Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-305/2011

Proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams G. S., A. S. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu (kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus).

Ieškovė M. S. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš atsakovo G. S. 2 556 000 Lt.

Ieškinyje nurodyta, kad 2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi ieškovė (atsakovo motina) atsakovui (ieškovės sūnui) padovanojo 2,84 ha sklypą Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovės teigimu, prieš sutarties sudarymą atsakovas žodžiu įsipareigojo išsikelti iš gyvenamojo namo Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), tačiau neišsikėlė, o 2007 m. spalio 26 d. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir jos dukterį A. L., grasino, vadino necenzūriniais žodžiais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad teisminius ginčus, kurie neigiamai veikia ieškovės sveikatą, inicijavo ieškovė, be to, jų sprendimas teisme neįrodo atsakovo veiksmų smerktinumo moralės požiūriu. Pareiškimo policijai dėl 2007 m. spalio 26 d. įvykusio konflikto turinys įrodo, jog konfliktą lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, bet ginčas dėl naudojimosi garažu, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl šio konflikto atsakovui nebuvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės. Byloje esant rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems 2007 m. spalio 26 d. įvykusio konflikto aplinkybes, teismas, remdamasis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, nesivadovavo liudytojų parodymais. Teismas konstatavo, kad neįrodytas pagrindas dovanojimo sutarčiai pripažinti negaliojančia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikino bei perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, nustatinėdama reikšmingas bylos aplinkybes, vertino ne tik nagrinėjamoje, bet ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-107-2009 surinktus įrodymus. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė medicinos pagalbos dėl rankos sumušimo kreipėsi ne iš karto po 2007 m. spalio 26 d. konflikto, o 2007 m. spalio 30 d., be to, 2007 m. spalio 31 d. pareiškime, kuris policijai pateiktas 2007 m. lapkričio 5 d., aprašydama konfliktą, nenurodė, kad jo metu atsakovas sumušė jai ranką. Ieškovės duktė, iš karto po konflikto rašydama pareiškimą policijai, apie rankos sužalojimą taip pat nieko neminėjo. Tiesiogiai dalyvavęs konflikte liudytojas R. N., liudydamas baudžiamojoje byloje apie konflikto aplinkybes, nesakė apie A. L. ir ieškovės sužalojimus, be to, jis parodė, kad ieškovė atėjo įvykiui baigiantis. R. L. baudžiamojoje byloje parodė, kad konflikto metu, be jo, R. N. ir atsakovo, kieme kitų asmenų nebuvo. Dėl to vėlesnius ieškovės ir liudytojų teiginius, kad ranką konflikto metu sumušė atsakovas, teisėjų kolegija vertino kaip abejotinus. Kitos ieškovės iniciatyva byloje apklaustos liudytojos apie rankos sužalojimo aplinkybes žino iš ieškovės pasakojimų. Teismas pažymėjo, kad dauguma liudytojų yra A. L., kuri yra konfliktinėje situacijoje su atsakovu, artimi žmonės, dėl to jų parodymai negali būti vertinami kaip pakankami sprendžiant dėl atsakovo elgesio. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovės ir A. L. sužalojimo faktas patikimais ir pakankamais įrodymais byloje nepatvirtintas, priešingai – įrodytas atsakovo sužalojimas. Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu A. L. vyras R. L. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2007 m. spalio 26 d. konflikto metu padarė atsakovui nežymų sveikatos sutrikdymą, konstatuojant, kad nėra nuginčijamų duomenų, jog 2007 m. spalio 26 d. R. L., jo šeimos nariui ar turtui dėl atsakovo veiksmų būtų kilusi reali grėsmė ir susiklosčiusios aplinkybės, pateisinančios jėgos panaudojimą prieš atsakovą ir to padarinius. Pasisakydama dėl ieškovės teiginio, kad atsakovas ją ir jos vyrą išvadino jų orumą žeminančiais žodžiais, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė nekonkretizavo, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apie tai jokių paaiškinimų nedavė. Pasisakydama dėl jai išsakyto grasinimo, ieškovė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jai grasino ne sūnus, bet jo žmona, o apeliacinės instancijos teisme ji neprisiminė, kas jai grasino. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė M. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių liudytojų parodymų apie konflikto aplinkybes, jų prieštaravimų civilinėje ir baudžiamojoje bylose, ieškovės paaiškinimų apie netikslumus jos parodymuose, taip pat nevertino Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialistų išvados, patvirtinančios sužalojimo padarymo mechanizmą, atitinkantį ieškovės parodymus, nors pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią. Nesirėmęs ieškovės kviestų liudytojų parodymais, teismas nurodė, kad jie yra su atsakovu konfliktuojančiai A. L. artimi žmonės, tačiau neatsižvelgė į tai, kad visi abiejų šalių liudytojai susiję giminystės ryšiais.

2. Teismas sprendime gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo iširti teismo posėdyje, o apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais baudžiamojoje byloje, nors jie nebuvo paskelbti teismo posėdžio metu.

3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 314 straipsnio nuostatas, netenkino ieškovės prašymo apklausti liudytojus, užkirsdamas galimybę pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas sniegu užstūmė įvažiavimą į kiemą. Šių įrodymų ieškovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes įrodinėjamos aplinkybės atsirado bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

4. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija galbūt buvo šališka, nes du jos teisėjai 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo, jau yra neigiamai pasisakę dėl šioje byloje teisiškai reikšmingų įrodymų.

Atsiliepimu į ieškovės M. S. kasacinį skundą atsakovas G. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Ieškovės įrodinėjamiems nusikalstamiems veiksmams patvirtinti būtina įstatymo nustatyta tvarka įrodyti asmens kaltę nusikaltimo padarymu. Nusikalstami asmens veiksmai turi būti įrodinėjami baudžiamojo, o ne civilinio proceso tvarka, priešingu atveju tai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai. Ieškovės teiginiai apie kūno sužalojimą ir grasinimą laikytini neįrodytais, priešingai, byloje pateikti įrodymai apie prieš atsakovą atliktą nusikaltimą (kūno sužalojimą), tai nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 25 d. nuosprendžiu.

2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos paskelbdamas, todėl ieškovės teiginiai dėl netinkamo įrodymų tyrimo nepagrįsti.

3. CPK 324 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybe pakartotinai ar papildomai tirti jau ištirtus įrodymus teismas gali pasinaudoti tik pripažinęs tai būtinu. Ieškovė teismo neįtikino tokia būtinybe.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2010 m. balandžio 12 d. kasacine tvarka išnagrinėjusi šią bylą, atskleidusi CK 6.472 straipsnyje nustatytus dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindus, išaiškino, kad šioje byloje, siekiant nustatyti, ar apdovanotasis atsakovas prieš dovanotoją ieškovę (kasatorę) neatliko veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, turi būti įvertinti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai dėl šalių konflikto aplinkybių, medicininė pažyma, baudžiamosios bylos medžiaga ir kiti įrodymai. Kasatorė nurodo apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio bylą iš naujo apeliacine tvarka, jos nuomone, padarytus įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimus, teigia apie kasacinio teismo išaiškinimų nesilaikymą.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Pagal bendrąją taisyklę įrodymų pakankamumas nustatomas taikant tokį kriterijų: įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. P. G., bylos Nr. 3K-3-480/2008).

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, analizavo ir nagrinėjamos civilinės, ir baudžiamosios bylos Nr. 1A-129-107-2009 duomenis. Teismas, vertindamas ieškovės teiginius apie jos rankos sužalojimo aplinkybes, atsižvelgė į įrodymų visetą: nustatyta, kad iš karto po konflikto nei ieškovės, nei jos dukters pareiškimuose policijai apie rankos traumą nenurodoma, medicinos pagalbos kreiptasi gerokai vėliau, todėl vėlesnius ieškovės pareiškimus, kad ranką konflikto metu sumušė atsakovas, teismas vertino kaip abejotino patikimumo; priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas tyrė tų pačių liudytojų parodymų prieštaravimus civilinėje ir baudžiamojoje bylose bei nustatė, kad liudytojų parodymuose baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie ieškovės ir jos dukters sužalojimą. Nesirėmęs ieškovės iniciatyva byloje apklaustų liudytojų parodymais, teismas kaip pagrindinį argumentą nurodė ne liudytojų artimumą ieškovės dukteriai, bet tai, kad šios liudytojos apie įrodinėjamas aplinkybes žino tik iš ieškovės pasakojimų. Teismas konstatavo, kad vienus ieškovės teiginius apie atsakovo grasinimus paneigia kiti jos teiginiai.

Apžvelgus į apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, atskleidžiančius atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, kolegija konstatuoja, kad teismas laikėsi kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje, įrodymus vertino visapusiškai, ne tik faktinius aspektus atskirai, bet ir jų visumą, padarytas išvadas pagrindė logiškais argumentais. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nuosekliai ir logiškai išdėstęs įrodymų, kuriais grindžiamos byloje padarytos išvados, vertinimą, bei motyvuotai kaip nepakankamus ar nepatikimus atmesdamas kitus įrodymus, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad bylos duomenys neleidžia teigti, jog atsakovas buvo sužalojęs ieškovę ar jos dukterį (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

Dėl kasatorės teiginio, kad teismas nevertino Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialistų išvados, patvirtinančios sužalojimo padarymo mechanizmą, atitinkantį ieškovės parodymus apie jos sužalojimą, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas faktas, jog ieškovė apskritai patyrė rankos traumą, konstatuotą nurodytoje specialistų išvadoje, tačiau duomenys apie traumos pobūdį, jos padarymo mechanizmą, atsižvelgiant į kitų įrodymų visetą, nepatvirtina šioje byloje ieškovės įrodinėjamų neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų.

Dėl argumento, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais baudžiamojoje byloje, jų nepaskelbęs teismo posėdžio metu, pažymėtina, kad ne bet kuris proceso teisės normų pažeidimas gali būti kasacijos pagrindas, o tik toks, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi būtent ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teisme pateikė baudžiamosios bylos teisiamojo posėdžio protokolo kopiją, nurodomas proceso teisės pažeidimas nelėmė jos subjektinių procesinių teisių suvaržymo, tai negali būti skundžiamos apeliacinės instancijos nutarties panaikinimo pagrindas.

Dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pareikštą reikalavimą panaikinti dovanojimo sutartį ir kasatorės įrodinėjamus veiksmus, pažymi, kad įrodinėjami veiksmai, įvertinus nurodomas jų atlikimo aplinkybes, neatitinka įstatyme nustatytų dovanojimo panaikinimo pagrindų. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Dėl to įstatymų leidėjas CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Aiškinant, kokio pobūdžio veiksmai gali būti taip vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindą dovanojimui panaikinti, nustatytą CK 6.472 straipsnio 1 dalyje. Tai – pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus jų sužalojimo faktas. Kadangi tokius pačius padarinius, t. y. dovanojimo panaikinimą, lemia ir kitas šioje teisės normoje įtvirtintas pagrindas – neabejotinai griežtai smerkiami apdovanotojo veiksmai, kolegija sprendžia, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Taigi neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, analizavęs duomenis, surinktus nagrinėjamoje civilinėje ir baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-107-2009, nustatė, kad konflikto priežastis yra atsakovo ir jo sesers šeimų narių nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, o šioje byloje kasatorės smerkiamais įvardijami atsakovo veiksmai atlikti stumiant į garažą priekabą, taip siekiant įgyvendinti savo teises naudotis ginčo bendru turtu, taigi jie nebuvo nukreipti prieš ieškovę, siekiant ją sužaloti.

Dėl galimybės apeliacinės instancijos teisme pateikti naujus įrodymus

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai užkirto jai CPK 314 straipsnyje įtvirtintą galimybę pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, atsiradusias bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Ji siekė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme atsakovas sniegu užstūmė įvažiavimą į kiemą.

Faktinį reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybės, kurias ieškovė nurodė jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi faktinį ieškinio pagrindą sudaro kitos – ne įvažiavimo į kiemą užstūmimo – aplinkybės. CPK 314 straipsnio norma sudaro teisinę prielaidą pateikti teismui nurodytą faktinį ieškinio pagrindą patvirtinančius įrodymus, atsiradusius po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje ieškovė siekė pateikti ne jau suformuluotą ieškinio pagrindą pagrindžiančius naujus įrodymus, kuriuos pateikti anksčiau dėl kokių nors priežasčių nebuvo galimybės, bet įrodymus, patvirtinančius naujas aplinkybes, atsiradusias po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. patvirtinančius naują faktinį ieškinio pagrindą, kuris iki tol byloje nebuvo suformuluotas ir įrodinėjamas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas turi tirti tik įrodinėjimo dalyką sudarančius faktus, o nesusijusius su ginčo dalyku įrodymus turi atsisakyti priimti, užtikrindamas proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų laikymąsi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė prašomais priimti naujais įrodymais siekia įrodinėti naujas aplinkybes, nesusijusias su suformuluotu ieškinio faktiniu pagrindu, pagrįstai atsisakė šiuos įrodymus priimti.

Dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos nešališkumo

Ieškovė kelia klausimą dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos nešališkumo, remdamasi tuo pačiu pagrindu, kuriuo šį klausimą jau kėlė Lietuvos apeliaciniame teisme. Ieškovės nuomone, bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos šališkumą galėjo lemti tai, kad du šios kolegijos teisėjai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo kitoje byloje tarp tų pačių šalių, išspręstoje 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi, neigiamai pasisakė dėl šioje byloje, jos manymu, teisiškai reikšmingų įrodymų.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad, nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių įstatyme įtvirtintus teisėjo nušalinimo pagrindus, remiantis tik prielaidomis, nėra pagrindas daryti išvadą apie teisėjo šališkumą. Nemotyvuotas teiginys, kad vienas bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų dalyvavo kitoje byloje sprendžiant kitą tų pačių šalių ginčą, nesant teisėjo galimą šališkumą pagrindžiančių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindas abejoti tuo, jog byla išnagrinėta nešališko teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007).

Ieškovės pareiškimą dėl bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nušalinimo, pateiktą Lietuvos apeliaciniame teisme, 2011 m. sausio 31 d. nutartimi sprendė šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Nutartyje atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo pasisakymus dėl reikalavimų, būtinų laikytis siekiant užtikrinti teismų nešališkumą. Kadangi pareiškimas dėl teisėjų kolegijos nušalinimo buvo grindžiamas samprotavimais apie galimą teisėjų šališkumą, remiantis tik aplinkybe, kad jie, nagrinėdami kitą tų pačių šalių bylą, vertino joje pateiktus įrodymus, nepateikiant jokių įrodymų, patvirtinančių įstatyme nustatytus teisėjų nušalinimo pagrindus, jis pagrįstai buvo atmestas. Nutarties argumentai, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, bet ir konkrečiais įrodymais, o asmens nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais sprendimais a priori negali būti vertinamas kaip teisėjo nešališkumo įrodymas ir nušalinimo pagrindas, atitinka pirmiau cituotą kasacinio teismo formuojamą praktiką. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės nurodomą kitą tų pačių šalių bylą dėl proceso atnaujinimo, 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 75,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,43 Lt (septyniasdešimt penkis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Juozas Šerkšnas