką atliko procesines gynėjo funkcijas būdama netekusi teisės verstis advokato praktika. Todėl šia nelegalia veikla ne tik buvo gautos neteisėtos pajamos, bet ir padaryta materialinė žala (procesinės institucijos laiko sąnaudos, teismo, prokuroro ir kitų proceso dalyvių bevaisės darbo sąnaudos), taip pat moralinė žala institucijos prestižui.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, bylos proceso metu gautus duomenis įvertino, laikydamiesi baudžiamojo proceso reikalavimų, ir teisingai kvalifikavo M. M. veiksmus pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtą, verslišką užsiėmimą profesine advokato veikla.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 72 straipsnio 2, 3 dalies taikymo
Baudžiamojo kodekso skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“ įstatymų leidėjas apibrėžė teisines vertybes, kurių apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi jis norėjo garantuoti baudžiamojo įstatymo normomis. Teisingam veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti, į kokias visuomenės vertybes yra kėsinamasi nusikalstama veika. Atsižvelgiant į rūšinį nusikalstamų veikų objektą, tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldos institucijų veiklą. Rūšinis nusikalstamos veikos objektas yra valdymo tvarka. Tai reiškia, kad dokumento suklastojimu visų pirma yra kėsinamasi į valdymo tvarką. Valdymo tvarka nusistovi teisiškai reglamentuotuose santykiuose tarp valdančio ir pavaldaus subjekto. Taip dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą riboja tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku, be kitų dokumentams būdingų požymių, gali būti tik tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi normaliai valstybės ir savivaldos institucijų veiklai. Dokumentai, neturintys tokio pobūdžio duomenų, negali būti šios nusikalstamos veikos dalykas.
1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115, (2006 m. gruodžio 19 d. redakcija) 2 straipsnyje apibrėžta dokumento sąvoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika panašiais požymiais, kaip ir anksčiau minėtame įstatyme, formuluoja dokumento sąvoką taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį: nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2006">2K-426/2006</a>). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE1LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-515/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-515/2006">2K-515/2006</a>). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2008">2K-290/2008</a>).
Be jau minėtų teismų praktikos pavyzdžių, dokumento sąvoka apibrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje, kurioje nurodyta, kad dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą apibrėžia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi normaliai valstybės ir savivaldos institucijų veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-200/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-200/2008">2K-7-200/2008</a>).
Kasaciniame skunde teiginiai dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išdėstyti dviem pagrindais: vienu atveju kasatorė tvirtina, jog pinigų priėmimo kvitai buvo išrašyti už jau atliktą darbą ir ji tuo metu nebuvo išbraukta iš mokėtojų registro, kitu (dėl kvito ser. LAT Nr. 473030) – jog jis buvo surašytas per klaidą ir liko nepanaudotas, išbrauktas kvitų knygelėje.
Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir M. M. gynybinę poziciją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atmetė M. M. teiginius dėl kvitų surašymo aplinkybių. Dėl pinigų priėmimo kvito ser. LAT Nr. 473027 išrašymo 2009 m. sausio 9 d. teismai teisingai nurodė, kad M. M. pati dalyvavo Advokatų garbės teismo posėdyje, kuriame buvo svarstoma jos byla, todėl užpildydama ir pasirašydama kvitą kaip advokatė suprato neturinti tokios teisės ir klastojanti dokumentą. M. M. teiginys, kad pinigai buvo sumokėti už iki tol atliktą darbą, yra niekuo neparemtas, nes kvite apie tai nenurodyta, o ji po pinigų gavimo iš L. J. ją neteisėtai gynė, atstovaudama teismo posėdžiuose iki 2010 m. rugsėjo 10 d. Tai, kad M. M. nebuvo išbraukta kaip mokesčių mokėtoja iš registro, nekeičia dokumento klastojimo esmės, nes ji įrašė į pinigų priėmimo kvitą, jog yra advokatė, surašė dokumentą, patvirtinantį pinigų gavimo iš konkretaus asmens faktą už darbą, kurio ji nebeturėjo teisės atlikti. Pinigų priėmimo kvitas yra finansinis dokumentas. Tokie patys argumentai ir dėl vėliau išrašytų pinigų priėmimo kvitų ser. LAT Nr. 473029, 473030 ir 473031. Tai, kad kvitas ser. LAT Nr. 473030 liko kvitų knygelėje, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes dokumentas buvo surašytas, faktas dėl pinigų perdavimo užfiksuotas M. M. ir kliento parašais. Suklastoto dokumento panaudojimo veikos požymis nebuvo inkriminuotas ir M. M. už tai nenuteista.
Nėra pagrindo pritarti ir kasacinio skundo teiginiams dėl 3800 Lt, gautų iš neteisėtos veiklos, konfiskavimo. Remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010 ir kt.). Jau anksčiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatavo, kad M. M. pagrįstai nuteista dėl neteisėto ir versliško užsiėmimo profesine veikla, taip pat ir dėl dokumentų klastojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino prokuroro skundą ir taikė BK 72 straipsnio reikalavimus, konfiskuodamas 3800 Lt, gautų iš nusikalstamos veiklos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistosios M. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Antanas Klimavičius
Alvydas Pikelis
