A. E. pagal BK 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-460/2011

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02405-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.2.2.3.1.1;

2.2.2.3.1.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. (A. E.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Priteista iš A. E. 2570 Lt nukentėjusiajai E. L. turtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutartis, kuria nuteistojo A. E. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,

n u s t a t ė :

A. E. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2009 m. liepos 19 d., apie 17.30 val., Vilniuje, prie A. Vivulskio g. 16-ojo namo, atvirai nuo E. L. kaklo pagrobė dvi auksines grandinėles ir du auksinius pakabukus, taip padarė nukentėjusiajai 2570 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir jį išteisinti.

Kasatorius teigia, kad jokio nusikaltimo nukentėjusiajai E. L. nepadarė. Kasatoriui nesuprantama, kodėl nėra šio įvykio liudininkų, nes nukentėjusiosios nurodoma nusikaltimo vieta yra judrioje gatvėje, kur nuolat būna žmonių, be to, stebima vaizdo kameromis. Nukentėjusioji teigė, kad po užpuolimo iš namo išėjusi mergina siūlė pagalbą, tačiau ji neapklausta, taip pat neperžiūrėti vaizdo įrašai, nors to buvo prašoma teisminio nagrinėjimo metu, be to, byloje nėra jokių duomenų (teismo medicinos specialisto išvados ir pan.) patvirtinančių, kad nukentėjusiajai užpuolimo metu padaryti kaklo sužalojimai.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nukentėjusioji ir tvirtino, jog gerai įsidėmėjo užpuoliko veidą, tačiau pagal jos apibūdinimą sudarytas užpuoliko fotorobotas buvo visiškai nepanašus į kasatorių, todėl neaišku, kaip nukentėjusioji per atpažinimą galėjo teigti, kad atpažįsta užpuoliką (kasatorių) pagal veido bruožus, kur, beje, jam buvo liepta užsidėti kepurę taip, kad nesimatytų veido. Taip pat skunde pažymima, kad kasatoriaus neatpažino nukentėjusiosios duktė, kuri nurodė, kad užpuolikas buvo su kepure ir vilkėjo džemperį, o ne striukę, kaip teigė jos motina. Be to, nukentėjusioji davė prieštaringus parodymus: pirminiuose parodymuose ji buvo nurodžiusi, kad užpuolikas pagrobė vieną storą grandinėlę, o teisme jau aiškino, kad dvi, be to, skirtingai aiškino ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui: iš pradžių teigė, kad diena buvo karšta, vėliau – kad lietinga. Į visas šias skunde nurodytas aplinkybes, pasak kasatoriaus, teismai neatsižvelgė. Kasatoriaus įsitikinimu, tai rodo, kad abiejų instancijų teismai buvo šališki, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neišreikalavę ir neištyrę bylai reikšmingų jį teisinančių įrodymų, t. y. pažeisdami Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalies, 96 straipsnio 1, 4 dalių, 242 straipsnio 1, 2 dalių, 301 straipsnio reikalavimus.

Be to, kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis), nes apklausos metu prieš atpažinimą bei atpažinimo metu nedalyvavo advokatas; buvo paaiškinta, kad gynėjas jam nepriklauso, nes jis įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad nuteistojo A. E. argumentai dėl procesinių teisių į gynybą suvaržymo nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius asmens parodymo atpažinti metu pats savo valia atsisakė gynėjo, todėl jo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. Nors kasatorius nesutinka su byloje esančiais asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ir asmens parodymo atpažinti proceso veiksmais bei jų rezultatais, tačiau nėra pagrindo abejoti šių proceso veiksmų teisėtumu. Prokurorės nuomone, tai, kad kasatorius neigia savo kaltę ir ginčija jo kaltę patvirtinančius įrodymus, nedaro proceso veiksmų neteisėtų; šie proceso veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK nuostatų.

Pasak prokurorės, kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai paviršutiniškai išnagrinėjo bylą ir pripažino jį kaltu nesant įrodymų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir juos vertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismų išvadomis, išdėstytu įrodymų vertinimu, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Nuteistojo A. E. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teisės į gynybą

Kasatorius skunde tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje prieš atpažinimą bei atpažinimo metu nedalyvavo advokatas, todėl buvo suvaržyta jo teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). Šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas, nes jis prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos duomenų matyti, kad, prieš atliekant asmens parodymą atpažinti, kasatorius savo valia atsisakė gynėjo, todėl laikytina, kad jo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi ir BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius ginčija dalyvavimą atvirai pagrobiant nukentėjusiosios E. L. turtą, teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus, byla išnagrinėta paviršutiniškai, neišreikalavus ir neištyrus bylai reikšmingų jį teisinančių įrodymų, nepašalinus nukentėjusiosios ir jos dukters parodymuose esančių prieštaravimų. Kasatorius abejoja visų įrodymų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, patikimumu, leistinumu ir yra įsitikinęs, kad jis nuteistas nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. E. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, padarė kruopščiai įvertinęs nukentėjusiosios parodymus bei kitus duomenis. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir nenustačiusi BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, neturi pagrindo dėl A. E. dalyvavimo darant vagystę daryti priešingą nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl A. E. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analize, bet ne prielaidomis. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios E. L. parodymus apie įvykį, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų bei asmens parodymo atpažinti protokolų duomenis, padarė išvadą, kad šie įrodymai patvirtina A. E. kaltę, atvirai pagrobus nukentėjusiosios E. L. turtą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad grumtynių su užpuoliku metu ji turėjo pakankamai laiko įsidėmėti jo veidą, ir teisme nurodė esanti visiškai įsitikinusi, kad ją užpuolė būtent A. E. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji kaltinamąjį atpažino tiek iš nuotraukų, tiek asmens parodymo atpažinti metu, paneigia sąžiningo klydimo galimybę. Pažymėtina, kad teismas, išanalizavęs 2010 m. liepos 2 d. asmens parodymo atpažinti protokolą ir nustatęs, kad šis tyrimo veiksmas atliktas nepažeidžiant BPK 191, 192 straipsnių nuostatų, o protokolas surašytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų, sprendė, jog šis dokumentas laikytinas leistinu ir tinkamu įrodymu byloje, leidžiančiu teigti, kad nukentėjusiosios E. L. parodymai dėl A. E. dalyvavimo darant vagystę yra patikimi. Teismas laikė, kad šie pirmiau išdėstyti įrodymai paneigia A. E. parodymus, jog jis šios nusikalstamos veikos nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus teiginiai dėl nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo, nurodant pagrobtų grandinėlių skaičių ir apibūdinant užpuolimo metu kasatoriaus vilkėtus drabužius, nepagrįsti, nes ji viso proceso metu vienodai parodė, kad buvo pagrobtos dvi grandinėlės su pakabukais, bei apibūdino užpuoliko aprangą. Priešingai nei teigia kasatorius, mažametės liudytojos A. L. parodymai neprieštarauja jos motinos E. L. parodymams. Pažymėtina, kad tai, jog mažametė liudytoja A. L., kuriai įvykio metu buvo 11 metų, neatpažino kasatoriaus, nedaro niekiniu nukentėjusiosios E. L. atpažinimo ir nepaneigia nuteistojo kaltės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, vadovaudamasis įstatymu įvertino visus – tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, nė vieniems iš jų nesuteikdamas pirmenybės; patikrino duomenis bei atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmę nustatant įrodymų patikimumą, ir apkaltinamąjį nuosprendį surašė nepažeisdamas BPK 301 straipsnio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas A. E. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatų, teismo nutartyje dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų išsamiai ir motyvuotai pasisakyta.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. E. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Vytautas Piesliakas

Albinas Sirvydis