G. J. pagal BK 176 str., 137 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-31-788/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10099-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.13.1; 2.1.7.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

išteisintajam G. J. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Žilvino Šiurnos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu:

G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda;

M. Z., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 137 straipsnio 3 dalį ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalis dėl G. J. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir dėl šio kaltinimo jis išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kita teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. J. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Jam buvo inkriminuojamos šios aplinkybės:

1.1. G. J., būdamas UAB „B“ ir UAB „GJ“ direktorius, atestuotas darbų saugos srityje, pagal 2021 m. sausio 5 d. laikinojo įdarbinimo sutartį, sudarytą tarp UAB „B“ ir UAB „S“, ir pagal 2020 m. gruodžio 23 d. laikinojo įdarbinimo sutartį, sudarytą tarp UAB „GJ“ ir UAB „S“, būdamas atsakingas už laikinai įdarbinamų darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, pagal 2021 m. sausio 18 d. laikinojo darbo sutartį Nr. DS-21.01.18-0010 laikinai įdarbinęs UAB „S“ miško krovos vadybininką A. R. kontroliuoti kitoje valstybėje medienos rąstų krovos ir pervežimo darbus, 2021 m. vasario 8 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val., Helenhano-Šelenbergo (Hellenhahn-Schellenberg) vietovėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, vykdant medienos rąstų krovos į transporto priemones darbus, neįvertino darbuotojo A. R. darbo vietos, darbų galimų pavojų ir rizikos veiksnių, neatliko jam darbo vietoje instruktažo, nesupažindino su strėlinio hidraulinio krano „Epsilon S260Z96“ gamykline naudojimo instrukcija ir saugos reikalavimais, dirbti su kranu nepaskyrė krano darbų vadovo, signalininko, nekontroliavo, kad darbuotojai, atlikdami minėtus darbus, laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, t. y. kad UAB „S“ darbuotojas M. Z., laikinai dirbantis UAB „GJ“, mokytas ir atestuotas kaip hidromanipuliatoriaus operatorius, neturintis krano darbų vadovo kvalifikacijos, pažymėtų miškavežio strėlinio hidraulinio krano „Epsilon S220Z96“ krovimo darbo zoną, nekeltų krovinio šalia esant žmonėms ir neįsitikinęs operacijos saugumu, o kiti darbuotojai neitų į pavojingą krano veikimo zoną. Dėl to, nesant krano darbų vadovo ir signalizuotojo, kurie stebėtų ir kontroliuotų darbo aplinką ir saugų krano darbą, UAB „S“ miško mašinų operatorius M. Z., strėliniu hidrauliniu krovimo kranu „Epsilon S260Z96“ baigęs krauti rąstus į miškavežio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą, neįsitikinęs ir neužtikrinęs, kad krano veikimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių, kėlė iš priekabos sulūžusį rąstą ir, priemonei sujudėjus, vienas rąstas iškrito iš priekabos, dėl atatrankos į gruntą atšoko ir atsitrenkė šalia priekabos einančiam miško krovos vadybininkui A. R. į koją, taip padarė atvirą blauzdikaulio lūžį viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose, kairio šeivikaulio kūno lūžį, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Dėl šių veiksmų G. J. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktus, 27 straipsnio 1 ir 2 dalis, 30 straipsnį; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtintų Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 10 dalį; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90 „Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ (2020 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo redakcija) 1.8.4 punktą; Kėlimo kranų saugaus naudojimo rekomendacijų 5.1.2, 6 ir 7 punktus; 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „B“ įsakymu Nr. DS20-1 patvirtintų taisyklių „Darbuotojų sauga ir sveikata, ekstremalios situacijos“ 49 ir 50 punktus; 2021 m. sausio 5 d. laikinojo įdarbinimo sutarties, sudarytos tarp UAB „B“ ir UAB „S“, skyriaus „Darbo naudotojo įsipareigojimai ir teisės“ 4.2 dalies 4.2.4 ir 4.2.7 punktus; 2021 m. sausio 4 d. UAB „S“ direktoriaus įsakymu Nr. DSSD-21.01.04-0003 patvirtintos Miško technikos operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20 17.8, 17.9 ir 46 punktus; 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „GJ“ direktoriaus įsakymu Nr. DS20-3 patvirtintos Miško mašinų operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 19 punktą; Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 15 punktą; strėlinio hidraulinio krovimo krano „Epsilon S260Z96“ naudojimo instrukcijos 2, 7 ir 8 skyrių reikalavimus; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kėlimo kranų saugaus naudojimo rekomendacijų 5 skyriaus 32 punktą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo G. J. ir jo gynėjo advokato R. Girevičiaus apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. J. kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, surašė G. J. apkaltinamąjį nuosprendį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų reikalavimų, objektyviai ir visapusiškai neatskleidė visų faktinių bylos aplinkybių, nevisapusiškai įvertino bylos įrodymus, neteisingai konstatavo G. J. inkriminuotų teisės aktų pažeidimus ir jų tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs G. J. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmęs naują nuosprendį, padarė išvadą, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti teisinį priežastinį ryšį būtent tarp G. J. inkriminuotos veikos (neveikimo) ir kilusių padarinių – A. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, o nenustačius priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, atsakomybė pagal BK 176 straipsnį negalima.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ž. Šiurna prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas nebuvo nuoseklus priimdamas sprendimus nagrinėjamoje byloje. Prokuroro 2022 m. sausio 27 d. nutarimu įtariamajam G. J. ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) buvo nutrauktas kaip nepadariusiam nusikalstamos veikos. Aukštesnysis prokuroras 2022 m. vasario 10 d. nutarimu prokuroro 2022 m. sausio 27 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą, nurodydamas, kad nepakankamas darbuotojų instruktavimas ir nepakankamas darbo rizikos veiksnių įvertinimas nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu įvykiu ir pavojingais jo padariniais (analogiškos aplinkybės nurodytos ir skundžiamo nuosprendžio 45 punkte). Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi paminėti nutarimai buvo panaikinti, motyvuojant, be kita ko, tuo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą vienam iš įtariamųjų – G. J. – priimtas pernelyg skubotai, nesurinkus ir tinkamai neįvertinus visų reikšmingų duomenų; nutraukus ikiteisminį tyrimą vienam įtariamajam, vėliau gali kilti kliūčių kito įtariamojo veikos kvalifikavimui ir bylos nagrinėjimui teisme. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritarė tokiam ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimui, pabrėždamas, kad prokurorai, priimdami nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą G. J., nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, netinkamai motyvavo procesinius sprendimus ir padarė prieštaringas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp šio įtariamojo veikos ir kilusių pasekmių (ne)buvimo.

3.2. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas netiesiogiai įpareigojo prokurorą perduoti bylą teisminiam nagrinėjimui, todėl, surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota teismui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą aukštesniojo teismo sprendimą, laikėsi bylos duomenų vertinimo nuoseklumo ir G. J. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas tokios pozicijos nesilaikė, nors byloje naujų aplinkybių ir nebuvo nustatyta. Tai patvirtina, kad šis teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus išsamiai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo paaiškinti, kokiais duomenimis byla papildyta teisminio nagrinėjimo metu, lyginant su ikiteisminio tyrimo metu teismų vertintais duomenimis, tačiau to nepadarė.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, pašalinti prieštaravimai ir abejonės. Skundžiamame nuosprendyje teismas neišdėstė įtikinamų įrodymų vertinimo motyvų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kurios paremtos visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė išimtinai tik į apeliaciniame skunde nurodytus G. J. argumentus, be to, neišvengė nutylėjimų. Teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę įrodymams, susijusiems su įvykio technine priežastimi, ir sumenkino įrodymus, patvirtinančius organizacines įvykio priežastis, kurios nagrinėjant nelaimingus atsitikimus darbe taip pat turi reikšmingos įtakos pasekmėms atsirasti. Paneigdamas teisinį priežastinį ryšį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės įvertino tik nuteistojo M. Z. atliktus veiksmus, nors M. Z. ir G. J. veiksmų pobūdis pagal jų teisių ir pareigų apimtį yra skirtingas. Dėl to teismas padarė klaidingą išvadą, kad pagrindinė pasekmių atsiradimo priežastis buvo M. Z. veiksmai.

3.4. Sutiktina, kad kranininko M. Z. veiksmai techniškai lėmė įvykio kilimą, tačiau jo netinkamas veikimas darbo vietoje nebuvo kontroliuojamas, darbuotojai kitoje valstybėje (tai prilyginama darbo vietai kitame padalinyje – kitoje darbo vietoje) darbo funkcijas atliko savarankiškai, nesant jokio vadovaujančio kvalifikuoto asmens. Jei darbuotojų veiksmus būtų kontroliavęs atsakingas asmuo, kuris dar darbo pradžioje būtų patikrinęs darbo vietą, būtų nustatęs joje trūkumus, sustabdęs darbus ir liepęs kranininkui apsitverti ar kitaip pažymėti pavojingą zoną, kitiems asmenims uždraudęs joje būti (kol kranininkas nepašalins šios zonos žymėjimo, taip patvirtindamas jos nepavojingumą), nustatęs saugų darbą užtikrinančią darbų atlikimo eigą, nagrinėjamo įvykio būtų buvę išvengta. Kitaip tariant, jeigu G. J. būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, tai nukentėjusysis nebūtų atsiradęs pavojingoje zonoje ir nebūtų sužalotas.

3.5. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad darbų vadovo ar krano darbų vadovo nepaskyrimas ir pareigų įvykio vietoje neatlikimas neturėjo įtakos įvykio kilimui. Tai, kad nukentėjusiajam buvo parodytas ženklas, jog baigė krauti rąstus į miškavežį, nereiškia, kad krova buvo baigta ir pavojinga zona automatiškai tapo saugi. M. Z. patvirtino, kad krano strėlė (manipuliatorius) dar buvo darbinėje padėtyje, krovinys buvo neaprištas, jis kranu tvarkė krovinį (išėmė, taisė rąstą). Taigi krovos eiga vis dar buvo nepasibaigusi ir, jei zona būtų buvusi aptverta ir pažymėta, iš darbuotojų būtų griežtai reikalaujama, jie būtų kontroliuojami, kad nepatektų į šią zoną be atskiro darbų vadovo leidimo, akivaizdu, kad įvykio būtų buvę išvengta.

3.6. Faktą, kad darbų organizavimas ir vykdymas neatitiko teisės aktų reikalavimų, patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) specialistai (nelaimingo atsitikimo darbe akte) bei ekspertai (ekspertizės akte Nr. 11-2673(21)). Reikalavimas stabdyti darbus, kai krano veikimo zonoje atsiranda žmonių, įtvirtintas Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 24 punkte, strėlinio hidraulinio krovimo krano „Epsilon S260Z96“ naudojimo instrukcijos 2 skyriuje („Sauga ir sveikatos apsauga“), 8 skyriuje („Krano režimas“), UAB „S“ instrukcijos Nr. 20 17.8, 17.9 papunkčiuose, 46 punkte, UAB „GJ“ instrukcijos Nr. 3 19 punkte, nustatytas krano operatoriui, tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino esminio fakto, kad krano operatorius M. Z. dėl pakrauto rąstų krovinio nebegalėjo matyti visos krovos zonos ir būtent tos, per kurią ėjo nukentėjusysis. Šiuo atveju nei darbdavio nustatytų gestų, nei akių kontakto nepakako, o kitoks ryšys tarp darbuotojų nebuvo užtikrintas, signalizuotojas ar instruktorius pagal krano naudojimo taisykles nepaskirtas.

3.7. M. Z. patvirtino, kad miškavežyje turėjo ir įspėjamųjų bokštelių, ir „Stop“ juostą, tačiau nei įvykio vietoje, nei kitose panašiose vietose (M. Z., liudytojo A. K., nukentėjusiojo A. R. parodymai) atlikdami analogiškus darbus iki tol jų nenaudojo, G. J. dėl to pastabų ar įspėjimų nei jam, nei kitiems darbuotojams niekada nedavė. Taigi, išteisintasis nekontroliavo darbuotojų darbo eigos ir reikalavimų laikymosi, priešingai, toleravo pažeidimus dėl spartesnės verslo plėtros. Nors krovos zonos žymėjimas yra kranininko pareiga, jis turi užtikrinti pašalinių asmenų šioje zonoje nebuvimą, tačiau darbdavys, naudojantis fizinę darbo jėgą ir potencialiai pavojingus įrenginius (kranus ir jiems prilygstančias kėlimo priemones), turi organizuoti ir kontroliuoti darbo eigą visais su saugiu darbu susijusiais aspektais.

3.8. Skundžiamame nuosprendyje selektyviai, pakartojant apelianto argumentus, vertinamos teisės aktų nuostatos dėl krano darbų vadovo būtinumo. Nepagrįstai teigiama, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. EV-90 „Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taikymo“ nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Priešingai, jos kranais disponuojantiems asmenims yra privalomos ir nustato minimalius darbų reikalavimus, kuriuos pagal profesinės rizikos vertinimą detalizuoja jau pats darbdavys savo priimamuose vidaus teisės aktuose (instrukcijose, nurodymuose, technologiniuose aprašymuose ir pan.). VDI yra pavesta vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos prevenciją, priimti teisės aktus, tikrinti, kaip darbdaviai laikosi šių reikalavimų, fiksuoti pažeidimus, tikrinti darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbuotojų kvalifikacijas. Rekomendacijos taikomos pagal jose apibrėžtą darbų sritį, o išimtys dėl netaikymo yra nurodytos pačiame teisės akte. Taigi, vien teisės akto įvardijimas kaip rekomendacijų nešalina jo privalomumo.

3.9. Be kita to, skundžiamame nuosprendyje, pakartojant ir sutinkant su G. J. argumentais, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo atitinkamuose teisės aktuose apibrėžtos situacijos, kuriai esant yra privalomas krano darbų vadovo dalyvavimas, neteisingai aiškinamos teisės normos dėl darbų vadovo privalomo dalyvavimo, nutylimos kaltinime inkriminuotos teisės aktų normos ir jų aiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino esminių skirtumų tarp krano darbų vadovo būtino dalyvavimo visame darbo procese ir jo paskyrimo bei dalyvavimo, užtikrinant organizuojamų darbų saugą. Kėlimo kranų saugaus naudojimo rekomendacijose įvardijami išskirtiniai didesnio pavojaus atvejai, kada krano darbų vadovo dalyvavimas yra privalomas visos darbo eigos metu. Visais kitais atvejais, kaip nustatyta šių rekomendacijų 5.1.2, 6 ir 7 punktuose, krano darbų vadovo paskyrimas ir buvimas prieš pradedant darbus arba periodiškai privalomas, siekiant užtikrinti saugos reikalavimų laikymąsi, darbuotojų atliekamų darbų koordinavimą, kontroliavimą.

3.10. Tiek VDI inspektoriaus, tiek darbų saugos eksperto išvadose nurodyta, kad buvo pažeisti teisės aktai dėl (krano) darbų vadovo nepaskyrimo, ir šis pažeidimas turėjo įtakos tam, kad buvo neparengta darbo vieta, nenaudojamos kolektyvinės apsaugos priemonės, darbuotojai neinstruktuoti konkrečioje darbo vietoje ir kt., tai lėmė, kad atsirado kitų techninių įvykio priežasčių, kilo įvykis ir atsirado pasekmių. Nors tiek organizacinės, tiek techninės priežastys tarpusavyje glaudžiai susijusios, skundžiamame nuosprendyje argumentuotai nepasisakyta, kodėl darbų kontrolės reikalavimo įgyvendinimas, darbo vietos tinkamo paruošimo užtikrinimas, darbuotojų instruktavimas, supažindinimas su esminiais saugumo reikalavimais ir jų darbo kontrolė yra tik prielaida išvengti įvykio.

3.11. Pagal VDI nelaimingo atsitikimo darbe akto bei darbų saugos ekspertizės akto išvadas, apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti, ar tokia situacija, kai darbams vadovauti kitoje valstybėje neskiriamas reikiamos kvalifikacijos įmonės darbuotojas, darbuotojai palikti savarankiškai nuspręsti, kaip atlikti potencialiai pavojingus darbus, kokias naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, atitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, o jei buvo padaryta pažeidimų, ar jie turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje išsamiai nebuvo patikrintos.

3.12. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, neskyrė deramo dėmesio išsiaiškinti, kodėl iš vieno šaltinio gauti duomenys nesutampa su duomenimis, gautais iš kitų šaltinių dėl darbuotojų instruktavimo, mokymo įmonėse ir darbo vietoje, (krano) darbų vadovo paskyrimo ir pan. Teismas vadovavosi G. J. parodymais, kad nukentėjusysis buvo instruktuotas telefonu, vėliau per programėles ir pan., tačiau netikrino jų realumo, neanalizavo išteisintojo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymuose esančių prieštaravimų. Tariamam instruktavimui naudota programėlė (beje, išteisintasis ir liudytojai A. K., L. Č. teisme nurodė skirtingas programėles ir siųstų dokumentų turinį) buvo naudojama tik darbų atlikimo eigai nurodyti – GPS koordinatėse žymimos rąstų sandėliavimo ir pakrovimo vietos. Be to, teismas nepagrįstai darbuotojų instruktavimu ir supažindinimu su rizikos veiksniais pripažino nekvalifikuotų darbuotojų L. Č., V. S. pasakojimus apie darbo eigą. Teismas nutylėjo liudytojos L. Č. parodymus, kad ji su vyru V. S. niekada nevykdė krovos į miškavežius darbų, rąstus į konteinerius kraudavo su kitomis transporto priemonėmis (ne kranais, manipuliatoriais).

3.13. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų teigimu, G. J. nė karto nežiūrėjo, kaip jie atlieka darbo funkcijas vietoje (M. Z. teigimu, G. J. buvo prieš tris savaites iki įvykio; V. S. nurodė, kad G. J. buvo atvykęs tik sausio 17–19 d. verslo klausimais), netikrino, ar jie laikosi norminių ir vidaus aktų reikalavimų. Todėl G. J. itin retą atvykimą ir pasakymą „dirbkite saugiai“, net neapžiūrėjus darbuotojų atliekamo darbo konkrečioje vietoje, neįvertinus ir neanalizavus galimos rizikos, teismas nepagrįstai laikė priimtinais. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusysis jo neinstruktavimo įtaką įvykio kilimui ėmė neigti tik teisminio nagrinėjimo metu, kai iš G. J. gavo žalos atlyginimą, iki tol uoliai gynė priešingą savo poziciją.

3.14. Darbuotojų supažindinimas su rizikos veiksniais itin svarbus, ypač organizuojant ir vykdant krovos darbus potencialiai pavojingais įrenginiais – kranais. Teisės aktai reikalauja, kad tokiais atvejais darbuotojas privalo būti supažindintas ir su įrenginių naudojimo instrukcijomis, nors pats tiesiogiai šiais įrenginiais nesinaudoja. Nagrinėjamu atveju įmonės atsakingas asmuo G. J. nurodydavo tik abstrakčius teiginius? „dirbkite saugiai“, „nelįskite, kur nereikia“. Darbuotojams nebuvo žinomi saugumo reikalavimai dirbant su kranu, kur ir kokia yra jo pavojinga zona, kada ir kokioms sąlygoms esant galima į ją patekti, kaip judėti ir pan. Būtent nustatytas nežinojimas ir nesuvokimas apie krano darbo pradžią, pabaigą ir pavojingas zonas lėmė tai, kad, kranininkui parodžius ženklą, jog daugiau nekraus rąstų iš krūvos, dar neužbaigus faktiškai krovos darbų, t. y. toliau atliekant veiksmus su krano strėle ir pakrautu kroviniu, nukentėjusysis ėjo per krano veikimo pavojingą zoną. Nežinojimas ir nesuvokimas, kad iš miškavežio gali iškristi neaprištas krovinys – rąstas, lėmė tai, kad nukentėjusysis pateko į dar tebesančią pavojingą krovos zoną, kuri netrukus tapo įvykio zona. Nors techniniu požiūriu rąsto iškritimas nulemtas M. Z. veiksmų, tačiau nukentėjusysis į šią neapsaugotą vietą pateko dėl darbų netinkamo organizavimo ir nekontroliavimo. Būtent darbdavys privalo užtikrinti saugią darbuotojo darbo aplinką.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ž. Šiurnos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo procesinio sprendimo išnagrinėjus bylą (ne)nuoseklumo

5. Kasatorius, ginčydamas apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo G. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pripažintas nekaltu ir išteisintas, be kita ko, nurodo tai, kad ikiteisminis tyrimas G. J. prokuratūros buvo nutrauktas, tačiau atitinkami prokurorų nutarimai Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo panaikinti, dėl to byla buvo toliau tiriama ir perduota teismui. Iš to kasaciniame skunde daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį G. J., nebuvo nuoseklus vertindamas bylos duomenis ir taip pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirma, Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepagrįstumo buvo priimti ne dėl to, kad bylą būtinai reikia perduoti teismui, o dėl to, kad prokuroro sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas skubotai, nesurinkus ir neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių. Taigi prokuratūrai buvo pavesta ne perduoti teismui bylą su kaltinamuoju aktu, o surinkti papildomus duomenis kaltinimų pagrįstumui patvirtinti (atmesti). Antra, teismų sprendimai, priimami skirtingose proceso stadijose (nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą iš esmės) skiriasi savo paskirtimi bei atitinkamai vertinamų duomenų apimtimi. Todėl aptarti kasacinio skundo argumentai nesuderinami su baudžiamojo proceso esminiais principais ir yra teisiškai ydingi.

Dėl BK 176 straipsnio taikymo ir priežastinio ryšio nustatymo

6. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl, nustatant darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų faktus, taip pat šiai nusikalstamai veikai būtinus specialiojo subjekto (darbdavio ar jo įgalioto asmens) požymius, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami darbų saugos įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalaus pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Kadangi BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti ne tik padarytą veiką ir atsiradusius padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių.

7. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo vertinama veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTEwNzMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-1073/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-1073/2017">2K-390-1073/2017</a>, 2K-7-74-788/2019, 2K-7-495/2023, 2K-70-788/2023).

8. Atsižvelgiant į BK 176 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos specifiką, nustatant priežastinį ryšį, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar kilo kitų sunkių padarinių. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei esminė jų priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU1LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-355-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-355-788/2016">2K-355-788/2016</a>, 2K-321-303/2019, 2K-225-788/2022 ir kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tiesioginė nelaimingo įvykio priežastis yra M. Z. padaryti veiksmai atliekant rąstų krovimo darbus miškavežyje įrengtu strėliniu hidrauliniu krovimo kranu, kai jis, informavęs A. R., kad yra baigęs krauti rąstus į miškavežį, vis dėlto nutarė tęsti darbą, t. y. iškelti iš priekabos sulūžusį rąstą, tačiau tai darė neįsitikinęs ir neužtikrinęs, kad krano veikimo zonoje nebūtų A. R.. Taip buvo pažeistas teisės aktų nustatytas draudimas atlikti krovimo darbus, jei pavojingoje zonoje yra žmonių. Kad būtent tai buvo būtinoji sąlyga ir pagrindinė nelaimingo įvykio priežastis, konstatuota 2021 m. gruodžio 20 d. ekspertizės akte Nr. 11-2673(21), taip pat 2022 m. balandžio 20 d. ekspertės J. R. paaiškinime dėl papildomų klausimų ekspertizės akte Nr. 11-2673(21).

10. Kaltinimas G. J. buvo grindžiamas tuo, kad jis, kaip asmuo, atsakingas už saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, organizuodamas rąstų krovimo darbus Vokietijoje, neužtikrino visų būtinų tokių darbų saugumo reikalavimų laikymosi, t. y. kad A. R. būtų tinkamai instruktuotas darbo vietoje, supažindintas su strėlinio hidraulinio krano gamykline naudojimo instrukcija bei saugos reikalavimais, kad dirbti su kranu būtų paskirtas krano darbų vadovas, kad krovos darbų zona būtų pažymėta įspėjamaisiais ženklais, kad būtų užtikrinta, kad darbuotojai nepažeistų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. J., nors nuosprendyje kruopščiai yra išdėstęs visus byloje esančius duomenis, patvirtinančius minėtus darbų saugos reikalavimų pažeidimus, tačiau nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių šių pažeidimų ir nelaimingo atsitikimo priežastinį ryšį. Šį nuosprendžio trūkumą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino esminiu baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimu. Atlikęs įrodymų vertinimą ir išanalizavęs priežastinio ryšio klausimą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp G. J. inkriminuotos veikos (neveikimo) ir kilusių padarinių – nelaimingo atsitikimo ir A. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, taigi G. J. veikoje nėra BK 176 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties. Tokiam apeliacinės instancijos teismo vertinimui pritartina.

11. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinės instancijos teismo išvadoms, remiasi šiais argumentais:

11.1. Pirma, minėta, kad taikant G. J. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, be padarytų konkrečių darbų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, pirmiausia turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga (conditio sine qua non). Tačiau byloje atliktas ekspertinis tyrimas tokios išvados nepatvirtina. 2021 m. gruodžio 20 d. ekspertizės akte Nr. 11-2673(21) ir 2022 m. rugpjūčio 26 d. ekspertės J. R. paaiškinime konstatuota, kad tiriamojo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog krano operatorius M. Z., nors jo instruktavimas (mokymas) atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų ir lokalių aktų reikalavimus, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vykdė krovos darbus, kai krano darbo zonoje (arčiau negu 20 m atstumu nuo krano) buvo žmogus. O tai, kad nebuvo pažymėta krano darbo zona, nebuvo paskirtas krano darbų vadovas ir nukentėjęs miško krovos vadybininkas (A. R.) nebuvo tinkamai instruktuotas, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, nes didino nelaimingo atsitikimo tikimybę (5 t., b. 1. 78–85, 102). Pažymėtina, kad tokia bendro pobūdžio nedetalizuota išvada dėl įtakos nelaimingam atsitikimui kilti nėra pakankama būtinai padarinių kilimo sąlygai konstatuoti.

11.2. Antra, svarbiausias byloje vertinamas darbų saugos reikalavimas yra tai, kad krano, kuriuo rąstai kraunami į miškavežį, veikimo zonoje nebūtų nei pašalinių žmonių, nei tam tikras funkcijas atliekančių darbuotojų. Iš nukentėjusiojo A. R., kuris atliko rąstų matavimo funkciją, parodymų matyti, kad minėtas saugos reikalavimas jam buvo gerai žinomas ir tiek jis, tiek miškavežio vairuotojas (krano operatorius) stengėsi jo nepažeisti. Pvz., akistatos su G. J. metu A. R. patvirtino, kad darbo vietoje jį instruktuodavo sunkvežimių vairuotojai, apmokydavo, kur ir kokiu atstumu atsistoti, kai rąstai kraunami į miškavežį. Jie su miškavežio vairuotoju (krano operatoriumi) palaikydavo vizualinį, ženklų ir balso kontaktą. Kai rąstai buvo kraunami, A. R. atsitraukdavo, o kai tokius darbus miškavežio vairuotojas pabaigdavo, jis informuodavo apie tai A. R., kuris, atlikdamas savo darbo funkciją, tuomet galėjo prieiti arčiau miškavežio (2 t., b. l. 118–119). Tokia M. Z. ir A. R. sąveika užtikrindavo, kad jei kraunamas rąstas atsitiktinai nukristų, jis nesužalotų A. R.. Todėl kasacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo patekimą į pavojingą krovos zoną lėmė jo nežinojimas, jog iš miškavežio gali iškristi neaprištas rąstas, prieštarauja bylos duomenims. Iš byloje nustatytų aplinkybių nedviprasmiškai išplaukia išvada, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad A. R. nežinojo, kaip saugiai dirbti, o dėl to, kad M. Z., nesilaikydamas esminio darbų saugos reikalavimo, neįsitikinęs, kad pavojingoje zonoje (šalia miškavežio) nėra A. R., nutarė kranu išimti iš miškavežio sulūžusį rąstą, nors prieš tai buvo informavęs A. R., kad krovimo darbus yra baigęs. Jokių kitų tiesioginių nelaimingo įvykio priežasčių byloje nenustatyta.

11.3. Trečia, kaltinimas G. J. iš esmės grindžiamas tuo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl jo nepakankamų pastangų užtikrinti rąstų krovimo darbų saugą ir kad, jeigu šiems darbams būtų paskirtas krano darbų vadovas, krovos darbų zona būtų buvusi pažymėta įspėjamaisiais ženklais, A. R. būtų pasirašytinai instruktuotas darbo vietoje, taip pat supažindintas su strėlinio hidraulinio krano „Epsilon S260Z96“ gamykline naudojimo instrukcija bei saugos reikalavimais, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Tačiau, nenustačius minėtų darbų saugos reikalavimų nevykdymo konkrečios tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui, toks būtinosios nelaimingo atsitikimo sąlygos (conditio sine qua non) pagrindimas nesiderina su esminiu įrodinėjimo principo reikalavimu, t. y. kad, nustatydamas faktines aplinkybes, teismas negali remtis prielaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad darbų zonos pažymėjimas, A. R. parašas dėl instruktažo ar jo supažindinimas su krano naudojimo instrukcija pašalintų pagrindinę nelaimingo atsitikimo priežastį, t. y. neatsargius M. Z. veiksmus kraunant rąstus į miškavežį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavojingos zonos pažymėjimu siekiama, kad į tą zoną nepatektų pašaliniai žmonės, o ne krovimo darbų procese dalyvaujantys darbuotojai. Be to, už pavojingos darbų zonos pažymėjimą tiesiogiai buvo atsakingas krano operatorius M. Z., žinojęs apie tokią savo pareigą ir turėjęs tam būtinas priemones – įspėjamuosius bokštelius ir „Stop“ juostą (M. Z. 2021 m. spalio 10 d. apklausa, 9 t., b. l. 79). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad krano darbų vadovo paskyrimas rąstų krovimo darbams atlikti pagal Kėlimo kranų saugaus naudojimo rekomendacijas šiuo atveju nebuvo privalomas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 44 punktas). Sutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad teiginys, jog jei krano darbų vadovas būtų paskirtas, jis būtų užkirtęs kelią spontaniškiems M. Z. veiksmams ir A. R. atsiradimui šalia miškavežio, yra tik prielaida.

11.4. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas G. J. pagal BK 176 straipsnį buvo grindžiamas bendro pobūdžio darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, o ne konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais, kad būtent jo padaryta veika (neveikimas) buvo būtina sąlyga nelaimingam atsitikimui darbe kilti. Tokioms baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 176 straipsnį praktikoms nepritartina.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu paneigtas G. J. padarytos veikos (neveikimo) ir kilusių sunkių padarinių priežastinis ryšys, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nepažeidė. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada išsamiai motyvuota. Nenustačius būtinojo BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymio (priežastinio ryšio), G. J. dėl šio kaltinimo pagrįstai priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Žilvino Šiurnos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas