Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-3417

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01231-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 6 d. paduotu ieškovės D. A. A. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu nusprendė ieškovės D. A. A. ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovų A. L. ir B. B. priešieškinį tenkinti visiškai:

„Įpareigoti atsakovus A. L. ir B. B. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) panaikinti sienelę rūsio patalpoje, žymimoje P-1.

Atidalinti atsakovei A. L. nuosavybėn gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 4,71 kv. m ploto patalpą, pažymėtą indeksu 3-9, priskiriant šią patalpą prie buto (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovei D. A. A. 3795,38 Eur dydžio kompensaciją už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 4,71 kv. m ploto patalpos, pažymėtos indeksu 3-9, dalį.

Priteisti iš atsakovės A. L. atsakovui B. B. 3795,38 Eur dydžio kompensaciją už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 4,71 kv. m ploto patalpos, pažymėtos indeksu 3-9, dalį.

Pripažinti atsakovų A. L. ir B. B. teisę pagal UAB „Senamiesčio projektai“ 2023 m. gegužės 24 d. sprendinių pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka parengtą dokumentaciją atlikti bendrojo naudojimo konstrukcijos – įėjimo, esančio pietinėje gyvenamojo namo pusėje, kuriuo patenkama į rūsio patalpą, pažymėtą P-6, – remonto darbus be ieškovės D. A. A. sutikimo.“

Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu taip pat paskirstė šalims tenkančias atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 13 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą ir pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Ieškovė D. A. A. kasaciniu skundu prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai – netrukdyti jai naudotis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) esančia bendro naudojimosi patalpa, žymima 3-9, įėjimu į šį namą iš pietų pusės ir geriamojo vandens šuliniu, esančiu žemės sklypo pietinėje pusėje; įpareigoti atsakovus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), patalpoje 3-9, savo jėgomis ir lėšomis atstatyti duris tarp patalpos 3-9 ir jai priklausančios patalpos, žymimos 2-4, pašalinti 22 metrus vielinės tvoros, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuo šiame sklype esančio gyvenamojo namo, plane žymimo 1A1 m, pietinės sienos iki šulinio;

2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria buvo paliktas nepakeistu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimas (jo dalis);

grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios ir pabaigos momentą. Taikydami ieškinio senatį, bylą nagrinėję teismai netyrė pareikšto negatorinio ieškinio pagrįstumo ir neatskleidė bylos esmės. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-20-248/2017). Ieškovė ieškinio senaties termino pradžią - sužinojimą apie jos teisių pažeidimą - nurodė 2007 m., kai tuometė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1 ir Nr. 3 savininkė UAB „Albektus“ (kurios 100 procentų akcijų priklauso atsakovei A. L.) pradėjo vykdyti šio pastato remonto darbus. Taigi, ieškinio senaties termino pradžios eigą nuo 1995 m. kovo 16 d. bylą nagrinėję teismai nustatė pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles (skundo 10.4-10.7 punktai).

2. Teismai nukrypo nuo šiai bylai teisingai išnagrinėti aktualių kasacinio teismo išaiškinimų dėl atidalijimo, netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuosavybės teisės apsaugą ir jos ribojimo atvejus. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2006">3K-3-536/2006</a>; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576/2006">3K-3-576/2006</a>; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2010">3K-3-233/2010</a>).

3. Teismai neobjektyviai įvertino atsakovės interesą naudotis ginčo patalpa kaip svarbesnį nei ieškovės interesą, taip pat neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus. Nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad patekimas į rūsį ieškovei nėra reikalingas kasdienių poreikių tenkinimui, priešingai nei atsakovei A. L., kuriai patekimas į butą per patalpą 3-9 atitinka kasdienių poreikių tenkinimą. Ieškovė yra vieniša, 86 m. amžiaus moteris. Ji yra neįgali, turi didelius specialiuosius poreikius. Jai ne tik nepatogu, bet ir sudėtinga yra patekti į rūsį išeinant iš namo rytinėje pusėje esančios jos gyvenamosios patalpos (buto Nr. 2), apeinant dalį namo ir įeinant į rūsį per namo pietinėje dalyje esantį įėjimą, kurio durys žiemą nuolat užšąla. Tuo tarpu atsakovė į jai priklausančias rūsio patalpas patenka per bendro naudojimosi patalpą-koridorių, žymimą 3-9, iš jos nusileisdama sraigtiniais laiptais į bendro naudojimosi rūsio patalpą P-l, o tada – į jos dalį rūsio patalpų. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, kuri yra 76 m. amžiaus, jokių nepatogumų dėl to nepatirtų.

4. Teismai, pripažinę atsakovei teisę atlikti įėjimo remonto darbus be ieškovės sutikimo, neanalizavo atsakovės prašomų leisti atlikti darbų be ieškovės sutikimo turinio ir galimybės tokius darbus atlikti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. Š. 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 32.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas