Baudžiamoji byla Nr. 2K-422-303/2016
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00522-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.7.;
2.1.2.3.;
2.1.7.4.5. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Aiduko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 75 straipsnio 4 dalį, nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus, jis įpareigotas įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 15 MGL dydžio įmoką ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. S. A. nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi ir pažintimis, savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir priėmė dalį kyšio, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent: būdamas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) centro konsultantu, 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini) patalpose savo naudai tiesiogiai reikalavo iš nuteistojo A. B. duoti 10 000 eurų (34 500 Lt) kyšį, žadėdamas paveikti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorus, kad šie pritartų A. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos namų.
1.1. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, S. A. nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini) patalpose bei prekybos ir pramogų centro „Akropolis”, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, kavinėje „Tokyo Chine”, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš A. B. duoti 45 000 Lt kyšį, žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis ir per (duomenys neskelbtini) centro prezidentą A. S. bei direktorę O. K., nežinojusius apie S. A. daromą nusikaltimą, paveikti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą R. J. ir procese dėl lygtinio paleidimo dalyvaujančius prokurorus, nežinojusius apie S. A. daromą nusikaltimą, kad šie teikdami teismui atsiliepimą sutiktų su Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. B. 2013 m. lapkričio 27 d., apie 14.48 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, S. A. per pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusią O. B. priėmė iš A. B. dalį reikalauto kyšio – 10 000 Lt.
1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. A. nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų (duomenys neskelbtini), patalpose toliau savo naudai tiesiogiai reikalavo iš A. B. duoti likusią dalį kyšio, žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis ir per (duomenys neskelbtini) centro prezidentą A. S. bei direktorę O. K. paveikti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą R. J. ir procese dėl lygtinio paleidimo dalyvaujančius prokurorus, kad šie neskųstų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam A. B. 2013 m. gruodžio 9 d., apie 12 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, S. A. per pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusią O. B. priėmė iš A. B. dalį reikalauto kyšio – 10 000 Lt. Po to jis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) pareigūnų.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 11 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
2.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis nėra pagrįsti išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimti nesant motyvuotų išvadų dėl reikšmingų bylos duomenų ir aplinkybių, nesilaikant atskirų įrodymų ir jų visumos objektyvaus vertinimo principo, todėl darytina išvada, kad įrodymai byloje buvo įvertinti neišsamiai, paviršutiniškai ir vienpusiškai, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punktas), nes dalis išvadų buvo padaryta neturint jokių įrodymų joms pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įrodytomis pripažino veikos aplinkybes, kurios nebuvo įrodytos arba buvo paneigtos, selektyviai dėstė apkaltinamąja linkme duomenis, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė abstrakčias išvadas, neatitinkančias atskirų įrodymų ar jų visumos, dėl dalies bylos duomenų nepasisakė, ar pripažįsta juos įrodymais, nepagrįstai sumenkino teisinančių įrodymų įrodomąją reikšmę, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, neaiškindamas jų kaltinamojo naudai, taip pat tikėtinais ar keliančiais abejonę duomenimis, nepakankamais įrodymais, išvadomis, neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių, pripažindamas, kad jis padarė BK 226 straipsnio 4 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką. Kasatorius tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje įrodymus atrinko selektyviai, dalį jų iškraipė ir interpretavo neteisingai, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą, kad teisėjo vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, Baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga 3.8.2 punktas). Baigiamojoje kalboje jo gynėjas ginčijo daugelio įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, leistinumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šių abejonių visiškai neanalizavo, jų nepaneigė arba analizavo neišsamiai, padarė tik nemotyvuotas abstrakčias išvadas arba padarė neaiškias prieštaringas ir nekategoriškas išvadas dėl to, ar bylos duomenys pripažintini įrodymais, todėl nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią tada, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnio nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir dėl jų turi būti padaryta kategoriška išvada (Baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga 3.4.2 punktas). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo argumentų arba juos nepagrįstai atmetė, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir klaidų, o priešingai, šioms pritarė ir padarė nepagrįstas išvadas apie faktines bylos aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Visi pirmiau nurodyti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, be to, suvaržė kasatoriaus, kaip kaltinamojo, teises.
2.2. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymais pripažino duomenis, gautus neteisėtais būdais, t. y. provokacijos būdu, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį. Iš teismų praktikos matyti, kad provokacijos renkant įrodymus baudžiamajame procese esmė dažniausiai siejama su aktyvia teisėsaugos institucijų veikla, kuria asmuo yra lenkiamas, kurstomas daryti nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant, kitaip palaužiant tokio asmens valią, kitaip valstybės pareigūnams įsikišant, specialiai sukuriant situaciją, verčiančią kaltininką atlikti nusikalstamus veiksmus, nors apie nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima, išankstinė įtaka (poveikis) asmeniui ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2001, 2K-549/2006, 2K-255/2010, 2K-544/2010, 2K-510/2011, 2K-262/2012, 2K-530/2012, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>). Aktyvia provokacijos forma laikytinos valstybės ir jos pasitelkiamų privačių asmenų pastangos specialiai sukelti tam tikrą veikimą, kai įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė už aktyvius veiksmus, ar tam tikrą neveikimą, kai baudžiamoji atsakomybė numatyta už tam tikros įstatyme numatytos pareigos nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nuo šios teismų praktikos nukrypo, nes jos nesusiejo su konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, o tai parodo aplinkybė, kad teismas sprendė apie nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą vadovaudamasis BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nors šie veiksmai buvo atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo metu. Kasatorius tvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai prieš jį taikyti neteisėtai, nes jis buvo provokuojamas padaryti BK 226 straipsnio 2 dalyje, o ypač BK 226 straipsnio 4 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad padaryti nusikalstamas veikas jį itin aktyviais veiksmais, specialiai sukurdami dirbtines situacijas, kurstė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviai liudytojas A. B. ir STT pareigūnė O. B., jų veiklą organizavus ir koordinavus STT Vilniaus valdybos pareigūnams. Dėl to bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir negali būti pripažinta įrodymu. Kasatorius nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą kriminalinės žvalgybos tyrimas pradedamas tik esant faktiniam pagrindui, t. y. informacijai apie asmens rengiamą, daromą, padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba toje pačioje Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatoje nurodytus apysunkius nusikaltimus arba šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką byloje turi būti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindą (Baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). Šioje byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Į tokius duomenys panašūs buvo gauti tik jo gynėjui pateikus atitinkamą prašymą teismui, kai teismui buvo pateikta dalis kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiagos. Susipažinus su gautais kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenimis ir palyginus juos su liudytojo A. B., STT pareigūnų liudytojų V. K., S. P. parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis, matyti, kad faktinis pagrindas, kuriuo buvo grindžiamas pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, buvo niekuo nepagrįstas, neįrodytas ir tiesiog išgalvotas. Iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiagos matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas tik pagal du 2013 m. rugpjūčio 22 ir 29 dienos STT pareigūno V. K. pranešimus apie gautą informaciją. Pranešime apie gautą informaciją, surašytame 2013 m. rugpjūčio 22 d., nenurodytas informacijos šaltinis, niekaip objektyviai nefiksuota ta tariamai gauta informacija, tačiau tvirtinama, kad gauta patikimos informacijos apie galimą jo, S. A., nusikalstamą veiką. Pranešime apie gautą informaciją, surašytame 2013 m. rugpjūčio 29 d., vėl nenurodant jokių faktinių duomenų ir informacijos šaltinio, galimo nusikalstamų veiksmų atlikimo laiko, tiesiog daroma prielaida, kad jis, S. A., gali padėti pasinaudoti pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės institucijai spręsdamas A. B. lygtinio paleidimo klausimą. Dėl to, kasatoriaus nuomone, kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo pradėta tik remiantis prielaidomis, ypač atsižvelgus į tai, kad liudytojas A. B. nurodė visai kitas aplinkybes dėl kyšio reikalavimo laiko. Kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje yra ir STT pareigūno S. P. 2013 m. rugsėjo 4 d. pranešimas apie gautą informaciją, kuriame nurodoma, kad jis buvo susitikęs su A. B., pakartojama ta pati informacija, kaip ir STT pareigūno V. K. pranešimuose, tik papildomai nurodoma, kad A. B. įsigijo išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentą ir S. A. pasakė, kad abonentas bus pas asmenį, kuris atstovaus jo interesams laisvėje. Be to, pranešime siūloma pridėti gautą informaciją prie kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos ir pradėti taikyti prieš S. A. sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Iš STT Vilniaus valdybos 2015 m. rugpjūčio 12 d. rašto matyti, kad kriminalinės žvalgybos byla buvo pradėta tik 2013 m. rugsėjo 4 d., o tai, kasatoriaus nuomone, rodo, kad šis pranešimas rašytas atgaline data jau po kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo. Kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje yra ir to paties STT pareigūno S. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. surašytas nutarimas, kuriuo pradedama kriminalinės žvalgybos tyrimo byla, o šis nutarimas yra patvirtintas valdybos viršininko 2013 m. birželio 4 d., t. y. anksčiau nei priimtas pats nutarimas. Be to, kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje yra STT pareigūno S. P. 2013 m. rugsėjo 4 d. pranešimas apie informaciją, tačiau jis nenurodytas nutarime pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą, nors jo turinys įtrauktas į nutarimo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą turinį, todėl darytina išvada, kad šis ir kiti pranešimai apie gautą informaciją yra surašyti atgaline data, jau tada, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo pradėta. Iš STT Vilniaus valdybos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymo prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo prieš S. A., tos pačios dienos prašyme prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo dėl O. B. nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla pradėta 2013 m. rugpjūčio 4 d., tačiau iš STT Vilniaus valdybos 2013 m. spalio 3 d. prašymo prokurorui dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo prieš O. K. nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla pradėta 2013 m. rugsėjo 6 d. Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas jau minėtas STT Vilniaus valdybos 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštas, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo pradėta 2013 m. rugsėjo 4 d. Taigi iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos ir kitų šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad yra trys kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo datos. Šiuos prieštaravimus dėl dokumentų datų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi STT pareigūno S. P. parodymais, vertino kaip techninę klaidą, tačiau toks vertinimas nepagrįstas, nes buvo būtina įvertinti visumą dėl to esančių duomenų. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentus surašę STT pareigūnai S. P. ir V. K. negalėjo atkartoti dokumentų turinio teisme, o jų tarnybinių pranešimų turinys ir parodymai prieštarauja liudytojo A. B. parodymams. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad techninė klaida dėl dokumentų surašymo datų neturi teisinės reikšmės, nes STT pareigūnams pateikta pradinė informacija pasitvirtino, nepagrįstas, nes būtent netiksliai nurodytos dokumentų surašymo datos nulėmė, kad prieš jį be jokio faktinio pagrindo buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kurio metu sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Iš STT pareigūno S. P. parodymų teisme matyti, kad jis šioje byloje ėmė dirbti 2013 m. rugsėjo mėnesį, kai iš savo vadovo gavo nurodymą susitikti su A. B., prašiusiu susitikimo su STT pareigūnu. S. P. teigė, kad su A. B. bendravo vienas, niekas kitas iš STT pareigūnų su juo nebendravo. Be to, S. P. parodė, kad, kai vykdavo susitikti su A. B., prašydavo pataisos namų administracijos leidimo su juo susitikti. Šie S. P. parodymai prieštarauja bylos dokumentams. Antai STT Vilniaus valdybos 2015 m. rugpjūčio 15 d. rašte nurodyta, kad A. B. telefoninis prašymas susitikti su STT pareigūnu buvo gautas iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašto matyti, kad STT pareigūnas S. P. nėra prašęs pataisos namų administracijos leidimo susitikti su A. B. STT pareigūno S. P. parodymai apie kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimą prieštarauja ir STT pareigūno V. K. rašytiems pranešimams apie gautą informaciją, iš kurių matyti, kad jis dalyvavo pradedant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje STT pareigūno S. P. parodymus išdėstė netiksliai, praleido teiginius, kad jo bendravimas su A. B. prasidėjo rugsėjo mėnesį, kad niekas kitas iš STT pareigūnų su juo nebendravo. STT pareigūnas V. K. apklausiamas teisme dėl dalyvavimo pradedant kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą keitė parodymus, derinosi prie užduodamų jam klausimų. Šio liudytojo parodymų turinio ir jų davimo tvarkos pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje tiksliai nenurodė ir nepagrįstai juos įvertino kaip įrodžiusius jo, S. A., nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pateiktą liudytojų S. P. ir V. K. parodymų kritiką bandė sumenkinti, nurodydamas, kad nei jis pats, nei jo gynėjas nepateikė jokių pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo turinio. Kasatorius pažymi, kad teisiamojo posėdžio garso įrašas pagal BPK 261 straipsnio 3 dalį yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis ir iš jo matyti visos nurodytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šiuos S. P. ir V. K. parodymų neatitikimus analizavo tik lygindamas juos tarpusavyje, nes, sprendžiant, ar teisėtai pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla, svarbu įvertinti ir į tai, kad šie liudytojai teisme negalėjo patvirtinti savo tarnybinių pranešimų, kad jų tarnybinių pranešimų turinys prieštaravo liudytojo A. B. parodymams apie kyšio reikalavimo laiką. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog S. P. ir V. K., nors dėl praėjusio nuo įvykio laiko galėjo neatsiminti visų detalių, tačiau iš esmės nuosekliai parodė, kaip buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla, yra nepagrįsti, akivaizdžiai prieštarauja V. K. ir S. P. parodymams dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo, reikalauto kyšio dydžio (10 000 Eur ar 45 000 Lt). Iš esmės taip pat bylos aplinkybes vertino pirmosios instancijos teismas, todėl, kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimus grindė ne teisme ištirtais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o išvadomis, neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių, byloje surinktų įrodymų, todėl teismai pažeidė ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Liudytojas A. B. duodamas parodymus, kuriuos teismas įvertino kaip nuoseklius, paneigė STT pareigūno S. P. parodymus, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenis, S. P. ir V. K. pranešimų apie gautą informaciją duomenis dėl kyšio reikalavimo laiko, atskleidė STT pareigūno S. P. ir paties liudytojo A. B. parodymų melagingumą. Iš liudytojo A. B. parodymų matyti, kad jo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas tuo pat metu, kai buvo rašomas skundas Seimo kontrolieriui, t. y. 2013 m. rugsėjo antroje pusėje iki rugsėjo 30 d., o STT pareigūno V. K. pranešime apie gautą informaciją nurodoma, kad lygtinio paleidimo klausimas buvo keltas dar 2013 m. rugpjūčio mėnesį. A. B. taip pat parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ar spalio mėnesio pradžioje S. A. iš jo pareikalavo 45 000 Lt, tačiau STT pareigūno S. P. pranešime apie informaciją, surašytame 2013 m. rugsėjo 4 d., nurodoma, kad tokios sumos jis, S. A., pareikalavo dar 2013 m. rugsėjo 2 d. Iš A. B. parodymų matyti, kad skundą nuteistųjų vardu Seimo kontrolieriui norėjo parašyti S. A., tačiau iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos protokolų matyti, kad tokį skundą sukūrė ir parašė pats A. B. Anot kasatoriaus, šie A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu paneigia kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenis, kad dar 2013 m. rugpjūčio mėnesį jis reikalavo iš A. B. 10 000 Eur kyšio, o nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. reikalavo iš A. B. 45 000 Lt kyšio. Kasatorius pabrėžia, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje nėra jokių jo ir A. B., A. B. ir STT pareigūnų V. K. ir S. P. pokalbių 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, iš kurių būtų matyti, kad jis tuo metu reikalavo iš A. B. kyšio, o tai reiškia, kad objektyviai nebuvo užfiksuota jokios informacijos, kad jis 2013 m. rugpjūčio 19 d. reikalavo iš A. B. 10 000 Eur kyšio. Kasatoriaus teigimu, tuo metu su A. B. jis išvis nebendravo, o tai patvirtino ir pats liudytojas A. B. Dėl to pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje dokumentai yra tik informacinio pobūdžio, tik dėl įspūdžio sudarymo, kad yra keletas pasikartojančio turinio pranešimų. Vadinasi, buvo gauta tik pirminė informacija, kuri nebuvo patikrinta, o priešinga teismų išvada yra nepagrįsta. Kasatorius nurodo, kad jo gynėjas baigiamojoje kalboje kėlė klausimus dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenų patikimumo, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje šių argumentų neanalizavo ir nepagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįstai sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, nes neatsižvelgė į A. B. parodymus dėl kyšio reikalavimo laiko, skundo Seimo kontrolieriui surašymo datą, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus jo ir A. B. pokalbius, įvykusius 2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2013 m. rugsėjo 22 d.
2.3. Kasatorius teigia, kad nuosprendžio dalis, kuria nustatyta, kad jis nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iš A. B. reikalavo 10 000 Eur kyšio, nepagrįsta jokiais įrodymais. Pasak kasatoriaus, jo parodymai, kuriais jis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jis nesutinka su teismų pateiktu jo parodymų vertinimu kaip gynybinės taktikos ir mano, kad teismai taip vertindami jo parodymus buvo neobjektyvūs. Kasatoriaus nuomone, prieštaringi ir nenuoseklūs yra ne jo, o liudytojo A. B. parodymai, nes šis liudytojas yra teistas keturis kartus, daugiausia už sukčiavimą, kad anksčiau bendravo su STT pareigūnu S. P. panašiomis aplinkybėmis inicijuodamas kitą ikiteisminį tyrimą, savo meistriškumą meluojant atskleidė atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus šioje byloje, jis yra iš esmės suinteresuotas bylos baigtimi, nes bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis neabejotinai padėjo jam anksčiau laiko išeiti į laisvę, kad jo parodymai prieštarauja kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenims bei STT pareigūnų V. K. ir S. P. parodymams. Kasatorius teigia, kad liudytojo A. B. parodymai neįrodo jo kaltės, nes pagal šiuos parodymus paneigiama ikiteisminio tyrimo versija, kad jis reikalavo kyšio ar kalbėjo su A. B. apie pinigus iki 2013 m. rugsėjo 22 d. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi liudytojų A. B., V. K., S. P. parodymais, V. K. ir S. P. tarnybiniais pranešimais, padarė išvadą, kad jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Kasatorius pažymi, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos ir kiti dokumentai nepatvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo faktinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, tokių duomenų negauta nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu, o tai reiškia, kad nepasitvirtino kaltinimo, o kartu ir teismų versija apie faktines bylos aplinkybes. Nepasitvirtino ne tik faktinis pagrindas, bet ir kyšio perdavimo laikas – 2013 m. rugsėjo mėn. pabaiga ar rugsėjo 27 d. Kasatorius tvirtina, kad niekada su A. B. nekalbėjo apie 10 000 Eur sumą, ji niekada nėra užfiksuota kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu taikant technines priemones bendra ir specialia tvarka, o jis iki 2013 m. lapkričio 27 d. pokalbio su STT pareigūne O. B. ir apskritai kalbėdamas su A. B. jokių pinigų sumų neįvardijo.
2.4. Kasatorius nurodo, kad kaltinimo dalis dėl 45 000 Lt reikalavimo iš A. B. nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. taip pat jam inkriminuota nepagrįstai. Kasatoriaus teigimu, ne jis reikalavo kyšio iš A. B., o A. B. savo provokacinio pobūdžio kalbomis ir veiksmais bandė jį išprovokuoti. STT pareigūnai neužfiksavo A. B. pasakytų žodžių apie pinigų siūlymą 2014 m. balandžio 2 d. kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo protokole, o tai aiškiai patvirtina provokacinį A. B. veiksmų pobūdį ir tai, kad iki 2013 m. rugsėjo 22 d. tarp jo ir A. B. nebuvo jokių pokalbių, kurių metu jis, S. A., būtų reikalavęs kyšio ar provokavęs jį duoti už A. B. lygtinį paleidimą. 2013 m. rugsėjo 22 d. jo pokalbio su A. B. metu šis užrašė skaičių „45“, siūlė paramą (duomenys neskelbtini) centrui, siekdamas gauti jo sutikimą, tačiau iš to jokių išvadų, kad jis pažadėjo, susitarė ar reikalavo kyšio, negalima padaryti. Iš pokalbio ir kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo protokolo matyti, kad jam nesuprantamas pats skaičius, jo dydis, kad jis nesiūlė sudeginti popieriaus lapo ar išplėštos jo dalies, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė A. B. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo parodymus apie bylos aplinkybes dėl šio kaltinimo vertino kaip manipuliaciją bylos duomenimis ir nurodė, kad jis tęsė pokalbį dėl 45 000 Lt paramos (duomenys neskelbtini) centrui ir šis pokalbis patvirtina, kad apie tokią pinigų sumą buvo kalbama ir anksčiau, o tai buvo parodęs liudytojas A. B. Darydamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paties liudytojo A. B. parodymus, pagal kuriuos pirmą kartą 45 000 Lt suma ir buvo paminėta 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio metu. Kasatorius vėl atkreipia dėmesį, kad to pokalbio metu jis neminėjo jokios pinigų sumos, jas minėjo tik liudytojas A. B. Pirmosios instancijos teismas nereagavo į teisiamojo posėdžio metu perklausytą 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio garso įrašą, kurio turinys neatitiko kriminalinės žvalgybos veiksmo protokole išdėstyto pokalbio turinio, nes jame nebuvo nurodyti provokaciniai A. B. teiginiai apie pinigus ir paramą (duomenys neskelbtini) centrui. Dėl to pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus jų išsamiai ir nešališkai neištyręs bei nepalyginęs su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neteisingai interpretavo atskiras 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio frazes ir žodžius ir padarė neteisingą prielaidą, kad pokalbio garso įrašas patvirtina, jog jis tęsia pokalbį dėl galimos paramos (duomenys neskelbtini) centrui, o tai parodo, kad dėl tokios pinigų sumos, kaip buvo nurodęs liudytojas A. B., buvo kalbėta ir anksčiau. Kasatorius tvirtina, kad, tinkamai palyginus visus liudytojo A. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jo parodymus 2015 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje su jo posakiais apie pinigus 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio metu ir jo skundu Seimo kontrolieriui, matyti, kad jis, S. A., to pokalbio metu jokių pinigų nereikalavo, o A. B. jį provokavo įvardyti konkrečią galimos paramos (duomenys neskelbtini) centrui sumą. Kasatorius pabrėžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadas, prieštaraujančias A. B. parodymams, nes šis tvirtino, kad kyšio iš jo buvo reikalaujama 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ar spalio pradžioje, galbūt 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio metu, tačiau tuo metu pinigų sumą pasiūlė pats A. B. provokuodamas padaryti nusikalstamą veiką, o ne jis, S. A. A. B. nurodyta suma buvo bandymas pagrįsti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje nurodytų duomenų teisingumą. Kasatorius tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos protokolų duomenis apie jo ir A. B. pokalbius vertino neobjektyviai, selektyviai, laikydamiesi apkaltinamosios nuostatos, ignoruodami provokacinio pobūdžio A. B. žodžius ir veiksmus, nelygindami jų su kitais bylos duomenimis. Dėl to buvo neteisingai įvertintas 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio turinys, iškreipta jo esmė. Kasatorius pažymi, kad jis nepasidavė provokacijai, iš pokalbio vietos A. B. skambino STT pareigūnui S. P. ir sakė, kad jis „neina prie temos“. Dėl to siekiant jį išprovokuoti vėliau buvo organizuotos A. B. atostogos, kurių metu paties A. B., o ne jo, S. A., iniciatyva vyko susitikimai. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vėl neteisingai įvertino darydamas neteisingas prielaidas, kad 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio metu negali būti girdimas kyšio reikalavimas, nes jis jau buvo išsakytas anksčiau. Kasatorius nurodo, kad kyšio sumą siūlė pats A. B. provokaciją atlikus patiems STT pareigūnams, kurie, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, paneigė provokavimo faktą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadą, kad jo kaltė įrodyta, grindė ir 2013 m. rugsėjo 19 d. pokalbio metu jo išsakytais žodžiais. Anot kasatoriaus, to pokalbio metu jo pasakyta frazė „reiks paremti, ar neparemt“ nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad buvo kalbama būtent apie pinigus ar kitokios formos kyšį, atlygį. Apeliacinės instancijos teismas jo žodžius vertino kaip pažadą priimti kyšį, tačiau akivaizdu, kad pažadas galimas tik tada, kai kas nors siūlo kyšį, o tai patvirtina, kad A. B. veiksmai buvo provokacinio pobūdžio. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatkreipė dėmesio, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. susitikimo metu A. B. skaitė jam surašytą skundą Seimo kontrolieriui, o tai patvirtina A. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad kalbos apie lygtinį paleidimą ir paramą (duomenys neskelbtini) centrui prasidėjo, kai buvo rašomas ar parašytas skundas Seimo kontrolieriui.
2.5. Anot kasatoriaus, 2013 m. rugsėjo 19 d. pokalbis nepatvirtina, kad jis reikalavo kyšio iš A. B., o priešingai leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti nesant tam jokio faktinio pagrindo, kad prieš jį buvo įvykdyta provokacija. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai jo 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio metu ištartus bereikšmes pauzes užpildančius žodžius vertino kaip sutikimą ar pažadą priimti kyšį. Net laikantis požiūrio, kad jis sutiko ar neprieštaravo priimti kyšį, iš šio pokalbio turinio matyti, kad iki 2013 m. rugsėjo 22 d. pokalbio nebuvo jokio faktinio pagrindo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, kad A. B. veiksmai pokalbio metu buvo provokacinio pobūdžio, kuriais jis siūlė kyšį. Kasatorius pažymi, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų dalyviui liudytojui A. B. pagal BK 226 straipsnio 6 dalį buvo draudžiama siūlyti paramą, kurią jis suprato kaip kyšį. Nepaisant to, toks teikimas, kuriuo buvo leidžiama atlikti tokius veiksmus, buvo parengtas ir sankcionuotas. Dėl to STT pareigūnų veiksmai vertintini kaip provokacija. Kasatorius pažymi, kad liudytojas A. B., padedamas STT pareigūnų, siekdamas įtraukti jį į kalbas apie A. B. lygtinį paleidimą už kyšį, teikė jam išgalvotą informaciją apie įmonių grupės „Icor“ akcininką, galintį suteikti informacijos apie korupcinio pobūdžio pažeidimus, piktnaudžiavimą, negeroves Kalėjimų departamento sistemoje, nes jis domėjosi tokiais dalykais. Neobjektyvūs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokių pokalbių dalių skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nevertino, nors tai atskleidė A. B. veiksmų provokacinį pobūdį. Kasatorius nurodo, kad kaltinimo dalis, jog jis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. reikalavo 45 000 Lt kyšio, yra nelogiška, nes nesuprantama, kodėl pagal kaltinimą 45 000 Lt kyšio jis reikalavo nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. ir tai truko iki 2013 m. lapkričio 27 d. Kasatorius nurodo, kad visi sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmų teikimai leido atlikti provokacinio pobūdžio veiksmus, t. y. pasiūlyti kyšį, susitarti dėl jo davimo. Išvadą dėl to patvirtina ir supažindinimo su nusikalstamų veiksmų ribomis imituojant nusikalstamas veikas aktai, S. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. pranešimas „Dėl būtinybės taikyti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus“. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad iš teikimų negalima daryti išvados, jog buvo leidžiama atlikti provokuojančius veiksmus, nepagrįsti, nes prieštarauja pirmiau nurodytų dokumentų turiniui.
2.6. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme ir paduotame apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad 2013 m. spalio 31 d. teikimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo neteisėtai pakartotinai sankcionuotas kaip sankcionavimo pagrindą panaudojant kriminalinės žvalgybos veiksmais, atliktais nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. spalio 31 d., gautus duomenis bei dirbtinai sukūrus įrodymus, kaip jo tariamai siųstą SMS žinutę ir tariamai jo surašytą raštelį, kuriuo reikalaujama 20 000 Lt. Kasatorius nurodo, kad pagal S. P. 2013 m. gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą nauja informacija, jog jis, S. A., iš A. B. iki 2013 m. spalio 31 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo reikalavo 20 000 Lt, yra 2013 m. rugsėjo 18 d. 14 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsta žinutė, kurios turinys „Pirmadienį 20 lt. Man nerašyk. Paskambinsiu.“ Kasatorius nurodo, kad jo ir A. B. susitikimo 2013 m. rugsėjo 22 d. metu jam buvo pristatyta O. B., su kuria jis pasikeitė telefono numeriais. Ji davė jam telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o jis jai nurodė asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais vėliau jie bendravo. Apžiūrint jo tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), šio telefono ar SIM kortelės atmintyje nėra rasta jo tariamai O. B. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) siųsta SMS žinutė, nerasta jokių duomenų, kad iš šio telefono jis būtų bendravęs su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). O. B. mobiliojo ryšio telefonas, SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėti, iš elektroninių ryšių operatorių nebuvo reikalauta duomenų apie įeinančius ir išeinančius ryšius iš jo tarnybinio mobiliojo ryšio telefono ir O. B. mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau, ėmus jų ieškoti, paaiškėjo, kad jie nebėra saugomi. Byloje niekaip nepatvirtinta S. P. 2013 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime apie gautą informaciją nurodyti duomenys, jog S. A. susitikus su A. B. 2013 m. rugsėjo 3 d. A. B. jam pasakė, kad įsigijo išankstinio apmokėjimo paslaugos telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad šis abonentas bus pas asmenį, kuris atstovaus jo interesams laisvėje. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad jau 2013 m. rugsėjo 3 d. A. B. tariamai aprūpino STT pareigūnus kriminalinės žvalgybos priemone – SIM kortele, ir tuo metu jau žinojo, kad bus kažkoks patikimas asmuo, kuris atstovaus jo interesams būdamas laisvėje ir bendraudamas su S. A. Iš bylos duomenų matyti, kad tas patikimas asmuo buvo STT pareigūnė O. B., o tai rodo, kad ji atsirado STT pareigūnų sumanymu. Pažymėtina, kad pati SIM kortelė, nors nebuvo apžiūrėta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ar atliekant ikiteisminį tyrimą, pasak S. P., buvo sunaikinta. Nagrinėjant bylą teisme apžiūrėjus O. B. mobiliojo ryšio telefoną, į kurį buvo gauta jo tariamai siųsta SMS žinutė, ji nebuvo rasta. Svarbu ir tai, kad A. B., atlikdamas jam paskirtą bausmę, galėjo patekti į jo, S. A., darbo kabinetą. Kasatorius pažymi, kad SMS žinutė buvo išsiųsta 2013 m. rugsėjo 18 d., nurodant, kad pinigai turėjo būti perduoti pirmadienį, t. y. rugsėjo 23 d. Pagal bylos duomenis, S. A. susitikimas su A. B. ir O. B. įvyko 2013 m. rugsėjo 22 d., tačiau to susitikimo metu apie pinigus nebuvo kalbama. Kasatorius nurodo, kad teismui buvo pateiktas antstolio surašytas protokolas apie faktinių aplinkybių konstatavimą, iš kurio matyti, kad galima išsiųsti SMS žinutę į mobiliojo ryšio telefoną per elektroninių ryšių operatorių ir kompiuteriu, nurodant siuntėjo Nr., nors tuo telefonu nebuvo naudotasi. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad O. B. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti, kada iš jo gavo SMS žinutę, o teisme teigė, kad tai turėjo įvykti po jų susitikimo 2013 m. rugsėjo 22 d., tačiau atkreipė dėmesį tik į vėlesnius jos parodymus, kad SMS žinutę gavo 2013 m. rugsėjo 18 d. Kasatorius nurodo, kad jo gynėjas motyvuodamas nurodytomis aplinkybėmis prašė nepripažinti kriminalinės žvalgybos protokolo ir kitų bylos duomenų apie jo tariamai siųstą SMS žinutę įrodymais, tačiau jie buvo atmesti. Kasatorius pabrėžia, kad tokių duomenų dėl išdėstytų argumentų negalima laikyti ir faktiniu pagrindu sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nors tai ir padaryta sankcionavus 2013 m. spalio 31 d. teikimą dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis yra prieštaringa, nes teismas liudytojų A. P., O. B. parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolą dėl SMS žinutės pripažino tinkamais įrodymais, tačiau vėliau nurodė, kad negali kategoriškai teigti, jog tokie veiksmai atlikti, nes SMS žinutės turinys savo laiku ir tinkamai nebuvo užfiksuotas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl šios aplinkybės turėjo būti padaryta kategoriška teismo išvada. Kasatorius nurodo, kad pagal S. P. 2013 m. gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą nauja informacija, jog jis, S. A., iš A. B. iki 2013 m. spalio 31 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo reikalavo 20 000 Lt, yra ir faktas, kad 2013 m. spalio 22 d. apie 16.15 val. S. A. laiptinėje numetė A. B. po kojomis lapelį su atspausdintu tekstu „Iki savaitgalio paruošk 20 000 Lt. Apie tai nekalbėk, pats viską pasakysiu. Suplėšyk“. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2013 m. spalio 22 d. jis tikrai kalbėjosi su A. B. iki 14.04 val., o to pokalbio metu apie pinigus nebuvo kalbama. Jis iš darbo išvyko apie 16 val., norėdamas pasveikinti A. Š. su gimtadieniu, tai pažymėjo registracijos žurnale. A. Š. patvirtino jo parodymus, o užklausus VĮ (duomenys neskelbtini) dėl registracijos žurnalo duomenų, gauta informacija, kad jie nėra išsaugoti. Kasatoriaus nuomone, ši aplinkybė turėjo būti vertinama jo naudai. Jo parodymus patvirtina užrašų knyga, kurioje yra pažymėta apie A. Š. gimtadienį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tirtas raštelis ir gauta informacija, kad raštelis yra spausdinto lapelio kopija. Jo gyvenamojoje vietoje ir namuose toks dokumentas negalėjo būti padarytas, nes tie įrenginiai yra lazeriniai spausdintuvai, o ne daugiafunkciniai įrenginiai. Dėl to darytina išvada, kad lapelis buvo profesionalų darbas, nes jis neturėjo tiek sumanumo. Kasatorius pažymi, kad jo darbo ar namų kompiuteriuose nebuvo rasta tokio dokumento. Atlikti daktiloskopinius, DNR ar kitus tyrimus nebuvo galimybių, nes lapelis nebuvo tinkamai saugomas. Kasatorius pažymi, kad byloje yra 2013 m. spalio 20 d. A. B. sutikimas vykdant STT užduotį panaudoti pasiskolintus iš D. Č. pinigus iki 20 000 Lt, o ši aplinkybė rodo, kad dar iki jo reikalavimo numetant lapelį 2013 m. spalio 22 d. STT pareigūnai nusprendė jam per A. B. perduoti 20 000 Lt. Dėl šių aplinkybių kasatorius mano, kad raštelis negalėjo būti pripažintas jo kaltės įrodymu. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl raštelio vertinimo yra prieštaringos, nes teismas nurodė, kad negali kategoriškai teigti, jog tokie veiksmai buvo atlikti, nes galbūt negalima nustatyti raštelio autoriaus. Kasatorius teigia, kad raštelis yra aiškiai suklastotas siekiant sukurti dirbtinius jo kaltės įrodymus ir tariamą faktinį pagrindą iš naujo 2010 m. spalio 31 d. sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią proceso dalyvių abejonės dėl duomenų gavimo teisėtumo turi būti išanalizuotos ir dėl to padaryta kategoriška išvada.
2.7. Kasatorius tvirtina, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami jo veiką pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nes jo veika neatitinka šio nusikaltimo sudėties. Anot kasatoriaus, jis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad nebuvo jo tyčios padaryti nusikaltimą. Be to, konstatavus, kad asmens veiką nulėmė provokacija, už ją asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes valstybė negali sukurti „nusikaltimų“, o po to už juos asmenį nubausti.
3. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas prašo kasacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismų atlikto tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, visus įrodymus įvertino vadovaudamiesi įstatymu, nepažeisdami BPK reikalavimų. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes. Vertindamas bylos duomenis, teismas BPK reikalavimų nepažeidė, todėl kasatoriaus teiginiai dėl esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
3.2. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad jis buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Prokuroro nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė teisingą išvadą, kad S. A. provokavimas, kurį tariamai atliko A. B., nėra užfiksuotas, todėl pagrįstai konstatavo, kad A. B. atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, o nuteistasis nebuvo provokuojamas padaryti nusikaltimą. Nusikaltimas, už kurį S. A. yra nuteistas šioje byloje, buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo, o nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais buvo prisijungta prie tęstinio nusikaltimo. Nuteistojo S. A. tyčia prekiauti poveikiu buvo susiformavusi savarankiškai. Prokuroras nurodo, kad teismai pagrįstai padarė išvadas, jog S. A. pats reikalavo duoti kyšį už poveikį valstybės tarnautojams, kad A. B. būtų lygtinai paleistas, nurodė reikalaujamą pinigų sumą, po to A. B. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla, kuri vėliau peraugo į ikiteisminį tyrimą. Bylą nagrinėję teismai įvertino ir tai, kad prieš S. A. taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, nes jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė ir pasirinko tokį elgesio variantą, kuris vertinamas kaip nusikalstama veika.
3.3. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad S. A. veiksmai neatitiko nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnyje, sudėties požymių. Bylą nagrinėję teismai įvertino, kad prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti. Svarbu yra tai, jog kyšio davėjui susidarytų įspūdis, kad kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai, kad prekybos poveikiu norma taikoma tiek tada, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti subjektą ir ketina tai padaryti, tiek tada, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko ketinimų paveikti subjektą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje esmė yra ta, kad S. A. paėmė pinigus, žadėdamas A. B. padėti būti lygtinai paleistam, o tokia veika atitinka BK 226 straipsnio 4 dalyje aprašyto nusikaltimo požymius.
3.4. Prokuroro nuomone, atsižvelgus į byloje esamus įrodymus ir teismų priimtus sprendimus, konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis ir nutartis atmesti apeliacinį skundą priimti pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes ir tinkamai motyvuojant padarytas išvadas.
4. Nuteistojo S. A. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6. Vadinasi, šioje byloje paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų (kaip antai liudytojų A. B., V. K., S. P., nuteistojo S. A. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų ir kt.) vertinimo interpretavimas, teigiama, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepakankami nuteistojo kaltumui nustatyti ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų ir taikytų veiksmų teisėtumo, duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu, pripažinimo įrodymais, kitų kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad: 1) kriminalinės žvalgybos veiksmai (nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai ir techninių priemonių taikymas specialia tvarka) buvo sankcionuoti ir prieš kasatorių atlikti nesant tam faktinio pagrindo; 2) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu prieš kasatorių atlikta provokacija, A. B. ir STT pareigūnei O. B. kurstant padaryti nusikaltimą. Dėl to, nuteistojo manymu, visi gauti duomenys, kuriuos teismai pripažino įrodymais, gauti neteisėtu būdu, todėl negali būti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Taip pat, pagal kasatorių, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>).
9. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai numatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą (tarp jų ir numatytus BK 226 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje) arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus (tarp jų ir numatytus BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje), arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>). Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413/2011">2K-413/2011</a>, 2K-313/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-266-942/2015 ir kt.).
10. Bylos duomenimis, kriminalinės žvalgybos subjektas (STT Vilniaus valdyba) gavo informaciją, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d., S. A. savo darbo kabinete nuteistajam A. B. už 10 000 Eur (t. y. 34 500 Lt) atlygį pasisiūlė padėti teigiamai išspręsti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, patikindamas, kad turi įtakingų pažįstamų (kaip vieną iš jų įvardijo Lietuvos socialdemokratų partijos narį A. S.), kurie galėtų teigiama linkme paveikti jo bylą nagrinėsiantį apylinkės teismo teisėją; pinigai turėjo būti surinkti ir perduoti S. A. iki rugsėjo pabaigos; A. B. buvo padiktuotas mobiliojo ryšio telefono numeris – (duomenys neskelbtini) (abonentas priklauso Pravieniškių įmonei prie pataisos namų, juo naudojasi S. A.). Informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą buvo išdėstyta tarnybiniuose pranešimuose Nr. S8-14-962, S8-14-988, S8-14-1005, taip pat 2013 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. S8-14-1006. Informacijos šaltinis – nuteistasis A. B. (2013 m. rugsėjo 4 d. pranešimas Nr. S8-14-1009). Dėl galimai rengiamų ir vykdomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 2, 4 dalyse (prekyba poveikiu), 227 straipsnio 3 dalyje (papirkimas), 228 straipsnio 1, 2 dalyse (piktnaudžiavimas), prieš Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų, (duomenys neskelbtini) S. A., 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. S8-14-1018 buvo pradėta Kriminalinės žvalgybos tyrimo byla <...> Nr. KŽTB-030-2-2013. Vadinasi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pradėdami prieš S. A. kriminalinės žvalgybos tyrimą, pareigūnai disponavo tam tikra informacija (anot A. B., 2013 m. rugpjūčio 19 d., S. A. už 10 000 Eur (t. y. 34 500 Lt) atlygį, pasinaudodamas savo pažintimis, pasisiūlė padėti A. B. teigiamai išspręsti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą; pinigai turėjo būti surinkti ir perduoti S. A. iki rugsėjo pabaigos; 2013 m. rugsėjo 2 d. S. A. pareikalavo iš A. B. 45 000 Lt, kuriuos šis turėjo perduoti S. A. iki rugsėjo 27 d. ir kt.) apie S. A. galimai rengiamus ir daromus sunkius ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 2, 4 dalyse (prekyba poveikiu), 227 straipsnio 3 dalyje (papirkimas) ir BK 228 straipsnio 1, 2 dalyse (piktnaudžiavimas). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas esant KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam faktiniam pagrindui.
11. Siekiant surinkti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūnų turimą informaciją apie S. A. galimai rengiamus ir daromus prieš tai minėtus sunkius ar apysunkius nusikaltimus, pagrįstai, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, buvo atlikti ir atitinkamų sankcijų reikalaujantys kriminalinės žvalgybos veiksmai (t. y. kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant ir pan., informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus).
11.1. Vienas iš kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų yra nusikalstamos veikos imitavimas (KŽĮ 2 straipsnio 8 dalies 6 punktas), kurio atlikimą sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą (KŽĮ 13 straipsnio 1 dalis).
11.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo 2013 m. rugsėjo 9 d., taip pat 2013 m. spalio 31 d. motyvuotus teikimus (atitinkamai Nr. 3S-01-806, 3S-01-807, 3S-01-1011, 3S-01-1012), Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ir ONKT) vyriausiasis prokuroras 2013 m. rugsėjo 9 d., taip pat 2013 m. spalio 31 d. sankcionavo (Nr. S2-55KF, S2-55KF, S2-62RN, S2-63RN) nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus (toliau – ir NVIV). Teikimuose NVI veiksmams atlikti buvo nurodytas asmuo, prieš kurį tokie veiksmai turi būti atlikti, asmenys, kuriems leidžiama atlikti tokius veiksmus, NVI veiksmų ribos, trukmė ir kt. (t. y. NVIV buvo leidžiama taikyti prieš S. A. ir (ar) kitus galimus jo bendrininkus, dėl, kaip įtariama, daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 2, 4 dalyse ir 228 straipsnio 1, 2 dalyse; nusikalstamas veikas šešiems mėnesiams buvo leista imituoti nuteistajam A. B. ir STT pareigūnei O. B., kaip A. B. interesų atstovei laisvėje; pagal pirmines NVIV nustatytas ribas – A. B. leista imituoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnyje, veiksmus; išplėtus NVIV ribas – A. B. buvo leista imituoti nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1, 3 dalyse, 24 straipsnio ir 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje; O. B. pagal pirmines NVIV nustatytas ribas leista atlikti NVI veiksmus, numatytus BK 24 straipsnyje ir 227 straipsnyje; išplėtus NVIV ribas – O. B. leista atlikti NVI veiksmus, numatytus BK 226 straipsnio 1, 3 dalyse, 24 straipsnio ir 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse). Be to, kaip matyti iš byloje esančių supažindinimo su nustatytomis veiksmų ribomis imituojant nusikalstamą veiką aktų, asmenys, kuriems buvo leista atlikti NVI veiksmus (A. B. ir O. B.), be kita ko, buvo įspėti neperžengti NVIV atlikimo nustatytų ribų, taip pat neprovokuoti asmens daryti nusikalstamų veikų. Kartu pažymėtina ir tai, kad, be prokuroro sankcionuotų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, motyvuotomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis (2013 m. rugsėjo 10 d. nutartys Nr. ĮS4-237 KF, ĮS4-238 KF; 2013 m. spalio 7 d. nutartis Nr. ĮS4-274 KF) pagal prokuroro motyvuotus teikimus taip pat buvo sankcionuotas: 1) techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į S. A. tarnybines patalpas (atlikti dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą, jų apžiūrą ir (ar) pažymėjimą nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d.) ir slaptas S. A. sekimas nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d.; 2) O. B. (jai pačiai sutinkant, jos naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas; 3) techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į O. K. tarnybines patalpas, taip pat slaptas jos sekimas nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. sausio 7 d. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra patvirtintos išslaptintų teikimų ir nutarčių kopijos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjekto (STT Vilniaus valdybos l. e. viršininko pareigas, STT Vilniaus valdybos viršininko) prašymų, pagal kurių duomenis buvo parengti teikimai, kopijos.
11.2. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, prieš tai minėti prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo motyvuoti teikimai, taip pat ir apygardos teismo nutartys patvirtina ir buvusį teisinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, be kita ko, taip pat ir NVIV, dėl S. A. ir (ar) kitų jo galimų bendrininkų, kaip buvo įtariama, galimai daromų sunkių ar apysunkių nusikalstamų veikų (BK 226 straipsnio 2, 4 dalys, 228 straipsnio 1, 2 dalys).
11.3. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo 2013 m. spalio 31 d. motyvuotus teikimus (atitinkamai Nr. 3S-01-1011, 3S-01-1012), priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, esant faktiniam pagrindui, prieš S. A. 2013 m. spalio 31 d. sankcionavo (Nr. S2-62RN, S2-63RN) nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, kuriais, kaip jau minėta, buvo išplėstos šiuos veiksmus imituojančių asmenų nusikalstamų veikų ribos, t. y. A. B. buvo leista imituoti nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1, 3 dalyse, 24 straipsnio ir 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1, 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, O. B. leista atlikti NVI veiksmus, numatytus BK 226 straipsnio 1, 3 dalyse, 24 straipsnio ir 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse. Nauji faktiniai duomenys, be kita ko, byloje buvo gauti: 1) realizuojant motyvuotą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį Nr. ĮS4-237 KF dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka), t. y. kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, šiuo konkrečiu atveju 2013 m. rugsėjo 19 d. 12.45 val. vykusį bylai aktualia tema pokalbį tarp S. A. ir (duomenys neskelbtini) centro (toliau – ir centro) (šio centro prezidentas A. S.) direktorės O. K. (2013 m. rugsėjo 24 d. pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-14-1107) (S. A. priminus, kad „kaip anksčiau buvo kalbėję, vienas norėtų kreiptis“, O. K. patikina, kad atsimena, tačiau nurodo, kad „<...> dabar reiks truputį palaukti“; S. A. tęsdamas pokalbį nurodo, kad „turi omenyje „vaiką“, tačiau sutinka, kad <...> „palauks ir nieks neatsitiks“, <...> kad „jis („vaikis“) tegu ruošiasi, galvoja“, o kai O. K. grįš, „tada ir „paleis“ tą reikalą“. O. K. sutiko); 2) atliekant A. B. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (pagal prokuroro sankcionuotą 2013 m. rugsėjo 9 d. teikimą Nr. S2-55KF), t. y. 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 14.00 val., užfiksavus pokalbį tarp A. B. ir S. A., vykusį Vilniaus m. pataisos namuose bendrojo naudojimo patalpose (2013 m. rugsėjo 24 d. pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-14-1107, pokalbio išklotinė) (S. A. perduoda A. B. informaciją, sužinotą pokalbio su O. K. metu: „su ta direktore aš kalbėjau, bet dabar jie išskrenda <...> į Ameriką, jie kažkur tiktais spalio <...> 15-to grįžta. <...> po šito, sako, jau tada galit, <...> daryt, <...> mes tokius nagrinėjom ir kelis, kaip sako atvejus...“, <...> pavyko padaryti <...>; <...> man gal atsiųs, sakė kokį maždaug, kokiu formatu, tada aš ir pačiam <...> duosiu tą reikalą; <...> o ten tada aš pažiūrėsiu, <...> nes ten yra galimybė padėti, juolab jau jeigu kažkokį kažkada turėjęs, kaip sakau, teigiamas kontaktas su S., <...> ir kai nueis tas dokumentas <...> paskui ten reiks paremt ar neparemt, tenai žinai žmones <...>“); 3) atliekant A. B. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (pagal prokuroro sankcionuotą 2013 m. rugsėjo 9 d. teikimą Nr. S2-55KF), t. y. 2013 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kavinėje „Tokyo Chine“ užfiksavus tarp A. B. ir S. A. vykusį pokalbį (2013 m. spalio 2 d. pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-14-1126, pokalbio išklotinė) (šio pokalbio metu S. A. informuoja A. B., kad jam į elektroninį paštą turėjo atsiųsti kreipimosi į (duomenys neskelbtini) centrą pavyzdį, <...>, žadėdamas, kad kai tik atspausdins, jį perduoti A. B., taip pat aiškina, kokios turi būti nuteistojo sąlygos, norint kreiptis į centrą dėl malonės prašymo procedūros pradėjimo, <...>, kad viską reikia daryti sistemingai, t. y. parašyti kreipimąsi A. S., tada jis (S. A.) nuvyks pas A. S. ir pakalbės <...>, vėliau pageidautina, kad nuvyktų pas A. S. ir A. B. tėvas; kalbėdamas dėl prokuratūros, S. A. tai pat pažadėjo „pabandyti kažką, jeigu reiks spręsti kažkokius reikalus“. A. B. prašo, kad R. <...> „duotų nurodymą žemesnei“ ir tuo pačiu nerimauja, „kad jis nebūtų trečias“. Pokalbio kontekste, be kita ko, užsiminta ir apie pinigus, kuriuos perduoti, anot S. A., reiks „sekančiam etape“, taip pat S. A. pažada, kad „kiek reikia ir kiek bus įmanoma“ tuose klausimuose padės, <...> paprašys „dar per kai kuriuos žmones“ ir kt.).
12. Kasacinio skundo argumentai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu prieš S. A. buvo atlikta provokacija, A. B. ir STT pareigūnei O. B. kurstant jį padaryti nusikaltimą, taip pat nepagrįsti.
12.1. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, kriminalinės žvalgybos subjektams yra draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Nagrinėjamu klausimu nuoseklioje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 159 straipsnio 3 dalis) ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – ir NVIM), naudojamą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, 2K-192/2010, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015 ir kt.). Be to, sprendžiant klausimą, buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01 ir kt.). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
12.2. Baudžiamosios bylos duomenimis, kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš S. A. buvo pradėtas, taip pat ir nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai atliekami, kaip jau minėta, turint apie šio asmens galimai rengiamas ir vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2, 4 dalyse (prekyba poveikiu), 228 straipsnio 1, 2 dalyse (piktnaudžiavimas), duomenų, t. y. po to, kai nuteistasis A. B. kriminalinės žvalgybos subjektui (STT Vilniaus valdybai) pranešė apie Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų, (duomenys neskelbtini) S. A. reikalaujamą iš jo didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už pagalbą, taip pat ir pasinaudojant savo pažintimis (pvz., su A. S.), teigiamai išspręsti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Vadinasi, kaip pagrįstai nustatyta teismų sprendimuose, nusikaltimas dėl kurio nuteistas S. A., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo. S. A. nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti, jo tyčia prekiauti poveikiu susiformavo savarankiškai. Dėl to teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, kad nagrinėjamoje byloje taikant, be kita ko, ir NVI veiksmus, buvo tik prisijungta prie galimai daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos.
12.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių pripažinti, kad nuteistasis A. B. ir STT pareigūnė O. B., veikdami pagal NVIV, anot kasatoriaus, kurstė jį padaryti nusikaltimą. Iš techninių priemonių pagalba užfiksuotų duomenų matyti, kad pastarieji elgėsi gana pasyviai. Tuo tarpu S. A., kaip nustatyta byloje, aktyviai rūpinosi A. B. lygtinio paleidimo klausimu (kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centro direktorę O. K., domėjosi šio centro veiklos galimybėmis, lygtinio paleidimo sąlygomis, eiga, dėjo pastangas gauti kreipimosi į centrą pavyzdį, tarpininkavimo prokuratūrai raštą su šio centro prezidento A. S. parašu ir pan.). Apie savo veiksmus, taip pat apie pokalbių su O. K. turinį, nuolat ir išsamiai informavo nuteistąjį A. B.; be kita ko, remdamasis ir „teigiamu“ kontaktu su A. S., tvirtino, kad yra galimybė padėti A. B., primindamas jam, kad „paskui ten reiks paremt ar neparemt, tenai, žinai, žmones“. Priešingai nei teigia kasatorius, 2013 m. rugsėjo 22 d. užfiksuotas pokalbis tarp S. A. ir A. B., taip pat negali paneigti teismų išvados, kad S. A. nusikalstamos veikos imitavimo metu nebuvo skatinamas (provokuojamas) atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti (prekiauti poveikiu). Iš šio pokalbio turinio matyti, kad tuo metu, kai A. B., pasitikslindamas dėl prieš tai iš jo reikalauto kyšio dydžio (45 000 Lt), ant popieriaus užrašė „45“, S. A. gana greit suprato klausimo esmę ir patvirtino „Ai, nu taip, taip, taip“, taip pat A. B. leido suprasti, kad pinigai turėtų būti perduoti „gal ne, kaip sako, asmeniškai“, o „per kažkokius kitokius reikalus, visai aplinkui“, aiškino, kad „tie, kurie jau <...> yra gavę <...> tokius <...> „palaiminimus“ iš kažko, tai jie <...> irgi sako, kad <...> reikia ten, žinai, tiem ir aniem gyventi <...>“; nurodė, kad pinigus perduoti reiks „sekančiam etape“. Šio pokalbio metu užfiksuotos aplinkybės pagrįstai teismų įvertintos, kaip S. A. nusikalstamos veikos tąsa, pagrindžianti A. B. parodymus dėl iš jo prieš tai pareikalauto kyšio dydžių. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad artėjant teismo posėdžiui dėl A. B. lygtinio paleidimo, S. A. ima domėtis „kokia ten bus pirma suma?“, A. B. atsakius „dvidešimt“, vėliau tikslinasi ar „atveš visą tą?“, taip pat įspėja A. B. „bet niekam nešneki šito <...> kad ten kokių uodegų nebūtų“. O. B. perdavus tik dalį (10 000 Lt) kyšio iš pažadėtos perduoti pirmosios sumos (20 000 Lt), S. A. akivaizdžiai sunerimo, kad gali negauti visų su A. B. sutartų pinigų (A. B. pasakius, kad „ką susitarėm, tą susitarėm“, S. A. įspėjo jį – „nepermesk“) ir kt.
12.4. Taigi, nusikalstamos veikos imitavimo metu užfiksuoti duomenys bei šiuos veiksmus atlikusių asmenų – liudytojų A. B. ir O. B. – gana pasyvus elgesys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad prieš S. A. taikyti NVI veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, taip, kaip ir priklauso elgtis pareigūnui, taip pat jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti, apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą. Byloje nustatytos ir prieš tai aptartos aplinkybės (liudytojų A. B., O. B. parodymai, taip pat kriminalinės žvalgybos tyrimo metu užfiksuoti duomenys) paneigia kasatoriaus skundo argumentą, kad kyšio jis iš A. B. nereikalavo, ir patvirtina buvus S. A. atvirai (tiesiogiai) išreikštą reikalavimą A. B. duoti kyšį.
13. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Vadinasi, teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, žemesnių instancijų teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytų įrodymų leistinumo ir vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas išvadas pripažindami esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 226 straipsnio 4 dalį (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo S. A. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką pagrįsta teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), visi jie aptarti ir įvertinti, teismuose kelta gynybos versija (taip pat ir dėl kasatoriaus skunde nurodytos prielaidos – neva kriminalinės žvalgybos subjektas kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenis, taip pat V. K. ir S. P. tarnybinius pranešimus, sukūrė atgaline data – įvertintos techninio pobūdžio klaida), motyvuotai atmesta. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, taip pat ir NVI veiksmais surinktą informaciją apie kasatoriaus padarytą nusikaltimą patvirtina ir kiti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gauti duomenys, t. y. liudytojų A. B., O. B., O. K., A. S., S. P. ir kt. parodymai, kratos, asmens kratos, apžiūros protokolai, taip pat kita bylos rašytinė medžiaga. Apkaltinamojo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (pvz., dėl SMS žinutės, lapelio su atspausdintu tekstu „IKI savaitgalio paruošk 20 000 Lt. <...>“) (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13.1. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistojo S. A. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 4 dalį. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Ir nors kasatorius teisingai pastebi, kad apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į jo apeliacinio skundo argumentus dėl prieš S. A. neva atliktos provokacijos turėjo vadovautis ne BPK nuostatomis, o Kriminalinės žvalgybos įstatymu, tačiau įvertinus tai, kad tiek BPK 159 straipsnio 3 dalis, tiek ir KŽĮ 5 straipsnio 4 dalis iš esmės vienodai reglamentuoja draudimą provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas, kasaciniame skunde nurodyto pažeidimo nepripažįsta esminiu.
14. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atliekant prieš S. A. kriminalinės žvalgybos tyrimą, be kita ko, ir NVI veiksmus, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 10, 11, 13 ir 15 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, taip pat nuteistasis S. A. nebuvo provokuojamas ir (ar) kurstomas daryti nusikaltimą. Tai, kad žemesnės instancijos teismai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais surinktus duomenis pagrįstai pripažino leistinais įrodymais ir vertindami S. A. veiksmus, BPK 20 straipsnio ir (ar) kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, padarė pagrįstas išvadas dėl šio nuteistojo kaltės, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 226 straipsnio 4 dalį. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatorius, abiejų instancijų teismų sprendimus ir jam nutraukti bylą nėra pagrindo.
15. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Olegas Fedosiukas
Audronė Kartanienė
