Baudžiamoji byla Nr. e1-594-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13934-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 2.1.8;
1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15;
1.2.5.4.1; 1.2.22.11.2; 2.1.16.1.10; 2.12.1.3;
2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 20 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. Ž. 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.10 val., ant keliuko šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankose laikydamas C kategorijos nešaunamąjį ginklą – Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį, 5,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą ARTEMIS MODEL GR1000S(C) Nr. (duomenys neskelbtini), šį ginklą nukreipęs į savo tėvą G. Ž. ir sakydamas „šausiu“, grasino nužudyti G. Ž. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. Ž. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį, 5,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą ARTEMIS MODEL GR1000S(C) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.10 val., ant keliuko šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai nešiojo.
Šiais veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. iš ankstyvo ryto, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis gėrė alų, kiek jo išgėrė nežino, bet nemažai, buvo girtas. Apie 17.30 val., tikslaus laiko neatsimena, jis buvo prie bendros su tėvais G. ir R. Ž. balos, kuri yra tarp jų namų, atėjo tėvas ir pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad girtauja, jie sukonfliktavo, tėvas jam su delnu sudavė per ausį. Jis pabėgo. Po to, jis iš savo namų pasiėmė orinį šautuvą, kurio pavadinimo nežino, ir išėjo į kiemą, kur atėjo tėvas ir brolis L. Ž. Tarp jo ir tėvo G. Ž. vėl kilo žodinis konfliktas, vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, kurių nenori sakyti, ir dar sakė jam „šausiu“. Taip sakydamas norėjo tik pagąsdinti tėvą, kad tėvas nepristotų, bet šauti tikrai neketino. Šautuvo jis pats neužtaisinėjo, jis šautuvą tik pasiėmė iš kambario už komodos, kur jį laikė. Po to, žodinio konflikto metu orinį šautuvą ar tai jis pats atidavė, ar tai paėmė iš jo tėvas G. Ž., negali pasakyti, bet jis tam tikrai neprieštaravo. Po to, jam tėvas G. Ž. vėl davė per ausį su delnu. Ar brolis L. Ž. šovė iš šautuvo, neatsimena, nes buvo girtas. Jis tuomet paskambino į 112, bet ką sakė, nepamena. Jis su tėvais sugyvena gerai, tik dėl jo alkoholio vartojimo kartais kyla nesutarimai. Jis tėvui G. Ž. pretenzijų dėl suduotų smūgių per ausį neturi ir ateityje neturės. Taip pat gali pasakyti, kad jis nenorėjo savo tėvo nušauti, tik norėjo pagąsdinti, kas tėvas nepristotų. Minėtą orinį šautuvą pirko 2024 m. pavasario pabaigoje ar tai vasaros pradžioje Lenkijoje, Seinuose turguje, už jį sumokėjo 300 zlotų ir nuo to laiko laikė pas save namuose už komodos. Apie tai žinojo ir tėvai, ir brolis L. Ž. Šautuvas užtaisomas šratukais, bet jis jų tikrai daugiau namuose neturi. Kad ginklas užtaisytas, jis nežinojo, nes jis juo šiais metais nesinaudojo. Tik pradžioje, kai nusipirko orinį šautuvą, su juo šaudė į skardines dėl pramogos. Dėl to labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti. Papildomai apklaustas įtariamuoju S. Ž. parodė, kad jis sutinka su tuo, kad jis turėdamas rankose ginklą – šautuvą, kaip jis galvojo, kuriam nereikalingas leidimas, grasino savo tėvui G. Ž., kad jį nušaus, taip ir sakė, kad „šausiu“, bet nušauti tikrai neketino, tik norėjo pagąsdinti, kad tėvas prie jo nesikabintų, nepriekaištautų. Viskas vyko ant keliuko šalia jo namo adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat gali pasakyti, kad prieš pirkdamas ginklą nesidomėjo, kokį ginklą gali įsigyti ir kokiam ginklui reikalingas leidimas, tiesiog pamatė Lenkijoje, Seinuose turguje, kad parduodamas ginklas ir jį nusipirko. Supranta, kad yra kaltas, jog nepasidomėjo, bet jam viskas gavosi ekspromtu. Pripažįsta, kad yra ligonis, serga alkoholizmu ir sutinka gydytis nuo alkoholizmo, kadangi išgėręs elgiasi netinkamai. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti (1 t., b. l. 139–142, 156–159).
Be kaltinamojo S. Ž. parodymų, faktines jo veikų padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ir bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas G. Ž. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme, jo sūnus S. Ž. jam grasino rankose laikydamas daiktą, panašų į ginklą, ir jį nukreipęs į jį bei sakydamas „šausiu“. Dėl šio įvykio prašo pradėti tyrimą ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. G. Ž. prie protokolo pateikė ginklą „ARTEMIS“ (1 t., b. l. 1–9).
Nukentėjusysis G. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. jam paskambino sūnus L. Ž. Sūnus pokalbio metu pasakė, kad brolis S. Ž. jam pasakė, jog ketina jam ir jo žmonai šauti į galvą. Po šio pokalbio jis iškart išėjo į kiemą, kieme jau buvo kitas jo sūnus S. Ž., kuris buvo maždaug už 20 metrų nuo jo. S. Ž. stovėjo ir rankose laikė daiktą, panašų į ginklą, kuris buvo nukreiptas į jį. Kiek galėjo įmatyti, ginklas buvo panašios į pilką spalvos. Ginklą jis laikė abiem rankomis, nukreipęs į jį, kuria ranka laikė ginklo vamzdį, o kuria nuleistuką, pasakyti negali, nes buvo per daug išsigandęs, manė, kad jis tikrai jį nušaus. Rankose laikydamas ginklą, jis sakė „šausiu“. Suprato, kad viskas gali pakrypti į blogą pusę, kad jis tikrai gali šauti, todėl pasisuko šonu į jį, kad jeigu šautų, pataikytų į jo šoną, o ne kur nors į pilvą, kur yra minkštieji audiniai ir organai. Tuo momentu jis S. Ž. pasakė „šauk, jei šauni. Atiduok šautuvą, kai išsiblaivysi, pakalbėsim“. Mano, kad sūnus buvo taip agresyviai nusiteikęs, kad net negirdėjo, ką jis jam sakė. Kažkuriuo momentu į kiemą atbėgo kitas jo sūnus L. Ž. Jis bandė nuraminti S. Ž., sakė jam „jeigu šausi, abiejų tikrai nenušausi. Atiduok šautuvą“. S. Ž. tikriausiai suprato, kad jų abiejų neįveiks ir ginklą nuleido. Su L. Ž. prie jo priėjo ir jis iš S. Ž. paėmė tą ginklą. Po to nuėjo namo ir namuose jį pasidėjo. Su S. Ž. ketino pasikalbėti kitą dieną, kai jis išblaivės. Tada po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, nes kaip paaiškėjo, juos išsikvietė pats S. Ž. Kiek jam žinoma, S. Ž. ginklą turi kažkur apie 1 metus laiko, jį įsigijo Lenkijoje, kur tiksliai namuose jį laikydavo, nežino. Tą ginklą kažkada buvo matęs, tačiau apie jį žinojo tik tai, kad jis nėra medžioklinis, nežino, ar jis leistinas, ar neleistinas, neįsivaizduoja, kokios jis yra galios, apie ginklus jis nenusimano. Su S. Ž. jo santykiai būna geri tuomet, kai jis nevartoja alkoholio. Kuomet sūnus pradeda vartoti alkoholį, dažnai grasina, kad sumuš, kad padegs, kad kažką padarys. Į jo tokius grasinimus anksčiau nekreipdavo dėmesio. Šis kartas buvo kitoks, nes jis pirmą kartą taip padarė, kad grasino jam ir jo žmonai šauti į galvą, kad laikytų ginklą jau nukreipęs į jį. Tuo momentu, kai vyko šis įvykis, manė, kad sūnus S. Ž. tikrai šaus, jo grasinimą laiko kaip realų. Jo žmona šio įvykio metu buvo namuose. Tokio sūnaus elgesio netoleruoja, jaudinasi tiek dėl žmonos, tiek dėl savo ir anūkų sveikatos, kurie atvažiuoja pasisvečiuoti. S. Ž., būdamas neblaivus, būna agresyvus ir neprognozuojamas. Dėl šio įvykio sūnui S. Ž. atleistų, jeigu jis mestų alkoholio vartojimą, pradėtų gydytis ir nustotų grasinti (1 t., b. l. 1–9). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. Ž. parodė, kad jo žmona R. Ž. turi medžioklinį šautuvą ir laikė tam egzaminus, apie ginklus supranta. Jis turi dujinį pistoletą, kuriam nereikalingas leidimas. Jis egzaminų šautuvo įsigijimui nelaikė, bet kažkiek nusimano apie jų galią. Jų ginklus ir leidimus patikrino policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę įvykio dieną. Žinojo, kad jo sūnus S. Ž. pernai metais Lenkijoje pirko šautuvą ir kelis kartus jis ginklą pas S. Ž. rankose matė, kaip šaudė į skardines. Jis pats minėto sūnaus S. Ž. šautuvo rankose nelaikė. Kai S. Ž. grasino šautuvu, jis suprato, kad šautuvas nėra galingas, bet sužeisti gali, žiūrint kur pataikys. Todėl jis jautė realią grėsmę, nes galvojo, kad jį gali sužeisti. Bet jis taip pat galvojo, kad sūnų S. Ž. pakalbinus, vis tiek turi atiduoti šautuvą, taip ir buvo, kaip kitas sūnus pasakė, kad „jei šausi, tai kitą kartą nespėsi užsitaisyti“. Po šių žodžių S. Ž. nuleido šautuvo vamzdį į žemę ir jis tuo momentu priėjo prie S. Ž. ir paėmė iš jo tą šautuvą. S. Ž. nesipriešino. Jis pats nebūtų kvietęs policijos, būtų ginklą ant priekalo sulaužęs ir išmetęs. S. Ž. pats išsikvietė policiją. Taip pat, jis su žmona R. Ž. nori, kad jų sūnus S. Ž. pas juos nesilankytų, jie nori nuo jo atsiriboti, kadangi bijo dėl savo, vaikų ir anūkų gyvybės, nes S. Ž. yra neprognozuojamas, jau ne kartą būdamas girtas sakė, kad juos su žmona reikia pervažiuoti, vadina visokiais necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 67–70).
Liudytojas L. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. balandžio 21 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini), 18.08 val. sulaukė brolio S. Ž. skambučio, kuris pasakė, kad eis šauti tėvui į galvą. Iš jo balso suprato, kad jis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po šio pokalbio iškart paskambino tėvui, pasakė, ką jam sakė S. Ž. ir iškart pradėjo bėgti link tėvo namų. Išbėgo į kiemą ir pamatė S. Ž., kuris rankose laikė ginklą, ginklą laikė jau taikydamasis į tėvą, jo vamzdis buvo nukreiptas į tėvo pusę. Tiksliai nepamena dėl stresinės situacijos, bet jam atrodo, kad S. Ž. dešinę ranką laikė ant nuleistuko, o kairę ant vamzdžio. Tarp S. Ž. ir tėvo buvo kažkur 5 metrų atstumas, dabar tiksliai nepasakys. Prie S. Ž. priėjo panašiu atstumu kaip tėvas, nuo tėvo buvo apie 1 metras į šoną. Jam pasakė „S., antrą kartą neužsitaisysi, jeigu šausi, būsi nuginkluotas ir bus iškviesta policija“. S. Ž., laikydamas ginklą, tėvą keikė visokiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad nušaus. Po jo žodžių S. Ž. sutriko, ginklą pasuko į šoną ir pasitaikius akimirkai, tėvas čiupo tą ginklą ir iš S. Ž. atėmė. Pasakė, kad tėvas ginklą paduotų jam, jis tą ginklą paėmė, nukreipė į viršų ir iššovė, nes jis buvo užtaisytas. Norėjo, kad atiduodant ginklą tėvui, jis būtų saugus, be šovinių, kad nekeltų pavojaus. Tada ginklą atidavė tėvui, kuris jį nusinešė namo ir paslėpė, o jis pats nuėjo į savo namus. S. Ž. besvirduliuodamas ir besikeikdamas nuėjo link savo namų. Šis visas įvykis įvyko labai greitai, mano, kad truko apie kelias minutes. Kad brolis turi ginklą, jis žinojo, tačiau apie ginklus jis nesupranta, kiek jam buvo žinoma, jam nereikalingas leidimas, tačiau kokios jis galios, jis neįsivaizduoja. Kiek laiko turi ginklą, jis nežino, jį laikydavo pas save namuose, tikslios vietos nežino. Anksčiau yra matęs tą ginklą, S. Ž. kažkada jį buvo išsitraukęs pašaudyti į taikinius. Kad S. Ž. grasintų ginklu, matė pirmą kartą, tačiau šio įvykio metu mano, kad jis tikrai ketino į tėvą šauti. Jis buvo stipriai neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Su broliu S. Ž. jo santykiai yra visai geri, tačiau jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, nuo jo yra priklausomas. Anksčiau, kai būdavo neblaivus, jis prikalbėdavo visokiausių nesąmonių, grasindavo įvairiausiais dalykais, kad nužudys vaikus, sudegins namus, mašinas. Kažkada būdamas neblaivus grasino padegti motinos mašiną, ėjo su žiebtuvėliu ir laikraščiais, tačiau jis jį sustabdė. Mano, kad šis įvykis, S. Ž. grasinimas su ginklu buvo realus (1 t., b. l. 90–93). Papildomai apklaustas liudytojas L. Ž. parodė, kad visas veiksmas, kuomet brolis S. Ž. su ginklu grasino tėvą G. Ž. nušauti, vyko ant keliuko, kuris skiria tėvų G. ir R. Ž. namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir brolio S. Ž. namą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš kur S. Ž. gavo ginklą, tikrai nežino, tik girdėjo, kad jį pirko Lenkijoje, Seinuose, turguje. Ar jis legalus, ar nelegalus, jis nežino, bet brolis sako, kad tokį gali turėti be leidimo. Koks tai šautuvas, tikrai nežino, nesidomėjo. Ar S. Ž. turėjo šratų, nežino, gal ir neturėjo, nes ankščiau yra šaudęs į skardines, gal visus iššaudė. Jis pas brolį S. Ž. namuose nesilanko, nes jis pastoviai vartoja alkoholį. S. Ž. dirba atsitiktinius darbus, pastovaus darbo neturi (1 t., b. l. 94–97).
Liudytoja R. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su vyru G. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), o S. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). Jų namus skiria keliukas. Jų namai vienas nuo kito nutolę apie 50–70 metrų. 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.00 val. ji buvo savo namuose su anūkais ir nematė nieko, kas vyko tarp jos vyro G. Ž. ir sūnaus S. Ž.. Tik vėliau jos vyras G. papasakojo, kad sūnus jam grasino, bet ji nekreipė dėmesio, nes tai jų reikalas. Apie sūnų S. Ž. gali pasakyti, kol negeria, tai padeda, bendrauja, bet kaip išgeria, tai rašinėja visokias žinutes, kad jis nevalgęs, kad jam liūdna. Ji sutinka su savo vyru G. Ž. ir pati nori, kad jos sūnus S. Ž. pas juos nesilankytų, nebendrautų, nesiartintų prie jų namų, paliktų juos ramybėje (1 t., b. l. 104–106).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie namo. Atvykus nuo (duomenys neskelbtini) pusės, šalia nurodyto namo kairėje pusėje matomas keliukas, vedantis link namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tarp namų, paėjus keliuku nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10 metrų, matoma galima įvykio vieta. Galimai įvykio vietoje ir šalia jos nematyti jokių pėdsakų, grumtynių ženklų ar su įvykiu susijusių daiktų (1 t., b. l. 24–26, 27–31).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. K. 2025 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 21 d. patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste kartu su specialistu M. J. šaukiniu „A1704“, apie 18.20 val. iš budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pranešė, kad nurodytu adresu, kažkokie asmenys šaudo iš orinio ginklo ir pataikė pranešėjui į ausį. Aplinkybės neaiškios. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko du asmenys – L. Ž. ir G. Ž., kurie paaiškino, kad S. Ž., būdamas neblaivus, su oriniu ginklu grasino tėčiui G. Ž., kad su juo susidoros. Pabendravus su S. Ž., šis paaiškino, kad G. Ž. ir L. Ž. atėmė iš jo ginklą ir šovė jam į ausį. Atvykę medikai apžiūrėjo S. Ž. ir sužalojimų jokių nematė, pareigūnai jų taip pat nematė. Pabendravus su G. Ž., jis paaiškino, kad neblaivus sūnus S. pasiėmė orinį ginklą, nukreipė vamzdį tiesiai į jį ir pradėjo rėkti, kad nušaus. Netrukus kitame namo kieme buvęs L. išgirdo brolio riksmus ir atėjęs pamatė, kad brolis nukreipęs ginklą į tėvą G. Ž. L. Ž. bandė su broliu kalbėtis ir tuo momentu, kai S. Ž. ginklą nuleido, G. Ž. su L. Ž. jį iš jo atėmė ir paslėpė savo namo viduje, kad S. Ž. juo nepasinaudotų. (Duomenys neskelbtini), taip pat yra laikomi du ginklai – dujinis revolveris ir lygiavamzdis ginklas. Jie taip pat buvo patikrinti, yra tvarkingi, užrakinti seife. Atvykus į policijos komisariatą, buvo patikrintas S. Ž. girtumas. Alkotesteriu Alcotest 7510 ARJK-0108, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis (1 t., b. l. 39–40).
Alytaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tirti pateiktas ginklas yra pramoninės gamybos, graižtvinis, 5,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas ARTEMIS MODEL GR1000S(C) Nr. (duomenys neskelbtini) (Kinija). Ginklas skirtas šaudyti 5,5 mm kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šautuvas priskiriamas pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, C ginklų kategorijai (vidutinė iššautos kulkos kinetinė energija lygi 8,9 J). Šautuvas šaudymui tinkamas (1 t., b. l. 45–48).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas ginklas ARTEMIS MODEL GR1000S(C), kurio bendras ilgis – 12,35 cm; vamzdžio ilgis – 5,55 cm; vamzdžio kanalo skersmuo – 0,55 cm. Metalinės šautuvo dalys padengtos juodos spalvos danga. Apsodas su buože – plastikinis, margas. Buožės padas – guminis, juodos spalvos. Vamzdžio movos kairėje pusėje yra šie žymenys: „ARTEMIS“, “MODEL GR1000S(C)”, „.22 Cal (5.5 mm)“, „MADE FOR CHINA“ (šalis gamintoja), “S/N: (duomenys neskelbtini)” (1 t., b. l. 49–51, 52–54).
Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų išraše matyti, kad suvedus S. Ž. duomenis, apie jį nerasta duomenų Ieškomų ginklų registre ir Licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (1 t., b. l. 168–170).
Pažymoje iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad duomenų apie S. Ž. išduotus leidimus laikyti ginklus nėra (1 t., b. l. 185).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).
Pagal grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą subjektyviuosius požymius turi būti nustatyta kaltininko tiesioginė tyčia, apimanti aiškų kaltininko supratimą, kad jis sąmoningai, tyčia grasinimą išsako taip, jog nukentėjusysis įtikinamas, kad nužudymo ar sunkaus kito žmogaus sužalojimo veiksmai gali būti realiai padaryti ir kaltininkas nori būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAzLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-203-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-203-489/2018">2K-203-489/2018</a>).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis S. Ž. 2025 m. balandžio 21 d., apie 18.10 val., ant keliuko šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankose laikydamas C kategorijos nešaunamąjį ginklą – Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį, 5,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą ARTEMIS MODEL GR1000S(C) Nr. (duomenys neskelbtini), šį ginklą nukreipęs į savo tėvą G. Ž. ir sakydamas „šausiu“, grasino nužudyti G. Ž. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis S. Ž. pripažino, kad konflikto su tėvu G. Ž. metu, jis iš savo namų pasiėmė turimą orinį šautuvą ir išėjęs į kiemą, laikydamas savo rankose minėtą ginklą, grasino savo tėvui G. Ž., kad jį nušaus, bet nušauti neketino, tik norėjo jį pagąsdinti, kad tėvas prie jo nesikabintų, nepriekaištautų. Nagrinėjamu atveju grasinimas buvo išreikštas poelgiu – ginklo nukreipimu į žmogų, t. y. konkliudentiniais veiksmais bei žodžiu – nurodant, kad „šausiu“. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo G. Ž., liudytojų L. Ž., R. Ž. parodymai, pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant dėl grasinimo realumo svarbu nustatyti, ar nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti, jog grasinimas gali būti įgyvendintas. Nukentėjusysis G. Ž. apklausų metų nurodė, jog kai sūnus S. Ž. pradeda vartoti alkoholį, dažnai grasina, kad sumuš, kad padegs, kad kažką padarys. Į jo tokius grasinimus anksčiau nekreipdavo dėmesio, tačiau šis kartas buvo kitoks, nes jis pirmą kartą grasino jam ir jo žmonai šauti į galvą, pirmą kartą laikė ginklą jau nukreipęs į jį. Tuo momentu, kai vyko šis įvykis, nukentėjusysis manė, kad sūnus S. Ž. tikrai šaus, jo grasinimą laikė realiu, jautė grėsmę, nes galvojo, kad jį gali sužeisti.
Kaltinamasis S. Ž., būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suprato, kad jo grasinimai, išreikšti žodžiais ir konkliudentiniais veiksmais, gali įtikinti nukentėjusįjį, jog pavojus jam yra realus, norėjo nukentėjusįjį išgąsdinti, siekė tokios jo būsenos, todėl konstatuotina, kad jis veikė tyčia.
Kaltinamojo S. Ž. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui matyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, požymiai, todėl S. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 258 straipsnio 2 dalies taikymo
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341-511/2015">2K-341-511/2015</a>).
Nešaunamojo ginklo, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius, nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis S. Ž. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį, 5,5 mm kalibro, pneumatinį šautuvą ARTEMIS MODEL GR1000S(C) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2025 m. balandžio 21 d. apie 18.10 val., ant keliuko šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai nešiojo.
Kaltinamasis S. Ž. pripažino, kad orinį šautuvą pirko 2024 m. pavasario pabaigoje / vasaros pradžioje Lenkijoje, Seinuose turguje. Už šautuvą sumokėjo 300 zlotų ir nuo to laiko laikė pas save namuose už komodos. Šautuvas užtaisomas šratukais. Kad ginklas buvo užtaisytas, jis nežinojo, nes jis juo šiais metais nesinaudojo. Tik pradžioje, kai nusipirko orinį šautuvą, su juo šaudė į skardines, dėl pramogos. Jis taip pat nurodė, kad jis turėjo rankose minėtą ginklą ir galvojo, kad jam leidimas nereikalingas. Prieš pirkdamas ginklą nesidomėjo, kokį ginklą gali įsigyti ir kokiam ginklui reikalingas leidimas, tiesiog pamatė Lenkijoje, Seinuose turguje, kad parduodamas ginklas ir jį nusipirko. Nustatytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo G. Ž., liudytojų L. Ž., R. Ž. parodymai, pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, pareigūno tarnybinis pranešimas, Alytaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolas, pažyma iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nors kaltinamasis nurodė, kad prieš pirkdamas ginklą nesidomėjo, ar tokiam ginklui reikalingas leidimas, manė, kad šiam ginklui leidimas nereikalingas, tačiau pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), o kaltinamasis, nesidomėdamas apie galimybę turėti tokį ginklą, neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą ir laikė jį prie savęs, juo grasino nukentėjusiajam, todėl, veikdamas tiesiogine tyčia, jis padarė baigtą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo S. Ž. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu požymiai, todėl S. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos terminais sutinka.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu ginklais bei nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, abi nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs. S. Ž. nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta kaltinamajam už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, o jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą skiriama 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 4 dalimi, S. Ž. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, S. Ž. skiriama subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis), paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigą (BK 48 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad S. Ž. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Ž. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigą (BK 48 straipsnio 3 dalis).
BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su siekiu įbauginti kitą asmenį, bei į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam skirtini įpareigojimai per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), esant S. Ž. sutikimui – jis įpareigojamas gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltininko asmenybę, į tai, kad nusikalstamą veiką S. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam skiriami draudimai bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), bendrauti su G. Ž. ir R. Ž. bei lankytis jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai).
Įprastai švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, skiriama pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad S. Ž. yra neteistas, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, teismui nėra žinomos jo pajamos bei galimybė sumokėti paskirtą baudą, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju galėtų būti itin menkos.
S. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. balandžio 21 d. 19.00 val. iki 2025 m. balandžio 22 d., 14.00 val. (1 parą). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo paroms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinį šautuvą ARTEMIS MODEL GR1000S(C) Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (Jotvingių g. 8, Alytus), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje priteistinų proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigą.
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir S. Ž. paskirti subendrintą – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaityti S. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. balandžio 21 d., 19 val. iki 2025 m. balandžio 22 d., 14 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 punktu, įpareigoti S. Ž. per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, uždrausti S. Ž. bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bendrauti su G. Ž. ir R. Ž. bei lankytis jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kaltinamajam S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinį šautuvą ARTEMIS MODEL GR1000S(C) Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (Jotvingių g. 8, Alytus), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Išaiškinti S. Ž., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą;
6) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
7) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Taip pat išaiškinti S. Ž., kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agneta Bulakė
