Baudžiamoji byla Nr. 2A–2/2013
Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00288-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.3;
1.1.8.10.5;
2.10.1.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Dariaus Valio pareiškimą dėl nuteistojo G. V. baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio pareiškimą tenkinti, paaiškinimų,
nustatė:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, G. V. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; G. V. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas ir A. K., tačiau pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo šiam asmeniui nepaduodamas.
G. V. nuteistas už tai, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. jis telefonu nurodė neegzistuojančius vartotojų duomenis bendrininkui A. K., o šis tuos duomenis perdavė įmonėje AB „TEO LT“ dirbusiam asmeniui, kuris, pagal pateiktus duomenis, sudarė keturiolika sutarčių dėl „Skaitmeninės GALA“ televizijos įrangos įgijimo ir „Televizijos programų retransliavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu paslaugų užsakymų“. Viename paslaugų užsakyme Nr. 28702680 D. O. P. vardu, grafoje „Parašas, data", pasirašė G. V.. Likusiuose paslaugų užsakymuose vietoj kitų asmenų pasirašė A. K.. G. V. kartu su bendrininku apgaule užvaldė keturiolika „Skaitmeninės GALA“ pakuočių, kurias pardavė M. P., Z. S., R. B., M. K. ir L. K. bei kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip padarydamas įmonei AB „TEO LT“ 2 267,16 Lt turtinę žalą.
Baudžiamoji byla apeliacine ir kasacine tvarka nenagrinėta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą dėl bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu netinkamai taikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimu, dėl to reikėtų ištaisius padarytus BK 63 straipsnio pažeidimus sumažinti nuteistajam bausmę (BPK 451 straipsnio 3 punktas), ir 2013 m. sausio 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą atnaujino.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktu 2012 m. lapkričio 8 d. pareiškimu prašo atnaujinti nuteistojo G. V. baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir, ištaisius BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam G. V. paskirtą subendrintą bausmę: G. V., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirti 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams dviems mėnesiams, įpareigojant G. V. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Prokuroras pažymi, kad pagal BK 2 straipsnio 5 dalį bausmės skiriamos tik pagal įstatymą. BPK 418-425 straipsniai supaprastina atitinkamas bendrąsias baudžiamojo proceso procedūras. Pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik tada, kai bet kuri bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai, 42 straipsnio 2 dalis), išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos, numatyta BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Taigi, baudžiamuoju įsakymu gali būti paskiriamos tik šios rūšies bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Šioje byloje G. V. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir taikant BPK normas, reglamentuojančias teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą, jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas, kurios gali būti paskiriamos teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu G. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, kuri teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese yra nenumatyta ir negalima, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo (BK 2 straipsnio 5 dalis) nuostatas, kad bausmės skiriamos tik pagal įstatymą.
Prokuroro manymu, aiškiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas lėmė vėliau padarytus BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus. Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad G. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu. G. V. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, G. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskyrė G. V. vieną baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kaip jau minėta, BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas, kurios gali būti paskiriamos teismo baudžiamuoju įsakymu. Bet kuri iš šių bausmių pagal griežtumą neprilygsta G. V. paskirtai vienerių metų laisvės atėmimo bausmei. Sunkiausia iš nurodytų alternatyvių bausmių – areštas, kurio maksimalus terminas devyniasdešimt parų (BK 42 straipsnis). Teismas G. V. baudžiamuoju įsakymu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę bendrindamas su bausme, paskirta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį švelnesnės bausmės, paskirtos teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, net prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės (aštuoni mėnesiai) yra žymiai griežtesnė nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Prokuroro manymu, tai rodo, kad akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas lėmė vėliau padarytus BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus, kuriuos ištaisius atsirastų pagrindas sumažinti nuteistajam G. V. paskirtą subendrintą bausmę. Dėl šių aplinkybių prokuroras mano, kad baudžiamoji byla atnaujintina ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. baudžiamojo įsakymo dalis dėl bausmės skyrimo G. V. keistina atsižvelgus į baudžiamajame įsakyme nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Prokuroro prašymas tenkintinas.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu G. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę netinkamai pritaikė teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą reglamentuojančias nuostatas. BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant prokuroras gali (bet neprivalo) kreiptis į teismą dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. BPK 418 straipsnyje 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.IX-1478 redakcija) nustatyta, kad bausmė dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, gali būti paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši nuostata reiškia, kad prokuroras gali inicijuoti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą tik tuo atveju, kai baudžiamasis procesas vyksta dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą BK numato švelnesnės bausmės už terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos skyrimo galimybę. Toks prokuroro galimybių siekti proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ribojimas reiškia, kad ir dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo sprendžiantis teismas gali skirti tik švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas. Radviliškio rajono apylinkės teismas, baudžiamuoju įsakymu paskirdamas G. V. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir šią bausmę subendrindamas su anksčiau paskirta bausme, pažeidė BPK nustatytas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo taisykles ir kartu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis pažeidimas taisytinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. baudžiamojo įsakymo dalis dėl bausmės G. V. paskyrimo keistina, iš naujo jam paskiriant bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai subendrinant ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės, kuri negali būti paskirta baudžiamuoju įsakymu, numatytos kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Atsižvelgiant į G. V. padaryto tyčinio, nesunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka), teismo nustatytas atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe) aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, G. V. skirtina devyniasdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė subendrintina su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams dviem mėnesiams, įpareigojant G. V. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria G. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; G. V. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
G. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirti 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams dviem mėnesiams, įpareigojant G. V. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Likusią Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. baudžiamojo įsakymo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Vytautas Piesliakas
Gintaras Goda