Dėl išmokėtų sumų grąžinimo rūšinio teismingumo

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00972-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl išmokėtų sumų grąžinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 185 706,19 Lt dydžio ADB „RESO Europa“ išmokėtą draudimo išmoką; penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo atsisakymo įvykdyti piniginę prievolę dienos (2009 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su UAB „Litra“ buvo sudaryta Kelionių draudimo sutartis, kuria būtinųjų medicininės pagalbos išlaidų draudimu buvo apdraustas UAB „Litra“ darbuotojas A. K.. 2008 m. balandžio 2 d. apdraustąjį Belgijoje ištiko insultas ir ADB „RESO Europa“ (reorganizavus teisių perėmėjas – ieškovas) pagal pateiktus būtinojo gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus išmokėjo 185 706,19 Lt, kuriuos sudaro išlaidos už medicinines paslaugas ir ligonio transportavimo iš Belgijos ligoninės išlaidos. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Ministrų Tarybos Reglamentais dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, atsakovas yra kompetentinga įstaiga išmokoms natūra už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl iš atsakovo prašo priteisti ADB „RESO Europa“ išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) teigimu, ieškovas nenurodo, kokias konkrečiai Reglamento Nr. 1408/71 nuostatas pažeidė atsakovas, dėl ko privalėtų kompensuoti visas būtinąsias A. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal minėto reglamento 36 ir 63 straipsnius, draudimo kompanijų pateiktų sąskaitų VLK neapmoka ir nekompensuoja ligonio transportavimo išlaidų. Atsiskaitymai už Reglamento 1408/71 22 straipsnio 1 (a) dalyje apibrėžtas paslaugas vykdomi tarp paslaugas suteikusios ES šalies kompetentingos įstaigos Reglamento 36 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, šiam ginčui netaikytinos CK 6.280 straipsnio 1 dalies ir 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi atsakovas nėra nei žalą padaręs, nei kitaip atsakingas už žalos padarymą A. K. asmuo. Atsakovas pareiškė prašymą perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui, kadangi Specialioji teisėjų kolegija panašaus pobūdžio bylose yra konstatavusi, jog pagal savo pobūdį VLK vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą; nagrinėjamoje byloje nors ieškovas ir reikalauja priteisti jo patirtą žalą, tačiau iš esmės ginčija VLK 2009 m. kovo 18 d. raštą, kuriuo atsisakyta kompensuoti A. K. gydymo išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją prašydamas išspręsti kilusio ginčo teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) vyrauja. Kaip minėta, ieškovas savo reikalavimo teisę kildina iš sutartinių draudimo santykių, tačiau atsakovo teigimu, ieškovas iš esmės ginčija 2009 m. kovo 18 d. VLK raštą, kuriuo atsisakyta kompensuoti A. K. gydymo išlaidas, o pagal savo pobūdį VLK vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4, 30 ir 31 straipsnius, Valstybinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Valstybinė ligonių kasa vykdo specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo – biudžetą, inter alia, Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis per teritorines ligonių kasas. Pagal savo pobūdį Valstybinės ligonių kasos vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio l dalis, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio l dalis). Teisės aktai, reglamentuojantys privalomojo sveikatos draudimo santykius yra viešosios teisės aktai, o subjektai užtikrinantys apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų išlaidų suteiktoms būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti kompensavimą - teritorinės ligonių kasos ir Valstybinė ligonių kasa - šiuo atveju veikia viešojo administravimo srityje (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartis, priimta byloje UAB „Baltic Orthoservice“ vs. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta byloje UAB „IF draudimas“ vs. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, tretysis asmuo LR Draudimo priežiūros komisija, 2011 m. sausio 3 d. nutartis byloje UAB „Baltic Orthoservice“ vs. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2–6 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

nutaria :

Bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl išmokėtų sumų grąžinimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo priėmimo klausimui spręsti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Janina Stripeikienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Romanas Klišauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Česlovas Jokūbauskas

Dainius Raižys