Baudžiamoji byla Nr. 2K-20-511/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00041-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4; 1.1.6.2; 1.2.17.1.1; 1.2.22.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti P. S. (P. S.) ir R. N. (R. N.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteistųjų A. M., P. S., R. N. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalis: pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip įrodyta pripažinta nusikalstamos veikos aplinkybė, kad nuteistieji įgijo akcizais apmokestinamų prekių ir kad nuteistieji veikė organizuota grupe.
Panaikinta A. M. ir kitiems nuteistiesiems nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė organizuota grupė, ir pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. Taip pat nustatyta, kad A. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir paskirtas jam laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams bei pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir paskirtas jam laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Taip pat A. M. pakeista bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas areštas penkiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant dalinį sudėjimą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Kita Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. M., apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, išvengė muitinės kontrolės: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius kartu su R. N., P. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2021 m. gegužės 31 d. apie 10 val. atvykęs į Švenčionis, (duomenys neskelbtini), pasiūlė R. N. ir P. S. gabenti cigaretes per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės; R. N. ir P. S. sutikus, suderino su jais veiksmų planą ir paskyrė jiems užduotį – pėsčiomis nueiti Švenčionių r. sav. Adutiškio mstl. prieigose prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos ir iš tyrimo nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, perimti cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, ir jas nunešti adresu: (duomenys neskelbtini), Adutiškio mstl., Švenčionių r. sav.; tuomet, veikdamas pagal susitarimą, tą pačią dieną automobiliu „VW Passat“ nuvežė R. N. ir P. S. adresu: (duomenys neskelbtini), Adutiškio mstl., Švenčionių r. sav., ir nurodė jiems eiti pėsčiomis prie valstybės sienos, ten tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1518 ir 1519, t. y. ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, perimti iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną permestas cigaretes, užduočiai vykdyti davė P. S. mobiliojo ryšio telefoną, kad būtų palaikomas ryšys su juo ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusiais asmenimis. Po to R. N. ir P. S., veikdami pagal A. M. nurodymą, 2021 m. gegužės 31 d. nuo 14.00 val. iki 16.10 val. nuėjo pėsčiomis prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos ir tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1518 ir 1519, t. y. ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, perėmė iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, jų permestus privalomus pateikti muitinei daiktus – 2250 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, ir taip A. M., veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius kartu su vykdytojais R. N., P. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – 2250 cigarečių „Fest“ pakelių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 7840,50 Eur, t. y. viršijanti 150 MGL, bet neviršijanti 250 MGL dydžio sumos, išvengė muitinės kontrolės.
2. Taip pat A. M., apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, organizavo akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, gabenimą ir laikymą: veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius kartu su R. N. ir P. S., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punktą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 3 punktą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos nares, 2021 m. gegužės 31 d. apie 10 val. atvykęs į Švenčionis, (duomenys neskelbtini), pasiūlė R. N. ir P. S. perimti cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, iš asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jas atgabenti adresu: (duomenys neskelbtini), Adutiškio mstl., Švenčionių r. sav.; R. N. ir P. S. sutikus, 2021 m. gegužės 31 d. nuo 14 val. iki 16.10 val. Švenčionių r. sav., Adutiškio mstl. prieigose, R. N. ir P. S. perėmė iš tyrimo metu nenustatytų asmenų tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1518 ir 1519 iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną permestus 2250 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, ir cigaretes nunešė (gabeno) į A. M. nurodytą vietą, esančią Švenčionių r. sav., Adutiškio mstl., (duomenys neskelbtini), kurioje minėtas cigaretes laikė iki 2021 m. gegužės 31 d. 16.20 val., t. y. kol Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pasienio užkardos pareigūnai sulaikė R. N. ir P. S., surado cigaretes ir jas paėmė. Šiais veiksmais A. M., veikdamas organizuota bendrininkų grupe kaip organizatorius su bendravykdžiais R. N. ir P. S., pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 2250 cigarečių „Fest“ pakelių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, bendra jų muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 7840,50 Eur, t. y. viršijanti 150 MGL, bet neviršijanti 250 MGL dydžio sumos.
3. Taip pat A. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė šaudmenis: tyrimo metu nenustatytu laiku įgijęs, 2021 m. birželio 2 d., neturėdamas leidimo, gyvenamojo namo, esančio Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., (duomenys neskelbtini), kambaryje ant spintos laikė septynis šaudyti tinkamus, C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis – pramoniniu būdu pagamintus 9 mm kalibro šovinius (penki iš kurių imitaciniai, du – dujiniai su CN užtaisu), skirtus šaudyti 9 mm kalibro pistoletais, kol 2021 m. birželio 2 d. apie 9.47 val. minėtus šaudmenis atlikdami kratą surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Nuteistasis A. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), ir šią bylos dalį nutraukti, taip pat pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad jis laikė penkis imitacinius šovinius, arba pritaikyti BK 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir šią bylos dalį nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nes tinkamai neįvertino visų proceso metu surinktų bylos įrodymų, susijusių su nusikalstamos veikos dalyko – cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kiekio nustatymu, rėmėsi suklastotais, neteisėtais įrodymais, kaip antai 2021 m. gegužės 31 d. protokolu. Šiame protokole užfiksuota, kad nuteistųjų R. N. ir P. S. gabentuose ryšuliuose rastos 4 dėžės su 2250 cigarečių pakelių viduje, toks cigarečių kiekis nurodomas ir perdavimo, sunaikinimo aktuose, tokį kiekį nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai E. Usovas ir R. Jarošas, sulaikę R. N. ir P. S.. Tuo tarpu nuteistieji viso proceso metu nuosekliai teigė, jog gabeno 4 dėžes po 50 blokų (500 pakelių) cigarečių.
4.2. Siekiant pašalinti abejones dėl disponuoto cigarečių kiekio, per bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, jo metu padarytas eksperimentas, siekiant nustatyti, ar originalioje cigarečių „Fest“ pakuotėje (dėžėje) gali tilpti 560–570 pakelių cigarečių, supakuotų į blokus po 10 vienetų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas eksperimento protokole užfiksuotus duomenis, ignoravo kitus duomenis, svarbius tinkamam šio įrodymų šaltinio įvertinimui, nepašalino prieštaravimų tarp šio įrodymų tyrimo veiksmo rezultato ir kitų byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis padarytos išvados dėl veikos dalyko kiekio. Eksperimento metu nustatyta, kad, sutalpinus daugiau nei 2000 cigarečių pakelių, dėžių forma akivaizdžiai pasikeičia, tačiau, nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad eksperimento metu nepasitvirtino nuteistųjų teiginiai, jog į 4 dėžes netelpa daugiau nei 50 blokų cigarečių. Tačiau, darydamas šias išvadas, apeliacinės instancijos teismas nelygino išsipūtusios dėžės formos su byloje esančiomis nuotraukomis, darytomis įvykio vietoje, iš šių nuotraukų matyti, jog dėžių kraštai yra lygūs, jos taisyklingo stačiakampio formos, o daiktų apžiūros protokole ant dėžių matomi įplyšimai, tačiau teismas netyrė, kaip jie atsirado (galbūt sutalpinus daugiau cigarečių). Apeliacinės instancijos teismas nevertino pareigūnų E. Usovo ir R. Jarošo parodymų, kad cigaretės iš dėžių lengvai išsikratė, negretino šių parodymų su eksperimento rezultatais. Be to, daiktų apžiūros protokole dėžės su cigaretėmis nufotografuotos vienintelėje nuotraukoje; toje nuotraukoje dėžės jau pradarytos, todėl nepašalintos abejonės, kad cigarečių kiekiu dėžėse buvo manipuliuojama. Nepašalintos abejonės dėl veikos dalyko kiekio turi būti vertinamos nuteistųjų naudai laikant, kad jie gabeno 2000 cigarečių pakelių, kurių vertė neviršija 150 MGL.
4.3. Taip pat A. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nes jis kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neorganizavo, teismai neanalizavo nuteistojo susitarimo turinio su asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, taip pat nepagrįstai išplėtė jo ir kitų nuteistųjų šioje byloje veiksmų apimtį nurodydami, jog būtent kasatorius pasiūlė kitiems nuteistiesiems gabenti cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kontrabandos veiksmai buvo baigti, kai nežinomi asmenys dėžes su cigaretėmis permetė per tvorą į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl nuteistieji veikė tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi jų veika atitinka tik neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėtį (BK 1992 straipsnis).
4.4. Apeliacinės instancijos teismas dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio ir kasatoriaus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo neatleido. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad faktas, jog šaudyti netinkamas ginklas ir šoviniai buvo laikomi miegamajame, ant spintos, rodo ne jų slėpimą, o tai, kad jie buvo nenaudojami. Be to, iš laikytų šovinių tik du buvo skirti šaudyti C kategorijos dujiniais ginklais, o tai mažesnio pavojingumo kategorijos ginklai, kurie negali padaryti didelės žalos asmeniui, tuo labiau sunkiai sužaloti ar nužudyti; kiti penki šoviniai yra imitaciniai, t. y. šaudmenys be sviedinio šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti, naudojant šiuos šaudmenis šūvis yra tik imituojamas, todėl šie šaudmenys nepagrįstai pripažinti BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalyku. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje nurodant, kad imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl konstatuota, kad šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM0LTg5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-234-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-234-895/2019">2K-234-895/2019</a>). Taigi visuma rastų daiktų, iš kurių tik vienas atitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalyko požymius, rodo, kad nors nuteistojo padaryti veiksmai (dviejų dujinių šovinių laikymas) formaliai atitinka nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, tačiau nėra tiek pavojingi, kad dėl jų reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas BK 37 straipsnio, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, t. y. veikos realaus pavojingumo, ir paskyrė per griežtą bei sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui artimą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokį teismo sprendimą lėmė tik nuteistojo asmens (ankstesnių teistumų) vertinimas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 7840,50 Eur, t. y. nedaug viršija 150 MGL (7500 Eur) ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, veikai įvykdyti nebuvo naudojamos jokios specialios priemonės (perimtos kitų asmenų per tvorą permestos cigaretės), buvo veikiama paprasta bendrininkavimo forma, nuteistieji kartu su cigaretėmis beveik iš karto buvo sulaikyti pareigūnų, todėl nekilo jokia reali grėsmė įstatymo saugomam gėriui (ekonomikai ir verslo tvarkai), o tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Šias aplinkybes teismas, skirdamas bausmę, turėjo įvertinti.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
5.1. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas išdėstė išsamius argumentus dėl kasatoriaus ginčijamo sulaikytų cigarečių kiekio ir įtikinamai argumentavo, kodėl ir remdamasis kokiais įrodymais padarė išvadą, jog nuteistasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad sulaikytose dėžėse su cigaretėmis buvo ne 2250, o 2000 cigarečių pakelių ir jų vertė neviršijo 150 MGL dydžio sumos, byloje nustatyta, kad pareigūnai buvo surašę du 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolus, iš šių protokolų matyti, kad vienos apžiūros metu buvo paimti du ryšuliai su įvairiaspalvėmis petnešomis, įvynioti į juodą polietileną (kai buvo praplėšti ryšuliai, juose matėsi cigaretės su užrašu „Fest“), šie ryšuliai cigarečių kiekiui nustatyti buvo pristatyti į Adutiškio pasienio užkardą. Kitos apžiūros metu šie ryšuliai ir jų turinys buvo apžiūrėti ir nustatyta, kad juose yra keturios kartoninės dėžės su užrašu „Fest“, trijose iš jų yra 56 blokai po 10 vienetų cigarečių pakelių, o vienoje dėžėje – 57 blokai po 10 vienetų cigarečių pakelių, tai yra iš viso 2250 vienetų cigarečių „Fest“ pakelių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje analizavo šiuos rašytinius įrodymus jų patikimumo ir leistinumo aspektais ir nurodė, kad nėra pagrindo 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolų pripažinti neleistinais įrodymais ir vertinti, kad pirmosios instancijos teismas jais negalėjo remtis priimdamas nuosprendį. Kartu teismas sutiko, kad abiejuose 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokoluose nėra įrašyti visi asmenys, kurie dalyvavo ar kurių akivaizdoje buvo atliekamas tyrimo veiksmas, ir nors protokoluose nurodyta surašymo vieta – Adutiškis ir iš liudytojo pareigūno E. Usovo paaiškinimo nustatyta, jog abu protokolai buvo rašomi ne įvykio vietoje, o Adutiškio pasienio užkardoje, vis dėlto šie protokolų surašymo trūkumai savaime nedaro šių rašytinių įrodymų neleistinų ir nepatikimų.
5.2. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką argumentą, siekdamas pašalinti visas abejones dėl sulaikytų cigarečių kiekio, nutarė baudžiamojoje byloje atlikti eksperimentą. Teismas savo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrįstai nurodė, kad nepasitvirtino teiginiai, jog į 4 dėžes netelpa daugiau nei 50 blokų cigarečių, o priešingai, kaip nustatyta iš eksperimento (kurio metu dalyvavo ir kasatoriaus gynėjas) 2024 m. kovo 1 d. protokolo, į gamyklinę pagamintą cigarečių „Fest“ dėžę galima sutalpinti ne tik 50 blokų, bet ir 57 blokus cigarečių „Fest“, antruoju atveju dėžė išsigaubia maždaug iki 4 cm, o kaip matyti iš nuotraukų, įrašytų į CD laikmeną, apžiūrėtos 4 kartoninės dėžės nėra visiškai taisyklingos formos. Taigi versija dėl pareigūnų neteisingai užfiksuoto cigarečių skaičiaus atmestina kaip nepasitvirtinusi.
5.3. Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismai jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo kaip kontrabandą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kiti nuteistieji šioje byloje, bendrininkaudami su kasatoriumi ir su Baltarusijos Respublikoje veikusiais asmenimis, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, išvengdami muitinės kontrolės, t. y. perėmė iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, jų permestus ryšulius su cigaretėmis. Be to, atsižvelgiant į visą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, sklandus kontrabandos dalyko pergabenimas iš vienos valstybės į kitą buvo įmanomas tik su tuo susijusiems asmenims suderinus veiksmus. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad nurodymą kitiems nuteistiesiems vykti prie konkrečios Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika vietos ir susisiekti su Baltarusijoje veikiančiais asmenimis davė kasatorius ir kad dėl neteisėto cigarečių gabenimo per valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės būtent tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis buvo iš anksto susitarta, planas jo dalyviams buvo žinomas, visi nuteistieji suprato dalyvaujantys padarant nusikalstamą veiką (kontrabandą) su kitais asmenimis, veikiančiais Baltarusijos Respublikoje.
5.4. Atsakant į kasacinio skundo argumentą, kad kasatoriui pagal BK 253 straipsnio 1 dalį inkriminuoti nusikalstami veiksmai nėra tokie pavojingi, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Pažymėtina ir tai, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad kasatoriaus veika, t. y. neteisėtas disponavimas dviem dujiniais šoviniais, kurie didelės žalos asmeniui padaryti negali, ir penkiais imitaciniais šoviniais, kurie iš viso nelaikytini šio nusikaltimo dalyku, nebuvo tokia pavojinga, nekėlė realios grėsmės ir negalėjo sukelti jokių reikšmingų padarinių ar žalos, vis dėlto iš baudžiamojoje byloje esančios 2021 m. spalio 28 d. specialisto išvados matyti, kad penki iš kratos metu paimtų ir pateiktų šovinių yra imitaciniai, o du – dujiniai su CN užtaisu, tačiau visi septyni tirti pateikti šoviniai šaudyti tinkami, C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro šoviniai, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro pistoletų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais. Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad net įvertinus, jog C kategorijos ginklas (šaudmenys) pasižymi mažesniu pavojingumu, nei priskirti A ar B kategorijoms, vis dėlto, panaudojus dujinį ginklą su draudžiamais šoviniais, asmenys gali patirti rimtų sužalojimų, taigi vien dėl nusikalstamos veikos dalyko (šaudmenų) spręsti apie veikos mažareikšmiškumą nėra pagrindo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad kratos metu šalia tinkamų šaudyti šaudmenų buvo rastas ir C kategorijos šaunamasis ginklas, ir nors šio ginklo laikymas, nesant pakankamai duomenų apie tinkamumą šaudyti, teismo buvo pašalintas iš kaltinimo, tačiau pats ginklo buvimas vis dėlto leido teismui spręsti apie neatsitiktinį šaudmenų atsiradimą nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir apie kasatoriaus veikos pavojingumo laipsnį ir tyčią.
5.5. Nors kasaciniame skunde nesutinkama su teismo paskirta bausme ir manoma, kad skiriant kasatoriui bausmę nebuvo užtikrintas tinkamas BK bendrosios dalies nuostatų laikymasis, o paskirta bausmė yra neindividualizuota ir per griežta, manytina, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Nuteistajam už atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kurios yra artimos atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
7. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes rėmėsi teisėtumo reikalavimo neatitinkančiais įrodymais, t. y. suklastotu 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolu, be to, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus: eksperimento metu gautų duomenų nepalygino su kitais byloje esančiais įrodymais, nepašalino visų kilusių abejonių dėl kontrabandos dalyko vertės nustatymo, o nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Su šiais argumentais nesutiktina.
8. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, jog: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimų rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.
9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam tiesiogiai ir kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
10. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą, siekdamas pašalinti keliamas abejones dėl tam tikrų įrodymų leistinumo bei kontrabandos dalyko vertės nustatymo, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ėmėsi priemonių: išreikalavo ir ištyrė laikmeną su apžiūros metu užfiksuotomis kartoninių dėžių su cigaretėmis nuotraukomis, be to, siekdamas patikrinti, ar į pakavimo dėžes įmanoma sutalpinti kaltinime nurodytą cigarečių kiekį, paskyrė eksperimentą, taip pat nutarė dar kartą apklausti pareigūną E. Usovą apie 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolo surašymo aplinkybes.
11. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė šio veiksmo atlikimo bei protokolo surašymo aplinkybes ir nenustatė, kad protokolas, kaip teigia kasatorius, būtų buvęs suklastotas ir dėl šios priežasties laikytinas neleistinu įrodymu. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tam tikri šio protokolo surašymo trūkumai – neįrašyti visi apžiūroje dalyvavę asmenys, atliktas veiksmas nebuvo filmuojamas, o padarytos tik nuotraukos – negali būti vertinami kaip esminiai trūkumai, lemiantys šio procesinio veiksmo neteisėtumą ir minėto įrodymo neleistinumą. Protokole užfiksuoti duomenys apie objektų apžiūros ir skaičiavimo aplinkybes sutampa su pareigūnų E. Usovo, R. Jarošo parodymais, kituose bylos dokumentuose (2021 m. birželio 1 d. akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) perdavimo akte, 2021 m. rugsėjo 8 d. prokuratūros nutarime sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir kt.) užfiksuotais duomenimis. Juose užfiksuotas toks pats, kaip ir nurodyta protokole, cigarečių pakelių skaičius, t. y. 2250 pakelių. Be to, atlikto eksperimento metu nustatyta, kad į „Fest“ cigarečių dėžę galima sutalpinti ne tik 50, kaip pakuojama gamykliniu būdu, bet ir 57 blokus tokių cigarečių. Teismas šiuos duomenis lygino su kitais bylos duomenimis (liudytojų E. Usovo, R. Jarošo, nuteistųjų P. S. ir R. N. parodymais, fotonuotraukomis prie protokolo ir kitais dokumentais). Įvertinęs įrodymų visumą, teismas argumentuotai atmetė kasatoriaus versiją dėl dėžėse rastų cigarečių pakelių skaičiaus neteisingo užfiksavimo apžiūros protokole ir nuteistųjų gabentų cigarečių vertės.
12. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai jų negalima pašalinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais veiksmais, o šioje byloje jos buvo pašalintos išnagrinėjus iš skirtingų šaltinių gautus įrodymus ir palyginus juos tarpusavyje, todėl kasatoriaus teiginiai, kad abejonės dėl veikos dalyko vertės nebuvo aiškinamos jo naudai, nepagrįsti.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo A. M. teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti dėl jo teisingus nuosprendžius, nepadaryta.
Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamos veikos sutapties ir bendrininkavimo
14. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai A. M. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kaip kontrabandą, nes nėra duomenų apie jo susitarimą vykdyti kontrabandą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis iš Baltarusijos, nuteistieji veikė tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl veika atitinka tik neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėtį (BK 1992 straipsnis). Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
15. Pagal BK 199 straipsnį, kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Tuo atveju, kai kaltininkas, neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą), toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos – BK 1992 straipsnyje nustatytos – nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio) požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis.
16. Dažni atvejai, kai kontrabandos nusikaltimas bei neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis yra padaromi bendrininkaujant, t. y. vieni bendrininkai padeda prekes pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kiti vykdo šių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau nustačius bendrininkavimo požymius, nepaisant to, ar toks asmuo veikė vienos valstybės, ar dviejų valstybių teritorijose, jo veika kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQtNjU0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24-654/2023">2K-24-654/2023</a>).
17. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-648/2015">2K-163-648/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-279-697/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-133-489/2023). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a>).
18. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimu, nuteistiesiems padarant BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas.
19. Teisėjų kolegija, nekartodama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų visų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų jas vertinant, pažymi, kad nustatytos šios esminės bendrininkų grupės darant anksčiau minėtas nusikalstamas veikas aplinkybės: nuteistasis A. M. su nenustatytais asmenimis, veikiančiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, bendravo ir tyčia organizavo neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą per valstybės sieną, dėl to pasiūlė kitiems nuteistiesiems už atlygį – 200 Eur neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės, gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, suderino su nuteistaisiais nusikalstamų veikų padarymo planą, t. y. nuvežė nuteistuosius R. N. ir P. S. prie byloje nustatyto namo, parodė, kur reikės nueiti ir atnešti akcizais apmokestinamas prekes, parūpino P. S. susisiekimo priemonę – mobiliojo ryšio telefoną ryšiui su juo ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikiančiais nenustatytais asmenimis palaikyti, nurodė R. N. ir P. S. perimti iš jų cigaretes ir jas atgabenti į sutartą vietą (sodybą); nuteistieji R. N. ir P. S. pagal A. M. nurodymą nuėjo pėsčiomis prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos, ten perėmė iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, jų permestus du ryšulius su juose supakuotais 2250 cigarečių pakelių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, juos atnešė į iš anksto A. M. nurodytą vietą ir laikė, kol buvo sulaikyti valstybės sienos apsaugos pareigūnų.
20. Taigi visi nuteistieji veikė tarpusavyje susitarę, pasidaliję funkcijomis ir pareigomis, žinojo, už ką kiekvienas jų atsakingas. Įvertinus visą nusikalstamų veikų darymo schemą, matyti, kad tiek bendrininkų, veikusių Baltarusijoje, tiek nuteistųjų šioje byloje susitarimas apėmė tiek kontrabandą, t. y. pakų su cigaretėmis neteisėtą permetimą apeinant Lietuvos Respublikos muitinę iš Baltarusijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, tiek ir jų perėmimą bei neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos teritoriją ir kad kiekvienas bendrininkas suvokė, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis padarant šias nusikalstamas veikas. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad bendrininkai tarpusavyje derino veiksmus, o šiuos jų veiksmus organizavo būtent A. M.– jis parengė šias nusikalstamas veikas, be to, vadovavo kitiems šioje byloje nuteistiesiems, nurodydamas, ką jie turi atlikti. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nesant bendro susitarimo dėl kontrabandos ir veiksmų suderinimo su Baltarusijoje veikusiais nenustatytais bendrininkais ir pastarųjų veiksmų, BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos vykdymas nebūtų įmanomas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrininkų organizuotumo lygį, konstatavo, kad visi nuteistieji veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe. Tačiau tai nekeičia bendros išvados, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant, t. y. esant tarpusavio susitarimui, veikiant bendra tyčia, suvokiant vienas kito daromus nusikalstamus veiksmus ir siekiant bendro nusikalstamo rezultato, t. y. vykdyti cigarečių kontrabandą ir vėliau šias cigaretes gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
22. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, išvada, kad nuteistasis A. M. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikoje, yra teisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veiksmuose nustatyti visi būtinieji bendrininkavimo (veikiant bendrininkų grupe) požymiai, o jo veikos kaip organizatoriaus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.
Dėl BK 253 ir BK 37 straipsnių taikymo
23. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Minėta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų.
24. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. M., neturėdamas leidimo, laikė septynis šaudyti tinkamus, C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis – pramoniniu būdu pagamintus 9 mm kalibro šovinius, penki iš kurių imitaciniai, o du – dujiniai su CN užtaisu, skirtus šaudyti 9 mm kalibro pistoletais, kol juos surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai.
25. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 punktą, imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio; kamščio gali nebūti) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Pagal kasacinio teismo praktiką, imitaciniai šaudmenys, neperdaryti į savadarbius šaudmenis, skirtus taikiniui paveikti, nepripažįstami BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, nes dėl savo savybių baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-400/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-400/2012">2K-400/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM0LTg5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-234-895/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-234-895/2019">2K-234-895/2019</a>, 2K-112-648/2022 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad minėti penki imitaciniai šoviniai pagaminti pramoniniu būdu, nenustatyta, kad jie būtų perdaryti ar siekta juos perdaryti į šaudmenis, skirtus taikiniui paveikti, todėl šių šovinių laikymas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį A. M. inkriminuotas nepagrįstai.
26. Kasatorius teigia, kad, įvertinus visas veikos, kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, aplinkybes, nusikalstama veika laikytina mažareikšme ir taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos. Su tuo sutiktina.
27. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai).
28. Taigi, nors ši A. M. veika formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo sudėties požymius, tačiau, atsižvelgus į neteisėtai laikytų šaudmenų skaičių (2 šoviniai), jų savybes (dujiniai, t. y. mažiau pavojingi, šaudmenys), jų laikymo aplinkybes (A. M., neturėdamas leidimo, kartu su netinkamu šaudyti dujiniu pistoletu tyčia juos laikė ant spintos gyvenamoje patalpoje, kurioje gyvena vienas), į tai, jog nenustatyta, kad šia veika būtų sukelti realūs neigiami padariniai ar kad šiuos šaudmenis ketinta panaudoti nusikalstamais tikslais, veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip apysunkis nusikaltimas. Todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Dėl bausmių
29. Kasatorius teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Su tuo sutikti nėra pagrindo.
30. Iš bylos matyti, kad A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės atitinka BK įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles. Aplinkybės, apibūdinančios tiek nuteistojo padarytas veikas, tiek ir jo asmenybę, įvertintos tinkamai. Jis padarė du apysunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, yra teistas, keturis kartus – už nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, baustas administracine tvarka, vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir yra ūkininkas. Įvertintas ir jo kaip organizatoriaus vaidmuo padarant šias veikas. A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertintos ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuteistasis nusikalto veikdamas organizuota grupe, pirmosios instancijos teismo buvo inkriminuota nepagrįstai, bausmes jam sušvelnino. Nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo padarytos veikos yra mažesnio už rūšinį tokių veikų pavojingumo, o nuteistajam už šias veikas paskirtos bausmės, artimos sankcijų už šias veikas vidurkiams, yra per griežtos. Švelnesnių bausmių paskyrimas nepadėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų.
31. Kadangi A. M. dėl veikos mažareikšmiškumo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atitinkamai mažinama jam paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl A. M.
Pritaikius BK 37 straipsnį, A. M., padariusį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį jam paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
