T. J. pagal BK 129 str. 2 d., 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-399-699/2016

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00231-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.2.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vladislovo Ranonio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistajam T. J.,

nuteistojo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, pagal 284 straipsnio 1 dalį areštu aštuoniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trylikai metų.

Iš T. J. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B. priteista 30 000 Eur neturtinei ir 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta šio nuosprendžio dalis, kuria T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios bylos dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo T. J. pagal šį kaltinimą išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir T. J. palikta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų.

Tuo pačiu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteisti ir L. L. bei S. Š., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. T. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 9 d., nuo 17 iki 20 val., viešoje vietoje – parke, esančiame Kupiškio r., Noriūnuose, prie Parko g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir asmenybei, sutrikdydamas visuomenės tvarką, dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais, kojomis nukentėjusiajam A. B. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarė įvairius kūno sužalojimus, tarp jų ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu; tai komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, koma ir dėl galvos sumušimo įvyko A. B. mirtis; taip tyčia nužudė A. B.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžius pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto, sušvelninti bausmę ir sumažinti neturtinės žalos dydį.

2.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

2.1.1. Kasatorius aiškina, kad smūgius nukentėjusiajam A. B. sudavė ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių nesutarimų. Jis nebuvo konflikto iniciatorius, smūgiai buvo suduoti kaip atsakas į netinkamą A. B. elgesį. Jais nebuvo demonstruojama nepagarba A. B. ar aplinkiniams, nesiekta susireikšminti. Įvykio dieną su nukentėjusiu A. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau prie jų prisijungė A. P., S. Š. ir L. L. Pritrūkus alkoholinių gėrimų, jis su A. P. išėjo jų dar nupirkti. Grįžus A. B. buvo sumuštas, o jam ėmus teirautis, kas atsitiko, šis ėmė jį keikti, todėl jis, T. J., įsižeidęs kelis kartus nestipriai sudavė A. B. Praėjus kuriam laikui, A. B. pasiskolino iš jo mobilųjį telefoną, tačiau metė jį ant žemės ir atsisakė sudėti pažirusias detales, todėl supykęs jis, T. J., vėl nestipriai kelis kartus sudavė A. B. Sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas negali būti vertinamas kaip menkavertė dingstis, nes toks telefonas yra vertingas daiktas, kadangi jis juo naudojasi bendraudamas, naršydamas internete, klausydamasis muzikos ir kitais tikslais.

2.1.2. Kasatorius nurodo, kad neturėjo tyčios atimti gyvybės, nebuvo abejingas tokiems padariniams, nes jo suduoti smūgiai buvo nestiprūs. Po to, kai užmigo prie stalo, nieko neprisimena, konkrečiai – kad būtų bėgęs paskui A. B. nuokalnėn, kad būtų jį ten mušęs, spardęs ir lipęs batais ant galvos. Jis susivokė tik tada, kai buvo vežamas policijos automobilyje. Ši aplinkybė susijusi su patologiniu girtumu, tačiau teismų ji nebuvo pakankamai įvertinta. Specialisto išvada dėl jo pakaltinamumo gali būti klaidinga, nes jo bendravimas su specialistu buvo trumpalaikis. Kasatorius teigia, kad neturėjo tikslo smarkiai sumušti nukentėjusiojo ar net jo nužudyti, to ir nepadarė.

2.2. Kasatoriaus manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų būti sušvelninta. Jis neplanavo nukentėjusiojo A. B. nužudyti, tai atsitiktinis įvykis. Asmeninis ginčas ir konfliktas su A. B. vyko trumpai. Jis yra jaunas žmogus, vos sulaukęs pilnametystės, anksčiau nepadaręs nusikalstamų veikų ir neteistas, turi gyvenamąją vietą ir dirba močiutės ūkyje, niekada nedykinėjo, padėdavo ir kitiems ūkininkams, užsidirbdavo pakankamai pinigų. Kitų apylinkėje gyvenančių žmonių yra vertinamas teigiamai, žmonės netiki, kad jis būtų tyčia užmušęs savo pusbrolį A. B. Kasatorius tvirtina, kad supranta nesaikingo alkoholio vartojimo žalą, šis įvykis jam skaudi gyvenimo pamoka, tačiau pažymi, kad pagal tikrovę ir kiek buvo sąmoningas bei valingas paaiškino bylos aplinkybes, pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgių dėl asmeninių nesutarimų, sunkių padarinių nesiekė, dėl kilusių padarinių nuoširdžiai gailisi, atsiprašo A. B. motinos. Jo prašymu ir sutikimu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B. buvo atlyginta visa turtinė ir dalis neturtinės žalos.

2.3. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo atskleistos tikrosios reikšmingos aplinkybės. Byloje nepaneigta galimybė, kad A. B. mirtį jam sukėlusią traumą galėjo patirti, kai buvo sumuštas kitų išgertuvėse dalyvavusių asmenų, kai jis (kasatorius) buvo išėjęs pirkti alkoholio, taip pat tai, kad A. B. kitų išgertuvėse dalyvavusių asmenų galėjo būti sumuštas jau po to, kai išgertuvių metu jis (kasatorius) girtas užmigo prie stalo ir buvo be sąmonės. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad nesuprantamas A. P., S. Š., L. L. elgesys, kai šie, užuot kvietę greitąją pagalbą, pirma kreipėsi pagalbos į savo artimuosius, taip pat neaišku, kodėl šių trijų jaunuolių parodymai apie įvykio aplinkybes yra tokie prieštaringi ir nenuoseklūs, kodėl kviečiant greitąją pagalbą kažkuris iš jų šaukė, kad nukentėjusiojo niekas kojomis nespardė. Byloje neišsiaiškinta, kaip ir kada A. B. prarado savo mobiliojo ryšio telefoną, o byloje yra duomenų, teikiančių pagrindą manyti, kad iš nukentėjusiojo A. B. telefoną atėmė būtent A. P., S. Š., L. L. Byloje neišsiaiškinta aplinkybė, ar A. P., S. Š., L. L. matė liudytojus R. V. ir V. V. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje buvo storų ir plonų medžių, ant žemės buvo įvairaus dydžio akmenų, todėl A. B. mirtį sukėlusią traumą galėjo patirti ir atsitrenkęs į medį, kai bėgo nuokalne, ar griūdamas ant akmenų, tačiau gynybos prašymas apklausti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, buvusius įvykio vietoje, siekiant patikrinti šią įvykio versiją, buvo atmestas. Atlikęs teismo medicinos tyrimą specialistas jo versijos apie nukentėjusio A. B. traumos mechanizmą nepaneigė, todėl ši abejonė turėjo būti aiškinama jo naudai.

2.4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios tyčinio nužudymo sudėties požymius, todėl buvo pažeista jo teisė žinoti, dėl kokių faktinių aplinkybių jis yra nuteistas. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nes apsiribojo tik pirmosios instancijos teismo išvadų atkartojimu, nepateikdamas jokių argumentuotų pasvarstymų. Anot kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai išdėstyti taip, kad neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl neteisingai buvo įvertintas pats įvykis, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

2.5. Kasatoriaus nuomone, iš jo priteistas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, nustatytas formaliai, nes neatsižvelgta, kad šie pinigai priteisiami ne sužalotam asmeniui, bet artimam giminaičiui, kad turtinė žala jau atlyginta, įvykis ir padariniai buvo atsitiktinio pobūdžio, jis neturi jokio turto ar pajamų.

3. Kasaciniu skundu nuteistojo T. J. gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžius pakeisti: perkvalifikuoti jo ginamojo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 129 straipsnio 1 dalį, sušvelninti bausmę, sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai suteikė išskirtinį prioritetą kaltinamajame akte nurodytoms prieštaringoms tikimybių aplinkybėms, pripažindami abejones objektyviais įrodymais, todėl pažeidė rungimosi principą, įtvirtintą BPK 7 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Be to, kasatoriaus teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodytos konkrečios tyčinio nužudymo dėl chuliganiškų paskatų faktinės aplinkybės, nėra išdėstyta motyvų dėl ginčytinų įrodymų vertinimo, apsiribota tik sutikimu su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Dėl to buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai, nukrypta nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2 punktas). Padarytas pažeidimas yra esminis, nes gali trukdyti kasacinės instancijos teismui patikrinti baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą.

3.3. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne visus byloje surinktus įrodymus įvertino atsižvelgdami į byloje surinktą įrodymų visumą, nes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai motyvus išdėstė taip, kad pati įvykio situacija liko iki galo neatskleista, neaiški, neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 332 straipsnio 3 dalį. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes buvo neteisingai įvertintas įvykis, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

3.4. Kasatoriaus nuomone, teismai teisiškai tinkamai neįvertino nenuoseklių ir prieštaringų A. P., S. Š., L. L. parodymų apie bylos aplinkybes, neišnagrinėjo reikšmingo neaiškumo, kas įsiterpė į pokalbį kviečiant greitąją pagalbą, šaukdamas, kad A. B. kojomis niekas nespardė, todėl teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalis, 242 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kasatorius pažymi, kad A. P., L. L., S. Š. yra draugai, turėjo neigiamos procesinės patirties, anksčiau teisti ir už smurtinius nusikaltimus, dėl jų vyksta ikiteisminių tyrimų. Be to, jie turėjo laiko susitarti kaip apkalbėti T. J. Kitaip nei A. P., L. L. ir S. Š., T. J. nebuvo teistas, dėl jo anksčiau nebūta jokių ikiteisminių tyrimų. L. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. J. tik užmynė A. B. ant galvos, tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T. J. šokinėjo A. B. ant veido, kai šis nubėgo nuokalnėn. Nagrinėjant bylą teisme, L. L. nenurodė, kad T. J. šokinėjo A. B. galvos, tačiau po prokuroro klausimo patikslino, kad T. J. tai padarė, tačiau jau kitoje vietoje, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. dar visiems sėdint prie stalo. Be to, L. L. parodė, kad bėgdamas nuokalnėn A. B. atsitrenkė į medį ir daugiau nepakilo, o T. J. tada jam sudavė du smūgius į viršutinę kūno dalį. A. P. ikiteisminio tyrimo pradžioje teigė, kad T. J. tik užmynė A. B. ant galvos, vėliau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad buvo spardoma į A. B. galvą. Nagrinėjant bylą teisme, A. P. vėl parodė, kad T. J. tik užmynė A. B. ant galvos, tačiau po prokuroro klausimo vėl ėmė tvirtinti, kad T. J. sudavė A. B. apie penkiasdešimt kartų. S. Š. nurodė, kad nebuvo nubėgęs į nuokalnę, kur buvo mušamas A. B., o tai prieštarauja A. P. parodymams, kad į nuokalnę šis buvo atbėgęs. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. neigė, kad L. L. mušė A. B., tačiau pats L. L. šią aplinkybę pripažino ir nurodė ją S. Š. Svarbu pažymėti, kad šių asmenų parodymai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvados duomenims dėl smūgių skaičiaus, neatitinka liudytojos S. L. parodymų, kad L. L. nemušė A. B. Abejonių jų parodymais kelia ir teismų neišsiaiškinta aplinkybė, kieno balsas girdimas garso įraše skambinant į greitąją pagalbą, tvirtinant, kad niekas A. B. kojomis nespardė. Kasatorius pažymi, kad byloje apklausti liudytojai parodė, jog A. P., L. L., S. Š. baugina vietos gyventojus, kad po parodymų davimo teisme buvo bauginami liudytojai R. V. bei V. V., kad pagal vietinių žmonių kalbas su A. B. konfliktuodavo ne T. J. Dėl to byloje buvo būtina apklausti kaip liudytojas vietines gyventojas J. J., E. S., E. S., R. G., tačiau toks gynybos prašymas buvo teismų nepagrįstai atmestas. Byloje liko neištirta aplinkybė, ar A. B. kiti asmenys nebuvo sumušę tada, kai T. J. miegojo.

3.5. Kasatoriaus manymu, teismai netinkamai kvalifikavo T. J. veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, T. J. buvo kaltinamas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šio kaltinimo jis buvo išteisintas, nes nepadarė viešosios tvarkos pažeidimo. Taigi, nenustačius chuliganiškų paskatų, jo nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, turėjo būti perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, pats įvykis, tarpusavio draugiški santykiai, giminystės ryšys, nebuvimas kriminalinės praeities, konflikto priežastys, motyvai ir tikslai visiškai neatitinka chuliganiškų paskatų faktinių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusio A. B. elgesio, kai šis iškeikė juo besirūpinusį T. J., taip pat numetė ant žemės T. J. mobiliojo ryšio telefoną ir atsisakė jį sudėti, kad šis vėl normaliai veiktų. Dėl to darytina išvada, kad konfliktas tarp T. J. ir A. B. kilo dėl asmeninių priežasčių. Konflikto priežastys negali būti vertinamos kaip menkavertės, nes šių laikų jaunimui mobilieji prietaisai labai reikalingi, todėl jų išardymas ar sugadinimas išties gali sukelti nemažą emocinį dirglumą. Fizinis smurtavimas nebuvo ilgalaikis ir intensyvus. T. J. smarkiai nemušė A. B., nesiekė jam padaryti jokių sunkesnių sveikatos sužalojimų, jo nespardė. Priešinga teismų išvada nėra pagrįsta įrodymais. Kasatorius pažymi, kad T. J. prašė A. B. neiti namo ir dar kiek palaukti, nes nenorėjo, kad šio namiškiai pamatytų jį tiek apgirtusį. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliaciniame skunde nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės, kaip ir kodėl A. B. neteko savo mobiliojo ryšio telefono. Pažymėtina ir tai, kad A. B. prašė mobiliojo ryšio telefono būtent T. J., o ne kitų kartu buvusių asmenų, o tai rodo, kad jų tarpusavio santykiai prieš pat įvykį buvo draugiški ir giminiški.

3.6. Kasatoriaus nuomone, teismai paskyrė T. J. aiškiai per griežtą bausmę. Įvykio aplinkybės yra nevienareikšmiškos, kaltininkas yra jaunas, tik sulaukęs pilnametystės, anksčiau neteistas, nusikalstamų veikų nepadaręs, teigiamai apibūdinamas. Iš charakteristikos matyti, kad jis baigęs devynias klases, tėvai išsiskyrę, gyveno su tėvu, vėliau su močiute, jai padėdavo ūkio darbuose, nusiskundimų dėl jo nebuvo gauta, ketino vykti dirbti su tėvu į užsienį. Svarbu ir tai, kad T. J. iniciatyva ir pritarimu jo artimieji atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B., padengė laidojimo išlaidas, sumokėjo dalį neturtinės žalos, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant T. J. asmenybę, turi būti atsižvelgta į tai, kad jis pripažino sudavęs nestiprių smūgių A. B., kad smūgius nulėmė ne chuliganiškos paskatos, o trumpalaikiai asmeniniai nesutarimai, kad dėl padarinių jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio motinos S. B. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, T. J. skirtina bausmė turėtų būti artimesnė sankcijos minimumui.

3.7. Kasatoriaus nurodo, kad iš T. J. priteistas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis. Bylos faktinės aplinkybės dėl kiekvieno įvykio dalyvio ir atsakomybės masto yra pakankamai neaiškios, veikos kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ginčytinas. Atsižvelgtina ir į tai, kad T. J. yra jauno amžiaus, savo turto neužgyvenęs, pajamos minimalios, atlygino turtinę žalą, realios jo galimybės atlyginti didelę neturtinę žalą yra ribotos.

4. Nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato E. J. Grigaravičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme (BPK 20 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis)

5. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jų paduotų apeliacinių skundų išsamiai neišnagrinėjo, priimtame nuosprendyje apsiribojo tik pirmosios instancijos teismo išdėstytų išvadų pakartojimu, kurios, pasak apeliacinės instancijos teismo, padarytos išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus įvertinus nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Kasatorių nuomone, abiejų instancijų teismų sprendimuose buvusi įvykio situacija liko ne visiškai atskleista, įvykio situacija įvertinta neteisingai, todėl padaryti veiksmai kvalifikuoti netinkamai, be to, neįvertinta nuteistojo sveikatos būsena, nepakankamai atsižvelgta į paskesnį jo patologinio girtumo faktą.

6. Tokie kasatorių argumentai atmestini kaip prieštaraujantys teismų priimtų sprendimų turiniui ir esmei.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija tokių pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nenustatė.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015, 2K-234/2014 ir kt.).

8. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) teisėjų kolegija konstatuoti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas pripažįstant įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto – taikymą, neturi pagrindo.

8.1. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išnagrinėti, visi įrodymai (nukentėjusiosios S. B., liudytojų S. L., J. J., A. P., R. V., V. V., kaltinamųjų L. L., S. Š., specialistų išvados, jų paaiškinimai ir kt.) nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (t. y. kuriais remiantis grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) nurodyti (BPK 305 straipsnio 1 dalis).

8.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

8.3. Kasaciniuose skunduose (iš esmės pakartojant tai, kas buvo nurodoma ir apeliaciniuose skunduose), cituojant kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, kritikuojamas jų parodymų vertinimas, ginčijamos nustatytos pripažintos įrodytomis bylos aplinkybės ir, pateikiant savą įrodymų vertinimą bei gynybos versijas, teigiama, kad teismų išvados padarytos nesant byloje neabejotinų įrodymų, jog A. B. mirties priežastimi buvo nuteistojo (kasatoriaus – T. J.) jam suduoti smūgiai; kad jeigu tokie smūgiai ir buvo suduoti, tai nereiškia, jog tokie veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų.

8.4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus bei pats atlikęs įrodymų tyrimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. J. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – A. B. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, kad jų pakanka neabejotinoms teismo išvadoms padaryti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nepažeidė, bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, patikrino, į visus esminius apeliantų argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami arba iš dalies tenkinami. Teismų sprendimuose T. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymiai yra pakankamai argumentuotai, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atskleisti ir nurodyti. Abiejų instancijų teismų sprendimuose nuteistojo ir jo gynėjų keltos gynybinės versijos (kad sužalojimus, kurie buvo A. B. mirties priežastimi, galėjo padaryti kiti kartu girtavę asmenys, kad tokie padariniai – nukentėjusiojo mirtis – galėjo kilti šiam bėgant atsitrenkus į medį ar krintant – į akmenį, kad pats T. J. buvo patologinio girtumo (t. y. nepakaltinamumo) būsenoje ir pan.) motyvuotai atmestos.

9. Nuteistojo gynėjo skunde išdėstyti pasisakymai, kad teismai nesivadovavo BPK 7 straipsnio 1 dalies, 242 straipsnio 1 dalies nuostatomis atmestini, nes teisiniais argumentais nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Byla išnagrinėta laikantis BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatytų tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme reikalavimų ir laikantis BPK 7 straipsnyje nustatyto rungimosi principo. Kasatorius skunde nurodomas argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nepagrįstas, todėl taip pat atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas pakeičiant pirmosios instancijos teismo instancijos teismo nuosprendį vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo yra nurodytos, todėl aptariamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padarytas esminis BPK reikalavimų pažeidimas.

10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatorių argumentais tenkinti kasatorių prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra pagrindo.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

11. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

12. Byloje nustatyta, kad T. J. 2014 m. birželio 9 d. nuo 17 iki 20 val. viešoje vietoje – parke, esančiame Kupiškio r., Noriūnuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir asmeniui, sutrikdydamas visuomenės tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam A. B. kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip padarė jam sužalojimus, nuo kurių (galvos sumušimo) A. B. mirė, – tyčia jį nužudė.

13. Kasatoriai prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius pakeisti – padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę. Tokį prašymą kasatoriai iš esmės argumentuoja tuo, kad teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami baudžiamąjį įstatymą, netinkamai padarytą nužudymą kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes fizinis smurtas prieš A. B. buvo naudojamas ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų; kad apeliacinės instancijos teismui pagrįstai T. J. išteisinus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl „inkriminuoto chuliganizmo, nes nepadarė viešosios tvarkos pažeidimo“, atitinkamai ir nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, turėjo būti perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo chuliganiškų paskatų.

14. Kasatorių prašymas bei jį pagrindžiantys argumentai atmestini.

14.1. Pagal teismų praktiką nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama veika be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-156/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-156/2010">2K-7-156/2010</a>, 2K-446/2011 ir kt.).

14.2. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pripažino, kad T. J. A. B. nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad T. J. A. B. nužudė dėl chuliganiškų paskatų, ir tokią išvadą pagrindė tuo, kad – pagal nustatytas bylos aplinkybes konfliktas tarp T. J. ir A. B. kilo dėl ant žemės nukritusio mobiliojo ryšio telefono, kurį pastarajam jis buvo davęs, kad dėl šios mažareikšmės dingsties A. B. T. J. buvo sumuštas; kad net ir pasibaigus konfliktui dėl telefono, praėjus kuriam laikui, T. J. toliau naudojo fizinį smurtą, A. B. mušė be jokios priežasties. Byloje nustatyta, kad A. B. bėgant iš parko vietos, kurioje jis buvo mušamas, T. J. jį vijosi ir kalno papėdėje parkritusiam nukentėjusiajam ir vėl sudavė smūgius į galvą, po kurių šis jau nepakilo ir vietoje mirė. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad T. J. nužudė A. B. įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, A. B. mušė kumščiais ir kojomis, padarydamas jam sužalojimus galvoje, dėl mažareikšmės dingsties arba visiškai be priežasties.

14.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas nuskalstamos veikos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistajam T. J. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nužudymą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – yra nustatytas, dėl šio nužudymą kvalifikuojančio požymio teismų priimtuose sprendimuose, t. y. tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo apeliantų argumentai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 129 straipsnio 1 dalį atmesti, pakankamai argumentuotai ir motyvuotai pasisakyta.

15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. J. buvo nuteistas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką tada, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142/2008">2K-142/2008</a>, 2K-235/2009, 2K-261/2009). Jeigu, be nužudymo, sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 straipsnius ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė – T. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino, konstatavęs, kad T. J. paskatos buvo chuliganiškos, jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį A. B., tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, pasibaigusio jo mirtimi, kaltininkas nepadarė. Dėl to T. J. veika turi būti kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismui nuteistąjį (kasatorių) išteisinus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apskritai neliko ir nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės – chuliganiškų paskatų, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl paskirtos bausmės

17. Kasatoriai prašo pakeisti teismų nuosprendžius – sušvelninti paskirtą bausmę, kuri, jų manymu, yra aiškiai per griežta.

18. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skiriant T. J. bausmę buvo įvertinta tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo žmogaus gyvybei padariniai – itin sunkūs ir negrįžtami. Nustatytos T. J. atsakomybę lengvinanti (turtinės žalos atlyginimas) ir sunkinanti (nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui) aplinkybės. Skiriant bausmę T. J., taip pat buvo atsižvelgta į jo asmenybę (anksčiau neteistas, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų įstaigoje neregistruotas, apibūdinamas patenkinamai, baustas administracine tvarka). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad prieš nukentėjusįjį daryti nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, sprendė, kad T. J. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

18.1. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. T. J. teismas paskyrė laisvės atėmimą trylikai metų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantų prašymą sušvelninti paskirtą bausmę, pasisakė, kad T. J. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo; kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu yra proporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

18.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 376 straipsnio (kuriame nustatytos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos) 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoti, kad T. J. bausmė paskirta netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, neturi teisinio pagrindo.

19. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, remiantis kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais (kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo), nėra teisinio pagrindo, todėl kasatorių prašymas atmestinas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

20. Kasatoriai teigia, kad iš T. J. priteistas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, nes priteistinas neturtinės žalos dydis nustatytas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad pinigai priteisiami ne sužalotam asmeniui, bet artimam giminaičiui, kad turtinė žala jau atlyginta, įvykis ir padariniai buvo atsitiktinio pobūdžio, kad T. J. neturi jokio turto ar pajamų, kad bylos faktinės aplinkybės pakankamai neaiškios, o T. J. yra jauno amžiaus, realios jo galimybės atlyginti didelę neturtinę žalą yra ribotos. Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis daugiau fakto, o ne teisės klausimas (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo tik patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Kasatoriai nenurodo jokių konkrečių pažeistų teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymą, todėl pagal kasacinių skundų argumentus mažinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus kasacinius skundus.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Gintaras Goda

Aldona Rakauskienė