Civilinė byla Nr. 3K-3-498/2006
Procesinio sprendimo kategorija 30.8 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Vilijampolės autotransportas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Vilijampolės autotransportas“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, J. A., G. N., V. N., V. N., A. N., UAB „Palangos kempingas“, UAB „VP Market“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas AB „Vilijampolės autotransportas“ prašė teismo nustatyti nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėjas nurodė, kad 1989 m. Kauno 4-ajai autotransporto įmonei, kurios teisių perėmėjas yra jis, buvo suteiktas 2,06 ha žemės sklypas, kuriame, gavęs leidimą, statė automobilių stovėjimo aikštelę. Pareiškėjas kreipėsi dėl statinių teisinės registracijos, bet paaiškėjo, kad pasibaigęs statybos leidimas, o pratęsti jį ir įteisinti statinius nėra galimybių. Statinius nuo 1991 metų iki dabar valdo pareiškėjas, valdymas buvo sąžiningas, atviras ir nepertraukiamas, niekas kitas įgyti šio komplekso pageidavimo nepareiškė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškimą tenkino: nustatė pareiškėjo AB „Vilijampolės autotransportas“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus. Teismas nurodė, kad 1989 m. Kauno 4-ajai autotransporto įmonei Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos sprendimu dešimčiai metų buvo suteiktas 2,06 ha žemės sklypas. Pareiškėjas AB „Vilijampolės autotransportas“ yra Kauno valstybinės 4-osios autotransporto įmonės teisių perėmėjas. Pareiškėjas suteiktame sklype, gavęs leidimą, savo lėšomis projektavo ir statė automobilių stovėjimo aikštelę, kurią valdo iki šiol. Pagal įgyjamąją senatį pageidaujami įsigyti statiniai baigti statyti 1991 metais, į pareiškėjo balansą įtraukti kaip pareiškėjo turtas, nuosavybės teise niekieno vardu neįregistruoti. Teismo nuomone, tai, kad kitoje civilinėje byloje atmestas AB „Vilijampolės autotransportas“ ieškinys dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai, pripažinimo neteisėtu, nereiškia, kad pareiškėjas nėra ginčo statinių savininkas. Teismas padarė išvadą, kad grąžinant žemę ir Kauno apskrities viršininko administracija, ir pretenduojantys atkurti nuosavybės teises asmenys žinojo ar turėjo žinoti, kad grąžintinoje žemėje yra statiniai. Teismas nurodė, kad byloje įrodyta, jog ginčo statinius statė pareiškėjas, juos įgijo sąžiningai ir valdė atvirai daugiau nei dešimt metų, statiniai nebuvo niekieno vardu įregistruoti. Paskelbus dienraščiuose apie šios civilinės bylos nagrinėjimą, dėl įtraukimo dalyvauti procese niekas nesikreipė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų ir kaip savą turtą valdė statinius ir per visą valdymo laikotarpį niekas kitas neįgyvendino savo teisių į šiuos statinius (CK 4.68-4.71straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 9 d. sprendimu apeliacinius skundus tenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą atmetė. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, būtinos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu, todėl asmuo, ketinantis įgyti nuosavybę į jo valdomą nekilnojamąjį daiktą nurodytu būdu, privalo įrodyti visų minėtuose straipsniuose išvardytų pagrindų buvimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 320 „Dėl žemės sklypo suteikimo“ Kauno 4-ajai transporto įmonei buvo suteiktas 2,06 ha žemės sklypas dešimčiai metų laikinajai automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, pasibaigus laikino naudojimo terminui pareiškėjas privalėjo laikinai suteiktą sklypą sutvarkyti ir grąžinti. 1990 m. vasario 14 d. surašytas aktas dėl žemės sklypo perdavimo Kauno 4-ajai autotransporto įmonei. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad laikino naudojimosi žemės sklypu terminas pareiškėjui baigėsi 1999 m. gruodžio 28 d., ir pasibaigus šiam terminui pareiškėjas nebėra teisėtas ginčo žemės sklypo naudotojas (Žemės įstatymo 5 straipsnio 4 dalis), o neišnuomota žemė turi laisvos valstybinės žemės fondo statusą (civilinė byla Nr. 2-9960/2002). Kolegijos nuomone, šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose išvardytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kolegija padarė išvadą, kad tokių sąlygų nenustatyta. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog įrengimai negali būti įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nes pareiškėjas neturi tam reikalingų dokumentų, ir toks dokumentas gali būti teismo sprendimas. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas neturi tikslo įrodinėti nuosavybės teisės įgijimo fakto pagal įgyjamąją senatį, o tik tokiu būdu įregistruoti turtą nekilnojamojo turto registre.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas AB „Vilijampolės autotransportas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Suinteresuoti asmenys J. A., A. N., G. N., V. N., V. N. 2005 m. rugsėjo 26 d. pardavė 0,78 ha žemės sklypą UAB „Palangos kempingas“, todėl šie asmenys nebegalėjo būti suinteresuoti asmenys šioje civilinėje byloje, o suinteresuotas asmuo A. N. – paduoti apeliacinį skundą.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties institutą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, ir yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų. Kasatorius nėra ginčo statinių savininkas, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau šiuos statinius valdo kaip savus, t. y. vykdydamas savo ūkinę komercinę veiklą įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, valymo įrenginius, aikštelės apšvietimą. Kasatorius šį turtą įgijo ir valdo sąžiningai. 1989 m. Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos sprendimu dešimčiai metų buvo suteiktas 2,06 ha žemės sklypas, kuriame, gavęs leidimą, pareiškėjas statė automobilių stovėjimo aikštelę. Pareiškėjas valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai), nes statiniai buvo įrengti teisėtai, turint visus reikiamus statybos leidimus. Visą laikotarpį nuo 1989 m. pareiškėjas nepertraukiamai valdė daiktą atvirai, nesislapstydamas, ir niekas jokių pretenzijų į šį daiktą nepareiškė. Nepertraukiamas daikto valdymas truko daugiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).
3. Teismas, spręsdamas, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas neįgijo turto kitokiu CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą, nukrypo nuo CPK 177, 178, 185 straipsnių taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1083/2003).
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 4.68-4.71 straipsnius. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra ginčo statinių statytojas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškimas atmestinas. Jeigu statytojas būtų laikęsis teisės aktų reikalavimų, tai būtų įgijęs nuosavybę pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. N. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Net ir perleidus žemės sklypą, ankstesnio sklypo savininko suinteresuotumas šios bylos baigtimi išliko, nes sklypo pirkėjai, nustačius statinių nuosavybės faktą, galėtų reikalauti pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Kasacinio skundo teoriniai argumentai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį teisingi, tačiau neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „VP Market“ prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. A. N., būdamas byloje dalyvaujantis asmuo (suinteresuotas asmuo), turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą. Be to, jis buvo teisiškai suinteresuotas, kad būtų panaikintas 2005 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, nes šis galėjo turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, kylančioms iš žemės sklypo perleidimo sutarties. Be to, net jeigu būtų nustatyta, kad A. N. apeliacinis skundas buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, tai toks pažeidimas nebūtų turėjęs įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, nes analogišką apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė ir kitas suinteresuotas asmuo - Kauno apskrities viršininko administracija.
2. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnį CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki CK įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Kadangi Kauno 4-ajai autotransporto įmonei Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos 1989 m. gruodžio 28 d. sprendimu žemės sklypas suteiktas tik dešimčiai metų ir tik laikinajai automobilių aikštelei įrengti, o pasibaigus laikino naudojimo terminui, žemės naudotojas buvo įpareigotas suteiktą sklypą sutvarkyti ir grąžinti, tai pareiškėjas tame žemės sklype esančius daiktus teisėtai galėjo valdyti tik iki 1999 m. gruodžio 28 d., t. y. teisėtas valdymas nebesitęsė 2001 m. liepos l d. įsigaliojus CK. Tai reiškia, kad CK normos dėl įgyjamosios senaties šiuo atveju negalėjo būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1231/2001).
3. Byloje yra nustatyta, kad būtent pats kasatorius pirko ir naudojo statybai savo medžiagas ir kitus būtinus sudedamuosius minėtų daiktų elementus, sumontavo šias sudedamąsias dalis. Be to, daiktai yra nuo pat pradžių įtraukti į kasatoriaus apskaitą. Tačiau iki galo statybos darbai nebuvo baigti ir, bendrovės akcininkų susirinkimui nusprendus, buvo atsisakyta skirti papildomą finansavimą jiems užbaigti (1998 m. birželio 12 d. AB „Vilijampolės autotransportas“ raštas Kauno apskrities valdytojui). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, turtui esant įtrauktam į įmonės apskaitą, taikyti įgyjamosios senaties institutą nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2003). Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gruodžio 4 d. konsultacija). Tai, kad pareiškėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių iki galo nesusitvarkė teisinės daiktų ir nuosavybės teisės registracijos, nesuteikia jam teisės siekti šio tikslo įgyjamosios senaties institutu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 320 „Dėl žemės sklypo suteikimo“ Kauno valstybinei 4-ajai transporto įmonei buvo suteiktas 2,06 ha žemės sklypas dešimčiai metų, laikinajai automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, pasibaigus laikino naudojimo terminui pareiškėjas privalėjo laikinajai suteiktą sklypą sutvarkyti ir grąžinti. 1990 m. vasario 14 d. surašytas aktas dėl žemės sklypo perdavimo Kauno valstybinei 4-ajai autotransporto įmonei. Pareiškėjas AB „Vilijampolės autotransportas“ yra Kauno valstybinės 4-osios autotransporto įmonės teisių perėmėjas. Pareiškėjas suteiktame sklype, gavęs leidimą, savo lėšomis projektavo ir statė automobilių stovėjimo aikštelę. Statiniai baigti statyti 1991 metais, į pareiškėjo apskaitą įtraukti kaip pareiškėjo turtas, nuosavybės teise niekieno vardu neįregistruoti. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad laikino naudojimosi žemės sklypu terminas pareiškėjui baigėsi 1999 m. gruodžio 28 d. ir pasibaigus šiam terminui pareiškėjas nebėra teisėtas ginčo žemės sklypo naudotojas (Žemės įstatymo 5 straipsnio 4 dalis), o neišnuomota žemė turi laisvos valstybinės žemės fondo statusą (civilinė byla Nr. 2-9960/2002).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai, kad suinteresuoti asmenys J. A., A. N., G. N., V. N., V. N. 2005 m. rugsėjo 26 d. pardavę 0,78 ha žemės sklypą UAB „Palangos kempingas“ nebegalėjo būti suinteresuoti asmenys šioje civilinėje byloje, nepagrįsti. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nagrinėjama byla, kurioje nustatinėjamas nuosavybės teisės į statinius, esančius žemės sklype, kurį suinteresuoti asmenys pardavė 2005 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla susijusi su šių žemės pardavėjų teisėmis ir pareigomis, todėl net ir pardavus žemės sklypą šie asmenys pagrįstai dalyvavo byloje suinteresuotais asmenimis. Tai patvirtina ir 2005 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktas, kuriuo pardavėjai pareiškė, kad parduodamuose žemės sklypuose nuosavybės teise jiems ar tretiesiems asmenims priklausančių pastatų ar statinių nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo A. N. pagrįstai ir toliau dalyvavo byloje suinteresuotu asmeniu ir, vadovaujantis CPK 305 straipsniu, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą.
Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įgyjamosios senaties institutą, nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004, skelbta Teismų praktika 22) yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismai nustatė ir pareiškėjas neginčija, kad dešimčiai metų buvo suteiktas žemės sklypas, kuriame gavęs leidimą pareiškėjas statė statinį, tačiau šiuo metu negali įteisinti statybos įstatymų nustatyta tvarka, todėl kreipėsi į teismą dėl nustatymo fakto, kad įgijo nuosavybės teises į šiuos statinius pagal įgyjamąją senatį. Asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą nustatyti nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė teisėtą sprendimą, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius
