Administracinė byla Nr. 2AT-87-693/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00858-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.4; 2.7.4.5.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. B. surašytas dėl to, kad ji 2016 m. vasario 23 d., apie 12.34 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį,,BMW 525D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarimu L. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubausta 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Pareiškėja L. B. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties dalis, kuriomis jai paskirtas trejų metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir skirti švelnesnę, pažeidimą ir pareiškėjos asmenybę atitinkančią, nuobaudą.
5.1. Pareiškėja mano, kad jai paskirta nuobauda neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o nuobaudą skyręs teismas pažeidė materialiosios teisės normas. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. B. teigia, kad jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio apgadinimą, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų KET pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiosios. Anot pareiškėjos, jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino dėl pažeidimų, niekada nėra bausta administracine tvarka, augina mažametį vaiką, vyras tarnauja kariuomenėje, ji dirba, todėl jai teisė vairuoti labai svarbi. Pareiškime pažymima, kad pareiškėja bandė surasti nukentėjusiąją, iš įvykio vietos pasitraukė tik apie 50 metrų ir pamačiusi policiją priėjo, prisipažino padariusi eismo įvykį, buvo blaivi, nesiekė pabėgti iš įvykio vietos. L. B. sutinka, kad neatliko būtinų veiksmų, t. y. iškart nepranešė policijai apie eismo įvykį, tačiau manė, kad suras nukentėjusiąją ir išspręs susidariusią situaciją. Pareiškėja pažymi, kad labai gailisi dėl to kas nutiko ir teismo prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą – specialiosios teisės atėmimo terminą, nes paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Prašyme nurodyta, kad tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU0LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-54-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-54-648/2016">2AT-54-648/2016</a>.
5.2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai gali būti taikytinos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taip pat pažymima, kad pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013,2AT-68-507/2015). Pareiškėja teigia, kad, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, jog skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. B. nurodo, kad nors jai ir paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuobauda, tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes ji neatitinka padaryto pažeidimo ir jos asmenybės pavojingumo.
6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, atliekantis Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas, Mindaugas Džermeika atsiliepime nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymu. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo nutarimas bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, priimti atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl šių sprendimų naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymas tenkintinas.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymo argumentų
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis), įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio matyti, kad visi įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, buvo ištirti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą juos vertindamas, pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir išnagrinėjo visas aplinkybes (dėl L. B. tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos buvimo; pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atstumo; pažeidėjos elgesio po eismo įvykio ir jos teiginius apie raštelio palikimą; liudytojų A. U., Ž. J. ir S. V. parodymų ir kt.). Nustatyta, kad L. B., vairuodama automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Išvadas apie ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės aktų pažeidimų padarymą teismai grindė faktiniais duomenimis, t. y. įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų duotais parodymais, liudytojo A. U. (tiesiogiai mačiusio kliudymo faktą) parodymais, pačios L. B. parodymais, iš kurių matyti, jog ji neneigia sukėlusi eismo įvykį, fotolentelėmis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie leido konstatuoti, jog L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus). Visi įrodymai įvertinti kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
9. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. B., turėdama pareigą įvykus eismo įvykiui apie jį pranešti nukentėjusiajam, o šio įvykio vietoje nesant – policijai, šios pareigos neįvykdė, suprasdama, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtį ir teismų teisingai kvalifikuoti.
10. Pareiškėja teigia, kad jai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda: sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu nežymiai apgadintas kitas automobilis, ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio apgadinimą, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų KET pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, nėra bausta administracine tvarka.
10.1. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
L. B. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t. y. jai paskirtos minimalios šio straipsnio sankcijoje nustatytos pagrindinė ir papildoma nuobaudos.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
12. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
13. Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).
14. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų, kurie savo pavojingumu iš esmės yra labai skirtingi, t. y. tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU0LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-54-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-54-648/2016">2AT-54-648/2016</a>).
15. Nors L. B. paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuobauda, teisėjų kolegijos nuomone, pagal nustatytas bylos aplinkybes ji neatitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjos asmenybės pavojingumo.
L. B. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis (byloje nėra duomenų dėl padarytos materialinės žalos dydžio), pasitraukdama iš eismo įvykio vietos ji nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, pareiškėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino dėl pažeidimo, nėra bausta administracine tvarka, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, geranoriškai bendradarbiavo su policija, atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgtina ir į tai, kad vyras tarnauja kariuomenėje, ji pati augina mažametį vaiką, dirba.
16. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir 868 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir L. B. asmenybę, yra pagrindas dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtą trejų metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki šešių mėnesių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį.
Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį L. B. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams sumažinti iki šešių mėnesių.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarimo dalį dėl L. B. paskirtų nuobaudų subendrinimo.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti jų apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą L. B. paskirti 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai
Armanas Abramavičius
Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
