R. U. pagal BK 199 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-178-699/2018

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00501-2008-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1;

2.1.7.3; 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. gynėjo advokato Ato Molio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį 5649 Eur (150 MGL dydžio) bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo R. U. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. R. U. nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. dirbdamas R. U. įmonėje (įmonės kodas 148190980, reg. Panevėžyje, Parko g. 53-58) ir būdamas šios individualios įmonės savininkas, organizuodamas į šią įmonę iš Japonijos įmonių „World Automobile Co.“, „Hanamaru Co.“, „Tau Corporation“ 203 lengvųjų automobilių importą, kurių sandorio vertė pagal iš Japonijos gautas sąskaitas buvo 83 117 459 Japonijos jenos (JPY) (2 363 243 Lt (684 442,48 Eur), t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, gabendamas šiuos automobilius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų uosto postus, siekdamas išvengti faktinę automobilių būklę atitinkančių importo mokesčių sumokėjimo, muitinės procedūroms įforminti muitinės pareigūnams pateikė aiškiai suklastotas sąskaitas, kuriose nurodyta sumažinta prekių kaina, t. y. pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie gabenamas prekes ir taip išvengė muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotinų 380 690 Lt (110 255,44 Eur) importo mokesčių už automobilių importą, t. y.:

2005 m. sausio 5 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 201 750 JPY (6982 Lt) vertės „Toyota Altezza“, 191 750 JPY (6461 Lt) vertės „Toyota Celica“, 251 750 JPY (8433 Lt) vertės „Ford Mustang“, 221 750 JPY (8901 Lt) vertės „Bentley“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2004 m. lapkričio 12 d. sąskaita Nr. UKCY0107 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y. „Toyota Altezza“ 70 550 JPY (3731 Lt), „Toyota Celica“ 50 750 JPY (2967 Lt), „Ford Mustang“ 90 950 JPY (4449 Lt), „Bentley“ 80 250 JPY (5394 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. sausio 6 d. užpildė importo deklaracijas, jose nurodydamas aiškiai neteisingus duomenis apie prekių vertę, ir pateikė Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2004 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. sausio 5 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 119 000 JPY (5637 Lt) vertės „Toyota Ipsum“, 199 000 JPY (8445 Lt) vertės „Mitsubishi Challenge“, 169 000 JPY (7279 Lt) vertės „Mazda MPV“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2004 m. lapkričio 12 d. sąskaita Nr. UKCY0106 įgytiems automobiliams, kurioje nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Toyota Ipsum“ 59 850 JPY (4171 Lt), „Mitsubishi Challenge“ 56 250 JPY (4908 Lt), „Mazda MPV“ 54 750 JPY (4449 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. sausio 6 d. užpildė importo deklaracijas, jose nurodydamas aiškiai neteisingus duomenis apie prekių vertę, ir pateikė Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2004 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpdamas nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. balandžio 18 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 202 000 JPY (7103 Lt) vertės „Opel Astra“, 127 000 JPY (5567 Lt) vertės „Mitsubishi Airtreck“, 319 000 JPY (10 287 Lt) vertės „Toyota Caldina“, 112 000 JPY (5344 Lt) vertės „Chevrolet Camaro“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. vasario 21 d. sąskaita Nr. UKCY018 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Opel Astra“ 50 250 JPY (3311 Lt), „Mitsubishi Airtreck“ 50 750 JPY (3662 Lt), „Toyota Caldina“ 80 550 JPY (4329 Lt), „Chevrolet Camaro“ 60 950 JPY (4068 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. balandžio 19 d. užpildė importo deklaracijas, jose nurodydamas aiškiai neteisingus duomenis apie prekių vertę, ir pateikė Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. vasario 21 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. gegužės 2 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 142 000 JPY (6735 Lt) vertės „Honda CR-V“, 182 000 JPY (7727 Lt) vertės „Toyota Celica“, 297 000 JPY (10 568 Lt) vertės „Mercedes-Benz“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. kovo 1 d. sąskaita Nr. UKCY0120 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Honda CR-V“ 63 000 JPY (4782 Lt), „Toyota Celica“ 51 000 JPY (4488 Lt), „Mercedes-Benz“ 102 000 JPY (5746 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. gegužės 3 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. kovo 1 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. birželio 8 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 365 500 JPY (12 194 Lt) vertės „Saab 9-5“, 93 000 JPY (4889 Lt) vertės „Hyundai Coupe“, 112 000 JPY (4934 Lt) vertės „Toyota Celica“, 292 000 JPY (10 830 Lt) vertės „BMW 8501“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. kovo 25 d. sąskaita Nr. UKCY0125 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Saab 9-5“ 100 550 JPY (5434 Lt), „Hyundai Coupe“ 50 950 JPY (3816 Lt), „Toyota Celica“ 60 450 JPY (3618 Lt), „BMW 8501“ 50 950 JPY (4680 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. birželio 9 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. kovo 25 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. liepos 19 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 255 500 JPY (10 187 Lt) vertės „BMW 850I“, 108 000 JPY (4864 Lt) vertės „Toyota Levin“, 185 500 JPY (7395 Lt) vertės „Subaru Impreza Wagon“, 185 500 JPY (7737 Lt) vertės „Chevrolet Camaro“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. gegužės 30 d. sąskaita Nr. UKCY0134 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „BMW 850I“ 60 400 JPY (5109 Lt), „Toyota Levin“ 40 900 JPY (3118 Lt), „Subaru Impreza Wagon“ 50 700 JPY (3887 Lt), „Chevrolet Camaro“ 60 000 JPY (4471 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. liepos 20 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. gegužės 30 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. rugpjūčio 8 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 227 500 JPY (8900 Lt) vertės „Mazda MPV“, 205 500 JPY (8280 Lt) vertės „Mazda MPV“, 227 500 JPY (7906 Lt) vertės „Toyota Celica“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. birželio 13 d. sąskaita Nr. UKCY0138 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mazda MPV“ 70 000 JPY (4867 Lt), „Mazda MPV“ 65 000 JPY (4682 Lt), „Toyota Celica“ 60 000 JPY (3617 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. rugpjūčio 9 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas automobiliams, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. birželio 13 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. rugsėjo 28 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 195 500 JPY (8105 Lt) vertės „Mitsubishi Airtreck“, 345 500 JPY (11 552 Lt) vertės „Mazda Axela“, 167 500 JPY (7258 Lt) vertės „Subaru Forester“, 165 500 JPY (6483 Lt) vertės „Opel Tigra“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. rugpjūčio 8 d. sąskaita Nr. UKCY0147 įgytiems automobiliams, kurioje nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mitsubishi Airtreck“ 57 000 JPY (4549 Lt), „Mazda Axela“ 70 000 JPY (4478 Lt), „Subaru Forester“ 65 000 JPY (4626 Lt), „Opel Tigra“ 60 000 JPY (3775 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. rugsėjo 29 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. rugsėjo 8 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. spalio 25 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 105 500 JPY (5202 Lt) vertės „Subaru Legacy Wagon“, 445 000 JPY (14 195 Lt) vertės „Saab 9-5 Wagon“, 145 500 JPY (7036 Lt) vertės „Jaguar Daimler“, 195 500 JPY (7395 Lt) vertės „Subaru Forester“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita Nr. UKCY0150 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Legacy Wagon“ 69 000 JPY (4270 Lt), „Saab 9-5 Wagon“ 90 000 JPY (5134 Lt), „Jaguar Daimler“ 45 000 JPY (4471 Lt), „Subaru Forester“ 60 000 JPY (3936 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. spalio 26 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2005 m. gruodžio 19 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 245 500 JPY (9059 Lt) vertės „Cadillac Seville“, 128 000 JPY (5112 Lt) vertės „Toyota Celica“, 182 000 JPY (7623 Lt) vertės „BMW 850“, 213 000 JPY (7685 Lt) vertės „Saab 9-3“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. spalio 24 d. sąskaita Nr. UKCY0161 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Cadillac Seville“ 100 000 JPY (5461 Lt), „Toyota Celica“ 45 000 JPY (3060 Lt), „BMW 850“ 50 000 JPY (4358 Lt), „Saab 9-3“ 66 000 JPY (4050 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2005 m. gruodžio 20 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. spalio 24 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. sausio 19 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 155 500 JPY (6688 Lt) vertės „Mazda MPV“, 148 000 JPY (5758 Lt) vertės „Toyota Celica“, 200 000 JPY (7787 Lt) vertės „Alfa Romeo“, 148 000 JPY (6503 Lt) vertės „Mazda MPV“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. lapkričio 11 d. sąskaita Nr. UKCY0171 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mazda MPV“ 65 000 JPY (4453 Lt), „Toyota Celica“ 53 000 JPY (3412 Lt), „Alfa Romeo“ 81 000 JPY (4848 Lt), „Mazda MPV“ 50 000 JPY (4083 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. sausio 20 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. lapkričio 11 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. vasario 3 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 319 000 JPY (10 463 Lt) vertės „Chevrolet Corvette“, 348 000 JPY (10 706 Lt) vertės „BMW Z3 Roadstar“, 120 000 JPY (5561 Lt) vertės „Chevrolet Camaro“, 300 000 JPY (10 128 Lt) vertės „BMW 5251“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2005 m. gruodžio 5 d. sąskaita Nr. LIC050002 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y. „Chevrolet Corvette“ 63 000 JPY (4114 Lt), „BMW Z3 Roadstar“ 61 000 JPY (3588 Lt), „Chevrolet Camaro“ 48 000 JPY (3776 Lt), „BMW 5251“ 45 000 JPY (3803 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. vasario 3 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. gruodžio 5 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. vasario 3 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 200 000 JPY (7042 Lt) vertės „Renault Lutecia“, 200 000 JPY (8058 Lt) vertės „Saab 9-5 Aero“, 110 000 JPY (6809 Lt) vertės „Chevrolet GM Astro“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „World Automobile“ 2006 m. kovo 6 d. sąskaita Nr. WC040987 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Renault Lutecia“ 50 000 JPY (3437 Lt), „Saab 9-5 Aero“ 80 000 JPY (5174 Lt), „Chevrolet GM Astro“ 20 000 JPY (4647 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. gegužės 4 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. kovo 6 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. kovo 7 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 200 000 JPY (7115 Lt) vertės „Volkswagenolkswagen Golf Lim“, 150 000 JPY (6427 Lt) vertės „Mazda MPV“, 618 000 JPY (17 710 Lt) vertės „Mercedes-Benz“, 500 000 JPY (15 077 Lt) vertės „Saab 9-5“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. gruodžio 5 d. sąskaita Nr. LIC05003 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Volkswagenolkswagen Golf Lim“ 45 000 JPY (3285 Lt), „Mazda MPV“ 51 000 JPY (3980 Lt), „Mercedes-Benz“ 85 000 JPY (4539 Lt), „Saab 9-5“ 400 000 JPY (19 700 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. kovo 8 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. gruodžio 5 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. balandžio 19 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 520 000 JPY (15 036 Lt) vertės „Bentley Turbo“, 328 000 JPY (10 347 Lt) vertės „Maserati Ghibli“, 180 000 JPY (6735 Lt) vertės „Subaru Legacy Wagon“, 548 000 JPY (15 719 Lt) vertės „Subaru Impreza Wagon“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. vasario 13 d. sąskaita Nr. LIC06005 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Bentley Turbo“ 127 000 JPY (5441 Lt), „Maserati Ghibli“ 45 000 JPY (3439 Lt), „Subaru Legacy Wagon“ 65 000 JPY (3928 Lt), „Subaru Impreza Wagon“ 53 000 JPY (3635 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. balandžio 20 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2005 m. vasario 13 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. birželio 13 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 128 000 JPY (5481 Lt) vertės „Mazda Atennza Sportwagon“, 169 000 JPY (6472 Lt) vertės „Mitsubishi Airtreck“, 143 000 JPY (5844 Lt) vertės „Mazda MPV“, 168 000 JPY (6448 Lt) vertės „Subaru Legacy B4“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. balandžio 20 d. sąskaita Nr. LIC060007 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mazda Atennza Sportwagon“ 55 000 JPY (3718 Lt), „Mitsubishi Airtreck“ 53 000 JPY (3669 Lt), „Mazda MPV“ 45 000 JPY (3476 Lt), „Subaru Legacy B4“ 65 000 JPY (3959 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. birželio 14 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. birželio 22 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 262 500 JPY (8650 Lt) vertės „Toyota Ipsum“, 231 000 JPY (7843 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 315 000 JPY (9873 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 221 550 JPY (8540 Lt) vertės „Chevrolet Camaro“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Hanamaru“ 2006 m. balandžio 20 d. sąskaita Nr. HN-8/06 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Toyota Ipsum“ 70 000 JPY (3954 Lt), „Subaru Impreza“ 40 000 JPY (3228 Lt), „Subaru Impreza“ 45 000 JPY (3350 Lt), „Chevrolet Camaro“ 63 000 JPY (4709 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. birželio 22 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. liepos 10 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 430 000 JPY (12 692 Lt) vertės „BMW 318“, 150 000 JPY (5999 Lt) vertės „Saab 9-5“, 200 000 JPY (7194 Lt) vertės „Mercedes-Benz CL 600“, 400 000 JPY (11 975 Lt) vertės „Ford Mustang“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „World Automobile“ 2006 m. gegužės 15 d. sąskaita Nr. WC041095 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „BMW 318“ 72 000 JPY (4133 Lt), „Saab 9-5“ 53 000 JPY (3680 Lt), „Mercedes-Benz CL 600“ 20 000 JPY (2891 Lt), „Ford Mustang“ 60 000 JPY (3847 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. liepos 11 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. gegužės 15 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. liepos 13 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 328 000 JPY (10 079 Lt) vertės „Volkswagenolkseagen Golf“, 218 000 JPY (7450 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 198 000 JPY (6972 Lt) vertės „Mazda Tribute“, 434 000 JPY (12 613 Lt) vertės „Mercedes-Benz C200 Coupe“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. gegužės 22 d. sąskaita Nr. LIC060009 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Volkswagenolkseagen Golf“ 78 000 JPY (4103 Lt), „Subaru Impreza“ 51 000 JPY (3458 Lt), „Mazda Tribute“ 63 000 JPY (3745 Lt), „Mercedes-Benz C200 Coupe“ 75 000 JPY (4032 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. liepos 13 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. gegužės 22 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. liepos 24 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 158 000 JPY (6030 Lt) vertės „Mazda MPV“, 517 000 JPY (14 897 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 246 000 JPY (8132 Lt) vertės „Toyota Celica“, 640 000 JPY (17 551 Lt) vertės „Porche Boxter“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. birželio 8 d. sąskaita Nr. LIC060011 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mazda MPV“ 65 000 JPY (3807 Lt), „Subaru Impreza“ 60 000 JPY (3686 Lt), „Toyota Celica“ 53 000 JPY (3519 Lt), „Porche Boxter“ 390 000 JPY (11 575 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. liepos 25 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. birželio 8 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. rugpjūčio 25 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 259 000 JPY (8569 Lt) vertės „Subaru Legacy“, 669 950 JPY (18 253 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 118 950 JPY (5269 Lt) vertės „Honda CR-V“, 168 000 JPY (6425 Lt) vertės „Subaru Impreza“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. liepos 10 d. sąskaita Nr. LIC060012 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Legacy“ 91 000 JPY (4610 Lt), „Subaru Impreza“ 84 000 JPY (4445 Lt), „Honda CR-V“ 48 000 JPY (3597 Lt), „Subaru Impreza“ 46 000 JPY (3550 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. rugpjūčio 28 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. liepos 10 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. rugsėjo 4 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 73 500 JPY (5117 Lt) vertės „Chevrolet Camaro“, 971 250 JPY (24 752 Lt) vertės „BMW 525“, 126 000 JPY (5230 Lt) vertės „Nissan Primera“, 262 500 JPY (8383 Lt) vertės „Volkswagenolkseagen Golf“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Hanamaru“ 2006 m. liepos 11 d. sąskaita Nr. HN-21/06 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Chevrolet Camaro“ 68 000 JPY (4990 Lt), „BMW 525“ 450 000 JPY (12 713 Lt), „Nissan Primera“ 70 000 JPY (3937 Lt), „Volkswagenolkseagen Golf“ 103 000 JPY (4699 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. rugsėjo 4 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. liepos 11 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. spalio 23 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 298 000 JPY (9274 Lt) vertės „Mercedes-Benz 500“, 439 000 JPY (12 522 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 250 950 JPY (8190 Lt) vertės „Lancia Lybra“, 220 950 JPY (7499 Lt) vertės „Subaru Legacy“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita Nr. LIC060015 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mercedes-Benz 500“ 58 000 JPY (3745 Lt), „Subaru Impreza“ 68 000 JPY (3975 Lt), „Lancia Lybra“ 62 000 JPY (3837 Lt), „Subaru Legacy“ 53 000 JPY (3630 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. spalio 23 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. birželio 23 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. spalio 24 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 238 950 JPY (7913 Lt) vertės „Subaru Legacy“, 231 000 JPY (7730 Lt) vertės „Toyota Ipsum“, 198 950 JPY (6992 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 192 000 JPY (6832 Lt) vertės „Mitsubishi Airtreck“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita Nr. LIC060014 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Legacy“ 72 000 JPY (4068 Lt), „Toyota Ipsum“ 53 000 JPY (3630 Lt), „Subaru Impreza“ 48 000 JPY (3515 Lt), „Mitsubishi Airtreck“ 55 000 JPY (3676 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. spalio 25 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. lapkričio 9 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 219 000 JPY (7389 Lt) vertės „Subaru Forester“, 268 000 JPY (8504 Lt) vertės „Mazda Axela Sports“, 1 079 950 JPY (27 299 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 350 000 JPY (10 402 Lt) vertės „Subaru Impreza“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. rugsėjo 20 d. sąskaita Nr. LIC060016 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Forester“ 75 000 JPY (4056 Lt), „Mazda Axela Sports“ 82 000 JPY (4198 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 67 000 JPY (3851 Lt), „Subaru Impreza“ 41 000 JPY (3249 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. lapkričio 10 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas su jam aiškiai neteisingais duomenimis apie prekių vertę, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. rugsėjo 20 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2006 m. gruodžio 21 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 630 000 JPY (16 473 Lt) vertės „BMW 740I“, 157 500 JPY (5708 Lt) vertės „Volvo S60“, 157 500 JPY (5707 Lt) vertės „Mazda Axela“, 168 000 JPY (5948 Lt) vertės „Subaru Legacy“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Hanamaru“ 2006 m. spalio 24 d. sąskaita Nr. HN-27/06 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „BMW 740I“ 108 000 JPY (4580 Lt), „Volvo S60“ 70 000 JPY (3715 Lt), „Mazda Axela“ 65 000 JPY (3600 Lt), „Subaru Legacy“ 60 000 JPY (3487 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2006 m. gruodžio 22 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. spalio 24 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. sausio 17 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 729 950 JPY (18 492 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 1 069 950 JPY (26 058 Lt) vertės „BMW Z4“, 378 000 JPY (10 659 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 779 950 JPY (19 604 Lt) vertės „Subaru Impreza“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. lapkričio 9 d. sąskaita Nr. LIC060018 įgytiems automobiliams, kurioje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mitsubishi Lancer“ 120 000 JPY (4918 Lt), „BMW Z4“ 148 000 JPY (8584 Lt), „Subaru Impreza“ 42 000 JPY (3182 Lt), „Subaru Impreza“ 85 000 JPY (4139 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. sausio 18 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. lapkričio 9 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. sausio 18 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 318 950 JPY (9346 Lt) vertės „Mitsubishi Pajero“, 348 950 JPY (10 013 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 382 950 JPY (10 770 Lt) vertės „Toyota Windom“, 659 950 JPY (16 934 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. lapkričio 24 d. sąskaita Nr. LIC060019 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mitsubishi Pajero“ 65 950 JPY (3716 Lt), „Subaru Impreza“ 99 950 JPY (4471 Lt), „Toyota Windom“ 59 950 JPY (3582 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 68 950 JPY (3781 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. sausio 19 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. lapkričio 24 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. sausio 24 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 788 950 JPY (19 803 Lt) vertės „Volkswagen Passat“, 270 000 JPY (8255 Lt) vertės „Subaru Legacy Wagon“, 1 449 950 JPY (34 513 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 570 950 JPY (14 952 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 153 000 JPY (5651 Lt) vertės „Subaru Legacy“, 549 950 JPY (14 485 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 348 950 JPY (10 012 Lt) vertės „Mazda Premacy“, 408 950 JPY (11 349 Lt) vertės „Subaru Impreza“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta žinomai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. gruodžio 4 d. sąskaita Nr. LIC060021 įgytiems automobiliams, kurioje nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Volkswagen Passat“ 158 950 JPY (5783 Lt), „Subaru Legacy Wagon“ 86 000 JPY (4160 Lt), „Subaru Impreza“ 1 284 950 JPY (8587 Lt), Mitsubishi Lancer“ 53 950 JPY (3447 Lt), „Subaru Legacy“ 58 000 JPY (3537 Lt), „Subaru Impreza“ 79 950 JPY (4025 Lt), „Mazda Premacy“ 92 950 JPY (4315 Lt), „Subaru Impreza“ 69 950 JPY (3805 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. sausio 25 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius BAD importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. gruodžio 4 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. sausio 25 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 210 000 JPY (6762 Lt) vertės „Volkswagen Golf“, 315 000 JPY (9099 Lt) vertės „Toyota Windom“, 652 050 JPY (16 600 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 168 000 JPY (5829 Lt) vertės „Subaru Legacy“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Hanamaru“ 2006 m. lapkričio 15 d. sąskaita Nr. HN-33/06 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Volkswagen Golf“ 68 000 JPY (3602 Lt), „Toyota Windom“ 71 000 JPY (3669 Lt), „Subaru Impreza“ 73 000 JPY (3714 Lt), „Subaru Legacy“ 70 000 JPY (3648 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. sausio 26 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. lapkričio 15 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. vasario 12 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 718 950 JPY (18 272 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 1 629 000 JPY (38 209 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 259 950 JPY (8217 Lt) vertės „Honda Civic“, 224 000 JPY (7430 Lt) vertės „Subaru Legacy Wagon“, 218 000 JPY (7298 Lt) vertės „Subaru Legacy“, 650 950 JPY (16 782 Lt) vertės „Volkswagen Jetta“, 639 950 JPY (16 541 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 183 950 JPY (6553 Lt) vertės „Subaru Forester“, 119 895 JPY (2548 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 438 950 JPY (12 138 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 473 000 JPY (12 884 Lt) vertės „Volkswagen Golf“, 399 950 JPY (11 284 Lt) vertės „Subaru Impreza“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2006 m. gruodžio 19 d. sąskaita Nr. LIC060025 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Impreza“ 118 950 JPY (5128 Lt), „Subaru Impreza“ 258 000 JPY (8174 Lt), „Honda Civic“ 88 950 JPY (4471 Lt), „Subaru Legacy Wagon“ 108 000 JPY (4889 Lt), „Subaru Legacy“ 88 000 JPY (4450 Lt), „Volkswagen Jetta“ 139 950 JPY (5588 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 79 950 JPY (4273 Lt), „Subaru Forester“ 82 950 JPY (4340 Lt), „Subaru Impreza“ 123 950 JPY (5237 Lt), „Subaru Impreza“ 56 950 JPY (3770 Lt), „Volkswagen Golf“ 73 000 JPY (4121 Lt), „Subaru Impreza“ 48 950 JPY (3594 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. vasario 12 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2006 m. gruodžio 19 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. kovo 13 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 144 950 JPY (5698 Lt) vertės „Volkswagen Golf“, 1 529 950 JPY (35 991 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 709 950 JPY (18 056 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 682 950 JPY (17 465 Lt) vertės „Subaru Impreza“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. sausio 19 d. sąskaita Nr. LIC070026 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Volkswagen Golf“ 102 950 JPY (4961 Lt), „Subaru Impreza“ 108 950 JPY (4911 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 78 950 JPY (4255 Lt), „Subaru Impreza“ 113 950 JPY (5020 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. kovo 13 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. sausio 19 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. kovo 20 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 136 500 JPY (5289 Lt) vertės „Toyota Ipsum“, 1 008 000 JPY (24 350 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 472 500 JPY (12 638 Lt) vertės „Audi TT Coupe“, 630 000 JPY (16 082 Lt) vertės „Subaru Impreza“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Hanamaru“ 2007 m. sausio 26 d. sąskaita Nr. HN-01/07 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Toyota Ipsum“ 80 000 JPY (4053 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 128 000 JPY (5103 Lt), „Audi TT Coupe“ 115 000 JPY (4818 Lt), „Subaru Impreza“ 105 000 JPY (4600 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. kovo 20 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. sausio 26 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. balandžio 11 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 631 950 JPY (16 405 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 588 950 JPY (15 457 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 448 950 JPY (12 372 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 930 000 JPY (22 974 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 322 000 JPY (9574 Lt) vertės „Toyota Ipsum“, 178 950 JPY (6421 Lt) vertės „Toyota BB“, 447 950 JPY (12 350 Lt) vertės „Toyota Windom“, 660 950 JPY (17 044 Lt) vertės „BMW M Roadstar“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. vasario 23 d. sąskaita Nr. LIC060028 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mitsubishi Lancer“ 108 950 JPY (4878 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 82 950 JPY (4305 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 68 950 JPY (3997Lt), „Subaru Impreza“ 232 000 JPY (7590 Lt), „Toyota Ipsum“ 108 000 JPY (4857 Lt), „Toyota BB“ 86 950 JPY (4393 Lt), „Toyota Windom“ 106 950 JPY (4834 Lt), „BMW M Roadstar“ 368 950 JPY (10 609 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. balandžio 12 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. vasario 23 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. gegužės 7 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 173 950 JPY (6102 Lt) vertės „Honda Stream“, 508 950 JPY (13 262 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 263 950 JPY (8027 Lt) vertės „Mitsubishi Grandis“, 738 950 JPY (18 177 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 750 000 JPY (18 414 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 555 950 JPY (14 266 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 683 950 JPY (17 002 Lt) vertės „Volkswagen Golf Touran“, 282 950 JPY (8432 Lt) vertės „Mazda Premacy“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. kovo 12 d. sąskaita Nr. LIC070030 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Honda Stream“ 106 950 JPY (4671 Lt), „Subaru Impreza“ 103 950 JPY (4607 Lt), „Mitsubishi Grandis“ 102 950 JPY (4586 Lt), „Subaru Impreza“ 180 950 JPY (6252 Lt), „Subaru Impreza“ 165 000 JPY (5912 Lt), „Subaru Impreza“ 158 950 JPY (5782 Lt), „Volkswagen Golf Touran“ 232 950 JPY (7363 Lt), „Mazda Premacy“ 101 950 JPY (4564 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. gegužės 8 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. kovo 12 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. gegužės 9 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 350 000 JPY (10 174 Lt) vertės „Volkswagen Golf“, 380 000 JPY (10 815 Lt) vertės „Volkswagen Golf“, 630 000 JPY (16 158 Lt) vertės „Audi A3“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „World Automobile“ 2007 m. kovo 1 d. sąskaita Nr. WC041302 įgytiems automobiliams, kurioje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Volkswagen Golf“ 150 000 JPY (5900 Lt), „Volkswagen Golf“ 161 000 JPY (6135 Lt), „Audi A3“ 183 000 JPY (6605 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. gegužės 11 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. kovo 1 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. gegužės 20 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 188 950 JPY (6717 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 128 950 JPY (5435 Lt) vertės „Mazda MPV“, 312 950 JPY (9366 Lt) vertės „Volkswagen Golf“, 239 950 JPY (7806 Lt) vertės „Saab 9-5“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. kovo 29 d. sąskaita Nr. LIC070031 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Impreza“ 101 950 JPY (4858 Lt), „Mazda MPV“ 102 950 JPY (4879 Lt), „Volkswagen Golf“ 105 950 JPY (4942 Lt), „Saab 9-5“ 132 950 JPY (5519 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. gegužės 21 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. kovo 29 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. gegužės 29 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 189 950 JPY (6747 Lt) vertės „Cadillac Seville“, 509 950 JPY (13 586 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 2 398 950 JPY (53 956 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 443 950 JPY (12 176 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 1 268 950 JPY (29 807 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 713 000 JPY (17 926 Lt) vertės „Volkswagen Touareg“, 454 950 JPY (12 411 Lt) vertės „Volkswagen Golf“, 295 000 JPY (8992 Lt) vertės „Volkswagen Golf“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. balandžio 5 d. sąskaita Nr. LIC070033 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Cadillac Seville“ 102 950 JPY (4889 Lt), „Subaru Impreza“ 85 950 JPY (4525 Lt), „Subaru Impreza“ 251 950 JPY (8072 Lt), „Subaru Impreza“ 42 950 JPY (3606 Lt), „Subaru Impreza“ 121 950 JPY (5294 Lt), „Volkswagen Touareg“ 185 000 JPY (6643 Lt), „Volkswagen Golf“ 115 950 JPY (5166 Lt), „Volkswagen Golf“ 105 000 JPY (4932 Lt), po to, organizuodamas importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. gegužės 29 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. balandžio 5 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. birželio 12 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 470 000 JPY (12 606 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 504 950 JPY (13 344 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 1 060 000 JPY (25 073 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 458 950 JPY (12 373 Lt) vertės „Subaru Impreza“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. balandžio 13 d. sąskaita Nr. LIC070034 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Impreza“ 72 000 JPY (4196 Lt), „Subaru Impreza“ 68 950 JPY (4132 Lt), „Subaru Impreza“ 121 950 JPY (5253 Lt), „Subaru Impreza“ 53 950 JPY (3816 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. birželio 12 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. balandžio 13 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. birželio 11 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 340 000 JPY (9746 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 150 000 JPY (5731 Lt) vertės „Mazda Premacy“, 521 000 JPY (13 569 Lt) vertės „Audi TT Coupe“, 350 000 JPY (9956 Lt) vertės „Mitsubishi Pajero“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Hanamaru“ 2007 m. gegužės 20 d. sąskaita Nr. HN-10/07 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Impreza“ 65 000 JPY (3935 Lt), „Mazda Premacy“ 103 000 JPY (4738 Lt), „Audi TT Coupe“ 106 000 JPY (4801 Lt), „Mitsubishi Pajero“ 87 000 JPY (5356 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. birželio 22 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. gegužės 20 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. liepos 30 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 242 950 JPY (7267 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 436 950 JPY (11 254 Lt) vertės „Mitsubishi Outlander“, 925 000 JPY (21 283 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 870 950 JPY (20 172 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 473 950 JPY (12 014 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 434 950 JPY (11 213 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 755 950 JPY (17 809 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 1 068 950 JPY (24 241 Lt) vertės „Volkswagen Touareg“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. gegužės 25 d. sąskaita Nr. LIC070036 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Impreza“ 62 950 JPY (3569 Lt), „Mitsubishi Outlander“ 145 950 JPY (5274 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 128 000 JPY (4905 Lt), „Subaru Impreza“ 162 950 JPY (5623 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 67 950 JPY (3671 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 62 950 JPY (3569 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 79 950 JPY (3918 Lt), „Vokswagen Touareg“ 215 950 JPY (6713 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. rugpjūčio 2 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, juose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. gegužės 25 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. rugpjūčio 10 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 980 440 JPY (22 253 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 256 950 JPY (7387 Lt) vertės „Mitsubishi Grandis“, 1 708 950 JPY (37 224 Lt) vertės „Volkswagen Touareg“, 332 440 JPY (8938 Lt) vertės „Volkswagen Jetta“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. birželio 5 d. sąskaita Nr. LIC070038 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Impreza“ 152 440 JPY (5238 Lt), „Mitsubishi Grandis“ 123 950 JPY (4654 Lt), „Volkswagen Touareg“ 625 950 JPY (14 970 Lt), „Volkswagen Jetta“ 145 440 JPY (5096 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. rugpjūčio 14 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. birželio 5 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. rugpjūčio 21 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 674 440 JPY (16 194 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 630 440 JPY (15 290 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 654 440 JPY (15 783 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 448 440 JPY (11 550 Lt) vertės „Mitsubishi Pajero“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. birželio 26 d. sąskaita Nr. LIC070039 įgytiems automobiliams, kurioje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Impreza“ 112 440 JPY (4646 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 145 440 JPY (5324 Lt), „Subaru Impreza“ 102 440 JPY (4439 Lt), „Mitsubischi Pajero“ 109 440 JPY (4584 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. rugpjūčio 22 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. birželio 26 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. rugsėjo 25 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 623 440 JPY (16 235 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 653 440 JPY (16 905 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 346 440 JPY (10 044 Lt) vertės „Mitsubishi Lancer“, 448 440 JPY (12 324 Lt) vertės „Audi A3“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. birželio 5 d. sąskaita Nr. LIC070040 įgytiems automobiliams, kurioje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Mitsubishi Lancer“ 183 440 JPY (16 235 Lt), „Subaru Impreza“ 152 440 JPY (5707 Lt), „Mitsubishi Lancer“ 48 440 JPY (3384 Lt), „Audi A3“ 114 440 JPY (4859 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. rugsėjo 27 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. birželio 5 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

2007 m. lapkričio 7 d. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „T1“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius: 667 440 JPY (16 468 Lt) vertės „Subaru Impreza“, 199 440 JPY (6536 Lt) vertės „Nissan Note“, 636 440 JPY (15 810 Lt) vertės „Audi A6“, 285 440 JPY (8360 Lt) vertės „Volkswagen Polo“, ir pasirūpino, kad muitinės pareigūnams būtų pateikta aiškiai suklastota Japonijos įmonės „Tau Corporation“ 2007 m. rugsėjo 3 d. sąskaita Nr. LIC070042 įgytiems automobiliams, joje nurodyti aiškiai neteisingi duomenys apie deklaruojamų lengvųjų automobilių kainą, t. y.: „Subaru Impreza“ 149 440 JPY (5475 Lt), „Nissan Note“ 102 440 JPY (4477 Lt), „Audi A6“ 367 440 JPY (10 101 Lt), „Volkswagen Polo“ 125 440 JPY (4964 Lt), po to, organizuodamas šių importuojamų automobilių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros įforminimą, 2007 m. lapkričio 12 d. muitinės tarpininkei R. S. įmonei užpildžius importo deklaracijas, žinodamas, kad duomenys apie prekių vertę neteisingi, pateikė jas Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams su pridėtais dokumentais, kuriuose nurodyti faktinės prekės vertės neatitinkantys duomenys (2007 m. rugsėjo 3 d. sąskaita faktūra), taip nuslėpė nuo muitinės kontrolės, kad faktiškai prekių vertė yra didesnė, negu deklaruojama.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo R. U. gynėjas advokatas A. Molis prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą R. U. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 63 straipsnio 10 dalis, 199 straipsnio 1 dalis), nukrypta nuo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos, taip pat padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.

2.2. Teismai konstatavo, kad R. U. veikoje yra BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nes jis kontrabandą padarė, pateikdamas suklastotus dokumentus, reikalingus muitinės procedūrai atlikti. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis nusikaltimo sudėties požymis – kontrabandos dalykas, nes kiekvieno gabento automobilio vertė neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Teismai neįvertino, kad ne visų automobilių, o kiekvieno atskirai vertė nulemia veikos pavojingumą ir yra kriterijus, atribojantis baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už per valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimą muitinės kontrolei ar kitokį šios kontrolės išvengimą.

2.3. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. nuteistasis gabeno 203 automobilius iš Japonijos į Lietuvos Respubliką, šie automobiliai pirkti ir atgabenti skirtingu laikotarpiu per 45 kartus, pagal skirtingas sąskaitas, kuriose kiekvieno importuojamo automobilio nurodyta vertė neviršija 250 MGL dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tam tikrais atvejais net ir kelių kartu gabentų automobilių vertė neviršijo 250 MGL sumos. Taigi, atsižvelgus į tai, kad nėra nusikalstamos veikos dalyko, ir į tai, kad BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali (nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei), R. U. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį negalima. Svarbu ir tai, kad visais atvejais importuojami automobiliai buvo pateikiami muitinės kontrolei ne juos gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų uosto poste, o Panevėžio teritorinėje muitinėje, tačiau kontrabanda kaip nusikaltimas negali būti padaromas teritorinėje muitinėje, kuri nesiriboja su Lietuvos Respublikos valstybės siena.

2.4. Teismai nustatė bendrą 203 atgabentų automobilių vertę, o ne kiekvieno atskirai, konstatavę, kad buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika. Toks per muitinę gabenamų daiktų vertės nustatymas prieštarauja ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1B-312 patvirtintai importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikai, pagal kurią, importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikant sandorio vertės metodą, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už automobilį. Tai reiškia, kad visais atvejais turi būti vertinama kiekvieno automobilio vertė individualiai, o ne kelių ne vieno pirkimo metu įsigytų automobilių vertė.

2.5. Kasaciniame skunde pateikiama kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kada asmens padarytos veikos kvalifikuojamos kaip pavienės, o kada laikoma viena tęstine nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181/2007">2K-181/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013, 2K-436/2014, 2K-59/2015), ir teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismai netinkamai vertino atskirus baigtus, tikėtina, kontrabandos, nusikaltimus kaip vieną tęstinę veiką. Pripažindami R. U. veiką tęstine teismai turėjo nustatyti bendrą jo sumanymą išvengti muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotinų importo mokesčių, suvokimą savo veiksmų kaip vientisos nusikalstamos veikos ir tai, kad, darydamas pirmąją veiką, jis jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos, tačiau to nepadarė, tik deklaratyviai nurodė apie šių požymių buvimą. Iš pateikto kaltinimo matyti, jog 203 automobiliai pirkti ir importuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per 45 kartus, vienas nuo kito atitolusiais laikotarpiais, pagal skirtingas sąskaitas, ir kiekvieno jų vertė neviršija 250 MGL dydžio. Akivaizdu, kad kiekvienas atskiras epizodas nesudaro BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties, todėl jų visuma negali sudaryti ir vienos tęstinės veikos. Šie atskiri atvejai gali užtraukti administracinę atsakomybę, numatytą ANK 213 straipsnyje.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas kaip aplinkybę, patvirtinančią egzistavus bendrą sumanymą, nurodė, kad R. U. už automobilius atsiskaitydavo avansiniais mokėjimais ir kad įmonės viena iš veiklos sričių buvo naudotų automobilių pirkimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad R. U. dalyvavo pateikiant dokumentus ar organizuojant šių dokumentų pateikimą muitinei, taip pat kad jis įkūrė įmonę papildomiems importo mokesčiams išvengti ar savo naudai organizavo automobilių importą. Nėra įrodyta, kokį tikslą turėjo ir kaip jo siekė R. U., gabendamas automobilius iš Japonijos, bylos duomenys patvirtina, kad iki inkriminuojamo laikotarpio ir po jo buvo gabenami ir kiti automobiliai, dėl kurių jokių pažeidimų nenustatyta. R. U. veikas vykdė spontaniškai, kai prireikdavo konkrečių detalių ar automobilių, ir, suorganizavęs vienos transporto priemonės importą, imdavosi kitos, nes vertėsi automobilių bei jų dalių prekyba, kuri buvo viena iš įmonės veiklos sričių. Taigi teismai, kvalifikuodami veikas kaip vieną tęstinį nusikaltimą, nepagrįstai skyrė R. U. bausmę, taikydami BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas.

2.7. Kaltinamasis aktas turi trūkumų. Kontrabanda kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytų prekių ar kitų daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarką. Tačiau pagal pateiktą kaltinimą R. U. kaltinamas dėl veiksmų, atliktų tranzito metu. Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. U. iš Japonijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą įvežė ir Bendrijos tranzito procedūrai „TI“ įforminti muitinės pareigūnams pateikė lengvuosius automobilius. Tranzitas – teisės aktais reglamentuotas prekių gabenimas iš vienos valstybės į kitą per kurios nors vienos ar kelių valstybių teritoriją. Pats prekių įvežimo pagal tranzito dokumentus faktas, kitaip negu pagal suklastotus dokumentus (pavyzdžiui, importo dokumentus), dar neleidžia išvengti muito mokesčių, nesukuria mokestinės prievolės ir sąlyginai gali būti laikomas tik tarpiniu etapu siekiant šio tikslo, nes prekių vežėjas dėl tranzito dokumentų panaudojimo yra saistomas iš to kylančiomis pasekmėmis – tranzito procedūrai įstatymo nustatytų reikalavimų. Per valstybės sieną pervežus pagal tranzito dokumentus gabenamą krovinį, pasienyje muito mokesčių klausimas nesprendžiamas, o muitinės pareigūnų kontrolė pasireiškia tik krovinio nukreipimu į muitinės teritorinį padalinį tranzito procedūrai įforminti. Siekiant kontroliuoti per šalies teritoriją vykdomą tranzitą bei nustatyti jo sąlygas ir terminus, teritoriniuose muitinės padaliniuose taip įvežtoms prekėms įforminami nauji tranzito dokumentai, jie Lietuvos Respublikos teritorijoje pakeičia pirminius tranzitinius dokumentus, pagal kuriuos prekės ir buvo atgabentos. Tranzito procedūra laikoma baigta, kai prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami muitinės įstaigai, į kurią pagal tranzito dokumentus per nustatytą terminą turėjo būti atgabentos prekės. Taigi pagal tranzito sąvokos prasmę tranzito procedūros metu kontrabanda iš esmės negalima, dėl to nebuvo teisinio pagrindo R. U. pateikti kaltinimą dėl kontrabandos. Be to, kaltinamajame akte neteisingai nurodoma, kad R. U. pats asmeniškai pateikdavo muitinės pareigūnams lengvuosius automobilius, žinomai suklastotus dokumentus ar juos pats užpildydavo, nes byloje nustatyta, jog R. U. muitinės procedūrų neatlikdavo, dokumentų niekam nepateikdavo, visas muitinės procedūras įformindavo muitinės tarpininkai. Kadangi nepadaryta veika, turinti BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių, R. U. turėjo būti išteisintas, o baudžiamoji byla nutraukta (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2.8. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikytos baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios bylos duomenų pripažinimą įrodymais ir įrodymų vertinimą; R. U. nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos ne remiantis teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o jas ištisai perkeliant iš kaltinamojo akto; R. U. kaltė grindžiama prielaidomis ir samprotavimais.

2.9. Apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, kad R. U. veiksmuose kontrabanda pasireiškė suklastotų sąskaitų (automobilių įsigijimo dokumentų), kuriose nurodyta neteisinga gabenamų automobilių kaina, pateikimu pareigūnams muitinės kontrolės metu, buvo būtina neabejotinai įrodyti, kad būtent nuteistasis pasirūpino, jog išorės tranzitui įforminti muitinės pareigūnams būtų pateiktos suklastotos automobilių įsigijimo sąskaitos. Tačiau kad būtent R. U. pats asmeniškai būtų pateikęs ar organizavęs jam žinomai suklastotų automobilių įsigijimo sąskaitų pateikimą muitinės pareigūnams, nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, kad nuteistasis dokumentus ir automobilį pamatydavo tik po importo procedūros įforminimo. Byloje apskritai nėra duomenų apie tranzito įforminimą ir apie šiai procedūrai dokumentus pateikusį asmenį. Liudytoja R. B. patvirtino R. U. nurodomas aplinkybes, kad dokumentai buvo gaunami iš Klaipėdos kartu su automobiliu iš vairuotojo, atgabenusio automobilį; dokumentai visada būdavo užklijuotame voke, ji įformindavo importo procedūras ir tik tada atiduodavo dokumentus R. U., kuris kartu su dokumentais pasiimdavo ir automobilį; automobilių gabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją organizuodavo asmenys iš Japonijos. Liudytojai R. B., R. B. ir B. K. patvirtino nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kad automobilių įsigijimo dokumentų nei deklarantams, nei muitinės pareigūnams R. U. nepateikdavo. Taigi R. U. objektyviai neatliko jokių kontrabandos veiksmų, nekurstė ir neorganizavo kontrabandos, šis nusikaltimas jam inkriminuotas tik dėl to, kad jis buvo įmonės direktorius, t. y. remiantis vien prielaida, kad jam tai naudinga, nors muitų vengimas nagrinėjamu atveju galėjo būti naudingas tik įmonei. Nepašalinus abejonių, kad R. U. nepateikė ir neorganizavo suklastotų dokumentų pateikimo, dėl jo negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, šiuo atveju visos abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai. Neįrodžius, kad padaryta BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika, R. U. turėjo būti išteisintas.

2.10. Pirmosios instancijos teismas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepateikė konkrečių bylos duomenų ir neatskleidė jų turinio. Teismo išvada, kad surinkti ir ištirti įrodymai (liudytojų parodymai, sąskaitos) įrodo R. U. kaltę, yra paviršutiniška ir nenuosekli. Priešingai, šie įrodymai neatskleidžia R. U. kaltės, priežastinio ryšio, jo psichinio santykio su veika ir kilusiais padariniais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų apie fizinį R. U. dalyvavimą klastojant dokumentus ar pateikiant juos deklarantui, tačiau nurodė, jog R. U. kitais savo veiksmais įvykdė kontrabandą, t. y. nusipirkęs automobilius už juos sumokėdavo, o Japonijos įmonės apmokėtas sąskaitas faktūras išsiųsdavo jam paštu; gavęs šiuos dokumentus ir suklastojęs sąskaitas faktūras pateikė muitinei importo procedūroms atlikti. Taigi teismas pats sau prieštarauja, nutartyje nenurodė, kokiais „kitais veiksmais“ R. U. padarė nusikaltimą.

2.11. Abiejų instancijų teismai R. U. kaltę grindė išimtinai liudytojų M. A. (M. A.), D. K. (D. K.) ir M. D. parodymais, nors to negalėjo daryti, nes jie su R. U. asmeniškai nebendravo ir jokių pirkimo procedūrų nevykdė, jie tik paaiškino bendrąją pirkimo–pardavimo procedūrą įmonėje. Tokie liudytojų paaiškinimai yra tik subjektyvus situacijos vertinimas.

2.12. Baudžiamajame procese paprastai reikalaujama suteikti kaltinamajam pakankamą ir tinkamą galimybę ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschvvili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10, par. 105). Apie būtinumą užtikrinti šią įtariamojo (kaltinamojo) procesinę teisę pasisakyta kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6/2009, 2K-102/2009, 2K-476/2013, 2K-115/2014). Tačiau nagrinėjamoje byloje to nebuvo padaryta, pirmosios instancijos teismui atsisakius, liudytojai M. A., D. K. ir M. D. teisiamajame posėdyje nebuvo apklausti ir R. U. bei jo gynėjas negalėjo užduoti jiems klausimų. Dėl to šių liudytojų parodymų nebuvo galima patikrinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytų liudytojų parodymus tiesiog perkėlė iš kaltinamojo akto į apkaltinamąjį nuosprendį ir, neatlikęs jų analizės bei nesugretinęs su kitais bylos duomenimis, pripažino juos R. U. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas formaliai, nemotyvuotai, iš anksto nuspręsdamas, kad apklausti liudytojus teismo posėdyje nebus galimybės, atmetė nuteistojo prašymą suteikti galimybę pateikti klausimus nurodytiems liudytojams ir apsiribojo jų parodymų perskaitymu. Taigi teismai grindė R. U. kaltę liudytojų parodymais, kurie nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių buvo pažeista R. U. teisė į tinkamą gynybą, jis atsidūrė nepalankioje padėtyje, palyginti su kaltinimą palaikančia šalimi, nes nebuvo užtikrintos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti prašymus, tik kaltintojas turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojams. Abiejų instancijų teismai neįvykdė pareigos tinkamai įvertinti įrodymus, be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Tai pripažintina BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalių, 320 straipsnio 3 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatų pažeidimais.

2.13. Ikiteisminio tyrimo metu bylos procesas buvo vilkinamas, taip buvo pažeistas BPK 1, 2 straipsniuose įtvirtintas proceso greitumo principas ir suvaržytos R. U. procesinės teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tai galėtų būti kompensuojama nuteistajam sušvelninant bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, 2K-503/2010, 2K-7-45/2007 ir kt.), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ar net bylą nutraukiant dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka praėjo beveik dešimt metų, o nuo inkriminuojamos pirmos veikos padarymo – beveik trylika metų. Todėl šis laikotarpis jau pats savaime nėra adekvatus bylos sudėtingumui, joje vos vienas kaltinamasis, kuris nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nesislėpė ir su institucijomis bendradarbiavo, teismo posėdžių nepraleidinėjo ir bylos proceso nevilkino, ko negalima pasakyti apie ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus, kurie ilgą delsimą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus motyvavo tuo, kad reikia daug lėšų dokumentams iš japonų į lietuvių kalbą išversti, o tokių išlaidų pagal suplanuotus 2015 metų asignavimus Muitinės kriminalinė tarnyba negali skirti. Priešingai negu teigia pareigūnai, iš pateiktų dokumentų matyti, kad šios išlaidos nebuvo didelės. Tačiau teismai nevertino asmens teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą principo pažeidimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), kuris yra pagrindas nutraukti bylą dėl pernelyg ilgo baudžiamojo persekiojimo termino.

3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo:

Kasaciniame skunde iš esmės nurodyti tie patys argumentai, kuriuos nuteistasis ir jo gynėjas išdėstė savo apeliaciniame skunde, dėl pateiktų esminių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir nutartyje pateikė motyvuotas išvadas (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).

Baudžiamasis įstatymas – BK 199 straipsnio 1 dalis – R. U. nusikalstamai veikai taikytas tinkamai, jo veikoje nustatyti visi būtinieji nusikaltimo sudėties požymiai.

Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra bendras kaltininko sumanymas (bendra tyčia), kuris sujungia keletą veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. U. inkriminuota veika atitinka visus tęstinės nusikalstamos veikos požymius: bendra tyčia, daugkartiniai veiksmai padaryti, turint vieną sumanymą ir konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato.

Priešingai negu teigiama skunde, faktinės bylos aplinkybės remiantis surinktais ir teismų išnagrinėtais įrodymais buvo aiškiai nustatytos.

Kasatoriaus skunde ginčijamas liudytojų M. A., D. K., M. D. parodymų pripažinimo įrodymais pagrįstumas. Susižinojimo su užsienio valstybėmis tvarką reglamentuoja BPK 66 straipsnis, taip pat tarptautinės sutartys ir konvencijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje buvo būtina susižinoti su Japonijos teisėsaugos institucijomis, todėl 2009 m. buvo kreiptasi teisinės pagalbos, vadovaujamasi geros valios ir tarptautinio bendradarbiavimo principais. Iš diplomatiniu keliu iš Japonijos gauto atsakymo matyti, kad Japonija suteikė teisinę pagalbą šioje byloje pagal Japonijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį dėl suteikimo būtinos tarptautinės teisinės pagalbos, susijusios su baudžiamųjų bylų tyrimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisinė pagalba teikiama vadovaujantis pagalbą teikiančios šalies įstatymų reikalavimais, todėl reikalauti, kad liudytojai būtų apklausti laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo, nebuvo ir nėra pagrindo. Teismuose gauti duomenys buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka (jie ištirti posėdyje, palyginti su kitais įrodymais, nustatytas gavimo procedūrų teisėtumas), todėl abiejų instancijų teismai pripažino, kad jie atitinka BPK 95, 96 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Taigi Japonijoje apklaustų liudytojų parodymus pripažindami įrodymais teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos nepažeistos, skundžiamuose teismų sprendimuose visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei pernelyg ilga proceso trukmė pripažįstama išimtine aplinkybe, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Tačiau šioje byloje nuteistajam už BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos (sunkaus nusikaltimo) padarymą paskirta bausmė – 150 MGL dydžio bauda, t. y. švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, artima šios rūšies bausmės vidurkiui, todėl yra proporcinga šio asmens padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. U. gynėjo advokato A. Molio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK reikalavimų laikymosi ir BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasaciniu skundu nuteistojo R. U. gynėjas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą R. U. nutraukti. Tokį prašymą kasatorius iš esmės argumentuoja tuo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas (BPK 20 straipsnio 5 dalis), daromas išvadas dėl R. U. kaltės padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką pagrindė prielaidomis bei netinkamai įvertintais įrodymais, vadovavosi ne teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš kasaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su R. U. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, ginčija nustatytas faktines aplinkybes, teismo sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumą ir pateikia savo versiją dėl R. U. padarytų veiksmų vertinimo.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalyje pateiktus alternatyvius objektyviuosius požymius kontrabanda gali būti padaroma, gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu teismų praktikoje laikomas ir neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2014">2K-568/2014</a>, 2K-278-489/2017).

Pagal teismų praktiką daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Kitaip tariant, pagal šios normos prasmę, kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2014">2K-568/2014</a>, 2K-7-130-699/2015).

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tai lėmė R. U. padarytai veikai netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 199 straipsnio 1 dalies – taikymą, neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas, kad R. U. padarė BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis, liudytojai R. B., V. K., B. K., R. B., V. L., R. B. (buvusi Smilginienė), ištirti rašytiniai bylos dokumentai: Muitinės kriminalinės tarnybos tarnybiniai pranešimai, AB „Hansabankas“ raštas Nr. S/17822 su priedais, importo deklaracijų apžiūros protokolas, taip pat pagal teisinės pagalbos prašymą gauti kiti duomenys, užfiksuoti liudytojų M. A., D. K., M. D. apklausų protokoluose, Osakos miesto pagrindinės policijos būstinės Bendrųjų reikalų tarptautinių tyrimų poskyrio ir Kanagvos prefektūros policijos centrinio komisariato Kriminalistikos skyriaus Kovos su organizuotu nusikalstamumu centrinio skyriaus Tarptautinių tyrimų poskyrio tyrimo ataskaitose, AB „R&W“ (ankstesnis įmonės pavadinimas – „World Automobile“) atsakyme į Čibos apskrities policijos kriminalinių nusikaltimų sektoriaus paklausimą bei kituose dokumentuose, ir šių įrodymų visumos pagrindu teismas priėmė R. U. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išdėstė įrodymus ir savo išvadas pagrindžiančius motyvus, taip pat pateikė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo R. U. parodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą nepažeisdamas bylų apeliacinį nagrinėjimą reglamentuojančių bendrųjų nuostatų, įtvirtintų BPK 320 straipsnio 3 dalyje. Šis teismas dar kartą išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, kad visuma įrodymų duoda pakankamą pagrindą konstatuoti, jog R. U. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, kad byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šio teismo padarytomis išvadomis.

Kasatorius teigia, kad, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nebuvo apklausti Japonijoje parodymus davę kaltinimo liudytojai M. A., D. K. ir M. D., tačiau nors šie liudytojai nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir jų parodymų patikimumas nebuvo patikrintas teisiamajame posėdyje, teismai, darydami išvadas dėl R. U. kaltės, jais rėmėsi. Be to, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismui netinkamai išsprendus pateiktą prašymą apklausti nurodytus liudytojus, t. y. be pagrindo jį atmetus, R. U. ir jo gynėjas neturėjo galimybės pateikti klausimų kaltinimo liudytojams, taip buvo suvaržyta R. U. teisė į gynybą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus nurodomų liudytojų apklausų protokolai byloje gauti iš Japonijos pagal teisinės pagalbos prašymą. Japonijos teisėsaugos institucijoms pagal toje šalyje galiojančius įstatymus šie asmenys davė parodymus laisva valia ir patvirtino savo parašais. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumento, nurodė, kad tai, jog liudytojai M. A., D. K. ir M. D. prieš apklausas nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, nesuteikia pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu, juolab kad jų patikimumas buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo posėdyje BPK nustatyta tvarka. Nesutikti su tokiais apeliacinės instancijos teismo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis R. U. ir jo gynėjas bylos proceso metu neturėjo galimybės pateikti klausimų liudytojams M. A., D. K. ir M. D., nes šie nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, tačiau pažymi, kad EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, Nr. 9154/10) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, 2K-211-489/2016, 2K-295-507/2016). Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. EŽTT Didžioji kolegija sprendime byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją išaiškino, kad svarbios priežasties, dėl kurios kaltinimo liudytojas nedavė parodymų teismo posėdyje, nebuvimas savaime nenulemia bylos nagrinėjimo neteisingumo, tačiau tai yra labai svarbus veiksnys vertinant viso bylos nagrinėjimo teisingumą ir, įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis, gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto pažeidimo nustatymą (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 113). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 116). EŽTT praktikoje kaip lemiamas traktuojamas tokios reikšmės ar svarbos įrodymas, kuris gali nulemti bylos baigtį. Tuo atveju, kai liudytojo parodymus patvirtina kiti įrodymai, vertinimas, ar tokie parodymai yra lemiami, priklauso nuo juos patvirtinančių įrodymų įrodomosios reikšmės; kuo svaresni patvirtinantys įrodymai, tuo mažiau tikėtina, kad teismo procese nedalyvaujančio liudytojo parodymai bus traktuojami kaip lemiami (pavyzdžiui, Didžiosios kolegijos sprendimas bylose Schatschaschwili prieš Vokietiją, par. 123–124).

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas neprašė apklausti minėtų liudytojų nuotoliniu būdu, tokį prašymą jie pateikė apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje apsvarstęs šį prašymą, nusprendė įrodymų tyrimo neatlikti, nuotoliniu būdu liudytojų neapklausti, nes nėra tokių galimybių. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju pripažįsta, kad neturėjimas galimybių tokiu būdu apklausti liudytojų iš Japonijos yra objektyvi priežastis netenkinti pateikto prašymo ir išnagrinėti bylą neapklausus nurodytų liudytojų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų M. A., D. K. ir M. D. parodymai nagrinėjamoje byloje nebuvo vieninteliai ir lemiami R. U. kaltės įrodymai. Iš nurodytų liudytojų parodymų turinio matyti, kad jie paaiškino Japonijos teisėsaugos pareigūnams apie jų įmonėse esančią bendrą automobilių įsigijimo tvarką, pakomentavo savo įmonėse išrašytų pirkimo–pardavimo sąskaitų faktūrų formos ir turinio ypatumus, kurie skyrėsi nuo Lietuvos Respublikos muitinei R. U. pateiktų sąskaitų faktūrų. Pastebėtina, kad sąskaitų faktūrų, gautų iš Japonijos įmonių ir Lietuvos Respublikos muitinės, lyginamąją analizę atliko tiek Japonijos, tiek ir Lietuvos teisėsaugos institucijos bei pateikė byloje atitinkamas tyrimo ataskaitas, kurios kartu su Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinės tarnybos tarnybiniuose pranešimuose, AB „Hansabankas“ dokumentuose pateiktais duomenimis patvirtina R. U. kaltę padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai visus byloje surinktus duomenis ištyrė nepažeisdami rungimosi principo, nesuvaržydami kaltinamojo gynybos teisių (BPK 22 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas pareikštą prašymą išsprendė laikydamasis BPK 270 straipsnio nuostatų.

R. U. nuteistas už tai, kad, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. dirbdamas R. U. įmonėje ir būdamas šios individualios įmonės savininkas, organizuodamas į šią įmonę iš Japonijos įmonių „World Automobile Co.“, „Hanamaru Co.“, „Tau Corporation“ 203 lengvųjų automobilių importą, kurių sandorio vertė pagal iš Japonijos gautas sąskaitas buvo 83 117 459 JPY (2 363 243 Lt (684 442,48 Eur)), t. y. viršijo 250 MGL dydžio sumą, gabendamas šiuos automobilius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų uosto postus, išorės tranzitui įforminti muitinės pareigūnams pateikė aiškiai suklastotas sąskaitas, kuriose nurodyta sumažinta gabenamų prekių kaina, taip išvengė muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotinų 380 690 Lt (110 255,44 Eur) importo mokesčių už automobilių importą.

Byloje nustatyta, kad R. U. internetu nupirkdavo automobilius iš kaltinime nurodytų Japonijos įmonių, sumokėdavo joms pinigus pagal jų paruoštas sąskaitas faktūras, o Japonijos įmonės, sutvarkiusios eksporto procedūras pagal apmokėtas sąskaitas faktūras ir kitus reikalingus dokumentus, šiuos dokumentus pateikdavo Japonijos muitinei, o po to išsiųsdavo R. U. paštu, taip pat į Lietuvą išplukdydavo ir automobilius. R. U., gavęs šiuos dokumentus, suklastojęs sąskaitas faktūras, t. y. sumažinęs automobilių vertę (pirkimo sumas), reikalingas importo deklaracijai užpildyti, pateikdavo jas iš pradžių Klaipėdos teritorinei muitinei, o vėliau Panevėžio teritorinei muitinei tranzito importo procedūroms atlikti. Iš šių objektyvių duomenų teismai padarė išvadą, kad R. U. kontrabandą padarė tiesiogine tyčia, t. y. pats internetu pirkdamas automobilius jis žinojo, už kokią kainą ir iš ko juos perka, žinojo ir suprato, kad tarpininkai muitinei pateikia suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė automobilių įsigijimo kaina, ir kad pateikus suklastotus dokumentus bus suklaidinta muitinė, t. y. išvengta muitinės kontrolės. Tokiais veiksmais R. U. siekė iškreipti (sumažinti) tikrąją automobilių vertę ir taip sumokėti į valstybės biudžetą mažiau mokesčių, negu priklauso. Teismai pažymėjo, kad už importuojamų prekių dokumentų pateikimą muitinės kontrolei ir šiuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą yra atsakingas importuotojas, taigi šiuo atveju R. U.. Aplinkybė, kokiu būdu suklastoti dokumentai pateko tarpininkams, kurie juos pateikė muitinės kontrolei, nėra lemiamas kriterijus, sprendžiant kaltės klausimą, nes tik prekės gavėjas atsako už teisingą duomenų apie gabenamas prekes pateikimą.

Kasatorius teigia, kad R. U. inkriminuoti veiksmai turėjo būti vertinami ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o kaip atskiri administraciniai teisės pažeidimai, nes automobiliai buvo gabenami skirtingais laikotarpiais, per 45 kartus, pagal skirtingas sąskaitas faktūras, kuriose kiekvieno importuojamo automobilio nurodyta vertė neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Akcentuodamas tai, taip pat tai, kad R. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, kasatorius mano, jog R. U. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį negalėjo būti taikoma. Šie kasacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Abiejų instancijų teismai pagal nustatytas bylos aplinkybes pripažino, kad R. U. padarė tęstinę nusikalstamą veiką ir teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingą išvadą. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181/2007">2K-181/2007</a>, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-7-96/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad R. U., būdamas individualios įmonės savininkas, vertėsi naudotų automobilių prekyba ir kaltinime nurodytu dvejų metų dešimties mėnesių ir 7 dienų laikotarpiu per Klaipėdos teritorinę muitinę gabeno automobilius iš Japonijos. Per visą šį laiką R. U. internetu sudarinėjo pirkimo–pardavimo sandorius su Japonijos įmonėmis „World Automobile Co.“, „Hanamaru Co.“ ir „Tau Corporation“, prekiaujančiomis naudotais automobiliais, ir iš jų nupirko kaltinime nurodytus automobilius, juos per 45 kartus atgabeno į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinę muitinę. Visais teismų sprendimuose nurodytais nustatytais atvejais muitinės pareigūnams buvo pateikiamos ne Japonijos įmonių išrašytos automobilių pirkimo–pardavimo sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta tikroji automobilių pirkimo kaina, bet suklastotos sąskaitos faktūros su sumažintomis automobilių kainomis, nuo kurių buvo apskaičiuotas kiekvieno automobilio importo mokestis. Būtent iš šių objektyvių bylos duomenų teismai sprendė, kad visą šį laikotarpį R. U. veikė, turėdamas bendrą tyčią sumokėti į valstybės biudžetą mažiau mokesčių, negu priklauso. Nors visas veikas ir skyrė tam tikri laiko tarpai, tačiau pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes kiekvieną jų darant R. U. veikė bendra tyčia, iš esmės pagal tą patį modelį įsigydamas naudotus automobilius ir juos gabendamas per muitinę muitinės pareigūnams kartu su kitais reikalingais automobilių dokumentais pateikdamas ir suklastotas automobilių pirkimo–pardavimo sąskaitas faktūras su sumažintomis jų kainomis. Nagrinėjamu atveju iš 45 kaltinime nurodytų epizodų 33 atvejais importuojamų automobilių vertė viršijo 250 MGL sumą, nes pagal vieną sąskaitą faktūrą buvo gabenami keli automobiliai. Tai, kad kita dalis veikos epizodų atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nėra kliūtis R. U. veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Kasatorius teigia, kad R. U. yra inkriminuotas automobilių įvežimas į Klaipėdos teritorinę muitinę tranzito procedūrai, tačiau atliekant tranzito procedūrą kontrabanda negalima, nes jos metu muito mokesčių klausimas nesprendžiamas. Šis kasatoriaus teiginys nepagrįstas. Tranzitas paprastai suprantamas kaip krovinių (prekių) ir asmenų vežimas per kurios nors valstybės teritoriją į kitas valstybes – tai keleivių ir krovinių gabenimas valstybės teritorija į trečią šalį iš vieno punkto į kitą per tarpinius punktus, juose neatliekant papildomų operacijų, pavyzdžiui, perkrovimo. Muitų teisėje tranzitu paprastai laikomas bet koks muitinės prižiūrimų prekių vežimas iš vienos muitinės įstaigos į kitą. Tranzitas? muitinės procedūra, sudaranti galimybę asmenims, gabenantiems prekes per tam tikrą teritoriją, nemokėti mokesčių, kuriuos reikėtų sumokėti įvežant prekes į tą teritoriją (arba iš jos išvežant). Tačiau norint, kad ne Europos Sąjungos (toliau – ES) prekės patektų į ES rinką ar galėtų būti naudojamos arba vartojamos ES muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms, toms prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra. Šios procedūros tikslas – atlikti visus reikiamus importo formalumus taip, kad prekės galėtų būti parduodamos ES rinkoje taip pat, kaip kad parduodamos ES pagamintos prekės. Išleistos į laisvą apyvartą ne ES prekės įgyja ES prekių muitinį statusą, o tai reiškia, kad tokiais atvejais turi būti sumokami nustatyti importo muitai ir mokesčiai, atlikti kiti prekių importo formalumai.

Dėl bylos proceso trukmės

Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad per ilga bylos proceso trukmė R. U. galėtų būti kompensuojama sušvelninant bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba nutraukiant bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. U. bausmę už sunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgė į tai, kad bylos procesas tęsėsi ilgai, ir skyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Be to, BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis ir jo gynėjas tokio klausimo apeliaciniame skunde nekėlė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. U. gynėjo advokato Ato Molio kasacinį skundą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė