Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-312/2011

Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00632-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 126.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kavaska“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Transdadus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo ir sujungimo pagrindus bankroto byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 136 straipsnio 4 dalis), taikymo.

Ieškovas 2006 m. gegužės 22 d. sudarė su atsakovu finansinio lizingo sutartį, 2006 m. rugsėjo 14 d. – nuomos sutartį; taip pat laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovas UAB „Kavaska“ laidavo už tuo metu UAB „Transdadus“ įsipareigojimų vykdymą, tačiau ši įmonė įsipareigojimų neįvykdė ir liko ieškovui skolinga 3 641 282,37 Lt. Abiem šioms bendrovėms iškeltos bankroto bylos.

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. balandžio 19 d. buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas BUAB „Transdadus“, tačiau ši bendrovė neturėjo turto, iš kurio trečios eilės kreditoriams galėjo būti atlyginti nuostoliai, todėl juos ieškovui privalėjo atlyginti atsakovas BUAB „Kavaska“ kaip solidarusis skolininkas (laiduotojas). Atsakovo administratorius atsisakė tvirtinti ieškovo 3 641 282,37 Lt reikalavimą ir teismui pateikė duomenis tik dėl 6957,78 Lt skolos ieškovui patvirtinimo. Ieškovas prašė teismą nagrinėti jo reikalavimą bankroto byloje Nr. 2-901-278/2010 ir iš atsakovo BUAB „Kavaska“ priteisti 3 641 282,37 Lt skolą.

Atsakovas BUAB „Kavaska“ pareiškė ieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Šis reikalavimas nagrinėjamas kitoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje. Ieškovas prašė šį atsakovo reikalavimą taip pat nagrinėti atsakovo BUAB „Kavaska“ bankroto byloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, kurioje AB „SEB lizingas“ pareiškė ieškinį atsakovui BUAB „Kavaska“ dėl skolos priteisimo iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-947-198/2010 pagal BUAB „Kavaska“ ieškinį AB „SEB Lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; nutraukė civilinės bylos dalį dėl skolos priteisimo iš BUAB „Transdadus“; atsakovą BUAB „Transdadus“ šioje byloje pripažino trečiuoju asmeniu; atmetė ieškovo prašymą sujungti civilines bylas dėl skolos priteisimo bei laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje pagal AB „SEB lizingas“ ieškinį BUAB „Kavaska“ dėl skolos priteisimo uždraudė atsakovui BUAB „Kavaska“ vykdyti atsiskaitymus su trečios eilės kreditoriais.

Teismas rėmėsi tuo, kad atsakovas BUAB „Kavaska“ yra pareiškęs ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjama byla dėl 3 641 282,37 Lt skolos priteisimo iš atsakovo BUAB „Kavaska“ stabdytina, nes priimtas procesinis sprendimas kitoje byloje gali turėti prejudicinę reikšmę sprendžiant nagrinėjamo ieškinio pagrįstumą bei atsakovo kreditoriaus skolos dydį UAB „Kavaska“ bankroto byloje. Teismas, atmesdamas prašymą sujungti nagrinėjamas bylas, motyvavo ir tuo, kad nagrinėjama byla jau yra sujungta su atsakovo UAB „Kavaska“ bankroto byla, todėl sujungus bylą dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir užsitęsus bylos nagrinėjimui gali būti trukdoma priimti procesinius sprendimus bankroto procedūrų metu, tai uždelstų bankroto procedūrų vykdymą bei pažeistų kitų įmonės kreditorių teises.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį; nutraukė apeliacinį procesą pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ atskirojo skundo dalį dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas sujungti civilines bylas. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą dėl 3 641 282,37 Lt skolos priteisimo iš atsakovo, nes priimtas procesinis sprendimas kitoje byloje gali turėti prejudicinę reikšmę sprendžiant nagrinėjamo ieškinio pagrįstumą bei atsakovo kreditoriaus skolos dydį UAB „Kavaska“ bankroto byloje. Kolegija taip pat pažymėjo, kad įstatyme nenustatyta galimybės skųsti nutartį dėl bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis) ir ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl atskiruoju skundu skundžiama nutarties dalis dėl bylų sujungimo negalėjo būti atskirojo skundo objektu ir apeliacinis procesas dėl šios dalies nutrauktinas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimus dėl civilinės bylos sustabdymo ir nesujungimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis sujungti su šia civiline byla. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai, priimdami nutartis sustabdyti šią civilinę bylą, įvertino ne visas aplinkybes, susijusias su proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir bylų išnagrinėjimo teisingumo tikslais. Atsižvelgus į bankroto procese keliamus tikslus, sprendimas stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą negalėjo būti priimamas. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai rėmėsi CPK 163 straipsnio 3 punktu kaip civilinės bylos sustabdymo pagrindu, nes buvo visos sąlygos civilinėms byloms sujungti. Nors teismai nurodė, kad abi civilinės bylos tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau neteisingai taikė CPK 136 straipsnio 4 dalį ir nepasinaudojo šioje nuostatoje teismui suteikta diskrecijos teise sujungti civilines bylas. Be to, nors teismai nurodė, kad šią bylą sujungus su kita, užsitęstų bylos nagrinėjimas ir gali būti trukdoma priimti procesinius sprendimus bankroto procedūrų metu, tačiau teismai, kasatoriaus teigimu, ginčą sprendė neracionaliai ir neekonomiškai, nes kasatoriaus reikalavimas dėl padidintų kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje nebūtų nagrinėjamas iki nebus išnagrinėta kita civilinė byla dėl laidavimo sutarčių. Atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo ir CPK specifiką, taikytiną iš bankroto santykių kylančioms byloms, tas pats teisėjas bankroto byloje žinotų visas ginčo aplinkybes ir jas galėtų įvertinti, priimdamas kitus sprendimus UAB „Kavaska“ bankroto byloje, t. y. bylų sujungimas atitiktų tiek proceso dalyvių teisėtus interesus, tiek civilinio proceso esmę. Dviejų civilinių bylų sujungimas ir jų nagrinėjimas leistų išvengti atskirų procesinių sprendimų skundimo apeliacine ir kasacine tvarka bei suteiktų teismams galimybę glaudžiai susijusius reikalavimus bei faktines aplinkybes nagrinėti greičiau, racionaliau ir teisingiau.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus reikalavimo perdavimo nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas ar teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą; pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje bankroto byloje AB SEB bankas v individuali įmonės „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011, aiškindama šios įstatymo normos taikymą ir remdamasi suformuota teismų praktika, konstatavo, kad Įmonių bankroto įstatyme pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, jog visų kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje plačiau neargumentuoja dėl kreditorių reikalavimų perdavimo nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes dėl to išsamiai pasisakyta nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje. Be to, nėra ginčo dėl ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimo perdavimo nagrinėti bankroto byloje, nes Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jį priėmė (T. 1, b. l. 67).

Dėl bylos sustabdymo

Nagrinėjamu atveju keliama teisės problema yra kitokio pobūdžio, t. y. ar bankrutuojančios įmonės (skolininko BUAB „Kavaska“) reikalavimas kreditoriui AB „SEB lizingas“ turi būti nagrinėjamas atskiroje byloje ar perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Šioje byloje kreditoriaus AB „SEB lizingas“ pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. Esant skolininkui iškeltai bankroto bylai, toks civilinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas atitiktų kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūrą, kurios metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę ir koks yra kreditoriaus reikalavimo dydis.

Atsakovas BUAB „Kavaska“ pareiškė ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Būtent šių sutarčių pagrindu ieškovas AB „SEB lizingas“ grindžia savo finansinį reikalavimą bankrutuojančiam atsakovui. Taigi atskirai pareikštu reikalavimu atsakovas BUAB „Kavaska“ siekia paneigti ieškovo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Patenkinus atsakovo reikalavimą, nebūtų galima tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų, todėl atsakovo reikalavimas laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, nors ir pareikštas atskiroje byloje, savo esme yra priešieškinis (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nagrinėjant tokį atsakovo (bankrutuojančios įmonės – BUAB „Kavaska“) ieškinį ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką ta linkme, kad kai bankrutuojanti įmonė (skolininkas) ginčija sutartį, kurios pagrindu atsirado kreditoriaus reikalavimas jam, toks reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Autokausta“ v AB,,Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011).

Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, konstatuoja, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai išaiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punkto normą, kuria remiantis sustabdė bylą dėl ieškovo AB „SEB lizingas“ pareikšto reikalavimo, todėl naikintina Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalis sustabdyti civilinę bylą, kurioje AB „SEB lizingas“ pareiškė ieškinį atsakovui BUAB „Kavaska“ dėl skolos priteisimo iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-947-198/2010 pagal BUAB „Kavaska“ ieškinį AB „SEB lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; taip pat naikintina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalis sustabdyti civilinę bylą.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad įstatyme nenustatyta galimybės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo sujungti civilines bylas, nes tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas sujungti civilines bylas pagal šalių vienos kitai pareikštus ieškinius.

CPK 341 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintas apribojimų pateikti kasacinį skundą sąrašas yra nebaigtinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, be šiame straipsnyje nurodytų kasacijos negalimumo atvejų, kasacija yra negalima ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. F. S. v. Palangos miesto 1-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2009). Kasacine tvarka skundžiami apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis), todėl teismo nutartis, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, negali būti kasacijos objektas. Taigi kasacinis procesas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalies, kuria nutrauktas apeliacinis procesas, nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant atskirus šalių reikalavimus, kurių vienas nulemia kitą, ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinama su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Autokausta“ v AB,,Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Į tokią teismų formuojamą praktiką turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl šalies prašymo perduoti nagrinėti bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinis teismas patyrė 47,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies patenkinus ieškovo kasacinio skundo reikalavimų dalį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš abiejų šalių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 359 straipsnio 5 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį sustabdyti civilinę bylą, kurioje AB „SEB lizingas“ pareiškė ieškinį atsakovui BUAB „Kavaska“ dėl skolos priteisimo, iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-947-198/2010 pagal BUAB „Kavaska“ ieškinį AB „SEB Lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalis sustabdyti civilinę, panaikinti.

Kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalies, kuria nutrauktas apeliacinis procesas, nutraukti.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,50 Lt (dvidešimt tris litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kavaska“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,50 Lt (dvidešimt tris litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Zigmas Levickis