Nr. DOK-992
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20089-2019-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 10 d.
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 11 d. sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo sprendimu panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis bei pripažinta, kad pareiškėjo R. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK nustatytą terminą, todėl prašymas netenkintinas.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-992
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20089-2019-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 10 d.
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 11 d. sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo sprendimu panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis bei pripažinta, kad pareiškėjo R. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK nustatytą terminą, todėl prašymas netenkintinas.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjo R. Ž. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.127 straipsnio 1 dalį, 1.131 straipsnio 2 dalį, 3.117 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidė pareiškėjo turtines teises, nes pareiškėjai G. Ž. atitekusio nekilnojamojo turto vertė siekė apie 150 000 Eur, o pareiškėja jam sumokėjo tik 4 700 Eur kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas šios teismo išvados nepaneigė, tačiau atsisakė ginti pareiškėjo pažeistas turtines teises, argumentuodamas siekiu išsaugoti teisinių santykiu stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo sužinojimą apie teisių pažeidimą siejo su jo išsikraustymu iš ginčo turto, tačiau tai nėra tinkamas kriterijus įvertinti, kaip pareiškėjas suvokė kitas sutarties sąlygas, t. y. ši aplinkybė nepaneigia to, kad jis klaidingai vertino, jog turtas atiteko kaip išlaikymas vaikams ir iki jų pilnametystės jis mokės apibrėžtą išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti ne hipotetines, o konkrečias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas pasirašė sutartį, ypač įvertinant tai, kad jis sutarties sudarymo metu sunkiai sirgo. Apeliacinės instancijos teismas turėjo motyvuotai nuspręsti, kuris teisinis gėris šioje byloje gintinas labiau – teisinių santykių stabilumas ar pareiškėjo turtinės teisės. Toks vertinimas nebuvo atliktas, o pareiškėjas, kuris skyrėsi pirmą kartą ir dar sunkiai sirgdamas, buvo vertintas ne pagal jo individualią situaciją, o pagal bonus pater familias standartą. Šis standartas šiam konkrečiam atvejui buvo pernelyg abstraktus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas
