Dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir įsakymo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-309/2011

(Teisminio proceso Nr. nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.1; 30.5; 30.9.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims G. V., P. Ž., I. R., N. M. dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą ir pardavimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė prašė:

įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ja 3836 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies – jos naudojamo 0,1441 ha žemės sklypo – pirkimo–pardavimo sutartį;

panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. A-3536, kuriuo, siekiant spręsti žemės grąžinimo klausimą, patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir tretieji asmenys G. V., P. Ž., I. R. yra statinių (gyvenamųjų namų, pažymėtų indeksais 2A2p, 1A1mp, garažų, pažymėtų indeksais 6G1m, 11I1b, 12G1g, 14G1g, ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais 7I1m, 9I1m, bei kitų (kiemo) statinių), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ji 2002 m. lapkričio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, ir garažo, pažymėto indeksu 11I1b, savininkė. Prie statinių yra inventorizuotas ginčo namų valdai naudojamas žemės sklypas, kurio plotas kito: 1979 m. ir 1984 m. buvo 6506 kv. m, 1989 m. ir 1992 m. – 3188 kv. m, nuo 1994 m. – 3836 kv. m. Šiuo žemės sklypu naudojasi ieškovė ir tretieji asmenys. Už jį skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis jo naudotojams, tarp jų ieškovei – už 0,1441 ha.

Byloje kilo ginčas dėl nurodyto žemės sklypo dalies – 0,1441 ha žemės, į kurią ieškovės teigimu, patenka 604 kv. m žemės sklypas, kurio detalusis planas, siekiant spręsti žemės grąžinimo klausimą, yra patvirtintas ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 3536. Kauno apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. sausio 28 d. posėdžio protokolo duomenimis, šį žemės sklypą pasiūlyta skirti trečiajam asmeniui N. M., kuri yra pretendentė atkurti nuosavybės teises pagal Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 02-01-13598 patvirtintą Nepriklausomybės kovų karių savanorių, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotų asmenų, jų sutuoktinių, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), kuriems suteikiami nauji žemės sklypai, eilę.

Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydama parduoti jai naudojamą žemės sklypą, tačiau žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, nes nebuvo parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemės sklypo planas. Dėl to ieškovė, nurodydama, kad daugelį metų naudojasi 0,1441 ha ploto ginčo žemės sklypo dalimi, mokėjo ir moka už šią žemės dalį nuomos mokestį, sklypas yra pažymėtas namų valdos inventorinėje byloje, prašo įpareigoti atsakovą su ja sudaryti jos naudojamos 0,1441 ha ploto namų valdos žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat ginčija nurodytą įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo Kaune, Vyturių g. 34, detalusis planas, kaip pažeidžiantį jos teises ir prieštaraujantį Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Teritorijų planavimo įstatymo, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatoms.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino:

įpareigojo atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove 3836 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies – jos naudojamo 0,1441 ha žemės sklypo – pirkimo–pardavimo sutartį;

panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. A-3536, kuriuo, siekiant spręsti žemės grąžinimo klausimą, patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas.

Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo dalimi – 604 kv. m žemės sklypu, kurio detaliojo plano patvirtinimas ginčijamas šioje byloje, naudojosi buvę namų valdos, kurią paveldėjo ieškovė, savininkai, taip pat ieškovė. Šioje sklypo dalyje yra sodas, daržas, auga augalai. Teismo vertinimu, rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad naudojamo ginčo žemės sklypo plotas yra 3836 kv. m. Toks žemės sklypo plotas nurodytas ir 2003 m. kovo 4 d. išduotose išvadoje bei sąlygose detaliajam žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planui rengti. Žemės sklypo detalųjį planą pagal šias sąlygas 2004 m. rengė UAB „Planuotojai“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2004 m. gruodžio 24 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas jam pateiktame derinti detaliajame plane papildomai nurodė, jog suformuoto žemės sklypo dydis – 3836 kv. m – neatitinka Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3, 9 punktų reikalavimų, o Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistė dėl šios neatitikties 2005 m. balandžio 7 d. surašė neigiamą patikrinimo aktą ir pasiūlė tikslinti žemės sklypo detalųjį planą. Patikslintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas Kauno miesto savivaldybei nebuvo pateiktas. Teismo vertinimu, ginčijamu detaliuoju planu žemės sklypo dalis buvo išskirta iš namų valdos sklypo ir suformuota kaip atskiras žemės sklypas. Spręsdamas dėl ieškovės ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 15 d. įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo detalusis planas, teisėtumo, teismas konstatavo, kad, priimant šį įsakymą, nebuvo paisoma Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto tikslo suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Be to, teismas nurodė, kad šiuo atveju vyko detalusis privačios namų valdos naudojamo žemės sklypo planavimas, kurio organizatorius negalėjo būti savivaldybės administracijos direktorius (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11 punktas). Nustatęs, kad nebuvo laikytasi tinkamo viešo informavimo reikalavimo (apie ginčijamo detaliojo plano rengimą neinformuoti visi kaimyninių sklypų savininkai ir valdytojai, taip pat ieškovė ir tretieji asmenys; prie planuojamos teritorijos neįrengtas informacinis stendas; detaliojo plano rengimo byloje pateiktas ne visas anksčiau dėl žemės išpirkimo rengtas, tačiau nepatvirtintas, detalusis planas, iš kurių būtų buvę matyti žemės sklypo naudotojai; netiksliai nurodytas adresas (tik gatvė, be numerio) viešuose skelbimuose apie detaliojo plano rengimą), teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog, rengiant ginčijamą detalųjį planą, buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnis. Konstatavęs nurodytus pažeidimus, teismas tenkino ieškovės reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą. Spręsdamas dėl ieškovės naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo, teismas nustatė, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti visi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmenys, pageidaujantys pirkti naudojamus žemės sklypus. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis nurodyto nutarimo 2, 6 punktais, teismas sprendė, kad Kauno miesto apskrities viršininko administracija nepagrįstai atsisakė parduoti žemės sklypą, motyvuodama tuo, jog neparengtas žemės sklypo detalusis planas. Teismas atmetė atsakovų ir trečiojo asmens N. Mulevičienės argumentą, kad ginčo 604 kv. m žemės sklypas yra atskiras. Teismo vertinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtina šio sklypo dalies priklausymą bendram žemės sklypui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų ir trečiojo asmens N. M. apeliacinius skundus, 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ginčijamu 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A-3536 patvirtinus 604 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, Kauno miesto savivaldybės administracija detaliuoju planu šią sklypo dalį – 604 kv. m – išskyrė iš namų valdos (duomenys neskelbtini), 3836 kv. m sklypo ir suformavo kaip atskirą žemės sklypą, kurio paskirtis – nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Spręsdama dėl šio žemės sklypo pardavimo ieškovei galimumo ir perdavimo trečiajam asmeniui N. M. teisėtumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, tik esant įrodytam faktui, jog žemės sklypas yra suteiktas teisėtai ir nustatyto dydžio, galima siekti galimybės įsigyti šią žemę įstatymų leidėjo nustatyta tvarka ir procedūromis. Be to, pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkto 3 dalyje nustatytą reglamentavimą ne aukciono tvarka gali būti parduoti tik tie žemės sklypai, kurie užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ir įrenginiais. Teisėjų kolegija nustatė, kad 604 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neužstatytas, kartu atkreipė dėmesį į tai, jog teismui nepateikta duomenų dėl to, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė naudojasi šiuo žemės sklypu. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos duomenų matyti, kad 604 kv. m ginčo žemės sklypo dalis yra atskira, ją nuo ieškovės namų valdos (duomenys neskelbtini), skiria gatvė, todėl darytina išvada, kad ši teritorija nebūtina ieškovei priklausantiems pastatams eksploatuoti ir šis žemės sklypas nėra įstatyme nustatyta tvarka jai suteiktas (paskirtas). Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos sąlygos ieškovei prašyti parduoti ginčo žemės sklypą – jo reikalingumo ieškovės statinių eksploatavimui ir naudojimui pagal jų paskirtį, konstatavo, jog visiškas laisvas ir neužstatytas žemės sklypas (kaip ginčo atveju) negali būti parduotas ieškovei jos nurodomu būdu. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pagrįstai buvo atsisakyta parduoti ieškovei 604 kv. m žemės sklypą, nes jis nesusijęs su pagrindiniu namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypu. Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą neteisingai vertinusiu ieškovės žemės nuomos mokesčių mokėjimo už jos naudotą žemės sklypo dalį aplinkybę kaip vieną iš pagrindų įpareigoti atsakovą parduoti šią žemę ieškovei, nurodydama, kad mokesčių mokėjimas nepagrindžia naudojimosi žemės sklypu teisėtumo, taip pat neįrodo fakto, jog būtent tokio dydžio žemės sklypas būtinas namų valdai eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje S. D. M. v. V. B. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2004). Remdamasi Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimo procedūras, 21, 22 punktais, teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ieškovei kaip vientisas 0,1441 ha ploto žemės sklypas, todėl 604 kv. m žemės sklypo dalis pagrįstai ginčijamu detaliuoju planu buvo suformuota kaip atskiras laisvas valstybinės žemės sklypas. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie rengiamą detalųjį planavimą, pažymėdama, jog ginčijamo detaliojo plano rengimo metu galiojusios Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, redakcijos 27.2 punkte buvo reikalaujama raštu informuoti apie rengiamą detalųjį planą besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu (sklypais) teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus. Kadangi planuotas ginčo žemės sklypas nesiribojo su ieškovės naudojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tai teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ir tretieji asmenys turėjo būti privalomai informuoti apie ginčo detaliojo plano rengimą. Nurodytoje nuostatų redakcijoje taip pat nebuvo įtvirtinta reikalavimo planuojamoje teritorijoje įrengti stendą su informacija apie rengiamą detalųjį planą. Remdamasi Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 3.1 punktu, teisėjų kolegija nurodė, kad tik suformavus detaliuoju planu žemės sklypą ir nustačius privalomąjį teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimą, žemės sklypui suteikiamas adresas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad viešuosiuose skelbimuose apie ginčo detaliojo plano rengimą netiksliai, įvardijant tik gatvę, buvo nurodytas adresas. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorės prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas – taikė šio teisės akto normas (Taisyklių 3 punktą), kurios nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis netaikytinos, ir netaikė tų normų (Taisyklių 2, 12 punktų), kurios pagal bylos aplinkybes turėjo būti taikomos. Kasatorės teigimu, Taisyklių 2, 12 punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos medžiaga (kurioje pažymėti statinių duomenys, naudojamo žemės sklypo plotas bei planas) yra vienas iš pagrindinių dokumentų, patvirtinančių teisėtą žemės sklypo naudojimą ir teisę šį įsigyti. Taisyklių 3 punkto nuostatos taip pat aiškintinos taip, kad esminė reikšmė, sprendžiant dėl parduotino žemės sklypo dydžio, būtino esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, teiktina nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esantiems žemės sklypų planams, kuriuose pažymėti naudojami žemės sklypai, aplinkybėms, susijusioms su faktiniu žemės sklypo naudojimu, statinių, sodo, daržo jame išdėstymu. Kasatorės vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų (šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir joje esantis žemės sklypo planas; pirkimo–pardavimo sutartys; paveldėjimo teisės liudijimai; valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos; Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2009 m. sausio 21 d. pažyma dėl bendraturčiams, tarp jų kasatorei kaip 0,1441 kv. m ploto ginčo žemės sklypo dalies naudotojai, skaičiuojamo valstybinės žemės nuomos mokesčio), patvirtinančių faktą, kad jai ir tretiesiems asmenims teisėtai yra suteiktas žemės sklypas, jis yra nustatyto dydžio ir reikalingas sklype esamiems statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad byloje nepateikta duomenų dėl to, kokiu teisiniu pagrindu kasatorė naudojasi ginčo žemės sklypu, taip pat padaryta žemės sklypo formavimo ir pardavimo tvarką reglamentuojančioms teisės normoms prieštaraujanti išvada, jog ginčo žemė negali būti kasatorei parduota jos nurodomu būdu.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismą neteisingai vertinusiu kasatorės žemės nuomos mokesčių mokėjimo už jos naudotą žemės sklypo dalį aplinkybę kaip vieną iš pagrindų įpareigoti atsakovą parduoti jai šią žemę. Kasatorės teigimu, žemės nuomos mokesčių už jos naudotą ginčo žemės sklypo dalį mokėjimo faktas pirmosios instancijos teismo buvo vertintas visų byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste ir neturėjo lemiamos reikšmės teismo išvadoms padaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje S. D. M. v. V. B. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2004, priimta dėl ginčo, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės besiskiriančio nuo nagrinėjamo ginčo faktinės situacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, negalėjo vadovautis joje išdėstytais išaiškinimais.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 12, 176, 178, 185, 189, 265 straipsnius), todėl padarė nepagrįstas, rašytiniams bylos duomenims ir liudytojų parodymams prieštaraujančias išvadas, kad 604 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neužstatytas ir kad byloje nepateikta duomenų dėl to, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė naudojasi šiuo žemės sklypu, kuriam esant ji turėtų galimybę siekti įsigyti šią žemę įstatymų leidėjo nustatyta tvarka ir procedūromis. Kasatorės teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad ji, 3836 kv. m. ginčo žemės sklype esančių pastatų ir statinių bendraturtė, yra teisėta šio sklypo dalies naudotoja, tiek ji, tiek buvusi jos paveldėtų pastatų savininkė kreipėsi į atsakovą dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo, atsakovas buvo pradėjęs žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūrą, tačiau ši nebuvo užbaigta. Bylos duomenimis, ginčo žemės sklypo dalyje yra sodas, daržas, auga vaismedžiai. Dėl to akivaizdu, kad ši sklypo dalis buvo naudojama namų valdoje esančiam gyvenamajam namui ir kitiems statiniams eksploatuoti. Kasatorės vertinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtina ginčo detaliuoju planu suplanuotos 604 kv. m žemės sklypo dalies priklausymą bendram 3836 kv. m ploto namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypui. Iš byloje esančių planų, taip pat liudytojų parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. baigėsi ties kasatorės ir trečiųjų asmenų naudojamu žemės sklypu, o gatvė, nurodoma apskųstame apeliacinės instancijos sprendime kaip skirianti 604 kv. m ginčo žemės sklypo dalį nuo ieškovės namų valdos (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuota vėliau, t. y. jau priėmus ginčijamą 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. A-3536.

Tretieji asmenys G. V., P. Ž. ir I. R. pareiškime dėl prisidėjimo prie ieškovės kasacinio skundo nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo argumentais, ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo N. M. prašo skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su ieškovės kasaciniu skundu argumentai:

1. Taisyklių 3 punkto 1 dalyje nustatyta, kad namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, juos būtina nustatyti detaliojo plano sprendiniais ir jais vadovautis. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), be ieškovės gyvenamojo namo ir garažo, yra tretiesiems asmenims priklausančių pastatų: gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, du garažai ir kiti (kiemo) statiniai. Taigi žemės sklype yra du gyvenamieji namai, kurie viešame registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Žemės sklypas prie šių namų viešame registre neįregistruotas. 604 kv. m ploto ginčo žemės sklypo dalis yra visiškai atskira, joje nėra jokių statinių, ją nuo ginčo namų valdos skiria gatvė. Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktu, padarė pagrįstą išvadą, kad 604 kv. m ginčo teritorija nebūtina ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui ir šis žemės sklypas nėra įstatymo nustatyta tvarka jai suteiktas, todėl negali būti parduotas lengvatine (ne aukciono) tvarka.

2. Nagrinėjamoje byloje nėra 3836 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos ir tokio ploto žemės sklypo plano, todėl klaidinantis yra kasatorės teiginys, kad 3836 kv. m dydžio žemės sklypas yra pažymėtas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir žemės sklypo plane.

3. Civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo gali pirkti tik tokį žemės sklypą, kuris yra suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nesuformuotas ir viešame registre neįregistruotas. Taigi tam, kad būtų galima sudaryti su kasatore valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti atlikta daug iki sutarties sudarymo atliktinų veiksmų: suformuotas žemės sklypas, parengtas ir patvirtintas jo planas, nustatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo kadastro duomenys. Be to, kadangi sklype yra du gyvenamieji namai, tai, vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, turi būti išskirtos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui eksploatuoti, ir, vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimu nustatyta kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Neatlikus išvardytų veiksmų, nėra galimybės tenkinti kasatorės reikalavimo sudaryti su ja žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Prieš perleidžiant naudotojo nuosavybėn jo naudojamą valstybinės žemės sklypą, visų pirma įvertintina, ar parduodama žemės sklypo dalis yra būtina pastatui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį ir ar toks sklypas atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus (Taisyklių 3, 16 punktai). Taigi Taisyklių nuostatose įpareigojama nustatyti, ar visas kadastro duomenų byloje nurodytas žemės sklypo plotas yra naudojamas namų valdoje esantiems statiniams eksploatuoti. Byloje konstatuota, kad 604 kv. m ginčo žemės sklypo dalis atskirta nuo namų valdos, todėl ji nebūtina kasatorei priklausantiems statiniams eksploatuoti. Vien faktinis žemės naudojimas asmeninėms reikmėms (sodui ir daržui) bei mokesčių mokėjimas nepatvirtina, kad žemės sklypas reikalingas būtent namų valdai eksploatuoti. 604 kv. m žemės sklypo dalis neužstatyta statiniais ir įrenginiais, todėl ji negali būti parduota lengvatine (ne aukciono) tvarka. Teisėto naudojimosi žemės sklypu faktas negali būti patvirtintas liudytojų parodymais. Byloje nepateikta teisės aktų nustatyta tvarka išduotų žemės sklypo suteikimo ieškovei dokumentų, todėl ginčo žemės sklypo dalis apeliacinės instancijos teismo pagrįstai, nepažeidžiant kasaciniame skunde nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų, įvertinta kaip laisva ir neužstatyta žemė, kuri negali būti parduota kasatorei jos nurodomu būdu.

2. Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktą žemės plotai, kuriuos skiria gatvės, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Kadangi 604 kv. m žemės sklypas visiškai atskiras nuo namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, juos skiria (duomenys neskelbtini) gatvė, tai šie žemės sklypai negalėjo būti formuojami kaip vientisas žemės sklypas, ir tai buvo pagrindas 604 kv. m žemės sklypo dalį ginčijamu detaliuoju planu suformuoti kaip atskirą naują laisvos valstybinės žemės sklypą, kurio paskirtis – nuosavybės teisėms atkurti. Kasatorės vardijami rašytiniai duomenys nepagrindžia 604 kv. m žemės sklypo dalies priklausymo bendram namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypui. Gatvė, skirianti namų valdą nuo ginčo teritorijos, pažymėta visuose byloje pateiktuose planuose, taip pat namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane, todėl kasatorė klaidina teismą, teigdama, jog nurodyta gatvė buvo suprojektuota vėliau, t. y. jau priėmus ginčijamą 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. A-3536.

3. Šiuo metu nėra priimta jokio administracinio teisės akto, kuriuo kasatorei būtų nustatyta tokia žemės sklypo dalis, kuri nurodyta ieškinyje (Taisyklių 7 punktas), todėl kasatorės reikalavimas parduoti jai jos pačios, o ne kompetentingo viešojo administravimo subjekto (Taisyklių 3 punktas) apskaičiuotą žemės sklypo dalį, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Trečiojo asmens N. M. atsiliepime teigiama, kad:

1. Ginčo 604 kv. m žemės sklypo paskirtis yra nuosavybės teisėms atkurti, o nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, todėl apskrities viršininkas pagrįstai atsisakė parduoti sklypą kasatorei.

2. Kasatorė nepateikė jokių duomenų dėl to, kokiu teisiniu pagrindu naudojasi žemės sklypu, ir jo suteikimo aplinkybių apskritai neįrodinėjo (Taisyklių 12.2 punktas). Kadangi ginčo žemės sklypas kasatorei įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteiktas naudotis, tai ji neturi teisės jo pirkti.

3. Iš kasatorės pateiktų planų matyti, kad 3836 kv. m plotą sudaro prie ginčo namų valdos esantis 3188 kv. m žemės sklypas ir kitoje (duomenys neskelbtini) g. pusėje esantis 648 kv. m žemės sklypas, iš kurio ginčijamu detaliuoju planu suformuotas 604 kv. m žemės sklypas. Šį nuo namų valdos žemės sklypo, esančio prie kasatorei priklausančių statinių, skiria (duomenys neskelbtini) g. Taigi niekuo nepagrįstas ir neįrodytas kasatorės teiginys, kad nurodyti du sklypai sudarė vientisą žemės sklypą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; tikrindamas apskųstų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Fakto klausimai, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas. Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių namų valdos naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimą, aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams, o iš esmės – kasatorės teisės įsigyti lengvatine (ne aukciono) tvarka valstybinės žemės sklypą apimties, klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008).

Nagrinėjamoje byloje, ieškovei pareiškus reikalavimą įpareigoti atsakovą tuometę Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ja namų valdos naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, taigi šalių ginčui esant susijusiam su valstybinės žemės naudojimo ir teisės ją įsigyti klausimais, teisėjų kolegija pažymi, kad naudojami žemės sklypai parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kuri reglamentuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (ginčo atveju taikytina 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 887 (Žin., 2005, Nr. 101-3736) redakcija). Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje, be kita ko, nustatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka. Tai reiškia, kad asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu tam tikram tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Termesta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-120/2007).

Taigi valstybinės žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis paskirtis – sudaryti sąlygas joje esančių pastatų savininkų teisėms ir teisėtam interesui tinkamai eksploatuoti jiems priklausančius pastatus įgyvendinti. Dėl to pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka pirkti tik pastatais užstatytą ir šiems eksploatuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą. Perkamo žemės sklypo dydis nustatomas atsižvelgiant į tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą (lengvatine tvarka gali būti parduodamas tik tokio dydžio žemės sklypas, kuris reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti), o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos (tai teisingai pažymima ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į kasacinį skundą), kad asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008). Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybės institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus.

Nurodytu nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte įtvirtinta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Taisyklių 3 punktą namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami (tai teisingai nurodo ir kasatorė) pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, tačiau tik tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių (ginčo namų valdai (duomenys neskelbtini), priskirtame žemės sklype, be ieškovės turimo gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, ir garažo, pažymėto indeksu 11I1b, yra tretiesiems asmenims priklausančių pastatų: gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, du garažai ir kiti (kiemo) statiniai; gyvenamieji namai viešame registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai) kontekste, be to, pažymėtina, kad ginčo namų valdoje esant savarankiškai funkcionuojančių objektų (pagrindinių daiktų), kuriems eksploatuoti priskirtas vienas valstybinės žemės sklypas, šis parduotinas pagal Taisyklių 8 punkte nustatytus reikalavimus. Šiame punkte įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti; žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Taisyklių 12.4 punkte įtvirtinta asmenų, pageidaujančių ir turinčių teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pareiga pateikti tokį naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam tokiam statiniui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Remdamasi aptartomis Taisyklių nuostatomis ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad tokiomis, kaip ginčo situacija, aplinkybėmis viename valstybinės žemės sklype esančių kelių savarankiškai funkcionuojančių statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre kaip atskirų objektų (pagrindinių daiktų), savininkams (taigi ir kasatorei) kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys parduodamos tik pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Kol nustatyta tvarka nepatvirtintas detalusis valstybinės žemės sklypo, į kurio tam tikras dalis galėtų pagal Taisyklių 8 punktą teisėtai pretenduoti jame esančių atskirų turto objektų savininkai, detalusis planas ir šio pagrindu neparengtas parduodamo žemės sklypo planas, pagal kuriuos nustatytinas savininkams parduotinų žemės sklypo dalių dydis, savininkų ir kompetentingos institucijos pirkimo–pardavimo sutartys dėl valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, negali būti sudarytos. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai, kuriais jame įvardijamų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu ginčijamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, teigiant, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos medžiaga (joje pažymėti statinių duomenys, naudojamo žemės sklypo plotas bei planas) ginčo atveju vertintina kaip vienas iš pagrindinių dokumentų, patvirtinančių kasatorės įvardijamos ginčo namų valdos valstybinės žemės sklypo dalies (0,1441 ha) jos šiame sklype turimiems pastatams eksploatuoti naudojimą (būtinumą) bei teisės ją įsigyti lengvatine tvarka turėjimą, atmestini kaip teisiškai nepagrindžiantys CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto kasacijos pagrindo, kuriuo remiamasi kasaciniame skunde.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2004 m. kasatorės užsakymu (Taisyklių 2.7 punktas) buvo parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas. 2004 m. gruodžio 24 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas jam pateiktame derinti detaliajame plane, be kita ko, nurodė, jog suformuoto žemės sklypo dydis (3836 kv. m) neatitinka Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3, 9 punktų reikalavimų, o Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistė dėl šios neatitikties 2005 m. balandžio 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. TP-180 su neigiama išvada ir pasiūlė tikslinti žemės sklypo detalųjį planą. Patikslintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas žemėtvarkos skyriui nebuvo pateiktas. Šio nepateikus (Taisyklių 12.4 punktas), nebuvo ir negalėjo būti priimtas sprendimas dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), naudojamo valstybinės žemės sklypo dalių jame esančių turto objektų savininkams (taip pat kasatorei) pardavimo. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A-3536 patvirtinus 604 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, Kauno miesto savivaldybės administracija detaliuoju planu šią sklypo dalį – 604 kv. m – išskyrė iš namų valdos (duomenys neskelbtini), 3836 kv. m sklypo ir suformavo kaip atskirą žemės sklypą, kurio paskirtis – nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Kasatorė, teigdama, kad į 3836 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – jos naudojamą, taigi – ir galimą įsigyti lengvatine (ne aukciono) tvarka, 0,1441 ha žemės sklypą – patenka Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A-3536 suformuotas 604 kv. m žemės sklypas, ginčija šį įsakymą, taip pat prašo įpareigoti atsakovą sudaryti su ja jos naudojamos 0,1441 ha ploto namų valdos žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį.

Išvardytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrų taisyklėms, tiek tai, ar jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialiosios teisės normomis (ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis) ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008). Remdamasi pirmiau aptartomis Taisyklių nuostatomis bei nurodyta kasacinio teismo praktika dėl pastatų savininkams įstatymo garantuojamos ir ginamos teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka pirkti tik pastatais užstatytą ir šiems eksploatuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog kasatorė, būdama ginčo namų valdoje (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 2A2p, ir garažo, pažymėto indeksu 11I1b, savininkė, galėtų pretenduoti įsigyti lengvatine (ne aukciono) tvarka tik šiais pastatais užstatytą ir jiems eksploatuoti reikalingą (naudojamą) šiai namų valdai priskirto valstybinės žemės sklypo dalį (kurios dydis, minėta, nustatytinas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą žemės sklypo planą). Nustačius, kad į šią patektų 604 kv. m žemės sklypas, kurio detalusis planas, siekiant spręsti žemės grąžinimo klausimą, yra patvirtintas ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 3536, kasatorės įstatyminė teisė pirkti valstybinę žemę, reikalingą pastatams eksploatuoti, galėtų ir turėtų būti ginama (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 1.138 straipsnis).

Nagrinėjamo ginčo atveju dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), naudojamo valstybinės žemės sklypo, į kurio dalį kasatorė galėtų pagal Taisyklių 8 punktą teisėtai pretenduoti, nėra patvirtinto detaliojo plano ir šio pagrindu parengto parduotino žemės sklypo plano, kuriuose būtų apibrėžtos sklypo ribos, nurodyti kasatorei bei kitiems namų valdos statinių savininkams priklausantys nekilnojamojo turto objektai, nustatytos valstybinio žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti, ir taip galima būtų spręsti, kokia apimtimi (0,1441 ha; didesnis ar mažesnis plotas; ar patenka į jį ginčijamu įsakymu išskirta ir kaip atskiras žemės sklypas suformuota ginčo namų valdos naudojamo valstybinės žemės sklypo 604 kv. m ploto dalis) teisė privatizuoti namų valdą (pirkti lengvatine tvarka gyvenamuoju namu, pažymėtu indeksu 2A2p, ir garažu, pažymėtu indeksu 11I1b, užstatytą bei šiems eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą) priklauso kasatorei. Tokiomis aplinkybėmis, kasatorei ginčijant administracinį aktą ir prašant apginti pažeistą teisę lengvatine tvarka pirkti valstybinės žemės sklypo dalį, šios teisės apimtis nustatytina teismo, tiriant ir įvertinant faktines aplinkybes dėl kasatorės pastatams eksploatuoti būtino žemės sklypo dydžio – koks sklypo dydis būtų teisiškai leistinas kasatorės pastatų eksploatacijai pagal jų funkcinę paskirtį ir galiojančių teisės aktų nustatytus kriterijus, lemiančius skirtino žemės sklypo dydžio pagrįstumą ir jo atitiktį namų valdos eksploatavimo reikalavimams, taip pat įvertinant, ar ginčijamu administraciniu aktu išskyrus namų valdos, kurioje yra kasatorei priklausančių pastatų, naudojamo žemės sklypo dalį ir suformavus ją kaip atskirą žemės sklypą, nebuvo pažeistos kasatorės teisės į jo naudojamą žemės sklypo dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs su dėl kasatorės turimiems pastatams eksploatuoti būtino žemės sklypo dydžiu ir jo atitiktimi namų valdos eksploatavimo reikalavimams bei su ginčo 604 kv. m ploto žemės sklypo dalies kaip atskiro žemės sklypo suformavimu (ginčijamo administracinio akto atitikties pagrindinėms procedūrų taisyklėms (apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu kasatorės neginčijamos), jo pagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis ir materialiosios teisės normomis bei atitikties įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisėms aspektu) susijusias bylos faktines aplinkybes (ginčo 604 kv. m žemės sklypo dalis neužstatyta kasatorei priklausančiais statiniais; be to, yra atskira, ją nuo kasatorės ir kitų bendraturčių namų valdos skiria gatvė, todėl ji negali būti formuojama ir parduodama kasatorės nurodomu būdu – kartu su jos turimais pastatais užstatyta ir šiems eksploatuoti naudojama sklypo dalimi kaip vientisas žemės sklypas) bei kitus jos duomenis (tarp jų – kasatorės nurodomą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje esančiuose planuose ginčo 604 kv. m ploto žemės sklypo dalis, be kita ko, žymima kaip atskira, o žemės sklypo pasidalijimo naudotis projekte apskritai nepažymėta), konstatavo, kad 604 kv. m ploto namų valdos naudojamo žemė sklypo dalis, dėl kurios kilęs šios bylos šalių ginčas, nebūtina kasatorei priklausantiems namų valdos statiniams (gyvenamajam namui ir garažui) eksploatuoti, be to, neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nagrinėjamos bylos duomenis ir joje nustatytas aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kurias, nepažeisdamas CPK įtvirtintų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo reikalavimų (taip pat įvardytų kasaciniame skunde), nustatė, ištyrė ir įvertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad kasatorės teisės, susijusios su ginčo valstybinės žemės sklypo dalies naudojimu, ir teisė ją įsigyti lengvatine (ne aukciono) tvarka, priėmus ginčijamą įsakymą, nepažeidžiamos. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino kasatorės reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. A-3536, kuriuo, siekiant spręsti žemės grąžinimo klausimą, patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas.

Minėta, kad pagal Taisyklių 12.4 punktą tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), be kitų jame išvardytų dokumentų, atitinkamam žemėtvarkos skyriui pateiktinas naudojamo žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam tokiam statiniui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Kai pagal įstatymą turintis teisę ir pageidaujantis pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą asmuo negali pateikti nurodytų reikalavimų atitinkančio žemės sklypo plano, nes toks sklypas nesuformuotas ir nepažymėtas tam tikros teritorijos detaliajame plane, jis gali prašyti atitinkamų viešojo administravimo atlikti būtinas tokiais atvejais viešojo administravimo procedūras bei priimti reikalingus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-266/2008). Byloje nėra duomenų, kad kasatorė negali toliau tęsti pradėtos valstybinės žemės įsigijimo procedūros, prašydama atitinkamų viešojo administravimo subjektų atlikti būtinus tokiais atvejais viešojo administravimo veiksmus ir priimti reikalingus sprendimus (jau priimtų pirmiau nurodytų sprendimų ji, be kita ko, neginčijo). Tokiomis aplinkybėmis kasatorės teisės pirkti jai priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingą ginčo namų valdos naudojamo valstybinės žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, negali būti vertinamos kaip pažeidžiamos. Dėl to nėra teisinio pagrindo jų ginti kasatorės nurodomu būdu (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 1.138 straipsnis). Nesant patvirtinto namų valdos (duomenys neskelbtini), naudojamo valstybinės žemės sklypo detaliojo plano ir šio pagrindu parengto parduotino žemės sklypo plano, kuriame būtų apibrėžtos sklypo ribos, nurodyti kasatorei bei kitiems namų valdos statinių savininkams priklausantys nekilnojamojo turto objektai, nustatytos valstybinio žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti, nebuvo teisinio pagrindo, priimant apskųstą teismo sprendimą, tenkinti kasatorės reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti su ja ginčo namų valdos, esančio (duomenys neskelbtini), naudojamo valstybinės žemės sklypo atitinkamo ploto dalies pirkimo–pardavimo sutartį.

Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neturintys esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui ir teismų praktikai formuoti, neanalizuotini ir dėl jų šioje nutartyje nepasisakytina.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagal kasacinio skundo argumentus nenustatyta pagrindų naikinti šio teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl jis paliktinas galioti (359 straipsnio 3 dalis), ieškovės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis asmuo N. M. turėjo 700 Lt išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti (T. 3, b. l. 19), be to, kasaciniame teisme patirta 146,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2011 m. liepos 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškovės kasacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatorės trečiajam asmeniui ir valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 700 (septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai ir 146,10 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys