A. G. pagal BK 281 str. 5 d., 39 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-473/2011

Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00358-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.5; 2.1.7.4; 1.1.8.1; 1.1.9.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. G. atsiprašyti nukentėjusiųjų B. M. L. ir Vaidoto J. O. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. G. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.

Priteista iš nuteistojo A. G. po 18 275 Lt, iš UADB „Industrijos garantas“ po 1725 Lt nukentėjusiesiems B. M. L. ir V. J. O. neturtinei žalai atlyginti; iš UADB „Industrijos garantas“ – nukentėjusiesiems B. M. L. 11 769,91 Lt, V. J. O. – 4884,61 Lt turtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, kuria nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,

n u s t a t ė :

A. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 17 d., apie 13.52 val., Jonavoje, P. Vaičiūno gatvėje, ties namu Nr. 15, vairuodamas automobilį BMW X5 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) nesilaikė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimo sukant į kairę (apsisukant) ne sankryžoje duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, važiuodamas prekybos centro „Iki“ link, nuo gatvės dešiniojo krašto pradėjo apsisukinėti į Juodmenos mikrorajono pusę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą nepraleido tiesiai priešais atvažiuojančio M. G. vairuojamo motociklo „Kawasaki–ZX 900A“ ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo motociklo vairuotojas M. G. ir kartu važiavęs keleivis L. O.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, jį išteisinti arba, pritaikius BK 39 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, pažeisdami Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nesilaikydami teismų praktikos įrodymų vertinimo eismo įvykių bylose, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Tokie BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismams nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Kasatoriaus manymu, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 281 straipsnio 5 dalį), apkaltinamojo nuosprendžio išvados paremtos prielaidomis ir tik išskirtinai kasatorių kaltinančiais įrodymais.

Kasatorius nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes ne jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji eismo įvykio ir padarinių kilimo sąlyga. Eismo įvykio priežastis, kasatoriaus įsitikinimu, – motociklininko važiavimas neleistinu greičiu, t. y. Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimo, kuriame nustatyta vairuotojo pareiga neviršyti leistino greičio ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pažeidimas. Pradėdamas daryti apsisukimo manevrą, kasatorius matė tolumoje, maždaug už 300 m (o ne už 50 m, kaip teigia teismas), iš dešinės pusės atvažiuojantį motociklą ir buvo įsitikinęs, kad kliūties jam nesudarys, nes manė, jog jis važiuoja leistinu mieste greičiu. Šioje situacijoje kasatorius negalėjo objektyviai įvertinti, kad motociklininkas viršija leistiną greitį beveik dvigubai (95 km/h) ir kad labai greitai priartės. Kasatorius nesutinka su specialisto išvada Nr. 11-1706(09), kur konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo jo (kasatoriaus) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nors šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad motociklininkas M. G. dėl greičio viršijimo (važiavimo gyvenvietėje apie 95 km/h greičiu), iškilus eismo saugumo grėsmei, neteko techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į automobilį ir kad techniniu požiūriu tarp šio pažeidimo ir eismo įvykio kilimo irgi yra priežastinis ryšys, teismai į tai neatsižvelgė, šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir nepagrįstai laikė, kad eismo įvykį lėmė tik kasatoriaus padarytas pažeidimas. Teismai ignoravo reikšmingą bylai aplinkybę, kad motociklininkas važiavo itin rizikingai ir chuliganiškai, nes prieš susidūrimą staiga padidino greitį ir važiavo ant galinio rato (tai patvirtina įvykį matęs liudytojas A. G.). Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, privalu tinkamai įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nors apeliacinės instancijos nutartyje ši nuostata ir atkartota, tačiau tik formaliai. Eismo įvykio kilimą ir sunkius padarinius tiesiogiai lėmęs motociklininko M. G. padarytas itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kasatoriaus įsitikinimu, teismų įvertintas formaliai, nesiejant su eismo įvykio priežastingumu. Taip teismai, pažeisdami teisingumo principą, nepagrįstai visą atsakomybės naštą perkėlė kasatoriui. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo teisiškai įvertinti abiejų eismo įvykio dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir detaliai išnagrinėti priežastingumo klausimą, tačiau to nepadarė; nepagrįstai atmetęs motyvuotą kasatoriaus gynėjo prašymą skirti kompleksinę ekspertizę, formaliai pasirėmė specialisto V. Š., kaip turinčio tinkamą išsilavinimą bei patirtį, paaiškinimais, tuo tarpu specialisto, technikos mokslų daktaro V. M., turinčio eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją bei praktinę darbo patirtį nuo 1993 m., itin išsamios ir motyvuotos išvados, pagal kurią būtent M. G. veiksmai techniniu požiūriu lėmė šį eismo įvykį, nelaikė įrodymu. Kasatoriaus manymu, tokiu atveju teismas privalėjo skirti prašomą ekspertizę, kad būtų atsakyta į kasatoriaus gynėjo suformuluotus klausimus, tarp jų ir į tai, ar M. G. nevairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pagrįstų įtarimų kyla dėl to, kad M. G. drabužių kišenėje rasta narkotinės medžiagos, o lavono šlapime – tetrahidrokanabinolio, priklausančio kanabinoidams, metabolito), taip pat, ar kasatorius, atlikdamas manevrą, objektyviai galėjo numatyti ir įvertinti, kad motociklas judėjo beveik dvigubai viršydamas leistiną greitį. Kasatorius pažymi, kad, kai kurių liudininkų tvirtinimu, motociklininkas lėkė dideliu greičiu ir tai patvirtina faktą, kad prie jo automobilio buvo priartėta žaibišku greičiu, dėl to nėra pagrindo jį apkaltinti nedavus kelio važiavusiam motociklui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 54 straipsnio nuostatas, kasatoriui paskyrė prieštaraujančią teisingumo principui bausmę bei, nesant būtinumo, paskyrė itin jį suvaržančią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į kasatoriaus kaltės laipsnį, motociklininko itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad tragiškas įvykis kasatoriui pačiam sukėlė didelį stresą, išgyvenimus, sutrikdė sveikatą, kad jis nukentėjo ir moraliai, ir materialiai, be to, į tai, kad jis turi Londone gyvenančią šeimą, tris mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Pasak kasatoriaus, dėl teismo paskirtų draudimų ir įpareigojimų jis negali būti su savo šeima, negalėdamas vairuoti, negali susirasti geriau apmokamo darbo (tai aktualu ir dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems). Kasatorius pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan., tuo tarpu kasatorius (priešingai nei M. G., kuris nuo 2007 m. baustas dešimt kartų) administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas priteisė žuvusiųjų tėvams dideles pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti, neįvertinęs to, kad M. G., neturėdamas motociklininko teisių ir vairavimo patirties, viršydamas greitį, neregistruotu motociklu vežė keleivį L. O. be šalmo.

Kasatoriaus manymu, teismai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis žuvusiųjų artimiesiems laidotuvių metu pareiškė užuojautą ir jų atsiprašė, taip pat kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas, lengvabūdiškas ir neatsakingas žuvusiojo M. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), be to, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad tuo metu jo žmona laukėsi kūdikio (pagimdė 2009 m. lapkričio 19 d.) ir tas laukimas abiem po tokio sukrėtimo buvo ypač sunkus ir neramus. Šios aplinkybės, kasatoriaus įsitikinimu, yra pagrindas taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad, nagrinėjant bylą, esminių BPK pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Priešingai nei nurodo kasatorius, jo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagrįsta surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino visus teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtus įrodymus ir neabejotinai nustatė, kad A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 144 punkte nustatytą reikalavimą sukant į kairę (apsisukant) ne sankryžoje duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms ir kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes A. G., prieš darydamas manevrą (apsisukdamas, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą), nebuvo atidus, neįsitikino, kad savo veiksmais nesudarys kliūties kitoms transporto priemonėms, o matydamas, jog priešinga eismo juosta link jo artėja motociklas, šio nepraleido. Esant tokioms aplinkybėms, motociklo vairuotojo M. G. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (leistino greičio viršijimas), nepašalina A. G. atsakomybės, nes nustatytoje situacijoje būtent nuteistojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė įvykio kilimo priežastis. Motociklo vairuotojas, nors ir viršydamas greitį, važiavo savo krypties juosta, jokių manevrų nedarė, kliūties kitiems eismo dalyviams nesudarė, buvo gerai matomas nuteistajam. Šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats A. G., be kita ko nurodydamas, kad pradėdamas apsisukimo manevrą nesekė situacijos kelyje, nes manė, jog motociklas yra pakankamai toli (300 m atstumu) ir jis spės apsisukti. Prokuroras pažymi, kad, remiantis specialisto V. Š. išvada ir jo paaiškinimu teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog kai A. G. pradėjo apsisukinėti, motociklas buvo 73 m atstumu nuo nuteistojo vairuojamo BMW, o kai automobilis įvažiavo į priešingą eismo juostą, atstumas iki motociklo buvo 16 m. Prieš 54 m A. G. automobilis nebuvo užtvėręs motociklo eismo juostos, bet jau kėlė grėsmę eismo saugumui ir motociklo vairuotojas negalėjo numatyti, ar automobilis duos kelią, ar jį užtvers, todėl, automobiliui užtvėrus kelią, motociklininkas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Šie bylos duomenys, prokuroro manymu, patvirtina, kad nuteistasis turėjo galimybę suvokti, jog nespės saugiai užbaigti apsisukimo manevro, todėl privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, o ne lengvabūdiškai tikėtis, kad M. G. vairuojamas motociklas greitai nepriartės ir susidūrimas neįvyks.

Be to, prokuroras pažymi, kad, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai neignoravo A. G. gynėjo užsakymu atliktos privataus specialisto V. M. išvados, išsamiai ją išanalizavo, įvertino jos turinį, palygino su kitais bylos įrodymais bei motyvuotai nustatė, kad ši išvada nepaneigia kasatoriui pateikto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Teismai pagrįstai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, BPK 88, 90 straipsnius sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto ar specialisto išvados statuso, todėl tai gali būti vertinama tik kaip konsultacinė išvada, kuria vadovautis ir suteikti jai pirmenybės nėra įstatyminio pagrindo. Be to, V. M. išvadoje nėra kategoriškai konstatuota, kad būtent motociklo vairuotojo M. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Prokuroro teigimu, nuteistojo gynėjo pateiktas prašymas skirti kompleksinę (eismo įvykio, trasologinę, narkologinę) ekspertizę buvo išspręstas nepažeidžiant BPK 253 ir 270 straipsnių reikalavimų, t. y., išklausius proceso dalyvių nuomonių, buvo motyvuotai nutarta netenkinti gynėjo prašymo, nes nustatytos eismo įvykio aplinkybės abejonių nekėlė, į prašyme nurodytus ekspertams pateiktinus klausimus išsamiai atsakyta byloje esančiose specialistų išvadose ir byloje surinkta pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Prokuroras pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kiek ir kokių įrodymų turi būti surinkta apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, dėl įrodymų pakankamumo sprendžia tik teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kasatoriui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemonę trejiems metams – BK 75 straipsnio 2 dalies, 67 straipsnio 2 dalies ir 68 straipsnio 1-3 dalių nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą ir nurodė išsamius motyvus, kodėl laiko, kad A. G. baudžiamojo poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai. Tokia teismo išvada, prokuroro manymu, yra teisinga, kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad ši poveikio priemonė jį labai suvaržo, atima galimybę vairuoti transporto priemones bei rasti gerai apmokamą darbą, nėra pagrindas panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas dėl visų esminių nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pasisakė, nutartyje pateikdamas išsamias, motyvuotas išvadas.

Prokuroras pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis apeliaciniame skunde neprašė pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį. Kadangi šiais klausimais apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta, minėti kasacinio skundo prašymai paliktini nenagrinėti.

Atsiliepimu nukentėjusioji B. M. L. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad A. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio BMW X5 vairuotojas A. G., apsisukdamas P. Vaičiūno gatvės važiuojamojoje dalyje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, kurį vairavo M. G. Teismo posėdyje specialistas V. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą ir paaiškino, kad automobilio vairuotojas vizualiai turėjo galimybę nustatyti, jog motociklas juda dvigubai greičiau. Šie specialisto paaiškinimai, nukentėjusiosios manymu, paneigia nuteistojo teiginius, kad jis negalėjo suvokti motociklo greičio. Tuo tarpu motociklo vairuotojas negalėjo numatyti, ar automobilis duos kelią, ar šį užtvers. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, akivaizdu, kad A. G., atlikdamas apsisukimo manevrą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nedavė kelio priešpriešais tiesiai atvažiuojančiam motociklui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punktą. Dėl šios priežasties motociklininkas buvo priverstas staigiai stabdyti. Pasak nukentėjusiosios, A. G. matė ir galėjo suvokti, kad, motociklui važiuojant didesniu nei leistina greičiu, nespės saugiai baigti manevro ir bus užkirstas kelias priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei, kurią saugiai praleisti jis turėjo pareigą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad spės baigti apsisukimo manevrą ir neužkirs kelio motociklo vairuotojui. Jeigu A. G. nebūtų padaręs šio pažeidimo, t. y. neįvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nesudaręs kliūties M. G. vairuojamam motociklui, eismo įvykis, kurio metu žuvo M. G. ir L. O., nebūtų įvykęs – t. y. kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad autotechninės ekspertizės duomenys atitinka liudytojų, apklaustų pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, parodymus ir kitus bylos įrodymus. Teismai pagrįstai nesivadovavo privataus eksperto V. M. duota išvada ir teisingai ją vertino.

Atsiliepime nurodoma, kad A. G. paskirta teisinga bausmė, atsižvelgus į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, kilusius padarinius, jo asmenybę. Nukentėjusiosios manymu, nėra pagrindo A. G. taikyti BK 39 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kasatorius neteisingai nurodo, kad buvo atvykęs į nukentėjusiosios sūnaus M. G. laidotuves, kur atsiprašė žuvusiojo tėvų. Iš tikrųjų nuteistasis po eismo įvykio neatsiprašė, tai padarė tik per spaudą (atsiprašymas rajono laikraštyje atspausdintas tik 2011 m. birželio 7 d.) prieš pat surašant kasacinį skundą, nukentėjusioji iš kasatoriaus jokios pagalbos nesulaukusi, iki šiol nepradėta atlyginti turtinė ir neturtinė žala. Be to, priešingai nei nurodo kasatorius, vairuotojo pažymėjimas M. G. buvo išduotas.

Nukentėjusioji pažymi, kad, žuvus 21 metų amžiaus sūnui, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pašlijo sveikata, nuolatos vartoja vaistus nuo nervų, padidinto kraujospūdžio, lankosi pas psichologą ir psichiatrą; A. G. padarytas nusikaltimas sukėlė sunkius padarinius visai šeimai.

Nuteistojo A. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo bei dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio paliktini nenagrinėti, nes nuteistasis šių klausimų savo apeliaciniame skunde nekėlė ir jie nebuvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi

Kasatorius tvirtina, kad ne jo, o motociklo vairuotojo M. G. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (greičio viršijimas) buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Kasatorius nurodo, kad turėjo būti teisiškai įvertinti abiejų eismo įvykio dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir detaliai išnagrinėtas priežastingumo klausimas, tačiau to nepadaryta.

BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad A. G., vairuodamas automobilį BMW X5, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimo sukant į kairę (apsisukant) ne sankryžoje duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, pradėjo apsisukinėti, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą nepraleido tiesiai priešais atvažiuojančio M. G. vairuojamo motociklo „Kawasaki–ZX 900A“ ir su juo susidūrė, dėl to žuvo motociklo vairuotojas ir kartu su juo važiavęs keleivis L. O..

Bylos duomenimis, eismo įvykio metu Kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai. Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1706(09) nustatyta, kad Jonavoje P. Vaičiūno gatve motociklo vairuotojas M. G. važiavo apie 95 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną 50 km/h greitį, tuo tarpu automobilio vairuotojas A. G., apsisukdamas gatvės važiuojamojoje dalyje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklui.

Abiejų instancijų teismai teisingai konstatavo, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis, sukėlusi dviejų žmonių, važiavusių motociklu, žūtį, buvo nuteistojo A. G. padarytas Kelių eismo taisyklių 114 punkto pažeidimas. Pagal Kelių eismo taisyklių 114 punktą vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklėse yra išaiškinta sąvoka duoti kelią „Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.“ Šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo A. G. nesilaikė. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1706(09) konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog automobilio BMW X5 vairuotojas A. G., apsisukdamas gatvės važiuojamojoje dalyje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, kurį vairavo M. G., taip pat nurodyta, kad susidariusioje eismo situacijoje A. G. sustojus ir praleidus tiesiai judėjusį motociklą šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šią išvadą pirmosios instancijos teisme patvirtinęs specialistas V. Š., be kita ko, nurodė, kad automobilio vairuotojas vizualiai turėjo galimybę nustatyti, jog motociklas juda dvigubai greičiau. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, jog, pradėjęs judėti apsisukimo vietos link, pamatė už 300 m link jo atvažiuojantį motociklą; padaręs išvadą, kad šis labai toli, todėl spės apsisukti, pradėjo daryti apsisukimo manevrą, nesekdamas situacijos kelyje. Taigi šios aplinkybės rodo, kad, nuteistojo vairuojamo automobilio įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą ir kliūties sudarymas šia eismo juosta tiesiai važiavusiam M. G. vairuojamam motociklui „Kawaski–ZX 900A“ buvo eismo įvykio su sunkiais padariniais priežastis. A. G., atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, privalėjo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias transporto priemones, būti atidus ir sekti situaciją kelyje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismų išvados dėl priežastinio ryšio tarp A. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytų padarinių kilimo pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti eismo įvykį matę liudytojai ir išvadas pateikę specialistai V. Š. bei V. M., ir tik BPK nustatyta tvarka gauti duomenys, patikrinti ir išnagrinėti teisme, pagal vidinį įsitikinimą pripažinti įrodymais. Priešingai nei nurodo kasatorius, A. G. gynėjo užsakymu atlikta privataus specialisto V. M. išvada abiejų instancijų teismų išsamiai išanalizuota, jos turinys įvertintas, palygintas su kitais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Š. ir V. M. sutartiniais pagrindais pateiktą išvadą, konstatavo, kad abi išvados iš esmės nesiskiria ir pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis A. G., V. M. išvadoje kategoriškai neteigiama, jog būtent motociklo vairuotojo M. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Šios instancijos teismas pažymėjo, kad V. M. pirmosios instancijos teisme, duodamas paaiškinimus dėl savo išvados, nurodė, jog, prieš pradėdamas apsisukimo manevrą, automobilio vairuotojas A. G. privalėjo įsitikinti, kad bus saugu kitiems eismo dalyviams, įvertinti, ar nesudarys jiems kliūties, bei duoti kelią priešpriešine eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms. Taip pat V. M. paaiškino, kad atstumas tarp automobilio ir motociklo buvo 73 m ir kad jeigu motociklas būtų važiavęs 50 km/h greičiu, automobilis nebūtų sudaręs kliūties. Pasak V. M., A. G. neįvertino artėjančio motociklo, kurį turėjo matyti, greičio. Apeliacinės instancijos teismas. remdamasis šiais duomenimis, padarė išvadą, kad A. G. turėjo realią galimybę įvertinti, jog motociklas važiuoja didesniu nei leistina greičiu. Taigi V. M. išvada nepaneigia kasatoriui kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teisėjų kolegija nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, nutartimi atmesdamas A. G. gynėjo prašymą skirti kompleksinę eismo įvykio trasologinę ekspertizę, tiek apeliacinės instancijos teismas, protokoline nutartimi atmesdamas šio gynėjo prašymą skirti kompleksinę eismo įvykio trasologinę narkologinę ekspertizę, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. A. G. gynėjo pareikšti prašymai dėl ekspertizių paskyrimo buvo išspręsti BPK 253 straipsnyje nustatyta tvarka ir motyvuotai atmesti. Pažymėtina, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva (BPK 286 straipsnio 1 dalis), jeigu nusprendžia, kad ekspertizės aktas nepakankamai išsamus ar nepakankamai pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje, abiem atvejais sprendžiant ekspertizių skyrimo klausimą, buvo nurodyta, kad į A. G. gynėjo prašomus atsakyti klausimus atsakyta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Š. ir V. M. atliktuose tyrimuose, todėl nuspręsta, kad jas skirti yra netikslinga.

Dėl BK 54 ir 68 straipsnių taikymo

Kasatoriaus teigimu, pažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatas, jam paskirta neteisinga bausmė, be to, nesant būtinumo, paskirta jį itin suvaržanti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nuteistojo manymu, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi būti siejamas su sistemingais kaltininko Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurių jis nėra padaręs.

Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kasatoriui bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, įvertinęs nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad nusikaltimas dėl neatsargumo (BK 16 straipsnio 3 dalis) padarytas pirmą kartą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis (administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos–narkologijos gydymosi įstaigose neregistruotas, vidurinio išsilavinimo, dirba, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, vedęs, turi tris vaikus), į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui ir, padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjo paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas paskyrė nuteistajam įpareigojimus bei šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi iš šios normos turinio akivaizdu, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis siejamas ne su piktnaudžiavimu jomis, o su nusikaltimo padarymu naudojantis šiomis teisėmis.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali pakeisti ar panaikinti teismų sprendimų dalis dėl bausmės, tik nustatęs, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismai, spręsdami A. G. skirtinos bausmės klausimus, būtų netinkamai taikę BK 54, 68 ir 75 straipsnių nuostatas, todėl keisti ar naikinti šių sprendimų dalių nėra pagrindo.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Vytautas Piesliakas

Albinas Sirvydis