Baudžiamoji byla Nr. 2K-165/2013
Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00649-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1.;1.1.8.8.;1.1.10.1.;1.2.25.4.6.;2.1.7.4.; 2.3.4.9.; 2.4.2.1. (S)
2013 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutarties.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 6 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, J. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių eismo transporto priemones trejus metus. Iš J. A. priteista: D. B. - 75 000 Lt, I. B. - 10 000 Lt, S. D. - 25 000 Lt, L. D. - 55 000 Lt, V. K. - 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. D. B. pripažinta teisė į ieškinio dėl reikalavimo priteisti laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas patenkinimą, o klausimas dėl šių išlaidų dydžio nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš J. A. priteista S. D. - 700 Lt, V. K. - 500 Lt teismo išlaidų.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendis pakeistas: iš nuteistojo J. A. priteista: D. B. - 70 000 Lt, I. B. - 8 000 Lt, S. D. – 20 000 Lt, L. D. - 50 000 Lt, V. K. - 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
J. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 5 d., apie 1.56 val., Vilkaviškio rajone, būdamas neblaivus, kelio Marijampolė – Kybartai - Kaliningradas 11,650 km neatsargiai vairuodamas J. A. priklausantį automobilį „Audi A4“ (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 14, 133 punktų, 1 priedo 3 dalies 6 punkto draudžiamojo ženklo Nr. 329 bei šio priedo 7 punkto reikalavimus - vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,39 promilės girtumo laipsnis), nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių bei kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo leistiną greitį, t. y. važiuodamas ne mažesniu kaip 122 km/h greičiu, pažeisdamas minėto kelio atkarpoje esančio kelio ženklo, draudžiančio važiuoti greičiau nei 70 km/h, reikalavimus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į griovio šlaitą; dėl to žuvo automobilio keleivis T. B., buvo sužaloti keleiviai V. K. ir L. D., kuriems padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, atitinkančią minimalią BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę arba bent kiek mažesnę už paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, sumažinti priteistą neturtinę žalą.
Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra neteisingi ir neteisėti, nes teismai netinkamai pritaikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 straipsnis) ir ekspertizės skyrimą (BPK 208, 209, 286 straipsniai), taip pat BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (BK 54, 59, 61 straipsniai) ir jos vykdymo atidėjimą (BK 41, 75 straipsniai), be to, priteisė per didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, taip suvaržė įstatymų garantuojamas kasatoriaus teises į tinkamą teisminę gynybą ir nešališką teismą.
Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje pateiktos dvi iš esmės skirtingos specialistų Vido Leipaus ir prof. hab. dr. Onos Lukoševičienės išvados bei prieštaravimai, apklausus išvadas pateikusius specialistus, liko nepašalinti, todėl teismai, turėdami pareigą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, privalėjo paskirti ekspertizę, o to nepadarę, neteisėtai apribojo ir suvaržė įstatymų garantuotas kasatoriaus teises ir sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasatorius pažymi, kad nepakankamas prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados ar ekspertizės akto priežasčių išaiškinimas, nepakankamas išsiaiškinimas, kurioje iš išvadų duomenys yra patikimesni, nepakankamas nuosprendžio ar nutarties motyvavimas, kuriuo iš byloje esančių įrodymų grindžiamos teismo išvados, pripažįstami esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-641/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-641/2006">2K-641/2006</a>).
Kasatoriaus nuomone, teismai vadovavosi išimtinai jam nepalankiais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir specialisto V. Leipaus išvada, tačiau visiškai neatsižvelgė į specialistės O. Leonavičienės išvadą ir nukentėjusiojo V. K. bei liudytojų R. K., A. S. objektyvius parodymus, kad kelyje buvo ir kitas automobilis, kurio vairuotojo veiksmai neginčytinai susiję su byloje aptariamo eismo įvykio kilimu, o galbūt ir lėmė jį. Teismai, anot kasatoriaus, nesiėmė būtinų veiksmų, siekiant tinkamai ir neginčijamai nustatyti teisėto ir teisingo sprendimo šioje baudžiamojoje byloje priėmimui būtinas faktines aplinkybes, todėl aiškiai pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo proceso paskirtį ir rungimosi principą, įrodymų vertinimo taisykles, taip pat ekspertizės skyrimą (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 208, 209 ir 286 straipsniai).
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bausmės vykdymo atidėjimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, dėl to paskyrė jam per griežtą bausmę ir be pagrindo neatidėjo bausmės vykdymo. Kasatorius teigia, kad teismai, skirdami jam bausmę, neatsižvelgė į visas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas neatsargios nusikalstamos veikos padarymu, yra jaunas, nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turi pastovią gyvenamąją vietą, studijuoja aukštojoje mokykloje, turi rimtų sveikatos sutrikimų (nustatyta depresija su miego sutrikimu), nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, išgyvena dėl kilusių padarinių, nusikalstamą veiką padarė dėl nepatyrimo, jaunatviško neapdairumo bei susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Pažymi, kad teismai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog savo noru atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pasak kasatoriaus, kitose bylose esant panašioms arba net mažiau palankioms aplinkybėms, už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismai kaltininkams paprastai skyrė laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki ketverių metų, t. y. švelnesnę bausmę, negu jam paskirta (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55/2008">2K-55/2008</a>, 2K-560/2008, 2K-201/2011, 2K-151/2008, 2K-173/2010, 2K-312/2010, 2K-25/2011, 2K-105/2011). Teismai, anot kasatoriaus, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes bausmės tikslai yra iš dalies pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Jis pažymi, kad teismų praktikoje, esant panašioms bylos aplinkybėms, teismai taikė bausmės vykdymo atidėjimą BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55/2008">2K-55/2008</a>, 2K-380/2008, 2K-454/2010, 2K-16/2009).
Kasatorius teigia, kad teismai nenagrinėjo ir neanalizavo visų svarbių ir reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino jų BK 54 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio, 61 straipsnio 1-2 dalių, 75 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies kontekste, tinkamai nesivadovavo bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo bendraisiais pagrindais ir tikslais, neužtikrino jų įgyvendinimo, neatsižvelgė į suformuotą teismų teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, dėl to paskyrė per griežtą bausmę ir nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Nors teismai nustatė rizikingą nukentėjusiųjų elgesį (nukentėjusieji, žinodami, jog vairuotojas neblaivus, sėdo į automobilį ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad išvengtų avarijos, T. B. ir L. D. nebuvo prisisegę saugos diržų) kaip neturtinės žalos dydžio mažinimui turinčią įtakos aplinkybę, tačiau išsamiai ir tinkamai šios aplinkybės neįvertino ir nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus vertinamuosius kriterijus. Kasaciniame skunde teigiama, kad padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems buvo visiškai atlyginta, kasatorius yra studentas, nedirba, eismo įvykio metu buvo sužeistas ir jam reikalingas mokamas gydymas, o tai blogina jo finansinę padėtį.
Atsiliepimu į nuteistojo J. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos ar buvo padaryta procesinių pažeidimų. Teismas, pasak prokurorės, argumentuotai pasisakė, kodėl atmetė teisiamojo J. A. ir liudytojos O. Lukoševičienės iškeltas versijas, nurodydamas, kad jų pateikta versija, jog įvykio priežastis buvo nenustatyto lengvojo automobilio vairuotojo veiksmai, abejoti verčia bylos duomenys ir tai, kad J. A. ir O. Lukoševičienė negalėjo įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, tačiau jų parodymų keitimo motyvai nelogiški, teismo manymu, išgalvoti ir prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, nepaneigiantys kitų liudytojų parodymų ar specialisto V. Leipaus padarytų išvadų. Teismas suabejojo O. Lukoševičienės pateikta rašytine medžiaga, nes nebuvo pateikta įrodymų, kad ši liudytoja gali tinkamai kaip specialistė vertinti įvykį, nes ji nebuvo įspėta dėl melagingos išvados davimo, nesilaikė nustatyto proceso tvarkos surašant savo teiginius ir nurodė, kad susipažino ne su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tik su ta dalimi, kurią pateikė kaltinamojo pusė, kad dalis tos medžiagos buvo netvarkinga, sunkiai įskaitoma.
Prokurorės nuomone, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, skirdamas kasatoriui bausmę, argumentuotai pasisakė dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės rūšies ir dydžio, galimybės skirti švelnesnę bausmę ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas, anot prokurorės, argumentavo ir priteisiamus atlygintinos žalos dydžius.
Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą, nutartyje labai išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi savo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog eismo įvykį galėjo nulemti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vairuotojo neteisėti veiksmai, nepasitvirtino. Teismas nutartyje įvertino paskirtos bausmės teisėtumą bei pagrįstumą, argumentuotai aptarė savo sprendimą dėl priteisiamos atlygintinos žalos dydžio. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
Atsiliepimu į nuteistojo J. A. kasacinį skundą nukentėjusioji D. B. prašo kasacinį skundą atmesti. Pasak nukentėjusiosios, teismų sprendimuose nėra BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti naikinami ar keičiami. J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Teismai, anot nukentėjusiosios, sprendimuose išsamiai išdėstė tiek J. A. kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, juos įvertino, atsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą, todėl įrodymų tyrimui ir vertinimui keliami BPK 20 straipsnio reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti, o nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir nuteistojo skundas atmestas, nurodžius pagrįstus atmetimo motyvus, todėl bylos aplinkybės yra išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Atsiliepime nurodoma, kad teismai teisingai nustatė, jog eismo įvykio priežastis nulėmė būtent kasatoriaus veiksmai - didelis greičio viršijimas, bendrųjų atsargumo sąlygų nesilaikymas ir jo neblaivumas. Teismai, įvertinę bylos duomenis, teisingai konstatavo, kad kasatoriaus iškelta versija apie jam sukliudžiusio vairuotojo veiksmus yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad teismas privalėjo skirti ekspertizę, nes byloje pateiktose specialisto V. Leipaus išvadoje ir specialistės O. Lukoševičienės konsultacinėje išvadoje nustatytos skirtingos aplinkybės. Pasak nukentėjusiosios, specialistė O. Lukoševičienė nėra įtraukta į specialistų ir ekspertų sąrašą, nėra prisiekusi kaip specialistė bei ekspertė, todėl teismas teisingai konstatavo, kad O. Lukoševičienės išvada nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir negali būti vertinama kaip įrodymas byloje. Teismai pagrįstai konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo J. A. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmės rūšį ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nukentėjusioji mano, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, nes netinkamai įvertino pažeistos vertybės – gyvybės – reikšmingumą ir tai, kad dėl J. A. veiksmų ši vertybė negali būti atkurta. Tačiau nukentėjusioji pripažįsta, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie esminius BPK reikalavimų pažeidimus
Kasacinio skundo teiginius, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesiėmė būtinų veiksmų siekiant tinkamai nustatyti teisingo ir teisėto sprendimo priėmimui būtinas bylos aplinkybes, taip pažeisdami BPK 1 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 208, 209, 286 straipsnių nuostatas, kad tai suvaržė kasatoriaus procesines teises, sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nuteistasis J. A. iš esmės grindžia tik tuo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepaskyrė ekspertizės eismo įvyko mechanizmui nustatyti. Kasatoriaus nuomone, ekspertizė buvo būtina, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialisto V. Leipaus išvados ir O. Lukoševičienės išvados, kuri buvo gauta gynybos iniciatyva. V. Leipaus išvadoje nurodyta, kad šioje byloje tirtą eismo įvykį lėmė J. A. veiksmai (važiuodamas pasirinkta trajektorija didesniu už leistiną greičiu, nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės kelio ribose ir nuvažiavo nuo kelio sankasos). Tuo tarpu O. Lukoševičienės išvadoje nurodyta, kad eismo įvykį lėmė nenustatyto lengvojo automobilio vairuotojo veiksmai (sukdamas į kairę nepraleido priešpriešais važiavusio J. A. vairuojamo automobilio, priversdamas J. A. manevruoti, be to, galbūt ir kliudydamas jo vairuojamą automobilį, dėl to šis neteko stovumo ir „nuskridęs“ nuo kelio apsivertė griovyje).
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų nevertina, o tik patikrina, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus žemesniųjų instancijų teismuose, ar pagal nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo nevertina byloje esančių specialisto V. Leipaus išvados ir O. Lukoševičienės išvados, o tik pažymi, kad tas išvadas vertindami žemesnių instancijų teismai BPK reikalavimų nepažeidė. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Leipus yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėjo pavaduotojas, t. y. ekspertas. Tyrimą, kuriam atlikti buvo pateikta visa bylos medžiaga, jis atliko vykdydamas policijos tyrėjos BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka pavestą užduotį. Į tyrėjos užduotyje nurodytus klausimus V. Leipus atsakė išsamiai. O. Lukoševičienė turi specialių žinių, tačiau į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą ji neįtraukta. Tyrimą ji atliko advokato L. Ramanausko prašymu. Tyrimo metu O. Lukoševičienė vertino gynėjo pateiktą medžiagą (procesinių dokumentų kopijas) ir savo išvadą pateikė gynybos šaliai.
2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atliktos Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos išvadų 10 punkte nurodyta, kad daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas, kurį įtariamojo, kalinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis specialių žinių, nėra objektų tyrimais BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme; toks dokumentas yra proceso dalyviui duota privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacinė išvada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Minėtos apžvalgos išvadų 11 punkte nurodyta, kad konsultacinė išvada prie bylos pridedama proceso dalyvių prašymu ir teisme tiriama kaip ir kiti dokumentai. Jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas. Jeigu specialisto ar eksperto apklausos teisme metu pasitvirtina ar atsiranda abejonių specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš aptartų apžvalgos išvadų matyti, kad nešališko eksperto (specialisto) atliktam tyrimui ir vieną iš proceso šalių konsultavusio specialių žinių turinčio asmens tyrimui teismų praktikoje suteikiama nevienoda teisinė reikšmė. Todėl BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka ekspertizė skiriama ne visais atvejais, kai yra prieštaravimų tarp specialisto išvados ir proceso šaliai pateiktos konsultacinės išvados, o tik tada, kai specialisto ar eksperto (o ne konsultacinę išvadą pateikusio asmens) apklausos teisme metu pasitvirtina ar atsiranda abejonių specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu. Šioje byloje apklausus joje tirto eismo įvykio kilimo mechanizmą nustačiusį ir išvadą pateikusį specialistą V. Leipų, teismui jokių abejonių jo pateiktos išvados išsamumu ar pagrįstumu nekilo, todėl priešingai, nei skunde teigia kasatorius, teismas neturėjo pagrindo skirti ekspertizę byloje tirto eismo įvykio mechanizmui nustatyti, o kartu nepažeidė ekspertizės skyrimą reglamentuojančių BPK 208, 209, 286 straipsnių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje labai konkrečiai nurodė, kad O. Lukoševičienės išvada nėra pagrindas skirti papildomą eismo įvykio priežasties nustatymo tyrimą dėl to, kad ji pagrįsta ne objektyviais, o išgalvotais duomenimis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie J. A. ir nenustatyto asmens vairuotų automobilių kontaktą, susidūrimą, kai O. Lukoševičienės išvada grindžiama būtent galimu J. A. vairuoto ir kito automobilio susidūrimu (kontaktu). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad prieš padarydamas atitinkamas išvadas pirmosios instancijos teismas vertino ne tik aptariamą specialisto išvadą, bet ir paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų (tarp jų ir kasaciniame skunde paminėtų R. K., A. S.) parodymus, rašytinius įrodymus ir kt., t. y. visą bylos medžiagą. Išvadą apie tai, kad J. A. pažeidė KET 14 punkte užfiksuotą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems, 133 punkto reikalavimą neviršyti leistino greičio, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas ir kad būtent šie pažeidimai nulėmė eismo įvykį ir dėl jo kilusias pasekmes, teismas padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Todėl kasacinio skundo argumentas, kad tirdami ir vertindami įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas.
Pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka yra neišsamus byloje paduotų apeliacinių skundų išnagrinėjimas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Suformulavęs tokį prašymą kasatorius skunde nenurodė, kurie esminiai jo apeliacinio skundo argumentai liko neaptarti, t. y. teisinių argumentų, pagrindžiančių tokį prašymą, nepateikė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad išvados apie BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą neduoda pagrindo padaryti ir bylos medžiaga. Iš nuteistojo J. A. apeliacinio skundo matyti, kad šis apeliantas skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl eismo įvykio pagrindinės priežasties pagrįstumą, prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, atidėti jos vykdymą bei sumažinti nukentėjusiesiems priteistas pinigų sumas žalai atlyginti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad visi esminiai nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumentai aptarti dar kartą įvertinant byloje surinktus įrodymus, dalis šio apelianto prašymų motyvuotai atmesta, o prašymas sumažinti priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti patenkintas iš dalies. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriaus prašymas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka yra nepagrįstas.
Dėl bausmės skyrimą ir jos vykdymo atidėjimą reglamentuojančių BK normų taikymo
Prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atidėti jos vykdymą nuteistasis J. A. grindžia tuo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, be to, nepagrįstai neatidėtas jos vykdymas.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susisijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Nuteistasis J. A. kasaciniame skunde mini kai kurias bausmės skyrimą reglamentuojančias BK normas (54 straipsnio 2 dalį, 59 straipsnį, 61 straipsnio 1, 2 dalis) ir nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jomis tinkamai nesivadovavo, neatsižvelgė į teismų praktiką skirdami bausmę už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytus nusikaltimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie bendrojo pobūdžio kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bausmę šioje byloje skyrė, o tai reiškia, kad ir jos skyrimą reglamentuojančias BK normas taikė, tik pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas tik patikrino šiuo klausimu priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą išnagrinėdamas priešingus nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų prašymus. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašė jam paskirtą bausmę sušvelninti, nukentėjusiosios D. B. ir I. B. – ją sugriežtinti. Atmesdamas visų apeliantų su bausme susijusius prašymus apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas J. A. paskyrė teisingą bausmę (kad ji nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni) tinkamai taikydamas jos skyrimą reglamentuojančias BK normas.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog paskiriant J. A. bausmę atitinkamų BK normų reikalavimai nebuvo pažeisti, atitinka bylos medžiagą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (nuosprendyje nurodyta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio J. A. itin šiurkščiai pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio vienas žmogus žuvo, o dar du žmonės buvo sunkiai sužaloti), kaltininko asmenybę (nuosprendyje nurodyta, kad J. A. anksčiau neteistas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip teismas įvykdė BK 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotus reikalavimus. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Šio BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra šešeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tinkamai pritaikė ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai J. A. paskyrė švelnesnę už pritaikyto BK straipsnio sankcijos vidurkį bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.
J. A. už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams. Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąsias dvi sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik ją atliekant atvirojoje kolonijoje, ir šią išvadą tinkamai motyvavo (įvertinęs nusikaltimo pobūdį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir kt.). Tai reiškia, kad trečios būtinos bausmės vykdymo atidėjimui sąlygos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas taikomas tik tada, kai nustatomos visos jo pritaikymui būtinos sąlygos. Nenustačius bent vienos iš jų, įstatymas negali būti taikomas. Šiuo atveju teismas pagrįstai J. A. netaikė BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo, nes nebuvo nustatyta šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas netaikyti J. A. bausmės vykdymo atidėjimo atitinka ne tik BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir teismų praktiką. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) apžvalgos išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 30) 23 punkte nurodyta, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.
Iš to, kas šioje nutarties dalyje išdėstyta, išplaukia, kad bausmės skyrimą ir jos vykdymo atidėjimą reglamentuojančios BK normos šioje byloje pritaikytos tinkamai, todėl priešingas nuteistojo J. A. kasacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie neturtinės žalos dydį
CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, tarp jų ir į rizikingą pačių nukentėjusiųjų elgesį (nukentėjusieji sutiko važiuoti žinodami, kad automobilio vairuotojas apsvaigęs nuo alkoholio, du iš jų nebuvo užsisegę saugos diržų). Pastarajam kriterijui ypatingą reikšmę priskyrė apeliacinės instancijos teismas, nutardamas iš nuteistojo pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinei žalai atlyginti sumas dėl rizikingo nukentėjusiųjų elgesio sumažinti. Todėl nepagrįstas abstraktus nuteistojo kasacinio skundo teiginys, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus atsižvelgė nepakankamai, o kartu nepagrįstas ir kasatoriaus prašymas sumažinti iš jo nukentėjusiesiems priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
