D. D. pagal BK 184 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-22-1214/2025

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00216-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.1;

1.2.19.1.2.2; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Danutės Jočienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,

nuteistojo D. D. gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

A. R., kuriam byla dėl dalies nusikalstamų veikų nutraukta, gynėjui Mindaugui Dūdai,

išteisintajam T. P. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Pociui,

civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovei advokatei Renatai Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno ir civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovės advokatės Renatos Astrauskienės kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo, iš dalies panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendį, D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2013 m. kovo 27 d. laikas (9 paros), atitinkantis 18 MGL dydžio baudą, ir nustatyta, kad D. D. turi sumokėti 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio baudą. D. D. baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. R.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovės advokatės Renatos Astrauskienės apeliacinis skundas atmestas.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu D. D. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) ir BK 228 straipsnio 2 dalį, A. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), T. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį išteisinti, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinės ieškovės UAB „Statega“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi civilinės ieškovės atstovės, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, A. R., kuriam byla dėl dalies kaltinimų nutraukta, gynėjo, prašiusio civilinės ieškovės atstovės kasacinį skundą atmesti, nuteistojo D. D. gynėjo kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo T. P. ir jo gynėjo, prašiusių civilinės ieškovės atstovės kasacinį skundą atmesti, nuteistojo D. D. gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, civilinės ieškovės atstovės kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo D. D. gynėjo kasacinį skundą atmesti, civilinės ieškovės atstovės kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. D.

1.1. jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas UAB „Valeksa“, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi UAB „OKZ Holding Baltija“ iškėlus bankroto bylą, to paties teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtos bankroto administratore bankroto byloje Nr. B2-1917-370/2011 (proceso Nr. 2-57-3-00603-2011-0) įgaliotu asmeniu administruoti bankrutuojančią UAB „OKZ Holding Baltija“, privalėdamas vadovautis 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 (2012 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu („administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo <...> disponuoja“), 6 punktu („administratorius vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai“), atsakydamas pagal 2000 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2012 m. birželio 19 d. įstatymo redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą už „bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, pagal 2009 m. vasario 19 d. UAB „OKZ Holding Baltija“ 7.2 punktą („Vadovas <...> atsako už visą bendrovės veiklą pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir kitus teisės aktus“), pažeisdamas ABĮ 19 straipsnio 8 dalį („Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“), ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą („administratorius gina <...> kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus <...>“), piktnaudžiaudamas savo, kaip įmonės bankroto administratoriaus, tarnybine padėtimi, veikė prieš administruojamos bendrovės interesus, siekdamas turtinės naudos A. R. šiomis aplinkybėmis:

1.2. D. D., siekdamas išvengti faktinio BUAB „OKZ Holding Baltija“ sandėlyje adresu: Pramonės pr. 4K, Plungė, esančių cheminių produktų utilizavimo, juos parduodant ir A. R. gaunant pajamų, susitarė su A. R., kad šis suras asmenį, parengs fiktyvią sutartį dėl šių cheminių produktų utilizavimo, siekiant nuslėpti neteisėtą cheminių produktų pardavimo faktą. A. R., vykdydamas susitarimą su D. D., susitarė su UAB „Al“ vadovu V. M., jog pastarojo vadovaujama bendrovė savo transportu išgabens iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ patalpų cheminius produktus utilizuoti į UAB „Ūrus ir Ko“. Tuo tikslu A. R. 2013 m. sausio 25 d. telefonu ir elektroniniu paštu suderino su V. M. sutarties Nr. 04-12/12 dėl cheminių produktų sutvarkymo ir transportavimo, parengtos 2012 m. gruodžio 27 d., turinį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje sutartį pateikė pasirašyti D. D.. D. D., priėmęs iš padėjėjo A. R. šią sutartį, žinodamas, kad sutartyje ir jos priede nurodyti cheminiai produktai realiai nebus vežami sutvarkyti (utilizuoti), o A. R. bus parduoti, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 28 d. šį aiškiai tikrą dokumentą, jį pasirašydamas, suklastojo ir jį grąžino A. R., kuris ne vėliau kaip 2013 m. sausio 28 d. paminėtą sutartį pateikė pasirašyti V. M.. A. R., vykdydamas susitarimą su D. D., iš anksto žinodamas, kad sutartyje minimi cheminiai produktai nebus pristatyti atliekų gavėjai UAB „Ūrus ir Ko“ adresu: Dičiūnų k., Utenos r., per kitus asmenis – UAB „Al“ projektų vadovą R. B. ir UAB „L“ vairuotoją M. T., nesuprantančius D. D. ir A. R. atliekamų veiksmų pobūdžio, suorganizavo utilizuoti skirtų 2683,54 kg cheminių produktų pakrovimą į automobilį „Renault Midlum 180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transportavimą iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ į AB „Alytaus chemija“, esančią Sakų g. 3, Alytuje, ir BUAB „OKZ Holding Baltija“ patalpose pasirašė R. B. iš anksto pasiruoštą pavojingų atliekų lydraštį 300107133-13/01/31 ir 2013 m. sausio 31 d. važtaraštį Nr. 13/01/31, melagingai patvirtindamas, jog pavojingos atliekos, kodas 08 01 11, pristatytos atliekų gavėjai UAB „Ūrus ir Ko“.

1.3. 2013 m. sausio 31 d., R. B. ir M. T. iškrovus iš automobilio „Renault Midlum 180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje „Alytaus chemija“ minėtus cheminius produktus, UAB „Al“ projektų vadovas R. B. parengė ir atspausdino 2013 m. sausio 31 d. 11 880,95 Lt (3440,96 Eur) sumos PVM sąskaitą faktūrą, serija AL, Nr. 000980, už atliekų sutvarkymą pagal 2012 m. gruodžio 27 d. parengtą sutartį Nr. 04-12/12 ir transporto paslaugų suteikimą ir ją per A. R. pateikė D. D.. D. D., žinodamas, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. cheminiai produktai nėra pristatyti, kad būtų sutvarkyti, į UAB „Ūrus ir Ko“ ir net neketinama jų gabenti į šią bendrovę, 2013 m. vasario 6 d. banko pavedimu iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ banko sąskaitos pervedė į UAB „Al“ sąskaitą 11 880,95 Lt (3440,96 Eur) sumą, dalį šios sumos – 10 065,95 Lt (2915,30 Eur) – už realiai nesuteiktas paslaugas.

1.4. Taip D. D. piktnaudžiavo savo, kaip įmonės bankroto administratoriaus, padėtimi ir įgaliojimais, juos panaudodamas prieš tarnybos interesus, t. y. nusikalstamoms veikoms daryti – tikriems dokumentams klastoti ir jam svetimoms, tačiau jo žinioje esančioms lėšoms – 10 065,95 Lt (2915,30 Eur) – iššvaistyti veikiant bendrai su padėjėju A. R., teikusiu priemones nusikalstamai veikai daryti, t. y. padėjusiu sudaryti fiktyvią sutartį ir gabenti cheminius produktus.

1.5. Šiais savo savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, savo pareigas panaudodamas BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytoms nusikalstamoms veikoms daryti, pažeisdamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 14 punkto nuostatas bei ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatas, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, padarė didelę neturtinę žalą juridiniams asmenims UAB „Valeksa“ ir BUAB „OKZ Holding Baltija“, nes buvo iššvaistytos pastarajai bankrutuojančiai bendrovei priklausančios lėšos, taip padarydamas 10 065,95 Lt (2915,30 Eur) vertės turtinę žalą BUAB „OKZ Holding Baltija“, diskreditavo ir pažemino bankroto administratoriaus vardą.

2. D. D. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, dėl to, kad jis, veikdamas bendrai su padėjėju A. R., iššvaistė D. D. žinioje esantį svetimą turtą:

2.1. D. D., dirbdamas UAB „Valeksa“, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „OKZ Holding Baltija“, to paties teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtos bankroto administratore bankroto byloje Nr. B2-1917-370/2011 įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „OKZ Holding Baltija“, vadovaujantis ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto nuostata „administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas <...>“, turėdamas pareigą perduoti, kad būtų utilizuota, BUAB „OKZ Holding Baltija“ sandėlyje esančius cheminius produktus, priskiriamus pavojingoms atliekoms, kodas 08 01 11, kurių galiojimas pasibaigęs, taip pat privalėdamas vadovautis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktu, kad „administratorius vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai“, t. y. būdamas atsakingas už jo žinioje esantį svetimą, jo administruojamai bankrutuojančiai bendrovei priklausantį materialų turtą ir lėšas, parengė nusikalstamos veikos planą neteisėtai gauti pajamų A. R., iššvaistant turtą šiomis aplinkybėmis.

2.2. D. D., siekdamas išvengti faktinio BUAB „OKZ Holding Baltija“ sandėlyje esančių cheminių produktų utilizavimo, juos parduodant ir A. R. gaunant pajamų, susitarė su A. R., kad šis suras asmenį, parengs fiktyvią sutartį dėl šių cheminių produktų utilizavimo, siekiant nuslėpti neteisėtą cheminių produktų pardavimo faktą. A. R., vykdydamas susitarimą su D. D., susitarė su UAB „Al“ vadovu V. M., jog pastarojo vadovaujama bendrovė savo transportu išgabens iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ patalpų cheminius produktus utilizuoti į UAB „Ūrus ir Ko“. Tuo tikslu A. R. 2013 m. sausio 25 d. telefonu ir elektroniniu paštu suderino su V. M. sutarties Nr. 04-12/12 dėl cheminių produktų sutvarkymo ir transportavimo, parengtos 2012 m. gruodžio 27 d., turinį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje sutartį pateikė pasirašyti D. D.. D. D., priėmęs iš padėjėjo A. R. šią sutartį, žinodamas, kad sutartyje ir jos priede nurodyti cheminiai produktai realiai nebus vežami sutvarkyti (utilizuoti), o A. R. bus parduoti, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 28 d. šį aiškiai tikrą dokumentą, jį pasirašydamas, suklastojo ir jį grąžino A. R., kuris ne vėliau kaip 2013 m. sausio 28 d. pateikė pasirašyti šią sutartį V. M.. A. R., vykdydamas susitarimą su D. D., iš anksto žinodamas, kad sutartyje minimi cheminiai produktai nebus pristatyti atliekų gavėjai UAB „Ūrus ir Ko“, per kitus asmenis – UAB „Al“ projektų vadovą R. B. ir UAB „L“ vairuotoją M. T., nesuprantančius D. D. ir A. R. atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suorganizavo utilizuoti skirtų 2683,54 kg cheminių produktų pakrovimą į automobilį „Renault Midlum 180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transportavimą iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ į AB „Alytaus chemija“ ir BUAB „OKZ Holding Baltija“ patalpose pasirašė R. B. iš anksto pasiruoštą pavojingų atliekų lydraštį 300107133-13/01/31 ir 2013 m. sausio 31 d. važtaraštį Nr. 13/01/31, melagingai patvirtindamas, kad pavojingos atliekos, kodas 08 01 11, pristatytos atliekų gavėjai UAB „Ūrus ir Ko“.

2.3. 2013 m. sausio 31 d., R. B. ir M. T. iškrovus iš automobilio „Renault Midlum 180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Alytaus chemija“ minėtus cheminius produktus, UAB „Al“ projektų vadovas R. B. parengė ir atspausdino 2013 m. sausio 31 d. 11 880,95 Lt (3440,96 Eur) sumos PVM sąskaitą faktūrą, serija AL, Nr. 000980, už atliekų sutvarkymą pagal 2012 m. gruodžio 27 d. parengtą sutartį Nr. 04-12/12 ir transporto paslaugų suteikimą ir ją per A. R. pateikė D. D.. D. D., žinodamas, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. cheminiai produktai nėra pristatyti, kad būtų sutvarkyti, į UAB „Ūrus ir Ko“ ir net neketinama jų gabenti į šią bendrovę, 2013 m. vasario 6 d. banko pavedimu iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ banko sąskaitos pervedė į UAB „Al“ sąskaitą 11 880,95 Lt (3440,96 Eur) sumą, dalį šios sumos – 10 065,95 Lt (2915,30 Eur) – už realiai nesuteiktas paslaugas.

2.4. Taip D. D., pasinaudodamas savo, kaip įmonės bankroto administratoriaus, įgaliojimais, veikdamas su padėjėju A. R., teikusiu priemones nusikalstamai veikai daryti, t. y. padėjusiu sudaryti fiktyvią sutartį, pasirašiusiu lydraštį ir važtaraštį bei gabenusiu cheminius produktus, iššvaistė jo žinioje esantį svetimą BUAB „OKZ Holding Baltija“ priklausantį turtą – 10 065,95 Lt (2915,30 Eur), o A. R. padėjo tai padaryti.

3. D. D. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. R., suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, būtent: jis, dirbdamas UAB „Valeksa“, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „OKZ Holding Baltija“, to paties teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirtos bankroto administratore bankroto byloje Nr. B2-1917-370/2011 įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „OKZ Holding Baltija“, vadovaujantis ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto nuostata („administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas <...>“), turėdamas pareigą perduoti utilizuoti BUAB „OKZ Holding Baltija“ sandėlyje esančius cheminius produktus, priskiriamus pavojingoms atliekoms, kodas 08 01 11, kurių galiojimas pasibaigęs, siekdamas išvengti jų faktinio utilizavimo, juos parduodant ir A. R. gaunant pajamų, jis (D. D.) susitarė su A. R., kad šis suras asmenį, parengs fiktyvią sutartį dėl šių cheminių produktų utilizavimo, siekiant nuslėpti neteisėtą cheminių produktų pardavimo faktą. A. R., vykdydamas susitarimą su D. D., susitarė su UAB „Al“ vadovu V. M., jog pastarojo vadovaujama bendrovė savo transportu išgabens iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ patalpų cheminius produktus utilizuoti į UAB „Ūrus ir Ko“. Tuo tikslu A. R. 2013 m. sausio 25 d. telefonu ir elektroniniu paštu suderino su V. M. sutarties Nr. 04-12/12 dėl cheminių produktų sutvarkymo ir transportavimo, parengtos 2012 m. gruodžio 27 d., turinį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje sutartį pateikė pasirašyti D. D.. D. D., priėmęs iš padėjėjo A. R. šią sutartį, žinodamas, kad sutartyje ir jos priede nurodyti cheminiai produktai realiai nebus vežami sutvarkyti (utilizuoti), o A. R. bus parduoti, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 28 d. pasirašė šią sutartį, taip suklastodamas šį aiškiai tikrą dokumentą, ir ją grąžino A. R., siekdamas gabenti ir panaudoti, pateikiant pasirašyti V. M.. A. R., priėmęs šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą, jį gabeno ir ne vėliau kaip 2013 m. sausio 28 d. pateikė pasirašyti V. M., taip veikdamas bendrininkų grupe su A. R. panaudojo aiškiai suklastotą tikrą dokumentą.

4. D. D. ir T. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį dėl to, kad D. D., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas UAB „Valeksa“, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtos UAB „Neapolis“ bankroto administratore bankroto byloje Nr. B2-1814-622/2011 (proceso Nr. 2-57-3-00515-2011-2), įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „Neapolis“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku kartu su advokatų kontoros „KKP“ advokatu T. P. susitarė daryti sunkų nusikaltimą – savo ir T. P. naudai reikalauti, susitarti ir priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį:

4.1. D. D. pasinaudojant savo, kaip įmonės bankroto administratoriaus, įgaliojimais ir teisės teisėtai ginčyti UAB „Statega“ pateiktus finansinius reikalavimus turėjimu, o T. P. prisidengiant 2012 m. vasario 7 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 07/02/12-VLX-NP, 2012 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartimi Nr. 12/04/12-VLX-NP-AKC, 2012 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartimi Nr. 12/04/12-VLX-NP-ST atstovauti BUAB „Neapolis“ civilinėse bylose, sudarant teisines sąlygas parengtų procesinių dokumentų pagrindu vilkinti sprendimo priėmimą civilinėse bylose Nr. B2-1814-622/2011 ir Nr. 2-1319-622/2012 (proceso Nr. 2-57-3-00282-2012-4), iš anksto žinant bankroto administratoriaus atstovo D. D. poziciją, kad pastarasis neteiks Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti visų UAB „Statega“ pateiktų finansinių reikalavimų, ir siūlant šios bendrovės atstovui pasirašyti kyšio priėmimą maskuojantį fiktyvų sandorį, tokiu būdu abu sudarė sąlygas UAB „Statega“ akcininkui V. S. (V. S.) patikėti būtinybe jiems duoti kyšį. Tuo tikslu D. D., veikdamas bendrai su padėjėju T. P., žinodami, kad, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), bankroto administratorius teikia teismui tvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, BUAB,,Neapolis“ pastato, esančio Taikos pr. 52 C / Agluonos g. 1, Klaipėdoje, 15 aukšte, UAB „Statega“ akcininko V. S. kabinete, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2012 m. kovo 18 d., per tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną vykusį susitikimą su V. S., S. B., dalyvavusia UAB „Statega“ atstovo teisėmis, už teisėtą D. D. veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už 31 041 713,07 Lt (8 990 301,51 Eur) kreditorės UAB „Statega“ finansinių reikalavimų įtraukimą į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bei kreipimąsi į teismą dėl šių finansinių reikalavimų patvirtinimo civilinėse bylose Nr. 2-1319-622/2012 ir Nr. B2-1814-622/2011, savo (D. D. ir T. P.) naudai D. D. netiesiogiai, o T. P. tiesiogiai, T. P. paminint galimą ginčo tarp V. S. ir R. G. civilinėje byloje Nr. 2-1319-622/2012 taikaus sprendimo priėmimą, pareikalavo didesnės negu 250 MGL vertės kyšio – 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) ir šio kyšio dalį – 150 000 Lt (43 443 Eur) kaip tariamą avansą pervesti į D. D. ar T. P. vėliau nurodytą susitikimo metu neįvardytos įmonės banko sąskaitą.

4.2. D. D. ir T. P. veikiant bendrai, tęsiant pradėtus nusikalstamus veiksmus, siekiant tikslo gauti reikalautą kyšį, T. P. tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2012 m. balandžio 2 d. parengė ir pateikė D. D. pasirašyti dokumentą – Prašymą dėl kreditorių pareikštų finansinių pretenzijų ir kreditorių sąrašo tvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-664-622/2012 – civilinėje byloje Nr. B2-1814-622/2011 (nuo 2012 m. civilinės bylos numeris pakeistas į Nr. B2-664-622/2012), kuriame įtraukė tik dalį? 1 335 910,32 Lt (386 906,37 Eur) – UAB „Statega“ finansinių reikalavimų, o D. D. šį dokumentą, jį pasirašęs, 2012 m. balandžio 4 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. B2-1814-622/2011. 2012 m. balandžio 6 d. apie 12 val. UAB,,Neapolis“ pastato 15 aukšte, V. S. kabinete, vykusio susitikimo su V. S. ir S. B. metu T. P., įsitikinęs, kad V. S. neatsisako ankstesnio susitarimo dėl 2 000 000 Lt (579 240,04 Eur) kyšio perdavimo sąlygų, pažadėjo, kad UAB „Valeksa“ iki 2012 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiks tvirtinti UAB „Statega“ kreditoriaus reikalavimų sąrašą, ir iš V. S. vietoj anksčiau reikalautos pervesti kyšio dalies – 150 000 Lt (43 443 Eur) – reikalaujamo kyšio dalies sumą padidino ir pareikalavo duoti 200 000 Lt (57 924 Eur), nurodydamas, jog tariamai šią sumą būtina perduoti teisėjui, nagrinėjančiam UAB „Neapolis“ bankroto bylą, kad neva šis priimtų UAB „Statega“ palankų sprendimą, t. y. pripažintų 31 041 713,07 Lt (8 990 301,51 Eur) UAB „Statega“ finansinius reikalavimus civilinėse bylose Nr. B2-664-622/2012 ir Nr. 2-1319-622/2012. D. D. ir T. P. 2012 m. balandžio 16 d. 16.21 val. UAB,,Neapolis“ pastato 15 aukšte, V. S. kabinete, vykusio susitikimo metu informavo V. S. ir S. B., kad nepateikė Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti visų UAB „Statega“ finansinių reikalavimų, ir, pasibaigus pokalbiui, prie V. S. kabineto durų, koridoriuje T. P. iš V. S. vietoj anksčiau reikalautos duoti kyšio dalies – 200 000 Lt (57 924 Eur) – pareikalavo 600 000 Lt (173 772 Eur) kyšio dalį perduoti jų vėliau atsiųstam susitikimo metu neįvardytam asmeniui. V. S. nesumokėjus bendrai veikusiems D. D. ir T. P. pareikalauto kyšio dalies 600 000 Lt (173 772 Eur), 2012 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo A. S. priimta nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Neapolis“ kreditorių finansiniai reikalavimai – iš viso 6 059 669,37 Lt (1 755 001,55 Eur) sumos, įskaitant UAB „Statega“ 1 355 910,32 Lt (386 906,37 Eur) finansinius reikalavimus, o civilinė byla Nr. 2-1319-622/2012 2012 m. liepos 13 d. nutartimi buvo sustabdyta.

4.3. D. D. ir T. P., veikdami bendrai ir tęsdami nusikalstamą veiką, BUAB,,Neapolis“ pastato 15 aukšte, V. S. kabinete, 2012 m. rugsėjo 21 d. 9.34 val. vykusio susitikimo metu pažadėjo peržiūrėti 2012 m. kovo mėn. pateikto reikalavimo duoti D. D. ir T. P. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį sąlygas ir galimybes, o 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 9 d., 2012 m. lapkričio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. sausio 10 d., 2013 m. sausio 14 d., 2013 m. vasario 22 d. susitikimų, vykusių V. S. darbo kabinete, metu T. P. pasiūlė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui UAB „Statega“ akcininkui ir komercijos direktoriaus pareigas ėjusiam V. S. sudaryti UAB „Neapolis“ akcijų pirkimo–pardavimo bei ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartis, nurodydamas dviejų etapų pinigų mokėjimo schemas, taip siekdamas sudarant UAB „Statega“ nenaudingus sandorius tarp įmonių užmaskuoti tikrąjį planuojamo sudaryti sandorio tikslą – gauti kyšį, t. y. už bendrą 5 662 439,26 Lt (1 639 955,76 Eur) sumą nupirkti UAB „Neapolis“ akcijas ir šios įmonės kreditorių R. G., R. P., kredito unijos „MTK“, UAB „L“ ir AB „Swedbank“ finansinius reikalavimus, pervedant visą šią pinigų sumą į D. D. ir T. P. nurodytos įmonės sąskaitą, kurios dalis – 483 811 Lt (140 121,35 Eur) – kaip kyšis atitektų bendrai veikiantiems D. D. ir T. P. už tai, kad BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus atstovas D. D. pripažintų jo paties Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-664-622/2012 ginčijamus kreditorės UAB „Statega“ 31 041 713,07 Lt (8 990 301,51 Eur) finansinius reikalavimus.

4.4. Po to D. D. ir T. P., veikdami bendrai, T. P. susitikimų su V. S. metu aptarus fiktyvių sutarčių projektus, D. D. ne vėliau kaip 2013 m. sausio 16 d. į nusikalstamos veikos darymą įtraukė A. R., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nurodė A. R. įsteigti uždarąją akcinę bendrovę pavadinimu „RRFS“, kurios steigėja turi būti A. R. vadovaujama UAB „RRM“. A. R., vykdydamas D. D. nurodymą, 2013 m. sausio 28 d. įregistravo kyšio priėmimui maskuoti specialiai įkurtą UAB „RRFS“, steigėja UAB „RRM“. T. P., siekdamas užmaskuoti kyšio priėmimą sandoriais, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. vasario 27 d. parengė sutartis: ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo (pirkimo–pardavimo) sutartis, kurių viena šalis UAB „RRFS“, kitos šalys R. ir I. G., R. ir O. P., kredito unija „MTK“ ir UAB „L“, jas atsakingi asmenys laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. vasario 27 d. pasirašė; akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios viena šalis (pardavėjas) UAB „OC“, atstovaujama J. Ž., kita šalis (pirkėjas) UAB „RRFS“, atstovaujama A. P. (A. P.), atsakingi asmenys pasirašė 2013 m. vasario 19–22 d.; balsavimo ir neturtinių kreditoriaus teisių perleidimo sutartį, kurios viena šalis (pradinis kreditorius) R. ir I. G., kita šalis (naujasis kreditorius) UAB „RRFS“, atstovaujama A. P., atsakingi asmenys pasirašė 2013 m. vasario 26–27 d.; depozitinės sąskaitos sutartį Nr. 2013/02/27-01, sutarties šalys UAB „RRM“, atstovaujama A. R. (depozitorius), UAB „Statega“ (kreditorius), atstovaujama V. S., bei advokatų kontora „A. Š., R. Š. ir P“, atstovaujama A. Š., atsakingi asmenys pasirašė 2013 m. vasario 27 d. (toliau – Depozitinės sąskaitos sutartis); akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties šalys UAB „RRM“, atstovaujama A. R., ir UAB „Statega“, atstovaujama V. S. (toliau – Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis), dėl UAB „RRFS“ akcijų pirkimo už 3 475 000 Lt (1 006 429,56 Eur) sumą, šalys pasirašė 2013 m. vasario 27 d.; 2013 m. vasario 27 d. ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartį (toliau – Ginčijamų teisių sutartis), sutarties šalis UAB „RRM“, atstovaujama A. R., ir UAB „Statega“, atstovaujama V. S., dėl AB „Swedbank“ turimos reikalavimo teisės į BUAB „Neapolis“ turtą už 633 526,20 Eur (2 187 439,26 Lt) sumą įgijimą, šalių pasirašyta 2013 m. vasario 27 d.

4.5. Po to, 2013 m. vasario 27 d. apie 15.05 val., UAB,,Statega“ patalpose D. D. ir T. P., veikdami bendrai, pateikė V. S. pasirašyti T. P. parengtas Depozitinės sąskaitos, Akcijų pirkimo–pardavimo ir Ginčijamų teisių sutartis ir, pateikdami D. D. pasirašytą 2013 m. vasario 27 d. garantinį raštą, įsipareigojo nebeginčyti UAB „Statega“ kreditoriaus reikalavimų, kai pinigai bus pervesti į A. Š. depozitinę sąskaitą.

4.6. Taip D. D., veikdamas su padėjėju T. P., pastarajam tiesiogiai reikalavus ir susitarus su V. S. dėl kyšio priėmimo bei teikus priemones kyšininkavimui užmaskuoti, parengiant reikalingas sutartis, taip pat veikdamas su padėjėju A. R., teikusiu priemones kyšininkavimui užmaskuoti, įsteigiant uždarąją akcinę bendrovę ir pasirašant kyšininkavimui užmaskuoti reikalingas sutartis, (D. D.) netiesiogiai, padedamas T. P., savo, T. P. ir A. R. naudai pareikalavo ir susitarė priimti 483 811 Lt (140 121,35 Eur) kyšį už jo, kaip bankroto administratoriaus, teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

5. A. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį išteisintas dėl to, kad jis, veikdamas bendrai su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu D. D., dirbančiu UAB „Valeksa“, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtos UAB „Neapolis“ bankroto administratore bankroto byloje Nr. B2-1814-622/2011, įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „Neapolis“, ir T. P., 2012 m. vasario 7 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 07/02/12-VLX-NP, 2012 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartimi Nr. 12/04/12-VLX-NP-AKC, 2012 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartimi Nr. 12/04/12-VLX-NP-ST turinčiu teisę atstovauti BUAB „Neapolis“ civilinėse bylose, pastariesiems (T. P. ir D. D.) susitarus neteikti Klaipėdos apygardos teismui civilinėse bylose Nr. B2-1814-622/2011 ir Nr. 2-1319-622/2012 tvirtinti visų UAB „Statega“ pateiktų finansinių reikalavimų ir siūlant šios bendrovės atstovui pasirašyti kyšio priėmimą maskuojantį fiktyvų sandorį, tokiu būdu abiem sudarant sąlygas, kad UAB „Statega“ akcininkas V. S. patikėtų būtinybe jiems duoti kyšį, teikdamas priemones sudarė sąlygas reikalauti tokio kyšio ir susitarti priimti kyšį.

5.1. D. D., veikdamas bendrai su T. P., BUAB,,Neapolis“ priklausančio pastato 15 aukšte, V. S. kabineto patalpose, esančiose Taikos pr. 52 C / Agluonos g. 1, Klaipėdoje, 2012 m. rugsėjo 21 d. 9.34 val. vykusio susitikimo metu pažadėjo V. S. peržiūrėti 2012 m. kovo mėn. pateikto reikalavimo duoti jam (D. D.) ir T. P. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį sąlygas ir galimybes, o 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 9 d., 2012 m. lapkričio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. sausio 10 d., 2013 m. sausio 14 d., 2013 m. vasario 22 d. susitikimų, vykusių V. S. darbo kabinete, metu T. P. pasiūlė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui – UAB „Statega“ akcininkui ir komercijos direktoriaus pareigas ėjusiam V. S. sudaryti BUAB „Neapolis“ akcijų pirkimo–pardavimo bei ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartis, nurodydamas dviejų etapų pinigų mokėjimo schemas, taip siekdamas, sudarant UAB „Statega“ nenaudingus sandorius tarp įmonių, užmaskuoti tikrąjį planuojamo daryti sandorio tikslą – gauti kyšį, t. y. už bendrą 5 662 439,26 Lt (1 639 955,76 Eur) sumą nupirkti BUAB „Neapolis“ akcijas bei šios įmonės kreditorių R. G., R. P., kredito unijos „MTK“, UAB „L“ ir banko AB „Swedbank“ finansinius reikalavimus, pervedant visą šią pinigų sumą į D. D. bei T. P. nurodytos įmonės sąskaitą, kurios dalis – 483 811 Lt (140 121,35 Eur) – kaip kyšis atitektų bendrai veikiantiems D. D. ir T. P. už tai, kad BUAB „Neapolis“ bankroto administratoriaus atstovas D. D. pripažintų jo paties Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-664-622/2012 ginčijamus kreditoriaus UAB „Statega“ 31 041 713,07 Lt (8 990 301,51 Eur) finansinius reikalavimus.

5.2. T. P. susitikimų su V. S. metu aptarus fiktyvių sutarčių projektus, D. D. ne vėliau kaip 2013 m. sausio 16 d. į nusikalstamos veikos darymą įtraukė jį, A. R., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, nurodydamas jam įsteigti uždarąją akcinę bendrovę pavadinimu „RRFS“, kurios steigėja turi būti A. R. vadovaujama UAB „RRM“. A. R., vykdydamas D. D. nurodymą, 2013 m. sausio 28 d. įregistravo kyšio priėmimui maskuoti specialiai įkurtą UAB „RRFS“, steigėja UAB „RRM“, žinodamas, kad pagal D. D. parengtą planą steigiama UAB „RRFS“ įgis BUAB „Neapolis“ kreditorių finansinius reikalavimus, po to UAB „RRFS“ akcijos bus parduotos UAB „Statega“. T. P., siekdamas užmaskuoti kyšio priėmimą sandoriais, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. vasario 27 d. parengė sutartis: ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo (pirkimo–pardavimo) sutartis, kurių viena šalis UAB „RRFS“, kitos šalys R. ir I. G., R. ir O. P., kredito unija „MTK“ bei UAB „L“, kurias atsakingi asmenys pasirašė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. vasario 27 d.; akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios viena šalis (pardavėja) UAB „OC“, atstovaujama J. Ž., kita šalis (pirkėja) UAB „RRFS“, atstovaujama A. P., ją atsakingi asmenys pasirašė 2013 m. vasario 19–22 d.; balsavimo ir neturtinių kreditoriaus teisių perleidimo sutartį, kurios viena šalis (pradinis kreditorius) R. ir I. G., kita šalis (naujasis kreditorius) UAB „RRFS“, atstovaujama A. P., ją atsakingi asmenys pasirašė 2013 m. vasario 26–27 d.; depozitinės sąskaitos sutartį Nr. 2013/02/27-01, sutarties šalys UAB „RRM“ (depozitorius), atstovaujama A. R., UAB „Statega“ (kreditorius), atstovaujama V. S., bei advokatų kontora „A. Š., R. Š. ir P“, atstovaujama A. Š., ją atsakingi asmenys pasirašė 2013 m. vasario 27 d. (toliau – Depozitinės sąskaitos sutartis); akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties šalys UAB „RRM“, atstovaujama A. R., ir UAB „Statega“, atstovaujama V. S. (toliau – Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis), dėl UAB „RRFS“ akcijų pirkimo už 3 475 000 Lt (1 006 429,56 Eur) sumą, ją atsakingi asmenys pasirašė 2013 m. vasario 27 d.; 2013 m. vasario 27 d. ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo (perleidimo) sutartį (toliau – Ginčijamų teisių sutartis), sutarties šalys UAB „RRM“, atstovaujama A. R., ir UAB „Statega“, atstovaujama V. S., dėl AB „Swedbank“ turimos reikalavimo teisės į BUAB „Neapolis“ turtą už 633 526,20 Eur (2 187 439,26 Lt) sumą įgijimą, šalių pasirašyta 2013 m. vasario 27 d.

5.3. Po to, 2013 m. vasario 27 d. apie 15.05 val., UAB,,Statega“ patalpose T. P. pateikė V. S. pasirašyti savo parengtas Depozitinės sąskaitos, Akcijų pirkimo–pardavimo ir Ginčijamų teisių sutartis bei D. D. pasirašytą 2013 m. vasario 27 d. garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo neginčyti UAB „Statega“ 31 041 713,07 Lt (8 990 301,51 Eur) kreditoriaus reikalavimų, kai pinigai bus pervesti į A. Š. depozitinę sąskaitą, ir, šias sutartis perskaitę, jose nurodyti asmenys, tarp jų ir A. R., pasirašė.

5.4. Taip A. R., teikęs priemones kyšininkavimui užmaskuoti, įsteigiant UAB „RRFS“ ir pasirašant kyšininkavimui užmaskuoti reikalingas sutartis, veikdamas su kitu padėjėju T. P., tiesiogiai reikalavusiu ir susitarusiu su V. S. dėl kyšio priėmimo ir teikusiu priemones kyšininkavimui užmaskuoti, parengiant reikalingas sutartis, padėjo D. D. reikalauti ir susitarti priimti 483 811 Lt (140 121,35 Eur) kyšį už jo, kaip bankroto administratoriaus, teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro L. P. ir civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovės advokatės R. Astrauskienės apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. D. ir A. R. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų (D. D. – nustatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija); A. R. – nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija)), yra nepagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, todėl šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – D. D. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pripažino kaltu ir nuteisė, o dėl kitų paminėtų nusikalstamų veikų D. D. ir A. R. baudžiamąją bylą nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą, civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovės advokatės R. Astrauskienės apeliacinį skundą atmetė.

III. Kasacinių skundų argumentai

7. Kasaciniu skundu nuteistojo D. D. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti su D. D. susijusią Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį ir palikti galioti jam priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad D. D. buvo pagrįstai kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, padarė esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1, 4 dalių pažeidimus, nes dėl šios veikos baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir atliekamas neteisėtai. Taip pat šis teismas, bylos įrodymus vertindamas atsietai, o ne kaip visumą; vieniems įrodymams suteikdamas pirmenybę prieš kitus įrodymus; dalį bylos duomenų ignoruodamas; padarydamas bylos duomenims neatitinkančias išvadas; jas grįsdamas prielaidomis, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių, be kita ko, įpareigojančių teismą savo išvadas pagrįsti įrodymais, įvertintais remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Be to, netinkamai taikė BK 184 straipsnio 1 dalies, BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, o tai lėmė ir netinkamą BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą. Visa tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei teisėtą nuosprendį (nutartį).

7.2. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad D. D. buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 166 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, BK 184 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį gali būti pradėtas tik ikiteisminio tyrimo įstaigai gavus nukentėjusiojo ar jo atstovo skundą (pareiškimą) arba prokuroro reikalavimu. Nagrinėjamoje byloje šio teisinio reguliavimo nebuvo laikomasi, byloje nebuvo gautas nei skundas, nei pareiškimas, nei prokuroro reikalavimas, todėl baudžiamasis procesas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį tiek pradėtas, tiek ir vykdytas neteisėtai. Nors gynyba baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu akcentavo D. D. baudžiamojo proceso pagal BK 184 straipsnio 1 dalį neteisėtumą, tačiau skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė ignoruota ir nevertinta. Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl D. D. pagrįsto kaltinimo padarius nusikaltimą, nustatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, neteisėtumą.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidomis pagrįstą išvadą, kad 2012 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 04-12/12 dėl BUAB „OKZ Holding Baltija“ sandėliuotų cheminių medžiagų – dažų – utilizavimo yra suklastota. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ji ne tik iš tiesų sudaryta, bet ir visiškai bei tinkamai įvykdyta.

7.4. Iš baudžiamojo proceso metu, taikant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (pagal BPK 154 straipsnį), užfiksuotų telefoninių pokalbių visumos matyti, kad A. R. visą bylai aktualų laiką tiek su liudytoju S. K., tiek ir su liudytoju E. A. kalbėjo ir apie galimą dažų pardavimą, ir apie dažų utilizavimą. A. R. 2013 m. sausio 17 d. kalbant su liudytoju E. A. dėl planuojamos sudaryti trišalės sutarties, E. A. akcentavo, kad UAB „Av“ turi teisę utilizuoti tik vandens pagrindu pagamintus dažus. Tai paneigia skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad bendraujama tarp A. R. ir kitų asmenų buvo tik dėl dažų pardavimo. Akivaizdu, kad jeigu būtų planuojama aptariamus dažus tik parduoti, įforminant tai kaip jų utilizavimą, tokio turinio bendravimas nebūtų vykęs.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas D. D. suvokimą dėl organizuojamo dažų pardavimo, įforminant jį kaip utilizavimą, visų pirma grindė 2013 m. sausio 23 d. užfiksuotu jo pokalbiu su A. R.. Tačiau šio pokalbio metu D. D. tik reiškė nepasitenkinimą dėl ketinimo sudaryti trišalę sutartį dėl dažų utilizavimo tarp UAB „RRM“, UAB „Av“ ir UAB „Al“, todėl sutarė klausimą dėl sutarties sudarymo aptarti susitikę vakare. Šis jų susitikimas, o kartu ir jo metu vykusio bendravimo turinys, atliekant slaptus tyrimo veiksmus, nebuvo užfiksuotas, nepaisydamas to, teismas padarė prielaidomis grįstą išvadą, kad tai neva patvirtina susitarimą dažus parduoti ir tai įforminti (maskuoti) kaip jų utilizavimą, šiomis prielaidomis apkaltinamosios išvados negali būti grindžiamos.

7.6. D. D. suvokimą dėl organizuojamo dažų pardavimo, įforminant jį kaip utilizavimą, teismas taip pat grindė ir 2012 m. spalio 26 d. D. D. ir A. R. susirašinėjimu, iš kurio turinio matyti, kad dažų pirkėjo buvo ieškoma dar spalio mėn. Tuo tarpu aplinkos apsaugos pareigūnai BUAB „OKZ Holding Baltija“ sandėlį tikrino 2012 m. gruodžio mėn. Pats patikrinimo aktas, kuriuo D. D. buvo įpareigotas utilizuoti pasibaigusio galiojimo chemines medžiagas, jam įteiktas tik 2012 m. gruodžio 10 d. Todėl visiškai suprantama, logiška ir teisėta, kad, bankroto procese perėmus bankrutuojančios bendrovės turtą, 2012 m. spalio mėn. buvo ieškoma galimo bankrutuojančios bendrovės, kurios veikla nėra vykdoma, sandėlyje esančių dažų pirkėjo. Tai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos vertinant D. D. veiksmus bylai neaktualiu laikotarpiu, todėl negali būti laikomos nei teisėtomis, nei pagrįstomis. Paminėti D. D. veiksmai visiškai atitinka įstatymo imperatyvą bankroto administratoriui veikti administruojamos bendrovės ir jos kreditorių naudai bei interesais. Ieškant dažų pardavimo galimybių, buvo siekiama užtikrinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, o tai pašalina BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą objektyvųjį piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymį.

7.7. Paneigiant cheminių medžiagų utilizavimo sutarties fiktyvumą, reikšminga ir tai, kad tarp UAB „Valeksa“ ir UAB „Al“ iš tiesų buvo sudaryta sutartis, pagal kurią UAB „Al“ įsipareigojo sutvarkyti chemines medžiagas, nurodytas sutarties priede,? dažus, kietiklius, lakus, iš viso 2683,54 kg. Byloje nustatyta, kad, vykdant šią sutartį, 2013 m. sausio 31 d. cheminiai produktai buvo išvežti iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ sandėlio, t. y. utilizuotinų medžiagų BUAB „OKZ Holding Baltija“ žinioje nebeliko. Taip pat nustatyta, kad, tik kraunant aptariamas chemines medžiagas į jas išvežusią transporto priemonę, pastebėta, jog medžiagų yra daugiau, nei fiksuota dokumentuose. Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad, atvykus paimti atliekų (aptariamų cheminių medžiagų), pastebėta, jog krovinys neatitinka sutarties sąlygų dėl kiekio, o dažų pakuotės netvarkingos, be dangčių. Būtent dėl šios priežasties buvo nuspręsta chemines medžiagas pirmiausia nuvežti į Alytuje esančios AB „Alytaus chemija“ patalpas ir ten dažus perrūšiuoti. Šios aplinkybės, kurias neteisėtai ignoravo apeliacinės instancijos teismas, paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadas, kad minėtos sutarties neketinta vykdyti.

7.8. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jokių veiksmų, siekiant 2013 m. kovo 20 d. kratos metu AB „Alytaus chemija“ patalpose rastas chemines medžiagas sutvarkyti ir pristatyti, kad jos būtų utilizuotos, į UAB „Ūrus ir Ko“, per beveik 1,5 mėnesio imtasi nebuvo. Tai, teismo teigimu, patvirtina, kad šių cheminių medžiagų nebuvo planuojama gabenti į UAB „Ūrus ir Ko“ utilizuoti. Be to, nuosprendyje akcentuojama, kad pagal 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AL Nr. 000980 BUAB „OKZ Holding Baltija“ sumokėjo bendrovei „Al“ už atliekų transportavimo ir utilizavimo paslaugas iš viso 11 880,95 Lt (3440,96 Eur) sumą, nors faktiškai dažų utilizavimas atliktas nebuvo.

7.9. Alytuje dažai turėjo būti perrūšiuoti, nes ne visi jie buvo pasibaigusio galiojimo ar netinkami naudoti. Todėl buvo būtina atskirti dar galiojančius ir tinkamus naudoti dažus nuo utilizuoti skirtų dažų. Buvo siekiama dar galiojantiems dažams rasti pirkėją ir juos parduoti, taip ne tik sugeneruojant bankrutuojančiai bendrovei pajamų, bet ir išvengiant jų utilizavimo išlaidų, o utilizuoti skirtus, jau pasibaigusio galiojimo ir netinkamus naudoti dažus, vykdant minėtos sutarties sąlygas, utilizuoti UAB „Ūrus ir Ko“. Potencialus dar tinkamų naudoti dažų pirkėjas liudytojas L. A. parodė, kad vertinti dažų kokybės jis neskubėjo. Dažų kiekis buvo didelis, tad pirmiausia reikėjo dažus sugrupuoti, atskirti dervas ir dažus. Tik įvertinęs dažų kokybę jis ketino dalį jų pirkti. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad dažų apskritai nebuvo planuojama vežti į UAB „Ūrus ir Ko“ utilizuoti. Be to, visiškai logiška, kad visoms cheminėms medžiagoms tinkamai išrūšiuoti yra būtinas tam tikras laikotarpis. Vieno mėnesio ir 20 dienų terminas yra racionalus tokio pobūdžio darbams su tokiu kiekiu cheminių medžiagų atlikti.

7.10. Bylos duomenų visuma, skirtingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nepatvirtina, kad, 2013 m. vasario 6 d. D. D. iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ sąskaitos pervedus bendrovei „Al“ 11 880,95 Lt (3440,96 Eur) sumą, bankrutuojančiai įmonei buvo padaryta 10 065,95 Lt (2915,30 Eur) turtinė žala. Minėta, kad cheminės medžiagos į Alytų buvo nuvežtos, nes buvo siekta jas išrūšiuoti, ir dalį? nepasibaigusio galiojimo ir dar tinkamas naudoti? parduoti, tokiu būdu siekiant kiek įmanoma racionaliau panaudoti bankrutuojančios bendrovės turtą ir išvengti jo utilizavimo išlaidų. Tai nebuvo iš karto padaryta, nes po 2013 m. kovo 20 d. atliktos kratos cheminėms medžiagoms taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Panaikinus taikomą procesinę prievartos priemonę, cheminės medžiagos, vykdant sutartį, buvo išvežtos ir utilizuotos UAB „Ūrus ir Ko“. Tai patvirtina bylos medžiagoje esantys utilizavimo dokumentai. Jokių papildomų dažų utilizavimo išlaidų patirta nebuvo, todėl akivaizdu, kad jokia žala BUAB „OKZ Holding Baltija“ ar bet kokiam kitam subjektui nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Negana to, tuo atveju, jeigu bent dalis byloje aptariamų cheminių medžiagų būtų buvusi parduota, bankrutuojanti bendrovė nebūtų patyrusi jų utilizavimo išlaidų arba bent jau būtų ženkliai jas sumažinusi. UAB „Al“ pateiktos sąskaitos faktūros apmokėjimas, išvežus chemines medžiagas iš bankrutuojančios bendrovės teritorijos ir žinios, nors ir faktiškai neutilizavus cheminių medžiagų, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad 10 065,95 Lt (2915,30 Eur) suma buvo iššvaistyta. Tuo metu cheminės medžiagos jau nebuvo D. D., kaip bankroto administratoriaus, žinioje, jas jau buvo perėmęs jų vežėjas, todėl pagal sutartį buvo būtina atsiskaityti. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tyčia buvo nukreipta į racionalų turto panaudojimą, išvengiant cheminių medžiagų utilizavimo išlaidų, o dėl to nieko nusikalstamo nėra. Taigi, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bylos duomenimis nenustatyti visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

7.11. Aptartos aplinkybės atitinkamai patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 04-12/12 dėl BUAB „OKZ Holding Baltija“ sandėliuotų cheminių medžiagų? dažų? utilizavimo visiškai ir tinkamai įvykdyta, cheminės medžiagos pristatytos utilizuoti ir utilizuotos. Sutiktina, kad cheminės medžiagos ne iš karto nugabentos į UAB „Ūrus ir Ko“, tačiau tai įvyko dėl objektyvių priežasčių. Šiuo atveju bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisės nepažeistos, nepadaryta jokia žala. Todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė ir BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7.12. Kadangi D. D. veiksmai neturi BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. D. D., veikdamas kaip BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto administratorius, iš esmės perėmė šios bendrovės vadovo pareigas ir įgaliojimus. Bylai aktualiu laiku galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, gina visų kreditorių bei pačios įmonės teises ir teisėtus interesus. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. D. BUAB „OKZ Holding Baltija“ lėšas naudojo itin racionaliai, domėjosi galimybe byloje aktualias chemines medžiagas ne tik utilizuoti, bet bent dalį jų parduoti, taip ieškodamas galimybių išvengti jų utilizavimo sąnaudų, o tai neabejotinai atitinka veikimą kreditorių interesais. Dalies dažų galimo pardavimo procesas sustojo tik dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo. Kitu atveju, bent dalį dažų galimai pardavus, bendrovės bankroto procesas būtų pasibaigęs greičiau, tai taip pat parodo veikimą būtent bendrovės kreditorių interesais. Skirtingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ sąskaitos nebuvo mokama už realiai nesuteiktas paslaugas, cheminės medžiagos, kaip minėta, buvo faktiškai utilizuotos.

7.13. Šios aplinkybės patvirtina, kad jokiais savo veiksmais D. D. nediskreditavo ir negalėjo diskredituoti bankroto administratoriaus vardo ir UAB „Valeksa“, kurioje jis pats dirba. Beje, UAB „Valeksa“ atstovai (vadovai, akcininkai ar bet kas kitas) niekada nereiškė D. D. jokių pretenzijų dėl nagrinėjamos situacijos. Jokių pretenzijų nėra gavusi ir pati UAB „Valeksa“. Visais jo veiksmais, atliktais administruojant BUAB „OKZ Holding Baltija“, siekiama tik užtikrinti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl šioje byloje nenustatyti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, didelės turtinės ar neturtinės žalos požymiai. Be to, iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kokiais bylos duomenimis grindžiamas piktnaudžiavimą kvalifikuojantis turtinės naudos siekimo (kaip tokios veikos tikslo) požymis. Teismo argumentai, kad D. D. sudarė sąlygas A. R. užsidirbti iš dažų pardavimo, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Visa tai patvirtina, kad D. D. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, kartu tai patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir šias baudžiamojo įstatymo nuostatas.

8. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovė advokatė R. Astrauskienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas civilinės ieškovės UAB „Statega“ apeliacinis skundas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės ydingai taikė baudžiamojo proceso įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, visiškai nepagrįstai bei neteisėtai neleistinais pripažino ir pašalino didžiąją dalį byloje surinktų duomenų (gautų atliekant teismo sankcionuotą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos turinio fiksavimą ir kaupimą; slaptą sekimą ir teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), visa tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BK 225 straipsnis) ir kartu teismui sukliudė priimti teisingą, nešališką bei teisėtą nuosprendį šioje byloje.

8.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. D. ir T. P. veikas, pastariesiems reikalaujant kyšio iš UAB „Statega“ atstovų, byloje esančius duomenis ir faktines aplinkybes vertino ne kaip visumą, jungdamas į loginę grandinę, o atsietai, nepagrįstai ignoravo dalį bylos duomenų, nesilaikė pareigos patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl padarė nenuoseklias ir nepagrįstas išvadas, kartu neužtikrino bylos nagrinėjimo teisingumo, teismo sprendimų teisėtumo, teismo nešališkumo principų įgyvendinimo. Tai laikytina esminiu BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių pažeidimu, kuris sukliudė teismui teisingai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad kokie nors baudžiamosios bylos duomenys būtų buvę gauti neteisėtais būdais, kaip provokacijos rezultatas, nenustatė jokių neteisėtų UAB „Statega“ ar jos atstovų, taip pat UAB „Statega“ interesams atstovavusios advokatės S. B., veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai netikėtai padarė priešingas išvadas ir skundžiame nuosprendyje konstatavo, kad beveik visi duomenys byloje buvo gauti neva kaip provokacijos rezultatas ir neteisėtai, nes nusikalstamą veiką imituojančiuose veiksmuose (toliau – ir NVIV) „neteisėtai“ dalyvavo advokatas.

8.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad visa 2012 m. rudenį – 2013 m. pradžioje byloje surinkta informacija buvo gauta kaip provokacijos rezultatas ir negali būti įrodymas byloje (nuosprendžio 65 punktas). Jis nepagrįstai revizavo ikiteisminio tyrimo metu taikytų neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymą, nors ikiteisminio tyrimo metu tai jau buvo padaręs Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, išnagrinėjęs įtariamojo T. P. skundą (byla Nr. 1S-391-557/2014) (3 t., b. l. 176–180).

8.5. Šio teismo padarytos išvados dėl D. D. ir T. P. provokacijos (nuosprendžio 64 punktas) yra visiškai nepagrįstos, nes, viena vertus, nebuvo nešališkai, objektyviai įvertinti visi su 2012 m. rugsėjo 21 d. susitikimo inicijavimu susiję bylos duomenys, buvo remiamasi tik išteistojo T. P. paaiškinimais, kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu teismo išvados dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. susitikimo iniciatyvos būtų buvusios pagrįstos (su tuo civilinė ieškovė nesutinka), vien tokios aplinkybės nepakanka išvadoms, kad buvo provokacija, kad UAB „Statega“ ir (ar) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnų veiksmais galėjo būti „iš esmės apribotas T. P. ir D. D. laisvas apsisprendimas, kokį kelią rinktis? teisėtą ar ne“, kad UAB „Statega“ atstovai kada nors ir kokia nors forma siūlė išteisintiesiems kokį nors kyšį už jų teisėtą veikimą, nes to tiesiog niekada nebuvo.

8.6. Baudžiamasis procesas šioje byloje truko itin ilgai? ilgai truko ikiteisminis tyrimas, pora metų užtruko baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ir beveik penkerius metus bylos nagrinėjimas užtruko apeliacinės instancijos teisme. Todėl byloje skirtingu laikotarpiu apklausti liudytojai, praėjus ilgam laikui po įvykių, objektyviai nelabai galėjo prisiminti įvykių detales. Tačiau, esant kiek skirtingiems išteisintųjų ir liudytojų skirtingu laikotarpiu duotiems paaiškinimams, apeliacinės instancijos teismas pasirinko vadovautis išteisintiesiems palankiausiais parodymais – vadovavosi liudytojų V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ne ikiteisminio tyrimo pradžioje, o vėliausiai duotais parodymais, rėmėsi išteisintųjų tik bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, ignoruodamas jų nesutapimus su pastarųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kai šie nebuvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nebuvo iki galo sukurta jų gynybos versija (įvykių legenda). Apeliacinės instancijos teismas nesuabejojo T. P. parodymais dėl jų susitikimo su UAB „Statega“ atstovais 2012 m. rudenį aplinkybių, o advokatės S. B. paaiškinimus kažkodėl pripažino nepatikimais.

8.7. Iš apeliacinės instancijos teismo visiškai neanalizuotų ir nevertintų baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. D. ir T. P. po 2012 m. pavasarį nutrūkusių pokalbių su UAB „Statega“ atstovais nekantriai laukė žinių iš UAB „Statega“, laukė bendrovės apsisprendimo dėl anksčiau įvardytų kyšio pinigų (kurie turėjo būti surinkti grynaisiais), patys ieškojo kontaktų su UAB „Statega“ atstovais ir būtent patys išteisintieji, priešingai nei teigia T. P., su tuo sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, inicijavo 2012 m. rugsėjo 21 d. susitikimą su UAB „Statega“.

8.8. UAB „Statega“ atstovė S. B. dar ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 20 d. duodama parodymus parodė, kad laikotarpiu tarp 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo ir 2012 m. rugsėjo 21 d. susitikimo T. P. rodė iniciatyvą aiškintis, ar UAB „Statega“ ir V. S. ketina imtis veiksmų prašytam kyšiui perduoti. S. B. paaiškino, kad T. P. jai skambino 2012 m. gegužės mėn. ir teiravosi „kaip eina reikalai“, iš to ji suprato, kaip jiems (UAB „Statega“) sekasi rinkti pinigus (grynuosius). Taip pat S. B. aiškiai parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn., jiems su T. P. susitikus teisme, būtent T. P. pasiūlė susitikti ir klausė „ar darom dar kažką“ (10 t., b. l. 13–16).

8.9. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole fiksuotas 2012 m. rugpjūčio 23 d. vykęs teisėjo A. S. (kurio žinioje buvo D. D. administruojama BUAB „Neapolis“ bankroto byla) su D. D. pokalbis ir netrukus po jo? D. D. skambutis T. P. (4 t., b. l. 154–160). Teisėjas A. S. (kurį D. D. vadina „A“) aiškina D. D., kad jie, kaip proceso šalis, laiku (nuo balandžio mėn.) nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tarpusavyje tariasi, kaip pateikti atsiliepimą byloje, nes UAB „Statega“ atstovė S. B. jau buvo teisme susipažinti su byla ir matė, kad jų (BUAB „Neapolis“) atsiliepimo nėra. Susiderinus dėl atsiliepimo į bylą pateikimo, D. D. tuoj pat skambino T. P., perpasakojo jam situaciją ir susitarė, kad apie pavėluoto atsiliepimo į ieškinį pateikimą reikės pranešti ir UAB „Statega“ atstovei S. B.. To paties pokalbio metu D. D. nurodo T. P., naudojantis proga, pašnekinti S. B. ir kitais klausimais, gal ji norės ką nors kitais klausimais jiems pasakyti.

8.10. Tarp T. P. ir D. D. 2012 m. rugsėjo 6 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu (4 t., b. l. 160–161), t. y. iki teismo akcentuoto 2012 m. rugsėjo 21 d. vykusio susitikimo, D. D. džiaugiasi T. P., kad UAB „Statega“ keičia advokatę S. B. į kitus advokatus, kurie turėtų būti „sukalbamesni“.

8.11. Tarp D. D. ir nenustatyto vyro, į kurį D. D. kreipiasi „jūs“, 2012 m. rugsėjo 17 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu (4 t., b. l. 162) D. D. šiam asmeniui atsiskaito galimai apie situaciją su UAB „Statega“, apie kurią tam asmeniui plačiau turi papasakoti T. P..

8.12. Po 2012 m. rugsėjo 21 d. vykusio susitikimo su UAB „Statega“ atstovais, tos pačios dienos vakare, 16.29 val., D. D. iš karto skambino M. M. (4 t., b. l. 17–18) ir džiaugėsi, kad „Rusai pradėjo šnekėtis“, „Aha, šiandien, nu.“, „Biškį taip, sakė, atsiprašė, sakė, norėjom savo jėgom, bet matom, kad nesiseka.“, į tai M. M. džiaugdamasis atsakė: „Tai jau gerai.“

8.13. Tai, kad išteisintasis A. R. veikė kaip D. D. „piniginė“, grynieji pinigai buvo išsigryninami per A. R. priklausančias įmones, patvirtina byloje fiksuoti D. D. ir A. R. tarpusavio pokalbiai (4 t., b. l. 1–11).

8.14. Be to, reikšminga tai, kad 2012 m. rudenį UAB „Statega“ jau daugiau kaip metus laiko vykstančioje BUAB „Neapolis“ bankroto byloje buvo faktinė šios bankrutuojančios bendrovės kreditorė, joje 2012 m. rugsėjo mėn. nebuvo sušauktas nė vienas kreditorių susirinkimas, nebuvo žinoma situacija dėl „pakibusio“ daugiau kaip 34 mln. Lt dydžio UAB „Statega“ kreditoriaus reikalavimo, todėl, pasibaigus 2012 m. vasaros atostogų sezonui, visiškai natūraliai ir teisėtai kreditorė UAB „Statega“ turėjo teisę domėtis bankroto administratoriaus veiksmais jo administruojamoje bankroto byloje, nepriklausomai nuo to, kieno buvo iniciatyva dėl susitikimo.

8.15. Iš paminėtų ir kitų bylos duomenų akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai UAB „Statega“ atstovų elgesį traktavo kaip provokaciją, kartu nepagrįstai pripažino, jog NVIV buvo atlikti neteisėtai, todėl jų pagrindu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais šioje byloje.

8.16. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad T. P. ir D. D. patyrė spaudimą, aktyvų skatinimą ar kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, apribojant jų veiksmų pasirinkimo laisvę, jie padarė ar kėsinosi padaryti BK 225 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Statega“ atstovai elgėsi pasyviai, išteisintiesiems niekada ir jokia forma nesiūlė kyšio, niekaip kitaip neskatino UAB „Statega“ teisėto kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo mainyti į kokias nors kitas vertybes, dalykus ir pan., visada priiminėjo išimtinai išteisintųjų (daugiausia? T. P.) siūlomus veikimo modelius, siūlomas schemas ir sandorius itin didelės vertės kyšiui – lėšoms perduoti. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė jokių konkrečių V. S., S. B. ar kitų UAB „Statega“ atstovų veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip provokuojančius nusikalsti, akivaizdu, kad teismo išvados dėl provokacijos visiškai neatitinka ir kasacinės instancijos teismo šiuo aspektu formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-455-303/2016, 2K-8-788/2017, 2K-P-58-697/2019, 2K-5-976/2020).

8.17. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo prisijungta prie galimai daromos, o ne provokuojamos naujos nusikalstamos veikos. Pagal teismų praktiką situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, iš kurio reikalaujama ar kuris provokuojamas duoti kyšį, ir pateikia apie tai žodinę informaciją ir (ar) savo paties padarytus garso įrašus, pripažįstamos pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K-241-693/2015, 2K-162-303/2017, 2K-234-895/2018).

8.18. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl advokatės S. B. dalyvavimo NVI veiksmuose, taip pat organizuojant šiuos veiksmus (nuosprendžio 59–60 punktai) pagrįstos tik prielaidomis ir byloje neištirtais faktais, taip pat nepagrįstu plečiamuoju įstatymo nuostatų interpretavimu.

8.19. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi leido laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2013 m. sausio 9 d. UAB „Statega“ akcininkui V. S., UAB „Statega“ atstovei advokatei S. B., UAB „Statega“ generaliniam direktoriui J. B. (J. B.) ar kitam jų pasirinktam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: 1) tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlyti; 2) pažadėti; 3) susitarti duoti arba 4) duoti kyšį jo reikalaujantiems D. D., T. P., R. G. ar kitam jų paskirtam ir šiuo metu nežinomam asmeniui, t. y. imituoti nusikaltimus, nustatytus BK 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, šių veiksmų metu darant garso ir vaizdo įrašus. Bylos medžiaga patvirtina, kad advokatė S. B. niekada neatliko nė vieno iš pirmiau nurodytų veiksmų, ji niekada D. D., T. P., R. G., A. R. ar bet kokiems kitiems asmenims nesiūlė kyšio, nežadėjo perduoti kyšį, nesitarė duoti kyšį ir kyšio faktiškai neperdavė. To nedarė ir jos atstovaujamasis V. S., jie patys nesiūlė ir jokių kyšio perdavimo schemų. Tiek V. S., tiek jo atstovė S. B., kaip minėta, buvo pasyvūs dalyviai, tik priiminėję išteisintųjų reikalavimus dėl kyšio sumos ir jų sugalvotas bei siūlomas kyšio perdavimo schemas. Neesminės, formalios korekcijos paties T. P. rengtuose ir jo teikiamuose civilinių sutarčių projektuose negali būti įvertintos kaip advokatės S. B. siūlymas kyšio, pažadas jį duoti, susitarimas duoti kyšį ar kyšio perdavimas.

8.20. Advokatės S. B. bendravimas su T. P. taip pat negalėjo būti siejamas su provokacija ir traktuojamas kaip provokacija. Apie tai neparodė net pats T. P., o pagal pačios advokatės S. B. paaiškinimus, jos skambučiai T. P. buvo išimtinai organizacinio pobūdžio, susiję su T. P. ir V. S. susitikimų laiko derinimu ir pan. Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo ir aplinkybę, kad abu advokatai? S. B. ir T. P. – buvo atitinkamai UAB „Statega“ ir BUAB „Neapolis“, tarp kurių vyko ne vienas teisminis procesas, atstovai, todėl jie neišvengiamai turėjo bendrauti tarpusavyje įvairiais profesiniais klausimais.

8.21. Skundžiamame nuosprendyje konstatuojamos aplinkybės dėl advokatės S. B. „aktyvaus dalyvavimo, perduodant įrašymo įrangą STT pareigūnams“, „galimų privačių advokatės susitikimų su STT pareigūnais“ ir pan., tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas netyrė, kokiomis aplinkybėmis buvo fiksuotas galimai S. B. balsas 2012 m. gruodžio 19 d. garso įraše (nuosprendžio 59.7 punktas), ar įrašo dalyje, padarytoje pasibaigus UAB „Statega“ atstovų susitikimui su išteisintaisiais, iš tikrųjų užfiksuotas advokatės S. B. balsas, ar tuo metu advokatė buvo viena, ar kartu su savo atstovaujamuoju. Byloje nebuvo tirta ir nėra jokių įrodymų, kad būtent tiesiogiai advokatė S. B. „įrašymo įrangą nuvežė perduoti STT pareigūnams“. Apie šias aplinkybes STT pareigūnai, tą dieną sumontavę (išmontavę) įrangą, nebuvo apklausti. Byloje taip pat visiškai nebuvo tiriamos faktinės aplinkybės, ar advokatė S. B. iš tiesų „privačiai“ susitiko su STT pareigūnais. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtino nei STT pareigūnas S. S., nei advokatė S. B.. Kita vertus, advokatės S. B., kaip V. S., kuriam buvo suteikta teisė atlikti sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, atstovės, bendravimas su atitinkamus ikiteisminio tyrimo veiksmus organizuojančiais ir atliekančiais pareigūnais negalėjo būti vertinamas kaip advokatės neteisėti, baudžiamojo proceso nuostatoms prieštaraujantys veiksmai.

8.22. Pagal bylos medžiagą, V. S. gynėja ir UAB „Statega“ atstove buvusi advokatė S. B. 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo supažindinta su Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo sankcionuoti NVI veiksmai, ir nuo to momento žinojo apie atitinkamų procesinių veiksmų taikymą išteisintiesiems. Tačiau į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašyto advokato žinojimas apie vykdomus sankcionuotus NVI veiksmus ne prieš jo klientą (jo atstovaujamą asmenį) savaime nereiškia advokato „dalyvavimo operatyvinėje veikloje“ ir (ar) savaime nedaro tokių procesinių veiksmų neteisėtų.

8.23. Advokatė S. B. šioje byloje gynė V. S., kaip fizinio asmens, teises ir interesus ir jam atstovavo nuo 2012 m. birželio 28 d. (9 t., b. l. 16), t. y. dar iki sankcionuojant NVI veiksmus, kai jos atstovaujamam asmeniui buvo leista atlikti nusikalstamos veikos? papirkimo – požymių turinčius veiksmus. Todėl akivaizdu, kad jokie nei baudžiamojo proceso, nei advokato veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimai nebuvo pažeisti, nes bet kuriam asmeniui baudžiamajame procese yra garantuojama teisė turėti atstovą advokatą (BPK 55 straipsnis). Teisę turėti profesionalią teisinę pagalbą, dėl kurios buvo susitarta iš anksto, turėjo ir V. S., o jo atstovė advokatė turėjo pareigą užtikrinti, kad jos klientas nepažeistų įstatymų ir savo neatsargiais veiksmais nesudarytų pagrindo pripažinti jį atlikus kokius nors neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus.

8.24. Aktuali, laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi, Advokatūros įstatymo 43 straipsnio redakcija nustatė specialų advokatų veiklos apribojimą? advokatas, įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti operatyvinėje veikloje. Advokatūros įstatymas nepateikia operatyvinės veiklos sąvokos. Tuo tarpu, pagal iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusią OVĮ 3 straipsnio 1 dalį, operatyvine veikla yra laikoma ne bet kokių, o tik operatyvinės veiklos subjektų vieša ir slapta žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka. Operatyvinės veiklos subjektais šis įstatymas įvardijo specialius valstybės įgaliojimus turinčius krašto apsaugos, vidaus reikalų, muitinės sistemų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinius, kuriems pavedama operatyvinė veikla ir kurių pareigūnai įgaliojami ją vykdyti. Pagal OVĮ 12 straipsnį, teikime dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo turi būti nurodyti duomenys apie asmenis, kurie atliks veiksmus pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (12 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi, visi UAB „Statega“ atstovai, kuriems ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista atlikti papirkimo nusikalstamų veikų požymių turinčius veiksmus, neabejotinai laikytini tik asmenimis, kurie atlieka veiksmus pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, tačiau negalėjo ir negali būti laikomi operatyvinės veiklos subjektais. Atitinkamai V. S. atstovė advokatė S. B. taip pat negali būti laikoma operatyvinės veiklos subjektu, atlikusiu ar galėjusiu atlikti kokią nors neva operatyvinę veiklą, ir taip neva pažeidusia Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

8.25. Advokatūros įstatymo nuostatos dėl draudimo advokatams dalyvauti operatyvinėje (kriminalinės žvalgybos) veikloje, kaip tokią veiklą apibrėžia atitinkami įstatymai, koreliuoja su pagrindiniais advokatūros, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, veiklos principais; su įstatymais garantuojama teise kiekvienam asmeniui pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus; su esminiais advokatų veiklos principais, įpareigojančiais būti lojaliam savo klientui, saugoti jo patikėtas paslaptis, niekada neveikti prieš savo kliento interesus ir t. t. Advokatūros įstatymo 43 straipsnio reikalavimai yra nukreipti į tai, kad advokatai visada ir visomis aplinkybėmis būtų lojalūs savo klientams, nebūtų ir negalėtų būti įtraukti į operatyvinę (kriminalinės žvalgybos) veiklą, nukreiptą prieš jų atstovaujamus asmenis, kurie pasitiki būtent jų interesams atstovaujančiais advokatais.

8.26. Nagrinėjamu atveju advokatė S. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai teisėtai ir sąžiningai atliko savo, kaip advokatės, pareigas, buvo visiškai lojali savo klientams, saugojo ir užtikrino jų interesus, teikė jiems reikiamas teisines konsultacijas, kad šie nepažeistų įstatymų. Advokatė S. B. neturėjo ir neturi jokių pareigų išteisintiesiems D. D., T. P. ir A. R., nesukėlė ir negalėjo sukelti jiems nuogąstavimų, kad vien jos, kaip advokatės, dalyvavimas atstovaujant savo klientams ipso facto (savaime) riboja kokių nors baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų procesinių poveikio priemonių, pavyzdžiui, NVIV, taikymą jiems.

8.27. Nors Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi sankcionuota procesinė prievartos priemonė nelaikytina Advokatūros įstatymu uždraustu advokato dalyvavimu operatyvinėje veikloje ir joks pažeidimas šiuo atveju nebuvo ir negalėjo būti padarytas, svarbu ir tai, kad advokatė S. B., 2012 m. rugsėjo 20 d. susipažinusi su paminėta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria buvo sankcionuotas ir jos, kaip UAB „Statega“ atstovės, NVI veiksmų atlikimas, nedelsdama tą pačią dieną pateikė raštišką pareiškimą ikiteisminiame tyrime, kuriuo atsisakė tiesiogiai dalyvauti NVI veiksmuose.

8.28. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai advokatės S. B. veiksmus pripažino neteisėtais ir susijusiais su išteisintųjų provokacija.

8.29. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, neįvertino to, kad D. D. ir T. P. nusikalstama veika, nustatyta BK 225 straipsnyje, buvo baigta dar iki 2012 m. balandžio 16 d., t. y. iki pradedant ikiteisminį tyrimą ir iki sankcionuojant ikiteisminio tyrimo teisėjo procesines prievartos priemones prieš šiuos asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones išteisintiesiems ir kitiems asmenims, buvo surinkti tik papildomi išteisintųjų nusikalstamus veiksmus patvirtinantys duomenys, nes pastarieji neturėjo ir ieškojo techninių būdų, kaip tokias dideles iš UAB „Statega“ reikalaujamas kyšio lėšas priimti, jas legalizuoti. Tai, kad veika dar iki 2012 m. balandžio 16 d. buvo baigta, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme papildomai surinkti duomenys (įskaitant 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo vaizdo įrašo kompleksinės fonoskopinės ir vaizdo ekspertizės metu užfiksuotus duomenis).

8.30. 2012 m. balandžio 16 d. vykusiame susitikime tarp UAB „Statega“ atstovų ir T. P. bei D. D. (kuris nebuvo pirmas) pastarieji aiškiai įvardijo, kad UAB „Statega“ prašymo įtraukti ją į BUAB „Neapolis“ kreditorių sąrašą tenkinimas yra siejamas tik su keitimusi į bankroto administratoriaus pageidaujamus „kitus dalykus“, kuriems „judėti“ adreso, „techninių dalykų“ D. D. ir T. P. šio susitikimo metu dar neturėjo, bet tikėjosi turėti jau „kitą savaitę“.

8.31. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neva „pokalbio aiškumo ir nuoseklumo nėra, todėl galima būtų daryti tik prielaidą, kad išteisintieji D. D. ir T. P. siekė gauti pinigus už patikslinto UAB „Statega“ finansinio reikalavimo pateikimą BUAB „Neapolis“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kurie turėjo būti pervesti į užsienyje esančias sąskaitas“; padarė išvadą, kad „vis dėlto byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog D. D. ir T. P. už teisėtų reikalavimų vykdymą būtų reikalavę tam tikro dydžio kyšio“, taip pat nurodė, kad šiuo atveju neva „nereiktų žiūrėti vien tik į pasakytų žodžių reikšmę, bet tuo pačiu reiktų vertinti, ar iš tikrųjų pašnekovų išsakytas mintis kokiu nors būdu buvo bandoma realizuoti“. Teismo teigimu, „vertinant visą tekstą ir pokalbio turinį, galima būtų suprasti, kad pašnekovai iš esmės kalbėjo apie tam tikrus taikius susitarimus, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti patikslintus finansinius reikalavimus, tarp jų ir UAB „Statega“, tačiau kokie, tarp ko tokie „taikūs susitarimai“ neva turėjo (galėjo) būti sudaromi, skundžiamame nuosprendyje taip ir nedetalizuota, nepaaiškinta. Tuo tarpu duomenų apie aktualiu laikotarpiu tarp kieno nors derintus kokius nors neva „taikius susitarimus“, išskyrus pačių išteisintųjų vėliau procese pateiktas gynybines versijas, byloje nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ir dėl šios dalies padarė prielaidomis pagrįstas, nenuoseklias ir nepagrįstas išvadas.

8.32. BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl nuo bet kurios šios normos dispozicijoje nustatytos veikos padarymo kyšininkavimas laikomas baigtu.

8.33. Šioje byloje yra tiesioginiai, nenuginčyti įrodymai apie D. D. ir T. P. siekį, reikalavimą ir pasirengimą dar 2012 m. balandžio mėn. UAB „Statega“ kreditinį „sąrašą“ „keisti į kažkokius kitus dalykus“, t. y. apie bankroto administratoriaus reikalavimą savo teisėtą veikimą „keisti“ į „kažkokius kitus dalykus“, kuriems reikia „techninių momentų“? banko sąskaitos. Taip pat yra duomenys apie D. D. ir T. P. pasirengimą savo pažadus kreditorei UAB „Statega“ ištesėti, jeigu jų pareikalautas kyšis (ar bent jo dalis? avansas) bus jiems perduotas. Nors konkrečios kyšio sumos 2012 m. balandžio 16 d. įrašytame vaizdo įraše nėra įvardijamos (jos buvo įvardytos ankstesnių susitikimų metu), tai neturi esminės reikšmės veikos pagal BK 225 straipsnį kvalifikavimui, esant duomenims, kad bankroto administratorius su jo administruojamos įmonės kreditoriumi tariasi dėl pastarojo kreditoriaus reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą „mainais į kitus dalykus“.

8.34. Išteisintųjų kompiuteriuose buvo rasti 2012 m. balandžio 23 d. rengti atitinkamų prašymų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui projektai (12 t., b. l. 142–196; 14 t., b. l. 92–93), iš kurių matyti, kad šią dieną – 2012 m. balandžio 23 d. – nebuvo nei siekiama sudaryti, nei buvo sudaryti kokie nors „taikūs susitarimai“ tarp „civilinių ginčų šalių“, nei kažkokiu kitokiu pagrindu neišnyko aplinkybės, kurios iki tol neva sudarė „kliūtis“ bankroto administratoriui nebeginčyti pagrįstų UAB „Statega“ kreditoriaus reikalavimų ir pateikti juos teismui tvirtinti. Išteisintųjų pasirengimas „nebeginčyti“ UAB „Statega“ likusių kreditoriaus reikalavimų buvo susijęs tik su dar 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo metu aptartu numatomu sąrašo „keitimusi“ į bankroto administratoriaus D. D. pageidaujamus „kitus dalykus“, kas yra baigtas reikalavimas duoti kyšį. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, nustatyta BK 225 straipsnyje, buvo baigta dar 2012 m. balandžio mėn.

8.35. 2012 m. balandžio 16 d. užfiksuotas pokalbis buvo ne pirmas ir ne atsitiktinis, o buvo ankstesnių pokalbių tęsinys, jų metu T. P. S. B. „parodė tris skaičiukus“. Tačiau 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo pokalbių turinio apeliacinės instancijos teismas deramai neanalizavo, savo išvadas darė ne iš aiškių, nuoseklių pokalbio teiginių ir viso jo konteksto, o iš atskirų frazių ir išteisintiesiems palankių prielaidų. Iš paminėto susitikimo metu vykusio pokalbio konteksto matyti, kad, pagal ankstesnius susitarimus tarp išteisintųjų ir UAB „Statega“ atstovų iki susitikimo datos (balandžio 16 d.), bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui (A. S.) turėjo būti atiduoti tvirtinti UAB „Statega“ kreditoriaus reikalavimai, tačiau tai nebuvo padaryta, paties T. P. paaiškinimais, tik dėl to, kad išteisintieji nebuvo „gavę atitinkamų garantijų“ savo veiksmams. Atsakydamas į klausimą, kada bus teikiami tvirtinti UAB „Statega“ kreditoriaus reikalavimai, T. P. akcentavo, kad jie neturi konkrečios datos ir patys nori paspartinti procesą, nes tai „jų interesas“ ir tai yra „jų darbas“, už kurio atlikimą jie nori „garantijų“ ir sutinka neimti už jį „avansu“. Iš šio pokalbio matyti, kad ankstesnių pokalbių metu D. D. ir T. P. UAB „Statega“ atstovams aiškiai davė suprasti, jog tik nuo jų sprendimų, o ne nuo kažkokių kitų asmenų ar veiksnių priklausys UAB „Statega“ kreditoriaus reikalavimų perdavimas tvirtinti teismui. Dėl V. S. replikų apie galimas jų (T. P. ir D. D.) sąsajas ir R. G. dalyvavimą aptariamuose klausimuose dėl UAB „Statega“ kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo (neginčijimo ir perdavimo tvirtinti teismui) T. P. pastarajam nurodė (ir pamelavo V. S.), kad T. P. su D. D. yra „atskira kompanija“, o R. G.? „atskira kompanija“, pastarasis neturi nieko bendro su susitarimais, dėl kurių yra deramasi šiame pokalbyje. Taigi, nėra ir negali būti jokios kalbos apie „taikių susitarimų“ paieškas tarp kažkokių „konfliktuojančių šalių“, nes R. G. apie T. P. ir D. D. derybas su UAB „Statega“ dėl jos kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo neva „niekas nieko nesakė“. Ši aplinkybė yra labai svarbi, nes ji ir 2012 m. balandžio 16 d. užfiksuoti paties T. P. teiginiai visiškai paneigia vėliau išteisintųjų sukurtą versiją, kad jie neva tarpininkavo kažkokioms konfliktuojančioms pusėms, bandė pasiekti taiką ir pan., o kartu ir apeliacinės instancijos teismo šį nustatytą faktą.

8.36. Kita itin svarbi aplinkybė, paneigianti išteisintųjų versiją apie 2012 m. balandžio 16 d. susitikime neva aptarinėtus kažkokius „taikius susitarimus“, yra tai, kad apie „taikaus susitarimo paieškas“ kitas įvairių teisminių ginčų dalyvis? kitas BUAB „Neapolis“ akcininkas ir civilinių ginčų šalis V. G. (V. G.) – ne tik kad nėra įtraukiamas į kyšio priėmimui maskuoti rengtas sandorių schemas, bet D. D. su T. P. nuogąstauja, kad tik V. G. ko nors nesužinotų (tai patvirtina V. G. parodymai).

8.37. 2012 m. balandžio 16 d. vėliau prie pokalbio prisijungęs D. D. aiškino, kad kliūtys yra taip pat ir techninės, nes jie nėra išsprendę savo techninių klausimų, į kokią įmonę (sąskaitą) reikalaujamos kyšio lėšos turi būti pervestos, nurodė, kad lėšoms priimti jie ketina patys pirkti lengvatinio apmokestinimo bendrovę. Kartu tvirtino, kad, atsiradus jų susitarimui su UAB „Statega“, jos kreditoriaus reikalavimų teikimo teismui klausimą jis yra pasirengęs išspręsti tuoj pat, per 10–14 dienų. Į advokatės S. B. klausimą, dėl kokių priežasčių „buksuoja“ sąskaita, į kurią reikia pervesti kyšio pinigus,? ar yra nesklandumų su D. D. ir T. P. susitarimais su trečiaisiais asmenimis, ar tai „jų asmeninė problema“, D. D. aiškiai įvardijo, kad tai jų pačių problema, nes su UAB „Statega“ dar nebuvo aiškaus susitarimo. Tai kiek nustebino S. B., nes anksčiau T. P. buvo jai pasakęs, kad „jie yra pasirengę“. Šio pokalbio metu D. D. dar kartą užtikrino, kad, jiems susitarus su UAB „Statega“, abipusiai garantiniai dokumentai ir sąrašo tvirtinimo klausimas iš karto pajudės. T. P. čia jį kiek pristabdė, suprasdamas, kad tam gali reikėti daugiau laiko pasiruošti, nusipirkti ar įsteigti įmonę ir pan., kad yra sunku įvardyti labai konkrečią to datą.

8.38. Pasirengimą vykdyti ankstesnius susitarimus su UAB „Statega“, jeigu atitinkamos „garantijos“ ir avansai būtų gauti, patvirtina T. P. kompiuteryje rasti 2012 m. balandžio 23 d. rengti atitinkamų prašymų teismui ruošiniai (12 t., b. l. 142–196; 14 t., b. l. 92–93).

8.39. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad išteisintųjų savo gynybai pasitelktos versijos apie „taikius susitarimus“ nepatvirtina jokie bylos duomenys, išskyrus jų pačių paaiškinimus, tačiau byloje yra jai prieštaraujančių įrodymų, dėl kurių reikšmės nagrinėjamai veikai apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.

8.40. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtais ir nevertintinais didžiąją dalį teisėtai ir pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas surinktų bylos duomenų, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 225 straipsnis), ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo D. D. gynėjo advokato A. Vaičiūno ir civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovės advokatės R. Astrauskienės kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-50-489/2025 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, renkant, tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus bei nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-697/2025). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021, 2K-50-489/2025 ir kt.).

11. Nagrinėjamoje byloje paduotuose kasaciniuose skunduose keliami ne tik teisės taikymo klausimai, bet taip pat kvestionuojamas apeliacinės instancijos teismo atliktas atskirų įrodymų vertinimas, šio teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Antai nuteistojo D. D. gynėjo kasaciniame skunde nesutinkama su byloje užfiksuotų A. R. ir S. K., E. A., D. D. ir A. R. telefoninių pokalbių, D. D. ir A. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu turinio vertinimu, taip pat ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, aplinkybės dėl D. D. ir A. R. susitarimo BUAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančius pasibaigusio galiojimo dažus parduoti, įforminant kaip jų utilizavimą; dėl 2012 m. gruodžio 27 d. sutarties Nr. 04-12/12 suklastojimo; dėl neplanavimo gabenti dažus į UAB „Ūrus ir Ko“ utilizuoti; dėl žalos BUAB „OKZ Holding Baltija“ padarymo ir kt.) ir kartu pateikiamas savas bylos įrodymų vertinimas, nurodoma, kokios faktinės aplinkybės jų pagrindu turėtų būti nustatytos ir kaip vertinamos baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste. Civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovės kasaciniame skunde taip pat ginčijamos apeliacinės instancijos teismo (kartu ir pirmosios instancijos teismo) nustatytos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, kad 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo metu nebuvo reikalaujama kyšio, išteisintieji siekė tarp civilinių ginčų šalių sudaryti taikius susitarimus, 2012 m. rugsėjo 21 d. susitikimą inicijavo patys UAB „Statega“ atstovai ir kt.), nesutinkama su D. D., T. P., liudytojų V. S., S. B. parodymų, 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo įraše užfiksuotų duomenų ir kitų įrodymų vertinimu, kartu skunde plačiai analizuojamas atskirų duomenų, įrodymų (liudytojo S. B. parodymų, 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo metu užfiksuotų pokalbių, 2012 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. užfiksuotų D. D. ir T. P. pokalbių, T. P., D. D. kompiuteriuose ratų procesinių dokumentų projektų ir kt.) turinys ir pateikiamas savas jų vertinimas, nurodoma, kokios faktinės aplinkybės jų pagrindu turėtų būti nustatytos. Paminėti kasacinių skundų argumentai reikalauja, kad kasacinės instancijos teismas patikrintų įrodymų vertinimą ir tuo pagrindu padarytų išvadas apie byloje nustatytus faktus, t. y. patikrintų apeliacinės instancijos teismo sprendimą faktų nustatymo aspektu. Minėta, kad, pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, tokie klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl kasacinių skundų argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl baudžiamojo proceso pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) pradėjimo teisėtumo

12. Nuteistojo D. D. gynėjas kasaciniame skunde ginčija baudžiamojo proceso pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) teisėtumą. Jis teigia, kad byloje nebuvo gautas nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo skundas (pareiškimas) arba prokuroro reikalavimas, todėl baudžiamasis procesas dėl paminėtos nusikalstamos veikos prieš D. D. vyko neteisėtai. Šie kasatoriaus argumentai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, todėl atmetami.

13. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

14. BPK 167 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradžią tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas nusikalstamų veikų, tarp kurių ir BK 184 straipsnio 1 dalis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį galima tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, nustatyta ir BK 184 straipsnio 5 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).

15. Pagal BPK 167 straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 3 dalis).

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo D. D. baudžiamasis persekiojimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį vyko neteisėtai, nes nebuvo laikomasi pirmiau aptartų baudžiamojo proceso pradžią reglamentuojančių nuostatų.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje 2012 m. liepos 9 d. buvo pradėtas pagal 2012 m. birželio 25 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje gautą UAB „Statega“ generalinio direktoriaus J. B. (J. B.) pareiškimą ir STT Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus specialisto S. S. 2012 m. liepos 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. L-08-353 dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje. Vėliau, atliekant ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius naujos nusikalstamos veikos požymių, STT Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko 2013 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (dokumentų, susijusių su pavojingų atliekų – dažų – išvežimu, klastojimas). Be to, ikiteisminio tyrimo metu, gavus duomenų apie galimą BUAB „OKZ Holding Baltija“ turtinės teisės ir turto iššvaistymą, 2014 m. birželio 10 d. prokuroro V. G. reikalavimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).

18. Prokuroro reikalavimas, nors jo forma įstatyme ir nenustatyta, yra atskiras procesinis sprendimas su BPK 167 straipsnio 2 dalį atitinkančiais motyvais, kurių pagrįstumą kiekvienoje byloje turėtų įvertinti bylą nagrinėjantis teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-719/2022). Nagrinėjamoje byloje paminėtas prokuroro reikalavimas kaip atskiras procesinis sprendimas buvo priimtas, motyvuojant tuo, kad BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ įgaliotas šią bankrutuojančią bendrovę administruoti asmuo? D. D.? galimai, siekdamas asmeninės naudos, galėjo veikti neteisėtai, t. y. veikti savo, o ne administruojamos BUAB „OKZ Holding Baltija“ interesais. Taigi, prokuroro motyvuotas reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatytos nusikalstamos veikos buvo priimtas tuo pagrindu, kad BUAB „OKZ Holding Baltija“ dėl svarbių priežasčių pati negali ginti teisėtų savo interesų, t. y. vienu iš BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.

19. Minėta, kad ikiteisminis tyrimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų prokuroro reikalavimu privalo būti pradėtas ir tuo atveju, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Vieni iš požymių, pagal kuriuos sprendžiama apie nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę, yra nukentėjusiojo teisinė padėtis, nusikalstamos veikos, už kurią atsakomybė taikoma bendrąja tvarka, glaudžios sąsajos su nusikalstama veika, dėl kurios reikalingas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, visuomenės susidomėjimas nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-375/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-375/2008">2K-375/2008</a>, 2K-171/2013, 2K-37-942/2015, 2K-286-746/2015, 2K-12-719/2022). Šioje byloje tirtos ir nuteistajam D. D. inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių tyrimas atliekamas ir baudžiamoji atsakomybė taikoma bendra tvarka, yra glaudžiai susijusios su jam inkriminuota BK 184 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatyta nusikalstama veika, dėl kurios reikalingas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, o tai leidžia spręsti apie pastarosios nusikalstamos veikos ir visuomeninę reikšmę.

20. Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 167 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Todėl nutraukti D. D. baudžiamąjį procesą dėl šios nusikalstamos veikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo D. D. gynėjo kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK nuostatų pažeidimu

21. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai dėl D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, priėmė skirtingus procesinius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas dėl visų paminėtų nusikalstamų veikų D. D. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu išteisino, o apeliacinės instancijos teismas šiam asmeniui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) nurodytų nusikalstamų veikų jam baudžiamąją bylą nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

22. Nuteistojo D. D. gynėjas kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo jo ginamajam priimtu nuosprendžiu. Nurodo, kad šis teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus – įrodymus vertino atsietai, o ne kaip visumą, vieniems įrodymams suteikė pirmenybę prieš kitus įrodymus, dalį bylos duomenų ignoravo, padarė bylos duomenims prieštaraujančias, prielaidomis pagrįstas išvadas, taip pat pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles.

23. Pažymėtina tai, kad teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus ir teisingai įvertintus įrodymus.

24. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-272-976/2024 ir kt.). Tai, kad išnagrinėjus bylą buvo padarytos kitokios išvados ir priimti kitokie sprendimai, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

25. Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-36-387/2025 ir kt.).

26. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas nuosprendį surašo laikydamasis BPK XXIII skyriaus („Nuosprendžio priėmimas“) pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikinamas, o apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma laikantis pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Be kitų reikalavimų, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 331 straipsnio 2 dalis).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, priešingai nei nurodo kasatorius, laikėsi tiek pirmiau aptartų įrodymų vertinimui, tiek ir naujo apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus formaliai, atsietai ir nesigilindamas į jų turinį, iš esmės palaikydamas kitiems byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią kaltinamųjų poziciją, t. y. pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vertino būtent pirmosios instancijos teismas (kuris, be kita ko, teigė, kad 2012 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 04-12/12 dėl atliekų tvarkymo nebuvo suklastota; ši sutartis, nors jos vykdymas dėl šioje byloje paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į dažus ir užtruko, realiai buvo įvykdyta, t. y. ta pati dažų utilizavimo sutarties šalis, su kuria sutartis ir buvo sudaryta, visus sutartyje nurodytus dažus utilizavo; niekam jokia žala nebuvo padaryta).

28. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nustatydamas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, kurios sudarė teisinį ir faktinį pagrindą dėl vienos iš D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat pripažinti jam pateiktų kaltinimų dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų pagrįstumą, išsamiai ir detaliai išanalizavo visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus (pačių D. D., A. R., liudytojų P. V., R. Š., E. A., S. K., A. D., R. B., V. M., A. Š., I. Č., M. T. parodymus, rašytinius įrodymus – UAB „Valeksa“, UAB „Ūrus ir Ko“, UAB „Al“, liudytojo R. Š. ir kitų asmenų pateiktus dokumentus, kratos, dokumentų ir objektų apžiūros, sekimo protokoluose, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, dažų utilizavimo dokumentuose ir kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), juos detaliai išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Šis teismas, atlikęs byloje teisėtais būdais surinktų įrodymų visumos analizę, skundžiamame nuosprendyje pateikė aiškias, logiškas ir tarpusavyje neprieštaraujančias įrodymų vertinimo išvadas, paneigiančias pirmosios instancijos teismo argumentus (kartu ir D. D., A. R. gynybines versijas) dėl kaltinamųjų atliktų veiksmų teisėtumo, aktualios atliekų tvarkymo sutarties realumo, joje nustatytų sąlygų ir įsipareigojimų įvykdymo, kaltinamųjų veiksmais (ne)padarytos žalos, taip pat konstatavo, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie duomenys pagrindžia D. D. pateiktų kaltinimų dėl aptariamų nusikalstamų veikų pagrįstumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai, atsižvelgdamas į aktualius kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, pasisakė ir dėl nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų atitikties jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiams.

29. Priešingai kasacinio skundo argumentams, 2012 m. gruodžio 27 d. sutarties Nr. 04-12/12 dėl BUAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančių cheminių medžiagų – dažų, kietiklių, lakų? sutvarkymo fiktyvumas skundžiamame nuosprendyje pagrįstas ne prielaidomis, o išsamia pirmiau nurodytų įrodymų, tarp kurių ir kasatoriaus akcentuojami tarp A. R. ir S. K., E. A., tarp D. D. ir A. R. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, D. D. ir A. R. susirašinėjimų elektroniniu paštu duomenys, slapto sekimo, kratos AB „Alytaus chemija“ patalpose metu užfiksuoti duomenys ir kt., visumos analize, nė vienam įrodymui neteikiant išskirtinės reikšmės.

30. Kasaciniame skunde bandoma įtikinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino tarp A. R. ir S. K., E. A., tarp D. D. ir A. R. užfiksuotų telefoninių pokalbių, D. D. ir A. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu turinį (padarė klaidų dėl šių įrodymų turinio) ir atitinkamai padarė bylos duomenims prieštaraujančias išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems kasatoriaus argumentams. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tiek paminėti telefoniniai pokalbiai, tiek ir susirašinėjimas elektroniniu paštu buvo detaliai išanalizuoti ir padarytos šių įrodymų turinį atitinkančios išvados, kurias patvirtina ir kitų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje užfiksuotus telefoninius pokalbius, susirašinėjimą elektroniniu paštu, pagrįstai nustatė, kad tiek A. R. su D. D., tiek A. R. su S. K., E. A. kalbėjo ne apie BUAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančių pasibaigusio galiojimo dažų utilizavimą, o apie šių dažų pardavimą (pirkimą). A. R., bendraudamas su S. K., šio klausė, kam galima būtų parduoti apie 2 tonas geros kokybės, bet pasibaigusio galiojimo dažų. Vėliau, bendraudamas su E. A., A. R. jo teiravosi, ar jį domina dažų pirkimas, o pastarasis pažadėjo A. R. atsiųsti pasiūlymą, taip pat pasitikslino, ar pasiūlymas turi būti rašomas dėl dažų likvidavimo. Vėlesni A. R. ir E. A. telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad A. R. nuvežė E. A. dažų pavyzdžius, tarpusavyje buvo derinamas sutarties dėl dažų utilizavimo projektas. A. R. visus be išimties iš kitų asmenų (E. A., vėliau UAB „Al“ direktoriaus V. M.) gautus sutarties dėl pasibaigusio galiojimo dažų utilizavimo, reikalingos dažų pardavimui pridengti, projektus derino su D. D.. Būtent D. D. nurodė, kad viena iš sutarties šalių turi būti BUAB „OKZ Holding Baltija“, turėtų būti sudaroma ne trišalė, o dvišalė sutartis, o sutarties kaina neturėtų labai viršyti 10 000 Lt sumos. Kad sutartyje nurodytos paslaugos (cheminių produktų sutvarkymas (utilizavimas)) atrodytų realiai įvykdytos, D. D. ir A. R. bendru sutarimu pagal kaltinime nurodytą UAB „Al“ išrašytą 2013 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą mokėjimas už neva atliktą dažų utilizavimą buvo atliktas tik 2013 m. vasario 6 d., nes, kaip teigė pats D. D.: „Tai jau padarom ten ant kitos savaitės tada ten. Ir tegul jie su tais popieriais neskuba, žinai <...>“. Atsižvelgiant į aptartus ir apeliacinės instancijos teismo teisingai atskleistus ir tinkamai įvertintus įrodymus, pažymėtina, kad nors telefoninių pokalbių tarp A. R. ir E. A. metu, kaip teisingai nurodo kasatorius, buvo kalbama ir apie su dažų utilizavimu susijusias aplinkybes, tačiau tai buvo daroma tik siekiant tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, įforminti sutartį dėl pavojingų cheminių atliekų utilizavimo, o ne realiai utilizuoti pasibaigusio galiojimo dažus. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių abejonių nekeliančių duomenų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad D. D. puikiai suvokė, jog 2012 m. gruodžio 27 d. sutartis dėl dažų utilizavimo (cheminių produktų sutvarkymo) yra fiktyvi, ja siekta pavaizduoti tariamą dažų utilizavimą, taip pat tiek A. R., tiek ir D. D. buvo žinoma, kad galutinei atliekų tvarkytojai (UAB „Ūrus ir Ko“) dažai pristatyti nebuvo ir nebuvo planuojama ateityje to padaryti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kartu pažymėtina, kad vien tai, jog, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo užfiksuotas A. R. ir D. D. 2013 m. sausio 23 d. vakarą vykęs susitikimas, skirtingai nei teigia kasatorius, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie šių asmenų susitarimą dažus parduoti ir tai maskuoti (įforminti) kaip jų utilizavimą yra pagrįsta prielaidomis.

31. Kasatorius nepagrįstai nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, D. D. suvokimą dėl organizuojamo dažų pardavimo, įforminant jį kaip utilizavimą, grįsdamas 2012 m. spalio 26 d. A. R. ir D. D. susirašinėjimo metu užfiksuotais duomenimis, vertino D. D. veiksmus bylai neaktualiu laikotarpiu, t. y. rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyto įrodymų sąsajumo reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kasatoriaus minimo A. R. ir D. D. susirašinėjimo metu buvo kalbama apie tų pačių BUAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančių pasibaigusio galiojimo dažų pardavimą, šių dažų pirkėjų paieškas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šis įrodymas neturi sąsajų su nagrinėjamų įvykių aplinkybėmis ar kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie kaltinimuose nurodytų aplinkybių įrodytumą, nepagrįstai juo rėmėsi ar netinkamai vertino susirašinėjime užfiksuotus duomenis.

32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas dėl šios dalies D. D. naują nuosprendį, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 331 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio išplaukia aiškios, logiškos ir faktinius bylos duomenis atitinkančios išvados, kodėl apeliacinės instancijos teismas laiko netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir kodėl dėl D. D. pateiktų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) pagrįstumo daromos priešingos išvados.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies, BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

33. Nuteistojo D. D. gynėjo kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), o tai lėmė ir netinkamą BK 228 straipsnio 2 dalies taikymą.

34. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar savo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019, 2K-38-788/2019, 2K-173-495/2021 ir kt.).

35. BK

36. Pagal šioje byloje apeliacinės instancijos teismo, išsamiai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes, UAB „OKZ Holding Baltija“ iškėlus bankroto bylą, 2012 m. gegužės 31 d. UAB „Valeksa“ buvo paskirta šios bendrovės bankroto administratore, įgaliotu asmeniu administruoti bendrovę paskirtas D. D.. Atlikus BUAB „OKZ Holding Baltija“ inventorizaciją, jos patalpose buvo rasta dažų, kurių galiojimo terminas buvo pasibaigęs, tai užfiksuota ir 2012 m. gruodžio 10 d. aplinkos apsaugos pareigūnams atlikus patikrinimą bendrovės patalpose, D. D. nurodant, kad šios cheminės medžiagos – 1820 kg pasibaigusio galiojimo dažų? turi būti utilizuotos. Nepaisant to, D. D. ir A. R. bendru susitarimu buvo nuspręsta BUAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančius pasibaigusio galiojimo dažus parduoti, taip A. R. gaunant pajamų, o šį pardavimą maskuoti (įforminti) kaip paminėtų cheminių medžiagų utilizavimą. Tuo tikslu tarp BUAB „OKZ Holding Baltija“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Valeksa“ įgalioto asmens D. D., ir UAB „Al“, atstovaujamos direktoriaus V. M., buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 04-12/12, pagal kurią UAB „Al“ įsipareigojo sutvarkyti cheminius produktus, nurodytus sutarties priede: dažus, kietiklius, lakus, iš viso 2683,54 kg medžiagų. Nors pagal 2013 m. sausio 31 d. važtaraštį Nr. 13/01/31 ir pavojingų atliekų lydraštį Nr. 300107133-13/01-31 cheminius produktus atliekų vežėja UAB „Al“ turėjo nugabenti atliekų gavėjai UAB „Ūrus ir Ko“ adresu: Dičiūnų k., Utenos r., realiai jie 2013 m. sausio 31 d. buvo išvežti iš BUAB „OKZ Holding Baltija“ patalpų, esančių adresu: Pramonės pr. 4K, Plungė, ir nugabenti į AB „Alytaus chemija“ priklausančias patalpas, esančias Sakų g. 3, Alytuje, kur 2013 m. kovo 20 d. atliktos kratos metu buvo rasta apie dvi tonas pasibaigusio galiojimo dažų. Pagal UAB „Al“ išrašytą 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2012 m. gruodžio 27 d. sutartyje nurodytas paslaugas atsiskaitė BUAB „OKZ Holding Baltija“, 2013 m. vasario 6 d. pervesdama į UAB „Al“ sąskaitą 11 880,95 Lt (3440,96 Eur) sumą. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad UAB „Al“ bankrutuojančiai bendrovei „OKZ Holding Baltija“ faktiškai suteikė cheminių produktų transportavimo paslaugų (už 1815 Lt (525,66 Eur) su PVM), o utilizavimo paslauga BUAB „OKZ Holding Baltija“ suteikta nebuvo, t. y. ši sandorio dalis buvo ekonomiškai nepagrįsta, nesutampanti su bankrutuojančios bendrovės interesais. Taigi, BUAB „OKZ Holding Baltija“ žala buvo padaryta dėl realiai nesuteiktos cheminių produktų utilizavimo paslaugos, kuri pagal UAB „Al“ išrašytą 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą sudaro 10 065,95 Lt (2915,30 Eur) sumą. D. D., būdamas paskirtas bankroto administratorės UAB „Valeksa“ įgaliotuoju asmeniu, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, UAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto procese faktiškai atliko šios bankrutuojančios įmonės direktoriaus pareigas, todėl šios įmonės turtas – pinigai (10 065,95 Lt (2915,30 Eur)), kurie buvo sumokėti UAB „Al“ pagal suklastotą 2012 m. gruodžio 27 d. sutartį ir jos pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą už cheminių produktų utilizavimą, buvo D. D. žinioje. BUAB „OKZ Holding Baltija“ lėšomis atsiskaičius už realiai nesuteiktas utilizavimo paslaugas, šios lėšos pagrįstai buvo pripažintos iššvaistytomis.

37. Taigi, nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei nurodo kasatorius, pagrįstai pripažino D. D. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) pateiktų kaltinimų pagrįstumą ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

38. Kasatorius, ginčydamas BK 184 straipsnio 1 dalies taikymą, nurodo, kad BUAB „OKZ Holding Baltija“ dėl atsiskaitymo su UAB „Al“ už cheminių produktų utilizavimą jokia žala nebuvo padaryta. Panaikinus šioje byloje taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, cheminės medžiagos, vykdant 2012 m. gruodžio 27 d. sutartį, buvo išvežtos ir utilizuotos UAB „Ūrus ir Ko“, jokios papildomos išlaidos nebuvo patirtos. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad atliekant nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą atliktas AB „Alytaus chemija“ priklausančiose patalpose laikytų BUAB „OKZ Holding Baltija“ cheminių produktų, pasibaigusio galiojimo dažų utilizavimas neturi reikšmės, be kita ko, D. D. atliktų byloje nustatytų neteisėtų veiksmų teisiniam vertinimui. Bylai aktualios cheminės medžiagos į AB „Alytaus chemija“ patalpas buvo atgabentos 2013 m. sausio 31 d., daugiau kaip pusantro mėnesio iki kratos 2013 m. kovo 20 d. atlikimo su jomis jokie veiksmai, siekiant sutvarkyti ir pristatyti dokumentuose nurodytai bendrovei „Ūrus ir Ko“, nebuvo atliekami. Taigi, šios aplinkybės kartu su kitomis skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis ir pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, skirtingai nei nurodo kasatorius, patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 27 d. sutarties Nr. 04-12/12 nebuvo planuojama įvykdyti ir ji nebuvo įvykdyta. D. D. žinojo ir suprato, kad paminėta sutartis, joje įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją ir jo paties pasirašoma, buvo suklastota, 2013 m. vasario 6 d. atsiskaitymas pagal šią sutartį atliktas už realiai nesuteiktas utilizavimo paslaugas, ir norėjo taip veikti, t. y. jo tyčia nebuvo racionaliai panaudoti bankrutuojančios bendrovės turtą. Tuo tarpu jau ikiteisminio tyrimo metu atliktas BUAB „OKZ Holding Baltija“ priklausiusių cheminių produktų, kurių didžiąją dalį sudarė pasibaigusio galiojimo dažai, kuriuos pardavęs A. R. turėjo gauti finansinės naudos, utilizavimas vertintinas kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne kaip paminėtos sutarties savanoriškas įvykdymas.

39. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas, pažeidžiant tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę ir turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-64-139/2016, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi koncepcija baudžiamojoje teisėje suponuoja išvadą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tyčia veikia tarnybai priešingais tikslais dėl korupcinių ar kitų panašių paskatų, rodančių akivaizdų nesąžiningumą atliekant tarnybines pareigas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-788/2021).

40. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kartu šio požymio įtvirtinimas BK 228 straipsnyje reiškia, kad, nusikalstamą piktnaudžiavimą atribojant nuo drausminio, administracinio ar civilinio pobūdžio teisės pažeidimo, būtina nustatyti pakankamą baudžiamajai atsakomybei taikyti padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021). Didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Kadangi neturtinio pobūdžio žala neturi konkrečios materialios formos, ją nustatant itin svarbus yra vertinamasis aspektas, tiesiogiai priklausantis nuo konkrečių bylos aplinkybių. Apie tokią žalą ir jos dydį teismai sprendžia vertindami neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę, neteisėtumo aspektus), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansą visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-1-788/2024).

41. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, kad

42. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad pirmiau aptartus kitų dviejų nusikalstamų veikų sudėtis atitinkančius veiksmus, kurie sudaro ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi objektyviąją pusę, D. D. padarė, atstovaudamas BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto administratorei UAB „Valeksa“ ir teikdamas viešąsias paslaugas šios bankrutuojančios bendrovės kreditoriams (taip pat ir jos akcininkams), t. y. veikdamas kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Taip pat nustatyta, kad D. D. atliktais piktnaudžiavimo veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala bankroto administratorei UAB „Valeksa“ ir pačiai BUAB „OKZ Holding Baltija“, diskredituotas ir pažemintas bankroto administratoriaus vardas. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas didelės neturtinės žalos požymį, detaliai išanalizuotų juridinio asmens vadovo ir kartu bankroto administratoriaus, kuris bendrovei iškėlus bankroto bylą perima bendrovės vadovo pareigas, pareigų, organizuojant bendrovės veiklą ir valdant jos turtą, kontekste pagrįstai pažymėjo, kad bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese užimantis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų užtikrinimas (apgynimas). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei). Nagrinėjamu atveju D. D. bankroto administratorės UAB „Valeksa“ suteiktus įgaliojimus administruoti bankrutuojančią bendrovę „OKZ Holding Baltija“ panaudojo kitų nusikalstamų veikų sudėtis sudarantiems nusikalstamiems veiksmams atlikti, bankrutuojančios įmonės turtą naudojo pažeisdamas kaltinimuose nurodytas teisės aktų nuostatas. BUAB „OKZ Holding Baltija“ turtu buvo apmokamos paslaugos, kurios faktiškai nebuvo suteiktos, taip švaistomas bendrovės turtas, šiam tikslui pasiekti taip pat klastojami dokumentai. Švaistant BUAB „OKZ Holding Baltija“ turtą, buvo padaryta ir turtinė žala ne tik tiesiogiai šiai bankrutuojančiai bendrovei, bet netiesiogiai ir šios bendrovės kreditoriams (galimai ir šios bendrovės akcininkams). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinės instancijos teismo pateikti argumentai pakankamai konkrečiai ir aiškiai apibūdina D. D. veiksmais padarytą neturtinę žalą, jos turinį ir dydį, neabejotina, kad jis savo veiksmais sumenkino pasitikėjimą bankroto administratoriumi, iškraipė bankroto administratoriaus veiklos esmę ir turinį, diskreditavo bankroto administratoriaus vardą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija.

43. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nėra atskleistas piktnaudžiavimą kvalifikuojantis požymis? turtinės naudos siekimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl turtinės naudos siekio sampratos, nustatydamas aptariamą kvalifikuojantį požymį D. D. veikoje, detaliai išanalizavo D. D. ir A. R. tarpusavio ryšius ir nustatė, kad juos siejo kolegų, draugų santykiai. D. D., atlikdamas bankroto administratoriaus funkcijas, šioms funkcijoms atlikti dažnai pasitelkdavo A. R., juo pasitikėjo, leisdavo pačiam priimti sprendimus, ruošiant atitinkamus su darbine veikla susijusius dokumentus. D. D., kaip BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto administratoriaus atstovas, turėjo pareigą perduoti utilizuoti bankrutuojančios bendrovės sandėlyje esančius cheminius produktus, kurių galiojimo terminas buvo pasibaigęs, taip, be kita ko, užtikrinti saugų šių pavojingų atliekų sutvarkymą, tačiau šios pareigos nesilaikė. Priešingai, jis sudarė sąlygas iš šių pavojingų cheminių produktų užsidirbti jo paties BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto procese samdomos įmonės (UAB „RRM“) direktoriui A. R., taip siekdamas turtinės naudos ne bankrutuojančios įmonės kreditoriams ar šios įmonės akcininkams, o sau artimam asmeniui.

44. Taigi, pagal byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, BK 228 straipsnio 2 dalis D. D. veikai taikyta tinkamai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

45. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 50 MGL (1183 Eur) dydžio bauda. Į šią jam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. kovo 20 d. 8 val. iki 2013 m. kovo 27 d. 16.35 val. (9 paros), atitinkantis 18 MGL dydžio baudą, ir nustatyta, kad D. D. turi sumokėti 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio baudą.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo D. D. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitant į jam paskirtą baudą. Kartu primintina, kad MGL dydis – tai ekonominis rodiklis ir jo nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms netaikytinos ir baudžiamosiose bylose MGL dydis taikomas toks, koks buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-188/2008, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-140-788/2022 ir kt.). D. D. nusikalstamos veikos padarymo metu MGL dydis buvo lygus 130 Lt (37,66 Eur).

47. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nurodyta dalis keistina ir, įskaičius į nuteistajam paskirtą baudą jam taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką – 9 dienas, tai atitinka 54 MGL dydžio baudą, pripažintina, kad D. D. atliko jam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę.

Dėl civilinės ieškovės atstovės kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų leistinumu ir jų vertinimu

48. Civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai neleistinais pripažino ir pašalino didžiąją dalį byloje surinktų duomenų, gautų atliekant teismo sankcionuotus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ir juos pagrindžiančiais kasacinio skundo argumentais.

49. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal šias nuostatas, įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-788/2024, 2K-233-387/2024). BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant (renkant) įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-895/2020">2K-81-895/2020</a>).

50. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ir tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas nustatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Tokiu atveju BPK ir kiti įstatymai griežtai reglamentuoja tokių duomenų rinkimo tvarką ir sąlygas, kaip antai kontroliuojant elektroniniais ryšiais perduodamą informaciją (BPK 154 straipsnis), atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (BPK 158 straipsnis), atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 straipsnis), slaptą sekimą (BPK 160 straipsnis), kai tam reikalingas prokuroro nutarimas (BPK 160¹ straipsnis) ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-165-648/2021, 2K-281-495/2023). Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas griežtai laikytis įstatymuose nustatytos tyrimui reikšmingų duomenų rinkimo tvarkos ypatingą reikšmę įgyja tais atvejais, kai pareigūnai jiems rinkti pasitelkia privačius asmenis.

51. Nagrinėjamoje byloje D. D. pateikti kaltinimai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, T. P. ir A. R.? pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį buvo grindžiami ir duomenimis, surinktais taikant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Byloje, 2012 m. liepos 9 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, tos pačios dienos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2013 m. sausio 9 d. prieš, be kita ko, D. D., T. P. buvo sankcionuoti BPK 154, 158, 159, 160 straipsniuose nustatyti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas; savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai; leista atlikti nusikalstamą veikią imituojančius veiksmus; slaptą sekimą) (3 t., b. l. 154–156). Vėliau 2013 m. sausio 7 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paminėtų procesinių prievartos priemonių taikymas nurodytiems asmenims buvo pratęstas laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. (3 t., b. l. 167–170). Žemesnės instancijos teismai skirtingai nusprendė dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų atitikties BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintiems įrodymų leistinumo reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės nepatikrinęs, ar nurodyti duomenys gauti įstatyme nustatytu būdu, ar nebuvo pažeista įstatyme įtvirtinta duomenų gavimo tvarka, juos laikė įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje papildomą įrodymų tyrimą ir išsamiai išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, patikrinęs ne tik nurodytų veiksmų sankcionavimo teisinį ir faktinį pagrindus, bet ir jų realizavimo teisėtumą, padarė išvadą, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo pažeista baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta šios procesinės prievartos priemonės taikymo tvarka (atliekant NVIV dalyvavo asmuo, kuris nebuvo tinkamai supažindintas su šių veiksmų atlikimu, be to, atsisakė dalyvauti juos atliekant, vėliau jo dalyvavimas NVIV nebuvo sankcionuotas, be to, nebuvo išvengta provokacijos), ir pripažino, jog taikant šią prievartos priemonę surinkti duomenys, taip pat taikant kitus slaptus tyrimo veiksmus surinkti duomenys, kuriuos lėmė neteisėtas NVIV atlikimas, negali būti laikomi teisėtu būdu gautais duomenimis ir atitinkamai pripažinti D. D., T. P., taip pat ir A. R. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundžiamame nuosprendyje šiuo aspektu nustatytomis aplinkybėmis, tokioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms pritaria.

52. BPK 159 straipsnio, reglamentuojančio nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties turinį. Pagal šio straipsnio 2 dalį, ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas atlikti NVIV įforminamas nutartimi, kurioje turi būti nurodyta: asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus; asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką; konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; siekiamas rezultatas; veiksmų atlikimo trukmė. Taigi, aptartu teisiniu reguliavimu, be kita ko, aiškiai nustatyta, kad, realizuojant šią ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotą procesinę prievartos priemonę, konkrečius nutartyje nurodytus NVIV prieš nutartyje nurodytą konkretų asmenį gali atlikti tik konkretus nutartyje įvardytas asmuo. Be to, pagal teismų praktiką, prieš atliekant NVIV, juos atliekantį asmenį reikia supažindinti su veiksmų ribomis, instruktuoti, kokių veiksmų jis negali atlikti, paruošti ir jam perduoti technines priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-976/2022).

53. Pažymėtina ir tai, kad esminė NVIV vykdymo teisėtumo sąlyga yra draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>).

54. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti su teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius; provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, o daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas konstatuoti veikos padarymo faktą, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01; 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Milinienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74355/01; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2K-434/2013, 2K-52-942/2020, 2K-94-788/2022 ir kt.).

55. Teismų praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra ne kartą konstatuota, kad asmuo, atliekantis NVIV, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų ar su jų žinia veikiančių privačių asmenų įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, 2K-P-58-697/2019). Pagal teismų praktiką, vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinamas ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-788/2015, 2K-149-511/2017, 2K-234-895/2018, 2K-7-174-303/2019, 2K-5-976/2020). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra nurodęs, kad NVIV gali būti tik prisijungiama prie nusikaltimų, kurie vykdomi ir be slaptųjų dalyvių pastangų; šiais veiksmais negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas; įstatyme įtvirtintų šių veiksmų taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas jais daro juos neteisėtus; šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-788/2023).

56. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi, tenkinus prokuroro prašymą, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2013 m. sausio 9 d. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlyti, pažadėti ar susitarti duoti arba duoti kyšį jo reikalaujantiems, be kita ko, D. D., T. P. ar jų pasirinktam ir šiuo metu nežinomam asmeniui (BK 228 straipsnio 1, 2, 3 dalys), šių veiksmų metu darant garso ir vaizdo įrašus, buvo leista atlikti ne tik V. S., bet ir S. B. (3 t., b. l. 154–156). V. S., dalyvaujant jo gynėjai advokatei S. B., su paminėta teismo nutartimi buvo supažindintas 2012 m. rugsėjo 20 d. (3 t., b. l. 157). Pati advokatė S. B. asmeniškai su paminėta nutartimi nebuvo supažindinta (byloje nėra tai patvirtinančio protokolo), tačiau pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai 2012 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą, kad kategoriškai atsisako dalyvauti nusikalstamą veiką imituojančiuose veiksmuose, nes jos to niekas neprašė, apie tai neinformavo, be to, tai nėra suderinama su advokato veikla ir tiesiogiai uždrausta įstatymu (45 t., b. l. 137). Dėl S. B. atsisakymo dalyvauti taikant paminėtą sankcionuotą procesinę prievartos priemonę 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno S. S. tarnybinis pranešimas (45 t., b. l. 138). Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi, pratęsiant NVIV taikymą, šiuos veiksmus buvo leista atlikti, be kita ko, V. S., S. B. toks leidimas nebuvo duotas (to neprašė ir prokuroras) (3 t., b. l. 167–170). V. S. susipažįstant su šia nutartimi, advokatė S. B. nedalyvavo (3 t., b. l. 171).

57. Taigi, aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. B., iš pradžių kategoriškai atsisakiusi atlikti NVIV ir nebūdama asmeniškai pasirašytinai supažindinta su NVIV ribomis, instruktuota, kokių veiksmų ji negali atlikti, o vėliau nutartyje nenurodyta kaip asmuo, galintis atlikti NVIV, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, neturėjo teisės nei dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nei pati atlikti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų. BPK 159 straipsnyje, kaip minėta, yra aiškiai ir imperatyviai apibrėžtas ratas asmenų, kurie vienu ar kitu statusu gali būti šios procesinės prievartos priemonės dalyviai. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančio asmens atstovas tarp tokių asmenų nėra nurodytas, taigi, jis, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, neturi teisės dalyvauti atliekant NVIV, o juo labiau tokius veiksmus atlikti. Kartu pažymėtina tai, kad kasatorės skunde akcentuojamos Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies (2004 m. kovo 18 d. įstatymo redakcija) nuostatos, nustatančios draudimą advokatui, įrašytam į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, dalyvauti operatyvinėje veikloje, neturi jokios reikšmės sprendžiant NVIV realizavimo šioje byloje teisėtumo klausimą, skundžiamame nuosprendyje S. B. dalyvavimo NVIV teisėtumas buvo sprendžiamas atsižvelgiant į BPK 159 straipsnio nuostatas, todėl teisėjų kolegija dėl paminėtu aspektu kasaciniame skunde pateiktų argumentų nepasisako.

58. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad S. B. ne tik dalyvavo atliekant NVIV, bet ir jos pačios vaidmuo atliekant šiuos veiksmus buvo itin aktyvus ir reikšmingas. S. B. dalyvavo aštuoniuose iš vienuolikos nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. pradžios vykusių V. S. susitikimų su T. P., dalyje jų dalyvavo ir D. D., juose buvo aptarinėjamos planuojamų sudaryti sutarčių detalės, derinamos sutarčių sąlygos, ten ji pati aktyviai dalyvavo (nurodinėjo, kas į sutartis negali būti įtraukta, su kokiomis sutarčių sąlygomis nesutinka, kokios sutartys nebus sudaromos, nesutiko su garantinio rašto tekstu ir pan.). Be to, S. B. bendravo su STT Klaipėdos valdybos pareigūnais dėl šių susitikimų ir juose aptartų klausimų. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrašų nustatė, kad po 2012 m. lapkričio 16 d. susitikimo, kuriame dalyvavo V. S., T. P. ir S. B., T. P. išėjus iš kabineto, perduodant įrašymo įrangą STT pareigūnams, S. B. pareigūnams siūlė perklausyti susitikimo įrašą ir tuomet susitikti; po 2012 m. gruodžio 19 d. susitikimo, kuriame dalyvavo V. S., T. P. ir S. B., S. B. įrašymo įrangą pati nuvežė perduoti STT pareigūnui, ją perdavus, pareigūnas tarėsi su S. B. dėl galimybės susitikti kitą dieną išgerti arbatos, pabrėždamas, kad nenori susitikti viešai („nenoriu ant gatvės“). Tokie S. B. ir STT pareigūnų kontaktai (bendravimas) jokia procesine forma byloje nėra užfiksuoti. Byloje nustatyta ir tai, kad S. B. paminėtu laikotarpiu kvietė T. P., prieš kurį buvo atliekami NVIV, susitikti, buvo su juo ir susitikusi. Toks aktyvus S. B. dalyvavimas ne tik NVIV, bet ir juos organizuojant, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, leido apeliacinės instancijos teismui padaryti ne prielaidomis, o objektyviais bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad ji veikė neteisėtai, pažeidė imperatyvius aptariamos baudžiamojo proceso priemonės įgyvendinimo reikalavimus, o tai reikšminga ir sprendžiant dėl provokacijos panaudojimo.

59. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismo išvada apie S. B. aktyvų dalyvavimą organizuojant NVIV paremta teisme neištirtais duomenimis, prieštarauja bylos medžiagai. Pažymėtina tai, kad visi skundžiamame nuosprendyje analizuojami įrašai buvo ištirti 2018 m. sausio 23 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, kartu dėl šių aplinkybių apklausta ir S. B., be to, šios aplinkybės, apklausiant papildomai S. B., buvo tiriamos ir apeliacinio proceso metu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo pažeisti BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

60. Apeliacinės instancijos teismas surinktų duomenų, taikant NVIV, neleistinumą BPK 20 straipsnio prasme konstatavo, nustatęs ir BPK 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką pažeidimą. Šis teismas, išsamiai įvertinęs ne vien T. P., kaip teigiama kasaciniame skunde, bet ir D. D., V. S., S. B. proceso metu duotus parodymus, 2012 m. rugsėjo 20 d. D. D. ir T. P. telefoninio pokalbio, 2012 m. rugsėjo 21 d. susitikimo pradžioje paties V. S. išsakytas frazes, padarė pagrįstą išvadą, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. susitikimo, po kurio įvyko daug kitų V. S. ir T. P., D. D. susitikimų, iniciatoriais buvo ne T. P. ir (ar) D. D., o būtent pats V. S.. Būtent pastarojo prašymu D. D. ir T. P. atnaujino dar 2012 m. balandžio 16 d. nutrūkusį bendravimą su juo (V. S.) ir ėmė iš naujo derinti, aktyviai dalyvaujant ir S. B., bankroto administratoriaus veiksmus UAB „Neapolis“ bankroto byloje ir šios bendrovės kreditorės UAB „Statega“ poziciją bankroto procese. Darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas, be jau paminėtų duomenų, įvertino ir tai, kad nors D. D., T. P. slapti tyrimo veiksmai buvo taikomi nuo 2012 m. liepos 9 d., t. y. daugiau kaip du mėnesius iki susitikimo 2012 m. rugsėjo 21 d., juos atliekant nebuvo užfiksuoti jokie duomenys, kurie patvirtintų D. D. ir (ar) T. P. ketinimus susitikti su V. S. ar S. B., turint tikslą atnaujinti 2012 m. pavasarį nutrūkusius pokalbius (derybas). Kasatorė, ginčydama šias apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, skunde pateikia iki 2012 m. rugsėjo 21 d. susitikimo užfiksuotų T. P. ir D. D., pastarųjų ir kitų asmenų telefoninių pokalbių fragmentus apie laiku nepateikto atsiliepimo į ieškinį pateikimą, S. B. informavimą apie tai ir pašnekinimą kitais klausimais; džiūgavimą, kad UAB „Statega“ keičia advokatę S. B.; reikalus su UAB „Statega“, tačiau jie nepaneigia pirmiau nurodytų skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir apeliacinės instancijos teismo išvados dėl susitikimo 2012 m. rugsėjo 21 d. iniciatyvos.

61. Spręsdamas dėl provokacijos V. S., S. B. veiksmuose buvimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertino prieš susitikimus su T. P. arba po jų, vykusių 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. sausio mėn., užfiksuotus V. S. ir S. B. pokalbius, taip pat šių asmenų pokalbius su STT pareigūnais. Teismas nustatė, kad prieš 2012 m. lapkričio 9 d. susitikimą V. S. kalbėjosi su įrašymo įrangą atvežusiu pareigūnu, šiam nurodė, jog susitikime galutinio sprendimo nepriims, tiesiog nori žinoti, ko kita pusė (T. P. ir D. D.) nori, jis pastariesiems pasakys, kad yra nepasirengęs jų dideliam reikalavimui. Tuo tarpu pareigūnas išeidamas nurodė „nepaleiskite jų taip“, į tai V. S. atsakė „pasistengsim“. Po paminėto susitikimo V. S. nurodė S. B., kad jis (T. P.), regis, juos pergudravo, kadangi iš jo viskas bus teisėta, jokių mokėjimų, tik sutartis su lietuviška įmone, į tai S. B. atsakė? sutartis tokioje situacijoje yra gerai. STT pareigūnui atvykus pasiimti įrašymo įrangos, V. S. nurodė, kad „ką galėjo, tą ištempė“. Prieš 2012 m. lapkričio 16 d. susitikimą V. S. kalbėjosi su S. B. apie būsimo susitikimo metu aptartinus klausimus. V. S. supratęs, kad T. P. susitikime dalyvaus vienas, be D. D., nurodė, jog jiems reikalingas D. D., į tai S. B. atsakė, kad šiandien jokie susitarimai nebus pasirašomi, vėliau bus prašoma, kad dokumentus pasirašytų D. D.. Po šio susitikimo S. B. atvykusiam pareigūnui pasakojo T. P. susitikimo metu pateiktų reikalavimų esmę, pažymėjo, kad buvo paminėtas uždarbis, taip pat nurodė, kad jie (S. B. ir V. S.) pasistengė. Po 2012 m. gruodžio 6 d. susitikimo V. S. nurodė S. B., kad jie (S. B. ir V. S.) nuvedė juos (T. P. ir D. D.) į baigiamąją stadiją, pažymėjo, kad jie (T. P. ir D. D.) gali išsisukti. Prieš 2013 m. sausio 14 d. susitikimą V. S. aptarinėja su S. B. klausimus, kurie turėtų būti aptariami susitikime su T. P., S. B. pažymėjo, kad visos siūlomų sutarčių sąlygos juos tenkina, tiesiog reikia garantijų, prieš pasirašant sutartis turi būti pateiktas garantijos tekstas. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, paminėtų pokalbių turinys, be kita ko, pareigūnams nurodant, kad „ką galėjo, tą ištempė“, „pasistengė“, juos vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atskleidžia ne pasyvų, o aktyvų V. S. ir S. B. elgesį, šiems bendraujant su T. P. ir D. D.. Vien tai, kad byloje nėra užfiksuota, jog V. S. ar S. B. tiesiogiai D. D., T. P. ar kitiems asmenims siūlė kyšį, žadėjo perduoti kyšį, tarėsi duoti kyšį ir faktiškai perdavė kyšį, nepaneigia pirmiau skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, o kartu ir fakto, kad jie elgėsi itin aktyviai, dėjo pastangas dirbtinai sukurti situaciją, kuria paskatintų T. P. ir (ar) D. D. atlikti kyšininkavimo sudėtį atitinkančius veiksmus.

62. Taigi, įvertinęs pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia specialiai sukurta situacija – V. S. iniciatyva atnaujintos derybos su D. D. ir T. P. bei vėliau atlikti V. S. ir S. B. veiksmai – iš esmės apribojo D. D. ir T. P. veiksmų laisvę, sukūrė situaciją, sukursčiusią elgtis neteisėtai, tai laikytina aiškiu provokacijos elementu. Pažymėtina tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisingo bylos išnagrinėjimo principo vienas aspektų yra reikalavimas garantuoti, kad asmuo nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamos veikos, o po to už jos padarymą baudžiamas. Teisingas turi būti visas procesas, įskaitant ir reikšmingų bylai tirti bei nagrinėti duomenų rinkimo būdus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008). Nagrinėjamu atveju reikalavimo reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti duomenis rinkti tik griežtai laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad duomenys, gauti realizuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip pat duomenys, gauti atliekant kitus slaptus tyrimo veiksmus, kurie gauti dėl neteisėtai realizuotų NVIV įtakos, nelaikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

63. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su kasatorės argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas (o kartu ir pirmosios instancijos teismas), spręsdamas dėl BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių D. D., T. P. veiksmuose buvimo, iš esmės pažeidė BPK įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, netinkamai vertino kitus byloje esančius įrodymus, kurie neva patvirtina, jog paminėta nusikalstama veika buvo baigta dar iki 2012 m. balandžio 16 d.

64. Nors, kaip minėta, bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai ir nevienodai sprendė dėl dalies byloje surinktų duomenų, kaip įrodymų, leistinumo, tačiau dėl D. D. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, T. P. ir A. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį pateiktų kaltinimų pasitvirtinimo priėmė vienodus sprendimus. Abu teismai konstatavo, kad paminėtų asmenų veiksmuose nėra nurodytos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

65. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnyje, 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų, pagal prokuroro ir civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovės apeliacinių skundų argumentus, taip pat apeliacinio proceso metu proceso dalyvių nurodytus argumentus patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aptariamos dalies pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs teisiamajame posėdyje, taip pat apeliacinio proceso metu ištirtus įrodymus (D. D., T. P., liudytojų V. S., S. B., J. B., V. G., R. G., A. R., D. B. parodymus, tarp AB „Swedbank“ ir UAB „Statega“ atstovų susirašinėjimą, civilinėse bylose užfiksuotus duomenis ir priimtus įsiteisėjusius sprendimus, 2012 m. balandžio 16 d. vaizdo ir garso įraše užfiksuotus duomenis, UAB „Ab“ specialisto išvadoje, apeliacinio proceso metu pateiktame ekspertizės akte Nr. 11-189(22), 11K-32(22) pateiktas išvadas, ekspertų Ž. P., K. G. apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus, prie ekspertizės akto pateiktą 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo įrašo patikslintą stenogramą, prie 2012 m. spalio 17 d. objektų apžiūros protokolo pateiktą to paties susitikimo stenogramą ir kt.), pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamojoje byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog, be kita ko, 2012 m. vasario–balandžio mėn. laikotarpiu T. P. ir (ar) D. D. būtų reikalavę iš UAB „Statega“ akcininko V. S. kyšio už D. D., kaip bankroto administratorės įgalioto asmens, teisėtą veikimą – UAB „Statega“ 31 041 713,07 Lt (8 990 301,51 Eur) finansinio reikalavimo į teismui UAB „Neapolis“ bankroto byloje teikiamą kreditorių reikalavimų sąrašą įtraukimą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su UAB „Statega“ ir UAB „Neapolis“, šių bendrovių akcininkų priešiškais santykiais dar iki bankroto bylos UAB „Neapolis“ iškėlimo, taip pat ir po šios bylos iškėlimo, UAB „Statega“ siekius, susijusius su bendrovės „Neapolis“ turimo verslo centro įgijimu, ir dėl to bendrovės „Statega“ atliktus veiksmus (bandymą tapti bendrovės „Neapolis“ akcininke, šios bendrovės kreditoriaus reikalavimų supirkinėjimą), nepasitenkinimą, kai bankroto administratorė UAB „Valeksa“ priėmė sprendimą tęsti teisinius procesus dėl kreditorės UAB „Statega“ finansinio reikalavimo. Be to, šis teismas itin detaliai įvertino byloje esančius įrodymus dėl kiekvieno D. D., T. P. ir UAB „Statega“ atstovų V. S., S. B. susitikimo (2012 m. vasario mėn., 2012 m. kovo mėn., 2012 m. balandžio 6 d., 2012 m. balandžio 16 d.), kurio metu neva buvo reikalaujama kyšio. Apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl šios dalies grindė kruopščiai analizuodamas kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, neteikdamas nė vienam įrodymų šaltiniui išskirtinės reikšmės. Šis teismas, sugretinęs skirtingais įrodymų šaltiniais užfiksuotus duomenis, be kita ko, ir kasaciniame skunde itin akcentuojamo 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo metu užfiksuotus duomenis, juos įvertinęs kaip visumą, o ne selektyviai, fragmentiškai, kaip tai daro kasatorė, pagrįstai V. S., S. B. parodymus dėl kyšio reikalavimo pripažino nepatikimais, prieštaraujančiais ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems bylos įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl nepritaria apeliaciniuose skunduose išdėstytiems argumentams ir kitaip vertina apeliantų akcentuojamus bylos duomenis. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos, argumentuotos ir nekelia abejonių. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuosprendžio 34–38 punktuose pateikti aiškūs argumentai, apie kokius taikius susitarimus ir tarp ko, be kita ko, 2012 m. balandžio 16 d. susitikimo metu buvo kalbama, taip pat pateiktas aiškus kasatorės akcentuojamų selektyvių paminėto susitikimo frazių vertinimas. Taigi, vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėjo kasatorė, savaime negali būti pripažinta esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, o skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, spręsdamas jų sąsajumo, patikimumo ir pakankamumo klausimus, būtų padaręs įrodymų vertinimą reglamentuojančių ar kitų BPK nuostatų pažeidimų, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais bei ištirtais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021). Įvertinus tai, kad D. D., T. P., A. R. kaltumo dėl BK 225 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos įrodymų, kurie galėtų būti pripažinti leistinais ir patikimais, byloje nesurinkta, konstatuotina, kad jie dėl jiems pateiktų kaltinimų išteisinti pagrįstai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno ir civilinės ieškovės UAB „Statega“ atstovės advokatės Renatos Astrauskienės kasacinius skundus atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl D. D. paskirtos bausmės pakeisti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į nuteistajam D. D. paskirtą bausmę (50 MGL (1183 Eur) dydžio baudą) įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką? nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2013 m. kovo 27 d. (9 dienas), prilyginant vieną dieną 6 MGL dydžio baudai, ir D. D. laikyti atlikusiu jam paskirtą bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas

Danutė Jočienė