Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-491/2006

Procesinio sprendimo kategorija 11.10

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Alytaus tekstilė“ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. R. 2005 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 3863,52 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2005 m. birželio 6 d. iki 2005 m. rugsėjo 19 d. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. birželio 6 d. buvo atleista iš darbo pas atsakovą pagal DK 129 straipsnį, tačiau visą ieškovei atleidimo dieną priklausančią išmokėti sumą - darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką - iš viso 4810,67 Lt atsakovas išmokėjo tik 2005 m. rugsėjo 19 d. Ieškovės manymu, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį jai turėtų būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką - iš viso už 103 dienas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovei iš atsakovo 2709,36 Lt vidutinį darbo užmokestį, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas pavėlavo atsiskaityti su ieškove 72 darbo dienas, o ieškovės vidutinis darbo užmokestis už šį uždelsimo atsiskaityti laiką yra 2709,36 Lt. Teismas sprendė, kad mažinti ieškinio sumą, kaip neprotingai dideles netesybas, pagrindo nėra, nes DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta tokia sankcija darbdaviui, tuo tarpu kitų teisės šakų normas pagal analogiją galima taikyti, nesant darbo teisės normų. Ieškinio dalį teismas atmetė dėl neteisingo paskaičiavimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 7 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB „Alytaus tekstilė“ prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. sprendimą, priteisiant ieškovei 903,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio, o ieškinio dalį dėl 1806,24 Lt vidutinio darbo užmokesčio atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, DK nėra teisės normų, kurios apibūdintų, kas tai yra netesybos, taip pat nėra teisės normų, kurios leistų ar draustų mažinti netesybas, todėl teismai galėjo vadovautis DK 9 straipsnio 2 dalimi bei CK 1.1 straipsnio 3 dalimi ir turėjo taikyti CK 6.71 straipsnį, 6.258 straipsnio 3 dalį. Kasatorius pažymi, kad jis neprašo mažinti vidutinio darbo užmokesčio, kurį ieškovė teisėtai uždirbo, o prašo mažinti sankciją už netinkamą prievolės įvykdymą, t. y. dėl išmokų, kurių ieškovė neuždirbo.

2. Kasatorius teigia, kad iš darbo vienu metu atleido daugiau kaip 200 darbuotojų ir nesugebėjo su jais laiku atsiskaityti. Daug darbuotojų jau kreipėsi į teismą ir dėl to nukenčia pats kasatorius, o kartu ir likę dirbti darbuotojai, kuriems vėluojama išmokėti atlyginimus. Kasatoriaus nuomone, yra iš dalies pažeistas DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas darbo subjektų lygybės principas, pažeidžiamas protingumo principas ir kitų asmenų teisės (DK 35 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šalių darbo sutartis nutraukta 2005 m. birželio 6 d. Atleidimo iš darbo dieną atsakovas ieškovei neišmokėjo 4810,67 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais. Su ieškove atsiskaityta 2005 m. rugsėjo 19 d., t. y. pavėlavus 72 darbo dienas ne dėl ieškovo kaltės.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, egzistuoja teisės spraga, kuri užpildoma taikant įstatymo arba teisės analogiją (DK 9 straipsnis), subsidiariai taikant Civilinio kodekso normas (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Analogijos arba subsidiaraus CK normų taikymo esminė sąlyga yra tai, kad darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą darbo teisinį santykį.

DK 141 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, o šio straipsnio 3 dalyje (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija) nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, DK 141 straipsnio 3 dalį išaiškinę vadovaudamiesi DK 10 straipsnyje nustatytais Darbo kodekso normų aiškinimo principais, byloje kilusį ginčą pagrįstai sprendė taikydami DK, o ne CK normas, nes negalima pripažinti, kad DK 141 straipsnio 3 dalis tiesiogiai ir visa apimtimi nereglamentuoja ginčo teisinio santykio. Tokia išvada darytina dėl to, kad darbo sutartiniai santykiai, nors ir pripažįstami privatinės teisės sudedamąja dalimi, turi savo specifiką. DK 141 straipsnio 3 dalis nustato ne CK reglamentuojamas netesybas, o, visų pirma, kompensacinį mechanizmą, kurio pagalba yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta išmoka nėra kvalifikuotina kaip netesybos. Byloje nagrinėjamo ginčo aspektu DK 141 straipsnio 3 dalis ginčo teisinį santykį reglamentuoja tiesiogiai ir išsamiai. Tai, kad DK nenumato aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga. Aptariamosios išmokos dydis - konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką - nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje teismai turėjo taikyti DK 9 straipsnio 2 dalį, CK 1.1 straipsnio 3 dalį, 6.71 straipsnį, 6.258 straipsnio 3 dalį.

Kasacinio skundo argumentai apie paties kasatoriaus nuostolius, pas jį dirbančių darbuotojų padėtį bei, šiame kontekste, apie darbo teisės subjektų lygybės ir protingumo principų bei kitų asmenų teisių pažeidimus, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti DK 141 straipsnio 3 dalį.

Kiti kasacinio skundo teiginiai, kaip susiję su faktų klausimais arba juridiškai nereikšmingi, nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Antanas Simniškis

Algimantas Spiečius