Dėl valstybinės žemės nuomos ir subnuomos sutarčių dalies nutraukimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį

Civilinė byla Nr. 3K-3-120/2007

Procesinio sprendimo kategorija 50.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Termesta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Termesta“ ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl valstybinės žemės nuomos ir subnuomos sutarčių dalies nutraukimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Termesta“ ieškiniu prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją su ieškovu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 75 903 kv. m ploto žemės sklypo dalies (plane pažymėtos indeksu BĮ, apribotos taškais 54, 133, 132, 130, 129, 366, kuri yra bendrame 852 355 kv. m bendro ploto žemės sklype, unikalus numeris 0101-0067-0021), esančios Vilniuje, Jočionių g. 13;

2) nutraukti 2004 m. spalio 14 d. subnuomos sutarties, sudarytos atsakovų subnuomotojo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir subnuomininko UAB „Vilniaus energija“, dalį dėl 75 903 kv. m ploto žemės sklypo;

3) nutraukti 2000 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos atsakovų nuomotojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir nuomininko AB „Vilniaus šilumos tinklai“, dalį dėl 75 903 kv. m ploto žemės sklypo.

Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Termesta“ nuosavybės teise priklauso 75 903 kv. m žemės sklype Vilniuje, Jočionių g. 13, esantys montažinė aikštelė, ožiniai kranai, transformatoriai ir transformatorinės pastotės, taip pat visame sklype tarp pastočių išvedžioti aukštos įtampos elektros kabeliai. Nors šie statiniai ir nėra registruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau žemės sklypo plano brėžiniuose jie egzistuoja ir yra pažymėti. Nurodytu adresu statant termofikacinę elektrinę, visa teritorija buvo suformuota kaip vientisa bazė, vientisa gamybinė teritorija ir visi tinklai, statiniai yra glaudžiai susiję. UAB „Termesta“ naudojasi šia teritorija. Valstybinės žemės sklypo, kuriame yra nurodyti statiniai, nuomos sutartis yra sudaryta su UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, o nuomininkas šį sklypą nuo 2004 m. spalio 14 d. subnuomoja UAB „Vilniaus energija“. UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2003 m. balandžio 25 d. raštu atsisakė nuomos teisių į ieškovo nurodytą žemės sklypą. 2003 m. balandžio 25 d. ieškovas raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti 75 903 kv. m žemės sklypą, nes žemės sklypo dalis yra būtina nurodytiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, tačiau atsakymo negavo. Valstybinė žemė turi būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais (CK 6.551 straipsnis). Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisako sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pažeidžia ieškovo, kaip statinių savininko ir įrenginių naudotojo teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB,,Termesta“ yra visų Valstybinės Vilniaus TE-3 SMV (statybos montavimo valdybos) įmonės įsipareigojimų ir teisių perėmėjas (T. 1, b. l. 41-48, T. 3, b. l. 6-7,12-16). SSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos 1984 m. kovo 2 d. nurodymu Vilniaus TE-3 SMV buvo perduota stambinamojo surinkimo aikštelės, ožiniai kranai, visa statybinės bazės elektros tiekimo sistema, taip pat pastotės ir transformatoriai (T. 1, b. 1. 18-24, 32-40). Ieškovas 2003 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ožinius kranus pardavė UAB,,Energetikos autotransporto centrui“. Iš byloje pateikto ieškovo ilgalaikio turto žiniaraščio matyti, kad šiuo metu ieškovas turi aikštelę, elektros pastotes, balionų sandėlį, transformatorius ir kitokį kilnojamąjį turtą be likutinės vertės. Ieškovui buvo perduoti tik laikini statiniai, o registruotino nekilnojamojo turto Vilniuje, Jočionių g. 13, jis nuosavybės teise neturi (T. 1, b. 1. 18-24, 92-114). Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius). Ieškovas nėra tapęs prašomo išnuomoti žemės sklypo teisiniu naudotoju, nemoka nuompinigių, šis žemės sklypas nėra suformuotas kaip atskiras turto vienetas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo UAB,,Termesta“ apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo nurodytame žemės sklype esantys kilnojamojo turto objektai neturi likutinės vertės, taigi nėra turinčio vertę turto. Tokio turto buvimas nėra teisinis pagrindas žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti. Ieškovo prašomas išsinuomoti žemės sklypas yra dalis sklypo, jau išnuomoto atsakovams AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ (T. 1, b. l. 69-77) jiems priklausantiems pastatams, statiniams ir šilumos energijos bei elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiams eksploatuoti (T. 1, b. l. 78-114).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,Termesta” prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnyje nustatyta, kad paimti daiktą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, savininkui atlyginant pinigais to daikto kainą. Pagal CK 4.93 straipsnį niekas negali paimti daikto prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Jei atsakovai su ieškovu nesudarytų žemės nuomos sutarties ir būtų priimtas sprendimas iškeldinti UAB,,Termesta” iš ginčo teritorijos, tai tokio sprendimo nebūtų įmanoma įgyvendinti bei įvykdyti, nes reikėtų išgriauti betono aikštelę, demontuoti ožinius kranus, išmontuoti visą energijos tiekimo sistemą, po žeme einančius aukštos įtampos kabelius ir kt. Statant termofikacinę elektrinę visa teritorija buvo suformuota kaip vientisa bazė, vientisa gamybinė teritorija ir visi tinklai, statiniai yra glaudžiai susiję. Visą laiką UAB,,Termesta” naudojosi šia teritorija, tai patvirtino atsakovas AB,,Vilniaus šilumos tinklai”, 2003 m. balandžio 25 d. raštu atsisakydamas nuomos teisių į nurodytą sklypą, taip siekdamas, kad ginčo sklypas būtų išnuomotas UAB,,Termesta”. Ginčo sklypo nuomos sutartį atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo sudaryti vadovaudamasi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (2004 m. lapkričio 15 d. redakcija) 28.1 punktu, kuriuo nustatyta, kad išnuomojami žemės sklypai, užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Nesudarydamas nuomos sutarties atsakovas pažeidė ieškovo kaip statinio ir įrenginių savininko naudojimo teises.

2. Ieškovui 1984 m. kovo 2 d. SSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos nurodymu perduotas turtas, kurį sudarė ir tokie objektai, kaip valgykla, administracinis pastatas, iš esmės savo paskirtimi nėra laikini pastatai. Bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, kad statinių nuosavybė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, dėl to neįrodyta, pažeidė materialines teisės normas, kuriose nurodoma, jog nuosavybė atsiranda ne nuo teisinės registracijos, bet nuo faktinio daikto perdavimo (1964 m. LR CK 149 straipsnis). Įstatymuose nustatytose valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygose nėra reikalaujama, kad žemės sklype, dėl kurio nuomos iškilęs klausimas, esantys statiniai būtinai turėtų būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi žemės nuomai nėra nustatyta pagrindo – statinių teisinės registracijos. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybės teisė atsiranda kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Gariūnų smulkiųjų verslininkų asociacija v. UAB,,Jurgena“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-45/2006, 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Vakarų skirstomieji tinklai“ v. AB,,Šiaulių eksperimentinė įrengimų gamykla“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-991/2003). Ieškovas negalėjo įregistruoti statinių Nekilnojamojo turto registre, nes statinių registracijai reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius teises į žemės sklypą, kuriame yra statiniai.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodė, kad ieškovo statiniai neturi vertės, nors jokios įtakos nagrinėjamai bylai statinių vertė neturi, neatsižvelgdami į pateiktą kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra nustatyta nepriklausomų turto vertintojų apskaičiuota turto vertė. Dėl to teismų procesiniai sprendimai nepagrįsti bylos įrodymais, taip pažeistos procesinės teisės normos (CPK 270, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė nė vieno įrodymo, kuriais privalėjo pagrįsti savo išvadas, taip pažeisdamas procesinių normų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra be motyvų, o ši aplinkybė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardyta kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsakovams neginčijant ieškovo nuosavybės į ginčo sklype esančius statinius, padarė priešingą išvadą, kad ieškovui nuosavybės teisė į statinius neįrodyta, taip peržengtos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 265 straipsnis).

Atsiliepimu į ieškovo UAB,,Termesta“ kasacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir kasatoriaus skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Teismai tinkamai aiškino ir taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklių) nuostatas, pagal kurias išsinuomoti arba nupirkti žemės sklypo Vilniuje, Jočionių g. 13, dalis, proporcingas asmenims priklausančių pastatų, statinių, įrenginių, jų dalių, plotui turi asmenys, turintys Nekilnojamojo turto registre registruotus nekilnojamuosius daiktus šiame sklype. Ieškovas neturi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų šiame sklype, dėl to nepagrįstas yra kasatoriaus argumentas, kad valdomi pastatai, statiniai ar įrenginiai neturi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre tam, jog galėtų būti išnuomota žemės sklypo dalis.

2. Taisyklių 31.3 punkte nustatyta, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais, turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei numatytas šių dalių plotas. Ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu apskaičiavo prašomo išsinuomoti žemės sklypo dalį turtui eksploatuoti.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB,,Vilniaus energija“ prašo palikti nepakeistus teismų sprendimą ir nutartį, bei nurodo šiuos argumentus:

1. Galiojančiuose įstatymuose nustatytas asmens tapimo valstybinės žemės sklypo nuomininku pagrindas yra tokio asmens turėjimas nekilnojamųjų daiktų, išskyrus laikinuosius statinius, kuriais užstatytas žemės sklypas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Elektros pavara“ v. individuali V. Česnavičiaus įmonė, bylos Nr. 3K-3-906/2002) patvirtinta, kad išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu gali nekilnojamųjų daiktų savininkai. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 30.4. punkto nuostatas žemės sklypų, išnuomojamų pastatytiems iki 1996 m. sausio 1 d. statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Ieškovas šių dokumentų neturi ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normas negali turėti, nes laikinas turtas nėra nekilnojamojo turto kadastro objektas.

2. Ieškovo ginčijamas žemės sklypas yra atsakovo UAB,,Vilniaus energija“ subnuomojamo žemės sklypo dalis. Šis sklypas naudojamas pagal paskirtį, nurodytą subnuomos sutartyje, dėl to nėra pagrindo nutraukti sutarties pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovas savo veiksmais trukdo eksploatuoti termofikacinės elektrinės įrengimus ir pastatus bei pradėti biokuro sandėlio statybos darbus, dėl to stabdomas visas biokuro investicinio projekto įgyvendinimas.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas AB,,Vilniaus šilumos tinklai“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinkama su kasacinio skundo argumentais, kad teismai nemotyvavo išvados, jog kasatorius realiai neturi turto. Atsiliepime nurodoma, kad įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą privalo ta šalis, kuri teigia jas egzistuojant, o ne ta, kuri neigia. Šiuo konkrečiu atveju įrodinėjimo našta teko ieškovui, o ne kitai šaliai ar juo labiau teismui.

2. Atsakovai Vilniaus apskrities viršininko administracija, UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė pakankamus įrodymus, kad ginčijamos valstybinės žemės nuomos ir subnuomos sutartys sudarytos teisėtai, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir tinkamai vykdomos, sklypą naudojant pagal paskirtį ir mokant nuomos mokestį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad siekiančiam išsinuomoti žemės sklypą ieškovui Vilniuje, Jočionių g. 13, nuosavybės teise priklauso montažinė aikštelė, taip pat ieškovo ilgalaikio turto žiniaraštyje apskaityti ir šiuo adresu esantys kiti kilnojamieji daiktai (T. 1, b. l. 18-24). Nurodytą turtą ieškovas įgijo iš 1992 m. rugsėjo 2 d. perregistruotos į akcinę bendrovę Valstybinės Vilniaus TE-3 statybinės įmonės (T. 1, b. l. 41-48; T. 3, b. l. 12). Iš Nekilnojamojo turto registro 2005 m. spalio 3 d. išrašo matyti, kad ieškovas pardavė 2001 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjui UAB,,Nekilnojamojo turto fondas“ transformatorinę pastotę ir 2002 m. gruodžio 31 d. sutartimi – pastatą sandėlį, esančius nurodytu adresu (T. 1, b. l. 92-114). Ieškovas jokių statinių ar įrenginių Vilniuje, Jočionių g. 13, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistravęs.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos šalių pateiktuose kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį suformuluoti statinių ir įrenginių savininku esančio juridinio asmens teisės išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, šios teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, kuriuos sprendžia bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kurių 28.1 punkte įrašyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. Pagal šį punktą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Esant teisminiam ginčui dėl to, ar ieškovui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti ieškovui priklausančių statinių ir įrenginių atitikimą įstatyme nurodytiems kriterijams.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, be kilnojamojo turto, UAB,,Termesta“ turėjo ir nekilnojamojo turto (betono aikštelė, valgykla, administracinis pastatas). Tuo tarpu kasacine tvarka skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad ieškovas naudojasi tik laikinais pastatais ir statiniais. Šios bylos aplinkybės yra nustatytos ir jų iš naujo kasacinis teismas nenustatinėja. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Įvertindama kasacinio skundo argumentą, kad ieškovas negalėjo įregistruoti turimų statinių Nekilnojamojo turto registre, nes neturėjo naudojimosi teisių į po statiniais ir šalia jų esantį žemės sklypą, teisėjų kolegija pažymi, kad į Nekilnojamojo turto registro apskaitą įtraukiami nekilnojamieji daiktai, išskyrus laikinus statinius. Laikino statinio statuso negali pakeisti tokio statinio ilgalaikis buvimas vienoje vietoje ar naudojimasis juo kaip nuolatiniu statiniu. Vien ieškovo nurodyti laikini statiniai, juo labiau turimi kilnojamieji daiktai pagal galiojančius teisės aktus nesuteikia teisės jų eksploatavimui išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Ieškovui jo prašomas išsinuomoti žemės sklypas niekada nebuvo suteiktas ir nenustatyta teisinio pagrindo, iš kurio ieškovui atsirastų naudojimosi ginčo sklypu teisės. Dėl to byloje neįrodžius ieškinio juridinio pagrindo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį.

Su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo neįrodytą ieškovo nuosavybės teisę į statinius, taip peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta šį argumentą teisiškai nepagrįstu. Iš kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas ne tik nepaneigė ieškovo nuosavybės teisių į jo turimą turtą, bet, priešingai, konstatavo, kad šis turtas yra perduotas ieškovo nuosavybėn ir apskaitytas ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismo nuoroda į tai, kad ieškovo turtas pagal jo pateiktą ilgalaikio turto žiniaraštį yra be likutinės vertės, neturi įtakos šio teismo galutinių išvadų pagrįstumui ir priimtos nutarties teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui taikomus reikalavimus, nustatytus CPK 270 straipsnio 4 dalyje, nes nutartyje teismas įvertino byloje nustatytas aplinkybes pagal surinktus įrodymus ir nurodė teisės normas, kuriomis tinkamai vadovavosi priimtoje nutartyje.

Kitais kasacinio skundo argumentais nėra iš esmės ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisėtumas, tokie argumentai nėra reikšmingi skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumo įvertinimui, todėl teisėjų kolegija jų atskirai nenagrinėja.

Konstatuotina, kad bylą išnagrinėję teismai teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė procesinius sprendimus, kurių teisėtumas kasacine tvarka išnagrinėjus bylą nenuginčytas. Dėl to teismų priimti teisėti procesiniai sprendimai turi būti palikti nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Aloyzas Marčiulionis