Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo

DOK-3390

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05068-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 4 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė E. O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų ir 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 4 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovės E. O. M. naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovė žalos atlyginimą siejo su Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE5My03NTIvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1193-752/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1193-752/2022">e2-1193-752/2022</a> procesu. Byloje ginčas kilo dėl pernelyg ilgos civilinio proceso trukmės ir civilinio proceso teisės normų pažeidimo. Ieškovė, įrodinėdama valstybės civilinę atsakomybę, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nurodytoje byloje ieškovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo, o atsakovai pateikė priešieškinį dėl daikto pagerinimo išlaidų kompensacijos priteisimo. Teismas skyrė ilgai trunkančią ekspertizę kompensacijos dydžiui nustatyti, nepriėmė dalinio sprendimo, nors to prašė ieškovė, du kartus leido tikslinti priešieškinį. Byloje Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas, o atsakovų priešieškinis atmestas. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

2. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kasaciniame skunde pažymi, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų reglamentuoja CK 6.272 straipsnis. Ši norma (nurodyto straipsnio 2 dalis) nustato valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ir teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, jeigu yra teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė.

3. Apeliacinės instancijos teismas sprendime vertino proceso šalių argumentus, faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad valstybės civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų, padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (sprendimo 54 punktas). Tačiau civilinė atsakomybė dėl teismo, nagrinėjusio ieškovės civilinę bylą dėl iškeldinimo, buvo konstatuota be kaltės, taigi buvo priimtas akivaizdžiai neteisingas teismo sprendimas.

4. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.272 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207/2011">3K-3-207/2011</a>; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-634/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-634/2013">3K-3-634/2013</a>; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTctMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-557-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-557-313/2015">3K-3-557-313/2015</a>).

5. Apeliacinės instancijos sprendime konstatavo, kad bylos procesas dėl iškeldinimo buvo nepagrįstai ilgas, kad nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo išspręsti visi klausimai dėl ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, įrodymų pakankamumo, kai buvo nagrinėjamas pirmojo (2019 m. gruodžio 20 d.) priešieškinio priėmimo klausimas. Taigi teismas nusprendė, kad yra priežastinis ryšys dėl pernelyg ilgo proceso, paveikusio žalos atsiradimą ir teismo neteisėtos veikos. Tačiau teismo padaryti tam tikrų normų pažeidimai savaime nepreziumuoja teismo kaltės. Kaltei įrodyti nepakanka konstatuoti, kad teismas pažeidė tam tikrą teisės normą spręsdamas bylą. Teismo kaltės įrodymui būtina nustatyti akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendime aiškiai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, konstatuodamas, kad civilinei atsakomybei taikyti pakanka konstatuoti tam tikrus teismo padarytus pažeidimus, nagrinėjant civilinę bylą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas