Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-30-788/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09599-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. ir jo advokato Lino Stanislavo Bagdono prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Byloje priimti procesiniai sprendimai
1. A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 2 d., apie 17.45 val., Kaune, Baltijos g. 74, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. A. R., nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 222 punktų reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. R. nutraukta, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
3. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu tenkino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą: A. R. pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracines nuobaudas: pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur baudą; pagal 426 straipsnio 1 dalį – 700 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu A. R. paskirta galutinė nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. ir jo advokato L. S. Bagdono prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Pareiškėjai prašyme nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos skundas, tačiau asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašė ne nubausti A. R., o jo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo išspręsti pažeidimo klausimo iš esmės, vertinti įrodymų iš naujo ar griežtinti A. R. teisinę padėtį, o tai padarydamas iš esmės pažeidė ANK 652 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas išėjo iš skundo ribų ir vertino įrodymus, nors to nebuvo prašoma skunde.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis, nors, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos nepaisymas turėtų būti vertinamas kaip esminis pažeidimas.
5.3. Neaišku, kaip apeliacinės instancijos teismas nustatė padarytos žalos dydį, nes pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai vairuotojas pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeisdamas KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pirmosios instancijos teisme „Renault Megane“ savininkas nurodė, kad jam jokia žala nebuvo padaryta. Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimų protokolą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatytas padarytos žalos dydis. Nesant duomenų apie padarytą žalą, nebuvo galima apskritai traktuoti, kad kam nors buvo padaryta žala ir kad buvo koks nors eismo įvykis, net nenustatant kaltų asmenų.
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjų prašymo. Pareigūnas atsiliepime nurodo:
6.1. Ištyrus proceso metu surinktus duomenis, A. R. kaltė yra įrodyta. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, pareigūnų tarnybinių pranešimų, įvykio vietoje buvo rastas automobilio „Audi A4“ žibintas. A. R. automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis buferis dešinėje pusėje po dešinės pusės priekiniu posūkio žibintu buvo pažeistas. Pažeidimai atitinka automobilio „Renault Megane“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, kurie užfiksuoti šios transporto priemonės techninės apžiūros akte. Vertinant apgadinimų mastą bei pobūdį, pažeidėjas negalėjo nejausti automobilių kontakto. Kol buvo apžiūrėta A. R. transporto priemonė, pažeidėjas automobilį sutaisė, įstatė išdaužtą žibintą. Eismo įvykio liudytoja R. M. pranešė Bendrojo pagalbos centro telefonu apie A. R. padarytą pažeidimą. A. R. teigė, kad jos nepažįsta, todėl nenustatyta, kad minėta liudytoja galėjo būti suinteresuota jį apkalbėti. Be to, eismo įvykį matė ir liudytoja K. Ū.. Kaip matyti iš asmens baustumo pažymos, A. R. praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą, o tai rodo, jog jis įžūliai ir piktybiškai ignoruoja galiojančius įstatymus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. ir jo advokato Lino Stanislavo Bagdono prašymas netenkintinas.
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjai ginčija Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo teisėtumą nurodydami, kad šis teismas netinkamai pritaikė ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, nes, remdamasis prielaidomis, o ne įrodymais, nustatė, kad A. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Anot pareiškėjų, teismas taip pat pažeidė ANK 652 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes pablogino A. R. padėtį daugiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
9. Dėl pareiškimo argumentų, kuriais ginčijamas A. R. padarytų administracinių nusižengimų įrodytumas, pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Todėl pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, susiję su, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo neteisingai atliktu bylos įrodymų vertinimu, nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su esminiais proceso teisės normų pažeidimais.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenis bei pareiškėjų prašyme nurodytus argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai A. R. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje yra pakankamai duomenų, – administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir policijos pareigūno V. Č. parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, nukentėjusio nuo eismo įvykio automobilio savininko T. M. paaiškinimas, liudytojų R. M. ir K. Ū., mačiusių eismo įvykį, parodymai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, Bendrojo pagalbos centro informacija ir garso įrašai, A. R. paaiškinimai bei kita byloje esanti medžiaga, – patvirtinančių, jog A. R. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė byloje įvertintų įrodymų visuma ir motyvavo tai savo nutarime. Teismas, argumentuotai atmesdamas A. R. versiją dėl eismo įvykio, kaip nenuoseklią ir prieštaraujančią kitiems bylos duomenims, konstatavo, kad A. R. suprato savo veiksmų priešingumą KET reikalavimams, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį informuoti nukentėjusįjį, o jo nesant – pranešti policijai, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino.
11. Atmestini ir pareiškėjų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nubaudęs A. R., iš esmės pažeidė ANK 652 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes pablogino jo padėtį daugiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Pagal ANK 652 straipsnio 2 dalį apygardos teismas gali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. R. nutraukta, padavė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, ji prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas formaliai išėjo už tokio prašymo ribų ir pats iš esmės išsprendė A. R. kaltumo klausimą, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju neleidžia daryti išvados dėl esminio proceso teisės pažeidimo. Tokia išvada darytina dėl šių argumentų:
11.1. Pirma, Institucijos apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas atitiko A. R. padarytų administracinių teisės pažeidimų metu galiojusio ATPK nuostatas, pagal kurias vienas iš apeliacinės instancijos teismo sprendimų galėjo būti ir apylinkės teismo nutarimo (nutarties) panaikinimas ir bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (ATPK 302(12) straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamas Kauno apygardos teismo 2017 d. lapkričio 6 d. nutarimas, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, priimtas pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK nuostatas. A. R. padarytų teisės pažeidimų perkvalifikavimas pagal ANK ir šiame įstatyme nustatytos teisenos taikymas išsamiai motyvuotas ir nėra ginčo objektas šioje byloje. Pagal ANK 653 straipsnį apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, gali priimti tik vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Taigi teisenos, pagal kurią išnagrinėta byla, taisyklės nebenumato galimybės apygardos teismui, išnagrinėjus apeliacinį skundą, grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bet įpareigoja apygardos teismą nagrinėti bylą iš esmės ir, esant pagrindui, priimti galutinį procesinį sprendimą.
11.2. Antra, iš Institucijos apeliacinio skundo turinio aišku, kokio galutinio sprendimo byloje siekė Institucija, būtent, kad A. R. būtų pripažintas kaltu ir nubaustas už KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir pasitraukimą iš eismo įvykio. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebuvo administracinėn atsakomybėn patrauktam A. R. netikėtas ir esmingai pažeidžiantis jo teisę į gynybą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. R. atstovas advokatas L. S. Bagdonas buvo pateikęs apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą, kuriame nurodė argumentus, ginčijančius Institucijos poziciją.
12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma pareiškėjų prašyme, nėra pagrindo išvadai, jog, nagrinėjant A. R. bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Artūras Pažarskis
Olegas Fedosiukas
